Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), be išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis S. Š. nužudė kitą žmogų – A. R., tai yra 2020 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir A. R., sudavė taburete ne mažiau 4 smūgių A. R. į galvą, tuo padarydamas pastarajai sužalojimus: muštines žaizdas ir kraujosruvas pakaušio – momens srityje, pakaušyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniame žande; poodines kraujosruvas dešinio smilkinio – kaktos srityje, smakre, dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje; poodinę ir intraodines kraujosruvas dešiniame žaste; kraujosruvą minkštuose audiniuose pakaušio – momens – smilkinio kaktos srityse; dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžius; galvos smegenų sumušimą su kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje; kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, ko pasekmėje galvos sumušimas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo bei širdies veiklos nepakankamumu, ir A. R. nuo galvos sužalojimų visumos įvykio vietoje mirė.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis S. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną apie 13 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) nusikirpti plaukų. Buvo blaivus. Su savimi turėjo 12 eurų. Praėjo pro daugiabutį, kuriame gyveno A. (R.), ir iš jos buto per atidarytas balkono duris girdėjo moterų ir vyriškio balsus. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko V. (V.) K., su kuriuo kapinėse išgėrė du „bambalius“ alaus. Po to V. jam parodė kirpyklą, kur jis už 5 eurus nusikirpo plaukus. Grįžęs į miestelio centrą vėl sutiko V. K., kuriam už kirpyklos prirodymą nupirko du „bambalius“ alaus, kuriuos kartu išgėrė. Apie 17 val. jis vėl nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko N. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau sužinojo, kad tai E. J.). Su N. nusipirko alaus ir apie 17.30 val. nuėjo pas A. (R.), o V. su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo savais keliais. A. papriekaištavo N., kad ši nupirko alaus, tačiau nenupirko degtinės, nors ji padavė N. savo pensiją, į ką N. atsakė, kad pinigus padavė J. Matydamas, kad moterys konfliktuoja, jis pasiūlė iš N. išsinuomoti kambarį. Pas A. visi trys gėrė alų. N. sėdėjo arčiau sekcijos buvusiame fotelyje, jis atsisėdo į fotelį, kuris buvo arčiau balkono durų, o A. sėdėjo ant kėdės, kuri buvo pagaminta iš sekcijos. Vienu metu A. jo paprašė „pridaryti“ balkono duris, nes lauke girdėjosi vyrų balsai, triukšmas. Girdėjo, kaip vienas iš tų vyriškų balsų pasakė „užmušiu“. Jis norėjo eiti pasižiūrėti, kas vyksta, bet A. neleido. Dar vėliau A. prašė jo iškviesti policiją, nes J. neparneša jai alaus ir degtinės, be to, A. sakė, kad ateis V. ir ją nužudys. Nelabai tuo tikėjo, todėl policijos nekvietė, nes bijojo gauti baudą už melagingą pranešimą. Pasakė A., kad pats susiras J. ir jo paklaus, kas tai per V.. Dar po kiek laiko A. liepė jam eiti namo ir jis, pasiėmęs 3 tuščius „bambalius“, kartu su N. išėjo. Tuo metu buvo apie 19 val. A. dar liepė N. parnešti 3 „bambalius“ alaus. Einant į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ N. pradėjo jo prašyti, kad, nusipirkus alaus, jie grįžtų pas A. Jis atsakė, kad pas A. neis, ir N. pasiūlė eiti pas pastarąją. Tada N. jam pasakė, kad ji turi eiti pas A., nes ateis V. ir pastarąją užmuš. Be to, N. jam pasakė, kad A. nebebus ir jie galės laisvai pasimylėti. Tada jis sutiko eiti pas A. Po to jis nuėjo į tualetą, o N. į parduotuvę. Eidamas iš tualeto pamatė prie bažnyčios sėdinčius V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie jų V. parodė į N., kuri ėjo link A. namo, ir pasiūlė eiti ten išgerti. Jis pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ priekaištauti, kad pastarasis paėmė iš A. pensiją ir geria iš jos pinigų. J. atidarė „tašę“ ir parodė 2 alaus bei 2 degtinės butelius. Jis liepė J. nešti tą alų ir degtinę A., nes kitaip ji kvies policiją. J. jam grasino, kad bus „baisiau nei A.