Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2008 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 29 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. gruodžio 27 d., dieną).Komisija 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. B., konstatavęs, kad byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti išvados, kad D. B., išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį ir patvirtinti 2016 m. gruodžio 27 d. Komisijos nutarimą.Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimu nutarta skundo autoriui taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, rizika yra žema, kuri sumažėjo nuo 41 iki 34 balų. Pažymima, kad apeliantas bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, Komisija nustatė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir darbinės veiklos planų turėjimas, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais. Tokios išvados išsamios ir pagristos, priimtos kompetentingos Komisijos. Anot skundo autoriaus, apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003 )22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiesiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministru Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.Skunde pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Akcentuojama, kad skundo autorius atliko reikiama bausmės dalį. Tvirtinama, kad BVK nenurodyta, kokia gali būti neatlikta bausmės dalis, todėl neanalizuotina ir negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Pabrėžiama, kad teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 punkte, tačiau apylinkės teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, ką jau padarė Komisija. Nesuprantama tokia pirmosios instancijos teismo pozicija – abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Nepatvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkcijas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tą patį nusikaltimą, todėl vėl vertinant apelianto padarytą nusikaltimą, baudžiama dar kartą, kadangi netaikomas lygtinis paleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat draudžia bausti dukart už tą patį. Pats apylinkės teismas nurodė, kas svarbu vertinant lygtinio paleidimo klausimą: atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ir jos įgyvendinimo rezultatai bei nusikalstamos elgsenos rizika. Pabrėžiama, kad skundo autoriaus rizika žema, jis vykdo socialinės reabilitacijos programą, neturi nuobaudų pagal BVK 146 straipsnio 9 dalį, atliko reikiamą bausmės dalį. Be to, Komisija nurodė, kad egzistuoja pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai. Tačiau apylinkės teismas nurodė, kad apeliantui negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas. Teigiama, kad tokia teismo išvada abstrakti, argumentai nelogiški, neatitinkantys europinių normų ir BVK. Remiamasi Konstitucinio Teismo praktika apie nutartims keliamus reikalavimus ir pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei viena konkreti aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, kad ateityje skundo autorius nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Toks teiginys be argumentų, yra nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir laikytinas BK 154, 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika. Tokia veika yra deliktas. Apelianto manymu, apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Apylinkės teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Skundžiamos nutarties argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastis ją panaikinti.Skundo autorius prašo teisingai ir objektyviai vertinti visas faktines jo bylos aplinkybes, nes jo elgesys, priešingai nei tvirtina apylinkės teismas, koregavosi, jis nebepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, nebeturi nuobaudų, elgiasi tinkamai ir šiuo metu tai jo nuostata. Pažymima, kad apeliantas senų „draugų“ nebeturi ir nebeieško, suvokė, kad jam jie nereikalingi. Anot skundo autoriaus, jis kurs naują gyvenimą. Apelianto teigimu, jis nepateisina savo elgesio ir nusikaltimo, kaltę pripažino ir visą atsakomybę dėl netinkamo savo elgesio prisiima sau. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik teisinio statuso pakeitimas. Skundo autorius įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, priešingos įstatymams. Turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryšius. Taip pat laikysis visų teismo paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą. Tvirtinama, kad apeliantas nori atstatyti savo reputaciją, vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia didžiulę atsakomybę prieš šeimą, kuriai dabar ypač reikalinga jo parama ir pagalba. Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (34 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad D. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą asmenų programoje, socialinėse programose, pozityvaus užimtumo programose, išklausė teisinio ir socialinio švietimo programą, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 41 balas pagal „OASys“), tačiau išlieka artima vidutinei (34 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (14 kartų), 8 kartus už padarytus pažeidimus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu arba svarstymu drausminėje komisijoje, iš kurių paskutinį kartą 2016 m. vasario 5 d. Nors pravedant auklėjamuosius pokalbius, taip pat drausminės komisijos svarstymuose D. B. nebuvo paskirtos nuobaudos, o anksčiau paskirtos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad D. B. atlieka bausmę pagal antru nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, prieš tai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams. Nors D. B. apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau nevisas. Be to, nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 8 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Priešingai nei nurodoma skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepagrįstai nustatė, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos netinkamai, todėl patvirtinti Komisijos nutarimą nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas.