Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam T. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 23 d.

3. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad T. V. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybe nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi T. V., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, T. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, laisvėje jis turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, iš darbo užmokesčio teikia išlaikymą vaikams, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. Be to, už gerą elgesį ir darbą pataisos įstaigoje nuteistasis skatintas 15 kartų, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. T. V. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 27 balais. Tačiau pakankamai didelę dalį, tai yra net 22 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis paskatintas 15 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – už įvairaus pobūdžio pažeidimų padarymą pataisos įstaigoje net 6 kartus jis buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe už itin šiurkščių pažeidimų padarymą – disponavimą draudžiamas daiktais, alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Be to, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė net 10 kartų, tačiau keturiais atvejais buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje ir nuobaudos jam neskirtos. Paskutinį kartą drausmine tvarka T. V. buvo baustas vos kiek daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. Po to, skatintas jis buvo keturis kartus. Šių duomenų visumoje įvertinus tai, kad asmuo net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad T. V. nepakankamai geba laikytis įstatymų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Esant šiems duomenims, jų kontekste įvertinus ir T. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (bausmę atlieka nuo 2012 m. liepos 5 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Tuo tarpu neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vieną tik teigiamą T. V. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

10. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad T. V. bausmę atlieka už net kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurios priskiriamos labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Jo padarytais nusikaltimais buvo pažeista žmogaus teisė į gyvybę, sveikatą bei laisvę. Nuteistojo vienas iš padarytų nusikaltimų sukėlė negrįžtamas pasekmes ir tai neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šios aplinkybės tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada grindžiama būtinumu gerbti ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas. Tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojo atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

11. Vertinant nuteistojo santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, teisėjų kolegijos vertinimu būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą T. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybėms nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau tai įtakos nuteistojo požiūriui į alkoholio vartojimą ir jo įtaką nusikalstamų veikų darymui neturėjo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis net keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, už šių pažeidimų padarymą jis buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Negana to, nuteistasis T. V. pateisina alkoholio vartojimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma tik teigiama linkme bei tai, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesilaiko nustatytų taisyklių. Nuteistojo atsainų požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas neabejotinai rodo ir tai, jog T. V. nededa pastangų pašalinti savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Šiuo apsektu pažymima, jog vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie gautus vykdomuosius raštus“, T. V. privalo išmokėti 33374,03 Eur, tačiau yra išmokėjęs vos 41,40 Eur. Iš pažymos matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys, tačiau priteistos sumos nemokėjimą nuteistasis pateisina prioritetais vaikų išlaikymui. Teigia, jog jam vaikai yra svarbiausi. Nors teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo požiūris į savo vaikų gerovę ir jų interesų tenkinimą yra pagirtinas, tačiau nuteistasis nepakankamai atsižvelgia į nužudytojo asmens vaikų interesus, kuriems teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo priteistas neturtinės žalos dydis. Nuteistojo teigimu, jo paties vaikai negali būti alkani, kol jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau būtina pažymėti tai, kad nuteistasis kito asmens vaikus paliko be maitintojo, tačiau akivaizdu, jog to visiškai nevertina ir pateisinti jų lūkesčių intereso neturi.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu itin svarbu tai, kad nuteistajam T. V. atlikus didžiąją dalį jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vis dar išskiriami net trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu bei impulsyvus elgesys. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis T. V. kaltės, dėl padarytų nusikaltimų, nepripažįsta, o tai teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin svarbi aplinkybę, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias ji atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jas iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtų valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, T. V. kaltės neigimas rodo, jog jis nesuvokia pasekmių, o juo labiau žalos visuomenei.

13. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl Komisijos diskrecijos priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). BVK 164 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje numatytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamas apylinkės teismui. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, privalo vertinti visus jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien tai, kad Komisija nutarimu nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismo, sprendžiančio jo patvirtinimo klausimą priimti analogiško pobūdžio sprendimą neįpareigoja.

14. Apibendrinant visa kas išdėstyta, skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.