“. Po to jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko „bulkos“ ir dešros. Po to nuėjo į miškelį, esantį už 2 kilometrų, nes nenorėjo valgyti prie „(duomenys neskelbtini)“. Pavalgęs dešros nusprendė nueiti iki A., nes N. sakė, kad galės pasimylėti su ja, kai nebus A. Prie A. namo išgirdo pastarąją sakant: „N., ką tu man darai, žudai mane“, į ką N. atsakė: „tau taip ir reikia“. Be to, girdėjosi vyriški balsai, tame tarpe ir to vyro, kuris prieš tai sakė „užmušiu“. Girdėjo ir vieną trenksmą. Tuo metu buvo apie 20.40 val. Jam besiklausant, iš namo išbėgo N., o tada išėjo V. K., kuris kažką „burbuliavo“. Po to pamatė nuo centro ateinantį „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasakė, kad prasilenkė su N. ir ant jos kelnių matė kraują. Kadangi J. švarkas ir rankos buvo kraujuoti paklausė pastarojo, iš kur kraujas. J. atsakė, kad jis nužudė A. R.. Jiems prasilenkiant su pro šalį ėjusiu vaikinu, J. atsitrenkė į jį, todėl ant jo „maikės“ ir galėjo atsirasti J. kraujo. Po to jis J. liepė eiti namo, o pats nuėjo pas A. Pasibeldęs į jos duris, įėjo į kambarį ir pamatė, kad A. sėdi susmukusi fotelyje, o ant jos kelių buvo taburetė. A. galvoje matėsi mėlyni sumušimai, kraujo nesimatė. A. žiūrėjo į jį, todėl jis pagalvojo, kad pastaroji apsimeta. Po to jis sunkiai nukėlė tą kėdę (taburetę), pakėlė A. „kaip jaunąją“ ir paguldė ją ant grindų. Kėdė svėrė apie 80-90 kg. Keliant A. ant jo „maikės“ užtiško kraujo lašelis. Tik tada pamatė, kad A. galva praskelta. Po to paskambino „greitajai“, kuriai pasakė adresą, kurį gavo iš moters, kurios vardas D. Jis D. pasakė, kad atėjo ir rado nužudytą moterį, o kas ten vyko, nežino. Po to laukė policijos ir medikų. Jiems atvykus parodė A. butą. Policijos pareigūnams pasakė, kad bute buvo ir N. „(duomenys neskelbtini)“ pažinojo iš anksčiau, yra lankęsis pastarojo namuose, o su V. K. bendraudavo dažnai. A. taip pat pažinojo, yra du kartus pas ją nakvojęs. Jo nuomone, A. galėjo nužudyti N. arba V., bet ne „(duomenys neskelbtini)“ (J.). N. K. meluoja nurodydama, kad jis trenkė kėde A. Nėra kaltas, todėl civilinio ieškinio atlyginti nesutinka.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną apie 22 val. Jai paskambino vyresnioji sesuo R. S. ir pasakė, kad mamos nebėra. Iškart po šio skambučio kartu su vyru išvyko į (duomenys neskelbtini). Atvažiavę pamatė, kad stovi policijos automobilis. Policijos pareigūnai jų į butą neįleido. Pareigūnai pasakė, jog laukti neapsimoka, todėl jie grįžo į namus. Mama A. R. gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas (dviejų kambarių ir virtuvės) buvo pirmame 4 aukštų daugiabučio namo aukšte. Mama paskutiniu metu, tai yra apie vienerius metus laiko, šiame bute gyveno viena. Prieš tai, po tėčio mirties, mama apie 20 metų gyveno su sugyventiniu. Kiek žino, pašlijus sugyventinio sveikatai, giminės pastarąjį išvežė į senelių namus. Ji mamą lankydavo kartą per mėnesį. Dažniau pas mamą lankydavosi jaunėlė sesuo. Po tėčio mirties mama pradėjo išgėrinėti. Iš pradžių nedaug, o paskui tai tapo įprasta. Paskutinius penkerius metus mama jau labai rimtai sirgo alkoholizmo liga. Jos (ji ir seserys) parsiveždavo mamą pas save, tačiau mama verždavosi grįžti į savo namus. Vežti gydytis nebandė, nes mama to nenorėjo. Iš pradžių palaikydavo ryšį su mama ir telefonu, tačiau jų nupirkti telefonai labai dažnai dingdavo, todėl nebebuvo prasmės jų pirkti kažkam. Paskutinį kartą pas mamą lankėsi birželio 11 dieną. Tą kartą viskas buvo tvarkoje, namai buvo aptvarkyti ir mama buvo tvarkinga. Mama pensiją gaudavo mėnesio 24-26 dienomis. Mama nėra sakiusi, kad jai kas grasina. Neturtinę žalą įvertina 20000 eurų suma. Tarp jos ir mamos buvo stiprus emocinis ryšys. Mama juos (vaikus) viena pati išmokino, išleido į mokslus. Mamai tikrai buvo nelengva. Jie (ji ir seserys) tikrai mylėjo mamą, viską darė, kad jai padėtų. Ji iki dabar jaučia emocinius sukrėtimus, išgyvenimus, geria raminamuosius vaistus. Sesuo taip pat vartoja raminamuosius, nuo streso pastarosios sveikata labai pašlijo. Patyrė didelius nepatogumus, nes turėjo vykti į apklausas. Mama praktiškai neturėjo jokių lėtinių ligų, ji buvo pakankamais sveikas ir energingas žmogus.

Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamojo S. Š. iki to įvykio nepažinojo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra antrame aukšte, o žuvusios kaimynės butas – pirmame aukšte, tiesiai po jos butu. Gali būti, jog viskas vyko 2020 m. birželio 26 d., kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną ryte apie 7-9 val. ji su mažamete dukra išėjo pas motiną, o į savo butą iš mamos grįžo vakare, tarp 18 ir 21 valandos. Po grįžimo praėjus apie valandai laiko iš apačioje esančio buto per atviras balkono duris išgirdo triukšmą – vyrišką balsą „užmušiu“ ir tuo pačiu smūgių garsus. Balsas buvo agresyvus, šaukiantis, grasinantis, jis nebuvo tylus. Smūgių garsus išgirdo kartu su tuo žodžiu „užmušiu“. Buvo 2-5 smūgiai. Kitų balsų, išskyrus tą vyrišką balsą, negirdėjo. Tas triukšmas truko apie minutę laiko. Ji žinojo, kad tame bute (esančiame po jos butu) gyvena vieniša senutė, pas kurią dažnai ateidavo įvairiausių žmonių, kurie rinkdavosi kaip į kokią landynę, kur galima „pabaliavoti“. Po 5-10 minučių ji išėjo iš buto išnešti šiukšlių, nulipo į pirmą aukštą ir ten pamatė kaltinamąjį, kuris jos paklausė, ar ji nieko negirdėjo. Kiek pamena, kaltinamasis vilkėjo kareivišką „maikę“, buvo išgėręs, tačiau jokių pėdsakų ant jo kūno bei rūbų nepastebėjo. Ji kaltinamajam atsakė, kad girdėjo šūksnius ir smūgius. Pamačiusi kaltinamąjį suprato, kad kažkas čia ne taip, išsigando, todėl ėjo atgal į savo butą, nes jame buvo palikusi vaiką. Kaltinamojo išsigando, nes jis iš veido pasirodė kažkoks pasimetęs, išsigandęs. Kaltinamojo nieko neklausinėjo. Grįžusi prie savo buto durų pastebėjo, kad durų rankena užsikirto, dėl to supanikavo ir pradėjo šauktis pagalbos. Kaltinamasis pasisiūlė padėti, tačiau tik paklibino durų rankeną ir ją nulaužė. Tada duris replėmis atidarė kaimynas. Grįždama iš mamos, ėjo pro tos kaimynės butą (iš kurio vėliau girdėjo triukšmą), tačiau tuo metu jokio triukšmo negirdėjo. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 68-69), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, tame tarpe ir tai, kad į namus iš motinos grįžo prieš 21 val. Smūgių garsus ir šauksmą „užmušiu“ išgirdo praėjus apie 15 minučių po grįžimo namo. Smūgių garsų buvo ne daugiau penkių. To vyriškio šaukimas ir trenksmai truko iki dviejų minučių.

