- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- I-3252-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00635-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui T. V., atsakovo Krašto apsaugos ministerijos atstovei Svetlanai Lapėnienei, atsakovo Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas T. V. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. P-48; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2014 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. P-26; 3) priteisti iš valstybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 37–38).
Paaiškina, kad skundžiamais įsakymais iš pareiškėjo buvo atimti apdovanojimai – medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“. Pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos pajėgose nuo 1998 m. vasario iki 2010 m. lapkričio. Nei karto nebuvo baustas už blogai atliktą tarnybą ar netinkamą elgesį, yra skatintas kariuomenės vado padėka, kariniais laipsniais. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę su prašymu panaikinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę su apdovanojimais dėl, jo manymu, netinkamo baudžiamosios bylos tyrimo. Prašydamas atimti apdovanojimus, veikė nesivadovaudamas blaiviu protu. Taip pat nurodo, kad kitiems kariškiams, padariusiems nusikaltimus, apdovanojimai nebuvo atimami. Pareiškėjas nėra pakankamai supažindintas su skundžiamais įsakymais, todėl nežino, kuo remiantis buvo atimti apdovanojimai. Įstatymas nenumato kategoriško reikalavimo atimti iš buvusio kario apdovanojimą, jeigu jis padaro tyčinį nusikaltimą. Be to, apdovanojimai gali būti atimti tik atitinkamoms komisijoms tai pasiūlius. Pareiškėjas nėra supažindintas su tokių komisijų siūlymais atimti iš jo apdovanojimus. Todėl mano, kad atimant medalius iš pareiškėjo išskirtinai, kai iš kitų karių tokiais atvejais medaliai neatimami, padarytas pažeidimas, įsakymai yra neteisėti. Tai jam sukėlė dvasinį sukrėtimą ir padarė moralinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė konkrečius asmenis, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus ir kuriems apdovanojimai nėra atimti.
Atsiliepimas
Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 47–50). Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius 2013 m. liepos 3 d. persiuntė KAM pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo T. V. laišką, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei, dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su apdovanojimų atsisakymu. Pareiškėjas minėtame laiške prašė panaikinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę ir atsisakė visų gautų apdovanojimų. KAM, atsižvelgdama į laiške pateiktą informaciją ir vadovaudamasi Krašto apsaugos sistemos medalių ir pasižymėjimo ženklų nuostatų, patvirtintų krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-630 (toliau – Nuostatai), 15 punktu, inicijavo pareiškėjo apdovanojimų atėmimo ir atsisakymo klausimo nagrinėjimą. Apie tai, kad minėtą klausimą nagrinės KAM apdovanojimų ir skatinimų patariamoji komisija (toliau – patariamoji komisija), gavusi duomenis apie pareiškėjo teistumą, pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 12-01-1412. Patariamoji komisija, sudaryta krašto apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-953, gavusi informaciją apie pareiškėjo teistumą, t. y. kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 2013 m. lapkričio 7 d. posėdyje bendru komisijos narių sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalio „Už tarptautines operacijas“ atėmimui iš pareiškėjo. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Nuostatų 15 ir 16 punktais ir atsižvelgdamas į patariamosios komisijos rekomendaciją, priėmė skundžiamą KAM įsakymą, kuriuo atėmė iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį „Už tarptautines operacijas“. Nepagrįstai pareiškėjas nurodo, kad KAM įsakymas yra neteisėtas, kad nebuvo tinkamai supažindintas su minėtu įsakymu, patariamosios komisijos pasiūlymu. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 20 punktą, Nuostatų 41 punktą, krašto apsaugos ministras turi teisę apdovanoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“ karius už pavyzdingą tarnybą, sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Nuostatų 15 punktas nustato, kad medalis iš apdovanotojo gali būti atimtas krašto apsaugos ministro sprendimu, pasiūlius atitinkamai apdovanojimų ir skatinimų patariamajai komisijai, kai asmuo yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, todėl toks pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su kario (atsargos kario), kaip Lietuvos valstybės gynėjo, statusu, žemina apdovanotojo vardą. