Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. A., jo gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A., a/k (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, o bausmes subendrinus jam paskirtas laisvės atėmimas 18 metų 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Respublikos BVK 68 str. pagrindu, E. A. paliktas kardomojo kalinimo vietoje ūkio aptarnavimo būryje tvarkinio pareigose.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos yra įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tada, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas aukščiau išvardytas aplinkybes, tačiau, vertinant teismo padarytą išvadą, akivaizdu, kad minėtos aplinkybės buvo įvertintos neobjektyviai, kai kurioms iš jų suteikiant išskirtinį dėmesį (kaip nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu), o kitas (padarytą nusikaltimą, jo sunkumą, pobūdį, pavojingumą, pasekmes) analizuojant, vadovautasi tarptautine praktika, kuri visiškai neatitinka Lietuvoje susiformavusios praktikos, taikant nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis E. A. bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – nužudyti du žmonės. Tokiu atveju būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nors nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, vykdyti teismo nurodytas pareigas bei nepažeidinėti įstatymų, tačiau vien paminėti faktiniai duomenys neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje, kai kurios nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos duomenims. Teikiamas lygtiniam paleidimui E. A. buvo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p., kaip asmuo, turintis du nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, jog ši aplinkybė buvo vienas iš pagrindinių veiksnių taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taip siekiant užtikrinti jo vaikų harmoningą vystymąsi. Iš bylos duomenų matyti, kad E. A. vaikai su savo motina gyvena užsienyje, ir nors šeima palaiko ryšius su nuteistuoju ir jam tėvo valdžia į vaikus nėra apribota, jokių duomenų, kad nuteistojo buvimas neizoliuoto padarytų itin reikšmingą įtaką vaikų gyvenime bei užtikrintų jo nepilnamečių vaikų priežiūrą, tinkamą aprūpinimą ir gyvenimo sąlygas, byloje nėra.

Teismo nutartyje nurodyta, jog E. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BVK 158 str. nėra pagrindo, nes pataisos įstaigoje jis nusikaltimą padarė 2004 m., kai galiojo įstatymo redakcija, draudžianti taikyti lygtinį paleidimą tik pataisos įstaigose tyčinius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems. Tik 2005-04-21 įstatymo redakcijoje (įsigaliojo 2005-06-01) nuteistųjų, kuriems lygtinis paleidimas netaikomas, sąrašas buvo praplėstas, tačiau šio įstatymo atgal taikyti negalima, nes jis sunkina nuteistojo padėtį.

Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad E. A. buvo nuteistas už tardymo izoliatoriuje padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., tai yra už tai, kad jis turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, neteisėtai perleido kitam asmeniui. 2004-11-30 nuteistasis E. A. buvo pasirašytinai supažindintas su prokuroro nutarimu, kuriuo buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į jo turtą, tačiau akivaizdu, kad tik žinojimas apie nuosavybės teisių į turtą apribojimą jokios baudžiamosios atsakomybės dar neužtraukia. Nusikalstamą veiką nuteistasis E. A. padarė tuomet, kai jis, žinodamas apie nuosavybės teisių į turtą apribojimą, atliko neteisėtą veiksmą - įgaliojo kitą asmenį valdyti, tvarkyti bei parduoti šį turtą, tai yra neteisėtai perleido šį turtą kitam asmeniui. Pagal bylos medžiagą, tokį įgaliojimą E. A. pasirašė 2006-01-10, todėl būtent ši data laikoma nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., padarymo data. Taigi, nuteistasis E. A. tyčinį nusikaltimą padarė ir už jį buvo nuteistas jau galiojant Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 2005-04-21 redakcijai, todėl ir dėl šios imperatyvios įstatymo nuostatos jis iš pataisos įstaigos negalėjo būti lygtinai paleistas.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo ir padarė klaidingą bei nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nors ir prižiūrimą, dėl ko teismo nutartis laikytina neteisėta ir todėl naikintina. Kadangi nuteistasis jau buvo paleistas iš pataisos įstaigos, todėl jis pasiųstinas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 11 metų 8 mėnesių ir 29 dienų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p. kolegija

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti.

Kauno tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistojo E. A. lygtinio paleidimo netenkinti ir pasiųsti nuteistąjį E. A. atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies - 11 metų 8 mėnesių ir 29 dienų.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.