Liudytoja N. K. parodė, kad kaltinamąjį S. Š. pažįsta iš matymo, o mirusioji A. R. buvo jos draugė. Įvykio dieną ji prieš 10 val. atėjo pas A. ir pasiūlė išgerti. Sulaukusi 10 val. ji nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir už savo pinigus nupirko „bambaliuką“ alaus, kurį kartu su A. išgėrė. Apie 11-12 valandą ji nupirko dar vieną „bambaliuką“ alaus, kurį taip pat su A. išgėrė. Alus buvo buteliuose po 1 litrą, 7 laipsnių stiprumo. Po pietų, tikslaus laiko pasakyti negali, nuėjo nupirkti dar ir trečią butelį alaus, o grįžusi A. bute rado S. (kaltinamąjį). Su S. susipažino prieš 2-3 metus. Tada susipažino mieste, išgėrė. S. pasiūlė padraugauti, pasakojo, kad gyvena vienas, turi ūkį, tačiau ji atsakė, kad turi vyrą, ir tuo jų bendravimas nutrūko. S. taip pat buvo atsinešęs alaus. Ar S. buvo išgėręs, pasakyti negali. Po to visi trys gurkšnojo alų. Kartu išgėrė 1-2 „bambaliukus“ alaus. Alų gėrė prie stalo, kuris buvo atremtas į sieną. A. sėdėjo ant fotelio, kuris buvo arčiau sekcijos, ji sėdėjo ant fotelio, kuris buvo arčiau balkono durų, o S. sėdėjo ant taburetės, kuri buvo priešais stalą. Praėjus apie porai valandų, A. jiems liepė eiti namo. Prieš tai S. dar bandė prie A. prisiliesti, jai meilikavosi, glostė pastarosios krūtinę, grabaliojo. Todėl, jos nuomone, A. ir norėjo, kad jie išeitų, nors alus dar nebuvo išgertas. Galbūt S. dėl to susinervavo, staigiai atsistojo, paėmė tą taburetę, ant kurios sėdėjo, už kojų ir trenkė fotelyje sėdinčiai A. į galvą. Pataikė pastarajai į pakaušį taburetės sėdima dalimi, o ne kampu. S. smūgiavo taip, kaip ji parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Trenkė tik vieną kartą. Trenkdamas jokių žodžių S. nesakė. Nesakė „užmušiu“, ar ką nors panašaus. A. nuo smūgio atsilenkė ir užsimerkė. Ji labai išsigando, kad S. ir jai netrenktų, todėl net nebandė pažiūrėti, ar A. kvėpuoja. Jokio kraujo ant A. ji nematė. Po smūgio S. atsisėdo ant tos pačios taburetės. Ji bute dar prabuvo apie 5 minutes. Per tą laiką A. nesujudėjo. Jai išeinant iš A. buto S. atsistojo ir pasakė jai: „nieko nematei ir nieko nežinai“. Tuo metu, kai S. trenkė A., buvo apie 15-16 valanda. Namo ji grįžo apie 18 val., dar buvo šviesu. Policijos pareigūnai pas ją į namus atvyko apie 3 val. Nors jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau ji įvykio aplinkybes atsimena gerai. Prieš tai gėrė kelis mėnesius iš eilės. Ji tikrai neprisidėjo prie A. nužudymo. Negali atsakyti, kodėl kaltinamasis teigia, kad ji galėjo nužudyti A. Įvykio metu A. bute jie buvo tik trise, jokių kitų asmenų nebuvo. Jiems išgėrinėjant jokio triukšmo nebuvo. S. A. nieko neprašė, išskyrus tų intymių santykių. A. niekuo S. neįžeidė. A. labai gražiai jų paprašė išeiti, o S. staigiai paėmė tą taburetę ir trenkė. Nežino, kodėl S. taip padarė. K. ir J. pažįsta, tačiau su jais įvykio dieną nebuvo susitikusi. Ją labai paveikė tas įvykis, nes su A. buvo draugės. Dabar gyvena tik raminamųjų vaistų pagalba. Ji jau septintas mėnuo nevartoja jokio alkoholio. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 128-129), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Iš 2021 m. sausio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja N. K. policijos komisariato patalpose parodė su nusikalstama veika, apie kurią ji davė parodymus, susijusias aplinkybes, tai yra: kaip sėdėjo A. R. ant fotelio; kad S. (S. Š.) A. R. smūgiavo būtent šio procesinio veiksmo metu jai pateikta taburete; kaip S. (S. Š.) buvo paėmęs taburetę prieš smūgiuojant A. R.; kaip S. (S. Š.) sudavė taburete (plokščiąja jos dalimi) A. R. į viršugalvį; kaip po smūgio A. R. atsilošė fotelyje. Šiame procesiniame veiksme dalyvavo ir teismo medicinos specialistas T. Š., kuris paaiškino, kad dalis sužalojimų A. R. galvoje (muštinės žaizdos ir kraujosruvos pakaušio – momens srityje, pakaušyje, kraujosruvos pakaušio – momens – smilkinio kaktos srityse, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžiai; galvos smegenų sumušimas su kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje) galėjo būti padaryti liudytojos N. K. nurodytomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 132-140).