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir įvertinęs visas aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą atimti iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį „Už tarptautines operacijas“. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12- 01-142 „Dėl pareiškimo“, prie kurio buvo pridėta ir skundžiamo įsakymo kopija. Su patariamosios komisijos siūlymu pareiškėjas ir neprivalėjo būti supažindintas, kadangi sprendimą dėl medalio atėmimo priima krašto apsaugos ministras, o patariamosios komisijos siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir krašto apsaugos ministrui neprivalomas. Nepagrįstai pareiškėjas nurodo ir tai, kad išskirtinai tik iš jo buvo atimtas medalis. KAM, gavusi konkrečią informaciją apie asmenų nuteisimą tyčiniais nusikaltimais ir įvertinusi visas aplinkybes, inicijuoja apdovanojimų atėmimo procedūras, tačiau KAM nerenka ir nekaupia duomenų apie į atsargą išleistų apdovanotų asmenų padarytus tyčinius nusikaltimus. Paaiškina dėl neturtinės žalos priteisimo ir nurodo, kad atmetus reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala visais atvejais atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Iš pareiškėjo medalis buvo atimtas vadovaujantis KASOKTĮ ir Nuostatais. Nei KASOKTĮ, kuris reglamentuoja karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo bei apdovanojimo sąlygas, nei Nuostatose nėra sureguliuotas neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto apdovanojimų atėmimo, institutas, todėl net ir pripažinus, kad iš pareiškėjo nepagrįstai buvo atimti medaliai, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – KASP) atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 85–88). Paaiškina, kad KAM persiuntė KASP pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo T. V. laišką, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei, dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su apdovanojimų atsisakymu. Pareiškėjas minėtame laiške prašė panaikinti jam Lietuvos Respublikos pilietybę ir atsisakė visų gautų apdovanojimų. KASP, atsižvelgdamos į laiške pateiktą informaciją ir vadovaudamosi Nuostatų 15 punktu, inicijavo pareiškėjo apdovanojimų atsisakymo ir atėmimo klausimo nagrinėjimą. Patariamoji komisija, sudaryta KASP vado 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado skatinimų ir apdovanojimų patariamosios komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“, gavusi informacijos apie pareiškėjo teistumą, t. y. kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 2013 m. rugsėjo 19 d. posėdyje komisijos narių sutarimu (vienas narys susilaikė) pritarė KASP medalio „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių ir 10-ies metų) atėmimui iš pareiškėjo. KASP vadas, vadovaudamasis Nuostatų 15 ir 16 punktais ir atsižvelgdamas į skatinimų ir apdovanojimų patariamosios komisijos rekomendaciją, priėmė skundžiamą įsakymą atimti iš pareiškėjo KASP medalius „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių ir 10-ies metų). Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad KASP vado 2014 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. P-26 yra neteisėtas, kad buvo netinkamai supažindintas su minėtu įsakymu ir patariamosios komisijos siūlymu. Vadovaujantis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Nuostatų 73 punktu, KASP vadas turi teisė apdovanoti KASP medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ karius už pavyzdingą kario savanorio tarnybą, uolų ir iniciatyvų pareigų atlikimą. Apdovanotasis asmuo savo elgesiu apdovanojimo turi būti vertas ne tik apdovanojimo suteikimo dieną, bet ir visą likusį gyvenimą privalo elgtis taip, kad nepažemintų apdovanotojo vardo. Nuostatų 15 punkte nurodyta, kad medalis iš apdovanotojo gali būti atimtas KASP vado sprendimu, pasiūlius atitinkamai apdovanojimų ir skatinimų patariamajai komisijai, kai asmuo yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Pareiškėjas buvo nuteistas už labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, kuriais buvo pasikėsinta į valstybės labiausiai