- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-415-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00040-2007-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Arūnas Paštuolis, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- K. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009-12-28 nuosprendį, kuriuo jam už nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2008-04-24, bausmės pabaiga – 2020-04-24.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-02-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-03-01 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde pažymima, kad komisijos priimtas nutarimas taikyti lygtinį paleidimą yra pagrįstas asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo rezultatus, pažyma apie nuobaudas ir paskatinimus. Komisijos veikla griežtai reglamentuota teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentas, kad komisijos nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių, yra neatsakingas, o tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nuteistasis, nors ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti laikomi pagrįstais ir turi būti panaikinti. K. K. pažymi, kad, elgdamasis gerai, tam įdeda daug daugiau pastangų, darbo su savimi, tad būtent geras nuteistojo elgesys ir yra pagrindinis įrodymas, jog jis yra pasitaisęs. Apylinkės teismas nurodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo nutartyje, byloje Nr. T-273-582/2015, nuteistojo elgesys yra įvardinamas, kaip nepriekaištingas, o toks elgesys nėra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nutartyje nenurodė jokių sąlygų, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad komisijos siūlymas dėl lygtinio paleidimo būtų tenkintas. Šioje situacijoje trūksta aiškumo, kada ir kokių priemonių imdamasis nuteistasis gali tikėtis palankaus teismo sprendimo. Teismas šiuo atveju išreiškė nepasitikėjimą jo aiškiai nesuformulavęs ir nemotyvavęs. Teismas, dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Akcentuojama, kad konstitucinis aiškumo principas, taip pat ir BVK 164 str., reikalauja, kad sprendimai dėl lygtinio paleidimo būtų motyvuoti. Lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai motyvuotas. Šiuo atveju teismas atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, pažeidė nacionalinius teisės aktus, žmogaus teises, nes toks argumentavimas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu. Į padarytų nusikaltimų sunkumą jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę ir šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturėtų būti dar kartą vertinamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą K. K. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitos šio instituto taikymu reikšmingos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (16 balų). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. K. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai. Nors praėjus beveik dvejiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus, tačiau drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, skatintas eilę kartų, mokosi, įgijo specialybę, aktyviai dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas, nuteistasis 2015 m. perkeltas į atvirąją koloniją, o nuo 2016 m. turi teisę gyventi su šeima šalia pataisos namų. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, jos nėra pakankamos konstatuoti, kad probacija K. K. atžvilgiu jau šiuo metu yra galima ir bus sėkminga.
Iš Komisijos nutarimo, skundo argumentų, kitų teismui pateiktos bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis K. K. bausmės atlikimo metu iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2009-12-28 nuosprendžio, ir iki nusikalstamos veikos padarymo K. K. taip pat buvo charakterizuojamas teigiamai, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, nebuvo teistas. Vis dėl to tai jam nesukliudė bendrininkų grupėje įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Todėl vien tai, kad bausmės atlikimo metu K. K. elgiasi tinkamai, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema, dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta (priimant nuosprendį kaltę neigė), tačiau nėra analizuotas ir atskleistas K. K. požiūris į padarytus nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę, taip pat nevertinta, kokios priežastys lėmė, kad iš esmės teigiamai charakterizuojamas asmuo padarė itin pavojingas nusikaltimas veikas. Nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei komisijos nutarime nėra nurodyta, kas lėmė tokių nuteistojo nuostatų, sąlygojusių jo nusikalstamą elgesį, susiformavimą ir ar šios nuostatos tikrai yra pasikeitusios. Atkreipiamas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai, taip pat yra susijęs su K. K. padarytais teisės pažeidimais, todėl nuteistasis neteisus skunde tvirtindamas, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, neturėjo teisės vertinti padarytų nusikaltimų pobūdžio, pavojingumo. Šiuo konkrečiu atveju padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, nuteistojo teisei priešingą elgesį sąlygojusių priežasčių analizė, nuteistojo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas vertinimas, turi lemiamą reikšmę sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Paminėtos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju komisijos nutarime nebuvo analizuotos ir vertintos, duomenų, kurie rodytų akivaizdžius teigiamus nuteistojo požiūrio į nusikalstamą elgesį, pokyčius teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Nors komisijos nutarime ir nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau nėra analizuota ir atskleista, kokią įtaką dalyvavimas minėtose programose turėjo nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams, jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui. Paminėtos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, neturi galimybės daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatyto kriminogeninio veiksnio įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, yra pakankama, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, tenkinti skundą ir apylinkės teismo nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.