Iš 2020 m. liepos 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. K. (tuo metu dar įtariamoji) įvykio vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)) parodė, kuriame kambaryje įvykio dieną išgėrinėjo su S. Š. ir A. R., kur išgertuvių metu sėdėjo bute buvę asmenys, į kurią galvos vietą A. R. taburete sudavė S. Š. (t. 2, b. l. 179-193).

Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Apie įvykį žino tik tiek, kiek apie jį pasakojo mama (N. K.). Žino, kad R. bute vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jo mama, kaltinamasis ir R. Daugiau asmenų nebuvo. R. paprašius jo motinos ir kaltinamojo išeiti, kaltinamasis paėmė taburetę ir trenkė ja R. per galvą. Kiek kartų kaltinamasis trenkė R., mama neminėjo. Mama jam apie tą įvykį pasakojo, kai buvo paleista iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, praėjus gal dviem dienoms po įvykio. Mama (tuo metu, kai pasakojo) buvo blaivi. Ji labai išgyveno, net turėjo epilepsijos priepuolį po to pasakojimo. Prieš tą įvykį mama alkoholį vartojo keletą savaičių. Išgėrusi mama tikrai netampa konfliktiška. Šiuo metu mama jau apie pusę metų visiškai nevartoja alkoholio.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį S. Š. pažįsta iš matymo. Nužudytąją A. R. taip pat pažinojo. Tą dieną (kai buvo nužudyta A. R.) gėrė degtinę pas E. J., kurio pravardės yra „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Prieš 20 val., dar neišgėrus degtinės, iš E. J. išėjo į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti alaus, o alkoholį pardavinėja tik iki 20 val. Eidami su E. pro A. R. namą, iš pirmame aukšte esančio A. R. buto per praviras balkono duris išgirdo jo kaimynės N. K., kuri yra skardžiabalsė, balsą. N. K. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo tik „(duomenys neskelbtini)“ balsą. Vyriško balso negirdėjo. Kad tas butas yra A. R. žinojo, nes kartais pas ją užeidavo. Paskutinį kartą tai buvo kažkur prieš tris dienas iki įvykio, kai A. paprašė atnešti jai alaus. Tada A. R. nebuvo sužalota. Nusipirkę alaus nebegrįžo pas E. J.. Išgėrę vieną „bambaliuką“ parke ant suoliuko išsiskirstė: jis išėjo į savo namus, o E. – į savo namus. Tuo metu buvo apie 20.30 val. J. nekalbėjo apie tai, kad dar planuoja nueiti pas R. J. tą dieną nebuvo sumuštas, nekraujavo, jo rūbai nebuvo kruvini. Tą dieną S. Š. mieste nematė. Kaltinamąjį matė prieš kokias 2-3 dienas (iki įvykio). S. tada jo klausė, kur geriau būtų nusikirpti, ir jis parodė. Kiek pamena, tai buvo ne įvykio dieną, nes įvykio dieną jis buvo su J. Nepamena, kad įvykio dieną su kaltinamuoju būtų išgėrinėjęs. A. R. bute kartu nei su J., nei su kaltinamuoju, nėra buvęs. Kad R. nužudyta sužinojo sekančią dieną iš miestelio gyventojų. Tada ir atsiminė, kad eidamas pro R. butą girdėjo, kad jame kalbėjo N. K.. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotis parodymus (t. 2, b. 1. 80-81), nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė tiesą, tačiau negali patvirtinti aplinkybės, kad A. R. bute, be N. K. balso, dar girdėjo ir vyrišką balsą. Vyriško balso tuo metu tikai negirdėjo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nurodyti negali. Negirdėjo žodžio „užmušiu“.

