Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 6 punktu, 6 dalimi, nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis, skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, yra 4 metai 5 mėnesiai ir 22 dienos.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad V. B. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką žema – 19 balų, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymėtina, kad nors nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš 19 nustatytų balų jų sudaro tik nežymią dalį – 2 balus, o svertiniai veiksniai sudaro 17 balų, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami V. B. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, jog jis bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog, atlikdamas bausmę, V. B. buvo skatintas 7 kartus. Tačiau tuo pačiu konstatuojama, jog ši aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra išskirtinė ir prioritetinė, ji, kaip ir visos kitos apibūdina nuteistojo elgesį ir jo asmenybę, ir vertintina visų kitų aplinkybių visumos kontekste, todėl priimamam sprendimui esminės reikšmės neturi. Nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas. Per bausmės atlikimo laiką V. B. vidaus tvarkos taisykles pažeidė vieną kartą, už ką drausmine nuobauda nebuvo baustas, apsiribota pokalbiu. Pažymėtina, kad šis pažeidimas buvo padarytas 2020 m. vasario 26 d., trumpalaikės išvykos į namus metu (patikrinimo metu nerastas namuose) jau po visų jam paskirtų paskatinimų. Ši aplinkybė atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma tik teigiama linkme, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesilaiko nustatytų taisyklių.

12. Apylinkės teismas kaip pagrįstą abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam rekomenduojama atkreipti dėmesį į gyvenimo stilių ir draugus, taip pat galima prielaida, kad alkoholio vartojimas ir tarpasmeniniai konfliktai gali išprovokuoti smurtinį elgesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. nuteistas už smurtinius nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis būtų dalyvavęs kokiose nors programose, susijusiose su alkoholio ir smurto prevencija. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad mąstymo ir elgesio srityje nustatyti net keturi kriminogeniniai svertiniai taškai, šiuos taškus sudaro impulsyvumas, savitvarda, problemų sprendimo įgūdžiai bei pasekmių suvokimas. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad teismo priteista didelė suma žalai atlyginti taip pat galimai gali turėti įtakos pakartotinai nusikalsti, nes nuteistasis, nors ir dirbdamas pataisos namuose, nesistengia atlyginti nusikaltimais priteistą žalą, o tai tuo pačiu parodo ir nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas bei šiomis nusikalstamomis veikomis sukeltų pasekmių mažinimą. Be apsauginių veiksnių: darbinių įgūdžių, teigiamo požiūrio į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymo, V. B. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas ir lėšų tvarkymas bei pajamos.

13. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė bausmės tikslams ir paskirčiai bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nuteistojo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti, jis nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, atlikęs. Taip pat, nuteistojo teigimu, kritikuotinas ir pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės aiškinimas, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertintinas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir V. B. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendaciją Rec(2003) 22 numato, tačiau Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šis teisinis reguliavimas atitinka ir minėtų Rekomendacijų principe nurodytą aplinkybę, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“.

15. Skunde nuteistasis kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, ją cituodamas, t.y.: „kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, nėra reglamentuoti, tai paliekama klausimą sprendžiančios institucijos nuožiūrai, <...>“ ir tuo pagrindu nurodo, kad nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, teismas privalo vadovautis konstituciniais principais, bendraisiais teisės principais, teisės analogija. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamoje nutartyje tokios frazės nėra, ir apie tokius kriterijus, kuriuos nurodo skundo autorius, apskritai nėra pasisakyta. Akivaizdu, kad nuteistasis subjektyviai, remdamasis tik savo nuomone bei manymu, interpretavo skundžiamos nutarties tekstą, todėl dėl šio skundo argumento nėra pagrindo pasisakyti.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, V. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Skundo argumentus nuteistasis grindžia kitose bylose priimtais teismų sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skunde minimose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjamai bylai, todėl jomis teismui neprivalu vadovautis. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.