Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 93-249 netaikyti T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 18 dienų.

3. Komisija 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė T. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nes jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė ir jis nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam T. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo paskatintas keturiolika kartų, nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. dirba, mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir vadovavosi klaidingai pateiktais faktais. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Nors nuteistasis skunde nesutinka su Socialinio tyrimo išvada, teigdamas, kad ji neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211, taip pat, atliekant socialinį tyrimą, buvo įvertinta asmens byla, atlikta apklausa, stebėjimas, tyrimą atliko tam įgaliotas rengėjas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog Socialinio tyrimo išvada neatitinka faktinių aplinkybių.

10. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 42 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš pagal OASys nustatytų 42 balų tik 5 balų yra statiniai, o net 37 balai – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Tuo labiau, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo (2015 m. rugsėjo 30 d.) išliko tokia pati.

11. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad T. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvados duomenys bei pažyma apie T. V. pažeidimus ir paskatinimus liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Nustatytos tvarkos nesilaikymas buvo fiksuotas tiek Kauno tardymo izoliatoriuje, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskutine nuobauda nuteistasis buvo baustas 2019 m. lapkričio 6 d. ir ji nebuvo panaikinta prieš terminą, vadinasi, galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi tik nuo 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. dar labai trumpą laiko tarpą. Nors nuteistasis pataisos namuose 14 kartų buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, tačiau po paskirtų paskatinimų asmuo ir vėl būdavo baudžiamas nuobaudomis. Tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinės nuobaudos paskirtos praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai asmeniui yra gerai žinomos.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami T. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – smurtinio elgesio istorija, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvus elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, klaidingas kitų veiksmų ir ketinimų interpretavimas. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Vertinant T. V. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys yra tik reakcija į aplinkos situaciją (kaltina buvusius draugus, žmoną, draugus, alkoholį). Nuteistasis neneigia, kad yra grasinęs ar naudojęs smurtą, siekdamas kitų paklusimo, pripažįsta, jog lengvai praranda savitvardą. Nuteistasis savo problemas sprendžia neadekvačiai, destruktyviais būdais, turi menkus konfliktų sprendimų įgūdžius, jam trūksta reiklumo sau, siūlomus problemų sprendimo būdus yra linkęs atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą T. V. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į T. V. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog smurtinius nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis pateisina savo alkoholio vartojimą ir kitų gėrimą, pataisos namuose turi tris galiojančias nuobaudas iš eilės dėl alkoholio vartojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad problemos piktnaudžiaujant alkoholiu, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamos apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.