saugomus gėrius – žmogaus gyvybę, sveikatą, laisvę, todėl toks pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su kario (atsargos kario), kaip Lietuvos valstybės gynėjo, statusu, žemina apdovanotojo vardą. KASP vadas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir įvertinęs visas aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą atimti iš pareiškėjo KASP medalius „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių ir 10-ies metų). Pareiškėjas apie KASP vado priimtą sprendimą buvo informuotas krašto apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12-01-142 „Dėl pareiškimo“, prie kurio buvo pridėta ir skundžiamo įsakymo kopija. Su KASP vado skatinimų ir apdovanojimų patariamosios komisijos rekomendacija pareiškėjas ir neprivalėjo būti supažindintas, kadangi sprendimą dėl medalio atėmimo priima KASP vadas, o patariamosios komisijos siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir KASP vadui neprivalomas. Pareiškėjas klaidingai nurodo ir tai, kad išskirtinai iš jo buvo atimtas medalis. KASP, gavusios informacijos apie asmenų nuteisimą tyčiniais nusikaltimais ir įvertinusios visas aplinkybes, inicijuoja apdovanojimų atėmimo procedūras, tačiau KASP nerenka ir nekaupia duomenų apie į atsargą išleistų apdovanotų asmenų padarytus tyčinius nusikaltimus. Dėl neturtinės žalos priteisimo paaiškina iš esmės taip pat, kaip ir KAM atsiliepime.
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas teisme kelia ginčą dėl krašto apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. P-48 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalio „Už tarptautines operacijas“ atėmimo iš ats. eil. T. V.“ (toliau – KAM įsakymas) ir KASP vado 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. P-26 „Dėl Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų medalių „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių ir 10-ies metų) atėmimo iš ats. eil. T. V.“ (toliau – KASP įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat, remdamasis tuo, kad, pareiškėjo manymu, apdovanojimai iš jo atimti neteisėtai, prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Dėl KAM įsakymo. Nustatyta, kad krašto apsaugos ministras 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu „Dėl apdovanojimo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklu“ Nr. P-499 apdovanojo už pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautinių operacijų užduotis PAG-10 profesinės karo tarnybos karius, tarp jų apdovanotas ir T. V. (medalio Nr. 2895) (b. l. 52–55).
Pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 20 punktą, krašto apsaugos ministras įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką (2010 m. tai nustatė 19 punktas). Nurodytas 2010 m. įsakymas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisės aktu „Krašto apsaugos medalių sistema, medalių statutai ir jų suteikimo nuostatai“, kuriame išdėstyti statutai ir nuostatai, kurie patvirtinti krašto apsaugos ministro 2002 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 797 (b. l. 103–121). Šio teisės akto XI skyriuje patvirtintas krašto apsaugos sistemos medalio „Už tarptautines misijas“ statutas. Jau šiuose nuostatuose (medalio statute) buvo nustatyta, kad krašto apsaugos ministro sprendimu, pasiūlius KAM apdovanojimo patariamajai komisijai, iš apdovanotojo medalis gali būti atimamas šiais atvejais: kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kai asmuo padarė nusižengimą, kuris žemina jį kaip medalio kavalierių (95 punktas).
Nustatyta, kad T. V. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. birželio 26 d., buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį 14 m. laisvės atėmimo bausme (b. l. 159, 178).
Teismų informacinėje sistemoje LITEKO rastas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-84-175/2012, proceso Nr. 1-56-1-00635-2010-0, kuriame pasakyta, kad teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamieji padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, į kitas nuosprendyje nurodytas sunkinančias atsakomybę aplinkybes. Nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 14 m. laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-394/2012) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Taigi jau apdovanojant pareiškėją medaliu teisės akte buvo numatyta galimybė apdovanojimą atimti už tyčinio nusikaltimo padarymą.