Liudytojas E. J. parodė, kad kaltinamąjį S. Š. pažįsta, nes vieną kartą su juo išgėrinėjo. Tą dieną, kai buvo nužudyta A. R., jis dirbo pas žmogų (duomenys neskelbtini) kaime, užsidirbo pinigų ir apie 17.30 val. grįžo į (duomenys neskelbtini). Miestelio centre sutiko V. K. ir pasiūlė jam išgerti. Tiek jis, tiek K. tuo metu buvo blaivūs. Jis nupirko butelį degtinės ir abu nuėjo pas jį į namus. Prieš 20 val. su V. K. sugalvojo nusipirkti alaus ir išėjo į arčiausiai esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo pro A. R. namą ir per atidarytas jos buto balkono duris girdėjo pažįstamos N. K. balsą. V. dar nusistebėjo, kad išgirdo N. balsą pas A. Jokių kitų balsų tame bute negirdėjo. Jie nestovėjo prie namo ir nesiklausė, o skubėjo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko alaus ir prie kultūros namų ant suolelio jį išgėrė. Kas vyko toliau dėl girtumo nelabai pamena. Kiek pamena, po to jis išėjo į namus. Yra įsitikinęs, kad įvykio dieną A. R. bute nebuvo ir neplanavo pas ją eiti. Anksčiau tame bute lankydavosi, bet tai buvo tada, kai jame dar gyveno A. sugyventinis K. P.. Kai A. liko viena, pas ją užeidavo rečiau. Paskutinį kartą pas A. lankėsi gegužės mėnesį, kai padėjo jai parnešti krepšius su pirkiniais. Jo kraujas A. bute ant taburetės galėjo atsirasti, kai jis pjaustė užkandą. Tai buvo dar tada, kai K. buvo gyvas. Įvykio dieną jis nebuvo sužalotas. Kitos dienos rytą jis išėjo dirbti ir tikrai tuo metu nebuvo sužalotas, jo rūbai nebuvo sutepti krauju. Jeigu jis kitą rytą būtų buvęs sužalotas ar išsitepęs krauju, būtų tai pastebėjęs. Kaip jo kraujas pateko ant kaltinamojo S. Š. rūbų, pasakyti negali. Kiek pamena, jis tą dieną (kai buvo nužudyta A. R.) kaltinamojo S. Š. sutikęs nebuvo ir su juo nebendravo. Kiek pamena, jis su kaltinamuoju paskutinį kartą bendravo prieš metus ar dvejus, kai pas jį namuose išgėrinėjo. Tada dar S. siūlė likti nakvoti pas jį, tačiau pastarasis vis tiek išėjo. Neatsimena tokio atvejo, kad būtų kruvinas ir bendrautų su kaltinamuoju. Tarp jo ir kaltinamojo jokių ginčų nėra buvę, pastarasis nėra jam grasinęs. Su kaltinamuoju niekad nekalbėjo apie A. R. pensiją. Pinigų iš A. R. nebuvo pasiskolinęs ar kitaip paėmęs. Apie tai, kad nužudyta A. R., sužinojo po kelių dienų. Su N. K. įvykio dieną nebuvo susitikęs ir su ja nebendravo. Negali paaiškinti, kodėl kaltinamasis tvirtina, kad tai jis nužudė A. R. ir apie tai pasisakė pastarajam. Tas pokalbis yra kaltinamojo išgalvotas. Negalėjo taip būti, kaip aiškina kaltinamasis, nes jis išgėręs su niekuo nekonfliktuoja. Mano, kad tokiais parodymais kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 86-87, 92-93), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Nurodė, kad galėjo būti taip, kad ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir ten nusipirko alaus.

