Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria T. Š. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas Austrijos Respublikos Insbruko federacinės žemės tarėjų teismo 2011-11-11 nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Austrijos Respublikos BK) 127 str., 128 str. 1 d. 4 p., 129 str. 1 p., 2 p., 130 str. 2 d. 1 ir 2 atvejus už kvalifikuotą vagystę komerciniais tikslais įsilaužimo būdu bei disponavimą suklastotu autentišku dokumentu pagal Austrijos Respublikos BK 223 str. 2 d. ir 224 str. – 4 m.6 mėn. laisvės atėmimu; 2011-03-10 nutartimi Austrijos Respublikos Insbruko aukštesnysis federacinės žemės teismas nuteistojo skundą patenkino, sumažino laisvės atėmimo bausmę iki 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2012-01-11 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi nustayta T. Š.. nuteisto Insbruko federacinės žemės tarėjų teismo 2010-11-11 nuosprendžiu, kuris pakeistas Aukštesniojo Insbruko federacinės žemės teismo 2011-03-10 nutartimi, pagal Austirijos Respublikos BK 127 str., 128 str. 1 d. 4 p., 129 str. 1 p., 2 p., 130 str. 1 ir 2 atvejus, 223 str. 2 d., 224 str. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. (dvi veikos), 178 str. 2 d., 300 str. 2 d. ir skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. 2009-04-17 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. Š. nuteistais pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 149 str. 3 d. BK 63 str.1 d., 1, 2 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2010-11-30 nuosprendžiu nukentėjusiosios skundą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendį ir T. Š. nuteisė pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 149 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo bausmės pabaiga 2018-01-10.

Skundu nuteistasis T. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją teikti T. Š. svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad kolizijos atveju turi būti taikomas švelnesnis įstatymas. Lygtinį paleidimą apima baudžiamoji teisė, kurios principai reglamentuoti BK, kurio 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimą laike, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas teisinę padėtį lengvinantis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią. Todėl iki 2012-07-21 galiojusi Lieruvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. redakcija turi būti taikoma T. Š.. 2013-01-01 įsigaliojusi BVK 158 str. redakcija sunkina T. Š. teisinę padėtį, todėl negalioja asmenims, nuteistiems iki įstatymo įsigaliojimo ir atliekantiems bausmę. Tokios nuomonės laikomasi ir Kauno apygardos teismo 2012-09-05 nutartyje Nr. 1S-1533-238/2012 bei 2011-03-23 nutartyje Nr. 1S-342-290/2011. Taip pat teigiama, kad jei po nusikaltimo padarymo įstatymas nustato lengvesnę bausmę, tai jis turi būti taikomas. Nuteistasis teigia, jog pirmos instancijos teismas bylos neišnagrinėjo išsamiai ir atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Tokiais veiksmais buvo pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai. Išsamiai neišnagrinėjus bylos pareiškėjas bus priverstas kreiptis į Strasbūrą dėl Lietuvos Respublikos valstybės nevykdomų įsipareigojimų ir įstatymų diskriminavimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus ir skundo argumentus, teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarties naikinimui nenustatė. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas neteisingai interpretuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimo laike nuostatas, neskiria baudžiamųjų ir procesinių įstatymų ir tai lemia nepagrįstos išvados formulavimą, jog analizuojamu atveju yra susidariusi kolizija, tai yra, prieštaravimas tarp bausmės vykdymo pradėjimo metu ir prašymo pateikimo metu galiojusių teisės normų.

BK 3 str. 3 d. numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tuo tarpu BVK numatyta priešinga taisyklė – bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Bausmių vykdymo įstatymas nei savo esme, nei reglamentuojamais teisiniais santykiais nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Dėl BVK 158 str. 2 p. tai nėra padaryta ir tai pagrindžia imperatyvą, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. BVK 3 str. 3 d. nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, o taip pat jame nėra normos, nustatančios, kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas – švelnesnes sąlygas, kurioms esant netaikomas lygtinis paleidimas, išskyrus bausmių vykdymo kodeksą. Kitos galiojančios normos nėra, todėl šiuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl analizuojamu aspektu vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima.

Įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį nuteistasis T. Š. atliko jau galiojant naujai BVK 158 str. 2 p. redakcijai, prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo paduotas pataisos namų administracijai taip pat galiojant naujajai įstatymo redakcijai. Todėl ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančia teisės norma, numatyta BVK. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BVK 158 str. 2 p. ir nuteistojo skundą atmetė tuo pagrindu, kad nuteistasis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes padarė nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Analogiškos nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-327-245/2015, 1S-1827-478/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-473-648/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-951-332/2014;), todėl apeliacinio skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, yra niekuo nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apeliaciniame skunde nurodytose teismų nutartyse nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms, todėl minėtos nutartys negali būti laikomos precedentu. Be to, teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Analizuojamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog pataisos namų administracijai ruošiant lygtinio paleidimo svarstymui reikalingą medžiagą, būtų netikslingai naudojami materialieji ir žmogiškieji resursai. BVK nuostatos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimą, yra aiškios ir nedviprasmiškos. Įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sąlygos už šių veikų padarymą yra griežtesnės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.

nutaria:

nuteistojo T. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.