Vėliau, krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-630 patvirtinti Nuostatai, kurie galiojo ir priimant skundžiamą įsakymą. Nuostatų 15 punktas taip pat nustatė, kad medalis iš apdovanotojo gali būti atimtas ministro, kariuomenės vado, kariuomenės pajėgų vado sprendimu, pasiūlius atitinkamai apdovanojimų ir skatinimų patariamajai komisijai tokiais atvejais: kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kai asmuo padarė veiką, kuri žemina jį kaip medalio ar pasižymėjimo ženklo kavalierių.
KAM įsakyme yra nurodyta, kad ministras vadovaujasi Nuostatų 15 ir 16 punktais ir atsižvelgia į KAM apdovanojimų ir skatinimų patariamosios komisijos rekomendaciją (2013 m. lapkričio 7 d. protokolas Nr. 17KV-10).
Įsakymas pareiškėjui išsiųstas su ministerijos 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12-01-142, kuriame nurodytas medalio atėmimo teisinis pagrindas (b. l. 76). Be to, pareiškėjui iš anksto buvo pranešta dar 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 12-01-1412, kad medalio atėmimo klausimas bus nagrinėjamas patariamojoje komisijoje, gavus duomenis apie pareiškėjo teistumą (b. l. 77). Taigi pareiškėjas turėjo galimybę komisijai teikti papildomus paaiškinimus. KAM apdovanojimų ir skatinimų patariamoji komisija 2013 m. lapkričio 7 d. nagrinėjo pareiškėjo medalio atėmimo klausimą, komisijos sprendimas – pritarti medalio atėmimui bendru sutarimu (b. l. 83–84).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad buvo pažeistos medalio atėmimo procedūros. Jos nebuvo pažeistos, pareiškėjui apie būsimą procedūrą netgi buvo pranešta, todėl pareiškėjas žinojo, kad šis klausimas bus svarstomas. Komisijos pasiūlymas nėra privalomas ministrui, tik Nuostatų 15 punkte nurodoma, kad ministras klausimą svarsto pasiūlius komisijai. Komisijos pasiūlymas nėra administracinis aktas, kuris tiesiogiai sukelia pasekmes pareiškėjui, tai tik tarpinis vidinės procedūros sprendimas, kuris negalėtų būti skundžiamas teismui, todėl pareiškėjui komisijos sprendimas pagrįstai ir nebuvo siunčiamas. Faktinis medalio atėmimo pagrindas pareiškėjui turėjo būti žinomas, nes apie jį buvo pranešta KAM 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 12-01-1412, nurodant, už ką gali būti atimtas medalis.
Pareiškėjas neneigia, kad jis teismo nuosprendžiu nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Pareiškėjas nurodo, kad yra daug nuteistų asmenų, kurie buvo apdovanoti tokio pat lygio apdovanojimais, tačiau apdovanojimai iš jų nėra atimti. Pagal minėtus Nuostatus, ministrui suteikiama diskrecijos teisė spręsti medalio atėmimo klausimą, diskrecijos ribas apibrėžia Nuostatų 15 punktas, kuris nebuvo pažeistas. Todėl neatmestina galimybė, kad net ir padarius tyčinį nusikaltimą, medalis gali būti neatimamas atsižvelgiant į tam tikras išskirtines aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad taikyta priemonė yra proporcinga ir adekvati.
Dėl KASP įsakymo. Nustatyta, kad KASP vado 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. P-13 T. V. (Tauto apygardos 4-oji rinktinė) buvo apdovanotas KASP medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių metų) (b. l. 142–143), 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. P-174 pareiškėjas apdovanotas KASP medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (10-ies metų) (b. l. 145–146).
