Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas T. V. paskirta laisvės atėmimas 14 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis dalyse dėl priteistos neturtinės žalos dydžio atlyginimo nukentėjusiesiems.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo T. V. skundą atmesti ir nurodo, kad

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą bylos medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis T. V., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teismui nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą, palaiko socialinius ryšius su tėvu, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo, turtės gyvenamąją vietą ir darbą, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022-05-23 atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, turi specialybę, mokėsi ir įgijo profesines kvalifikacijas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai (teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys) rodo T. V. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiame kontekste pažymi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmės atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apygardos teismas.

12. Drausminių nuobaudų neturėjimas (laikymas nebaustu) BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme, nešalina asmenį neigiamai charakterizuojančio fakto, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Taigi, nors nuteistasis T. V. galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis 6 kartus baustas drausmine tvarka, iš kurių net 5 kartus už alkoholio vartojimą (paskutinį kartą 2022-09-07), 4 kartus buvo įspėtas žodžiu dėl nustatytos tvarkos pažeidimų ir nuobaudos skirtos nebuvo. Padaryti pažeidimai laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (penkis kartus baustas už alkoholio vartojimą), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl apygardos teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Akivaizdu, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą grindžiamas ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, jo kriminogenine praeitimi bei likusios neatliktos bausmės dalimi. Būtent visų šių aplinkybių kompleksas, o ne išimtinai kuri nors viena iš jų ,leidžia abejoti tuo, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, bei rodo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje T. V. pataisos procesas nėra pakankamas daryti išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kaip teisingai ir nurodyta skundžiamoje nutartyje. Priešingai nei teigia nuteistasis tokios išvados darymas negali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju T. V. nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama tik jo pažanga nebenusikalsti ateityje.

14. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai kad bausmę nuteistasis atlieka už vieno nusikaltimo žmogaus laisvei padarymą ir dviejų smurtinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (itin žiaurus nužudymas), taip pat nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Vertinant nuteistojo santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą T. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybėms nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau tai įtakos nuteistojo požiūriui į alkoholio vartojimą ir jo įtaką nusikalstamų veikų darymui neturėjo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis net penkis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, už šių pažeidimų padarymą jis net buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą T. V. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas bei visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

15. Apygardos teismas, nesutikdamas su nuteistojo skundo argumentais, pažymi, kad nors nuteistasis T. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka gana ilgą laiką, o nuo 2022 m. nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (įvykdytas sunkus smurtinis nusikaltimas); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas bendrininkų grupėje); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (ankstesnis impulsyvus elgesys, savitvardos stoka, pasekmių neįvertinimas); nuostatos (bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka). Minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik T. V. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat nuteistasis turi didelių nepadengtų finansinių įsipareigojimų – 33 374,03 Eur. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

16. Nagrinėjamu atveju neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis, Komisijos nutarimo priėmimo dienai 2023-12-07 – 11 mėnesių 16 dienų, paskirta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

17. Skunde nuteistasis akcentuoja tai, kad nuo 2022-05-23 atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas į (Duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus. Ši aplinkybė neabejotinai reiškia, jog nuteistojo atžvilgiu išreiškiamas pasitikėjimas, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis stengiasi elgtis teigiamai ir deda pastangas savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Tolimesnis bausmės atlikimas atviro tipo sąlygomis yra paskata nuteistajam toliau koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tai yra vienas iš resocializacijos etapų, kuris leidžia nuteistajam pereiti nuo griežtų bausmės sąlygų į palaipsniui švelnėjančių bausmės formų. Kaip minėta, šiuo metu asmens perkėlimas atlikti bausmę atviro tipo sąlygomis vertintinas kaip tinkama ir pakankama priemonė tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę. Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi ir butų priimtas į darbą. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad šios aplinkybės gali būti pripažintos veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teiginys apie būsimą įdarbinimą yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jis nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti. Tuo tarpu pastovią gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, įvykdymo, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

18. T. V. skunde akcentuoja ir tai, kad, norėdamas išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus ir kaip galima greičiau padengti teismo priteistus ieškinius, jis pasitaręs su savo artimaisiais, kreipėsi į Kalėjimų tarnybą prašydamas išaiškinimo ar gali atidaryti savo įmonę ir joje dirbti. Gavo atsakymą, kad tokią veiklą draudžiančio įstatymo nėra. Tada jis atidarė įmonę MB „(Duomenys neskelbtini)“, kurios sritis yra statybos baigimas pilna apimtimi. Nurodo, kad šios veiklos vykdyti negali, kadangi turi sudaryti trišalę sutartį su kalėjimu, o įmonė ir jos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Todėl vykdyti veiklą jis gali tik atostogų metu ir savaitgaliais, t. y. laisvu nuo darbo metu. Dėl šios situacijos jis negali dirbti ir vykdyti sutarčių, nei kitiems asmenims, kaip įmonės direktorius, leisti vykdyti darbų, nors įmonė turi įsipareigojimų, yra paimta banko paskola įrankiams ir medžiagoms įsigyti bei įmonės patalpoms įrengti. Tokio argumento kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo šeimos gerovė, finansiniai įsipareigojimai kaip ir noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad iki nusikaltimo padarymo, jis 12 savo gyvenimo metų skyrė tarnybai (Duomenys neskelbtini), kadangi kaip profesinės karo tarnybos karys tarnavo (Duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir už pavyzdingą tarnybą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautinių operacijų užduotis, net penkis kartus buvo apdovanotas medaliais „(Duomenys neskelbtini)“, buvo pakankamai įvertintos Kauno apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendyje skiriant T. V. bausmę.

19. Skundo kontekste pažymėtina, kad nei Europos žmogaus teisių teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teismų praktika, nei Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautiniai dokumentai neįpareigoja taikyti lygtinio paleidimo kiekvienam nuteistajam atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą nėra paneigiama nuteistajam paskirta bausmė, šiuo atveju keičiamas jos atlikimo režimas, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai akcentuota, kad skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pastebėtina, kad nusprendus taikyti lygtinį paleidimą, sprendžiama, kad dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai jau pasiekti. Tai yra, kai egzistuoja pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį ir daugiau ateityje nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartas aplinkybes, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo T. V. pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti apygardos teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.