Skundžiamu 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. P-26 abu minėti medaliai atimti (b. l. 122). Vadas įsakyme nurodo, kad vadovaujasi Nuostatų 15 ir 16 punktais ir atsižvelgia į KASP apdovanojimų ir skatinimų patariamosios komisijos rekomendaciją (2013 m. rugsėjo 19 d. protokolas Nr. AK-6). Nurodytas komisijos protokolas yra pateiktas į bylą (b. l. 123–136), iš protokolo priedo matyti, kad 7 komisijos nariai balsavo už medalių atėmimą, 1 susilaikė. Šių apdovanojimų suteikimo ir atėmimo teisinis reguliavimas yra toks pats, kaip ir krašto apsaugos ministro suteikto medalio. Suteikiant medalius galiojo krašto apsaugos ministro 2002 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 797 patvirtinti nuostatai (b. l. 104–121), kurių 116 punktas nustatė galimybę KASP vado sprendimu, pritarus KASP pajėgų apdovanojimų ir skatinimų patariamajai komisijai, atimti kariuomenės pajėgų lygmens medalį už pavyzdingą kario savanorio tarnybą, kai asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, kai asmuo padarė nusižengimą, kuris žemina jį kaip medalio kavalierių. Taigi, jau suteikiant paminėtus apdovanojimus, jų statute buvo nustatyta, kad jie gali būti atimti nustatyta tvarka už tai, kad asmuo nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Vėliau, krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-630 patvirtintuose nuostatuose apdovanojimų įteikimo ir atėmimo klausimas sureguliuotas taip pat (minėtų Nuostatų 15 punktas).
Nagrinėjamu atveju KASP vadas, priimdamas skundžiamą įsakymą, laikėsi nustatytų procedūrų, patariamosios komisijos sprendimas jam neprivalomas, bet sprendžiant medalio atėmimo klausimą į rekomendaciją reikia atsižvelgti, tokia rekomendacija buvo pateikta. Patariamosios komisijos sprendimas neturi būti pateikiamas asmeniui susipažinti, nes šios komisijos sprendimas skirtas vadui. Taikyta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad apdovanotam asmeniui keliami moraliniai reikalavimai.
Šiuo atveju taip pat neturi reikšmės faktas, kad galimai yra asmenų, nuteistų už tyčinius nusikaltimus, kuriems tokio lygio apdovanojimai nėra atimti. Vadas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į tam tikras išskirtines aplinkybes, neatimti medalio net esant Nuostatuose nurodytiems pagrindams. Ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo skundžiamą įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu.
Kai pareiškėjui buvo suteikiami visi paminėti apdovanojimai, jam turėjo būti žinomi tų apdovanojimų statutai, nes jis tuo metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, ir tai, kad apdovanojimai gali būti atimti už tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
Dėl prašymo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).
Kaip matyti iš pareiškėjo reikalavimo, neturtinę žalą jis kildina iš, jo manymu, neteisėtų sprendimų atimti iš jo apdovanojimus. Pareiškėjas teigia dėl to patyręs dvasinius išgyvenimus. Tačiau, visų pirma, apdovanojimai iš pareiškėjo atimti teisėtai. Antra, sprendimai atimti apdovanojimus pareiškėjui negalėjo būti netikėti ir nelaukti. Nustatyta, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad jis 2013 m. birželio 28 d. įteikė pareiškimą Lietuvos Respublikos Prezidentei, kuriame aprašė baudžiamosios bylos tyrimą ir galiausiai prašė panaikinti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gautus apdovanojimus (b. l. 79–82). Atsižvelgiant į tokį prašymą, pareiškimas Prezidento kanceliarijos ir buvo persiųstas 2013 m. liepos 3 d. raštu KAM (b. l. 78). Rašte buvo nurodyta atsakyti pareiškėjui į keliamus klausimus dėl apdovanojimų atsisakymo galimybės. Nors šis pareiškimas neturėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl apdovanojimų atėmimo, tačiau pareiškėjui KAM 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu buvo pranešta, kad nagrinėjamas klausimas dėl medalių atėmimo, šiame rašte nurodyta, kad jo kopija siunčiama Prezidento kanceliarijai, taigi pareiškėjas žinojo, kokios galimos pasekmės, nes tuo metu jau buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas iš viso patyrė moralinę (neturtinę) žalą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra CK nustatytų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Dėl visų nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, visi reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.