Liudytojas M. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Tą dieną dirbo su to paties policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja V. M.. Apie 21 val. gavę pranešimą, kad sumuštas žmogus, atvyko į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kieme juos pasitiko kaltinamasis, kuris paaiškino, kad rado sumuštą savo pažįstamą. Paskui juos į kiemą atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis su kaltinamuoju pasiliko kieme, o tyrėja su medicinos darbuotojais nuėjo į butą. Grįžusi tyrėja pasakė, kad medikai konstatavo moteriškės mirtį. Tada jis kaltinamąjį pasisodino į tarnybinį automobilį ir jo paklausė, kas nutiko. Kaltinamasis pasakė, kad dieną buvo pas tą moteriškę, išgėrinėjo, po to išėjo į parduotuvę ir po kurio laiko sugrįžęs rado ją sėdinčią fotelyje be sąmonės. Po to tą moteriškę pakėlė, paguldė ant grindų, bandė atgaivinti, iškvietė medicinos pagalbą. Kaltinamasis buvo išgėręs, atrodė sumišęs. Jam pasirodė, kad kaltinamasis turi psichinę negalią, nes jis tai šypsojosi, tai vėl rimtai kalbėjo. Kaltinamasis vilkėjo kareivišką (kamufliažinę) „maikutę“, ant kurios krūtinės srityje buvo dėmė. Liepė kaltinamajam tą „maikutę“ nusivilkti ir pastebėjo, kad tai kraujo dėmė, kuri nuo prakaito buvo kaip ir išsiplovusi. Jo nuomone, dėmės nebuvo bandyta plauti, ji buvo išsiplovusi nuo prakaito, nes kaltinamasis buvo visas šlapias (nuo prakaito). Be to, kaltinamasis su savimi turėjo dešros gabaliuką ir „bulkos“. Kaltinamasis minėjo, kad kartu išgertuvėse dalyvavo ir moteriškė vardu N. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis iš pradžių sakė, kad buvo išėjęs į parduotuvę, o po to sakė, kad buvo nuėjęs į kapines. Išvykus medikams jis buvo trumpam nuėjęs į butą. Matė ant grindų gulinčią senyvo amžiaus moteriškę, kurios galvoje buvo matyti kirstinė žaizda. Kaltinamasis jam neįvardijo asmens, nužudžiusio R.

Liudytoja V. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas M. T., papildydama, kad ji kartu su medikais pirma įėjo į butą ir jame pamatė ant grindų gulinčią moterį, kurios galvoje pastebėjo žaizdą. Medikai konstatavo tos moters mirtį. Detaliau buto neapžiūrinėjo, nes buvo iškviesti ekspertai, kurie ir apžiūrėjo įvykio vietą. Pranešėjas (kaltinamasis) keitė parodymus. Iš pradžių jis sakė, kad su moterimis vartojo alkoholį, po to buvo išėjęs į parduotuvę, vėliau, sakė, kad ne į parduotuvę, o į kapines ir grįžęs rado moterį fotelyje. Ją bandė pakelti, paguldė ant žemės, iškvietė medikus. Kieme sėdėjo kaimynės, kurios pasakojo, kad nužudytoji su pranešėju vartodavo alkoholį.

Liudytoja R. V. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos butas kitoje laiptinėje, nei nužudytosios A. R. butas. Tą dieną prieš 21 val. grįžo namo iš gydytojų. Grįžusi susirinko kieme džiūvusius skalbinius ir ėjo į savo butą, kai iš kitos laiptinės išėjo kaltinamasis ir mandagiai paprašė pasakyti, koks yra jų namo adresas. Kaltinamasis tuo metu kalbėjo telefonu, kurį padavė jai, kad pasakytų adresą. Ji suprato, kad kaltinamasis skambino greitosios pagalbos numeriu. Kadangi kaltinamasis sakė, kad butas R., todėl ji atgamino, kad to buto numeris yra (duomenys neskelbtini), ir tai pasakė telefonu. Kaltinamasis minėjo, kad rado tą moterį (R.) bute kruviną, kad reikia „greitosios“, kvietė užeiti į tą butą, bet ji atsisakė ir pasiūlė kviesti policiją. Kaltinamasis agresyvus nebuvo. Jis buvo truputį išgėręs, atrodė susijaudinęs, pasimetęs. Gal dėl to, kad rado sužeistą ar negyvą žmogų. Kaltinamasis vilkėjo žalia (marga) „maike“, ant kurios ties krūtine buvo kraujo dėme. Jis pasakė, kad „maikė“ kruvina, nes kėlė tą moterį iš fotelio. A. R. buvo jų namo siaubas – buvo alkoholikė, vedė labai nedorą gyvenimą, pas ją ėjo, kas tik norėjo ir kada norėjo, jos butas buvo landynė. R. ne kartą yra iškoliojusi vien dėl to, kad eini pro šalį. Vaikai bijodavo į kiemą išeiti. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 98-99), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos butas yra toje pačioje daugiabučio namo laiptinėje, kaip ir A. R. butas. Kiek pamena, tą dieną apie 19.30-20 val. išvažiavo maudytis ir grįžo apie 20.30 val. Po to persirengė ir išėjo į daržą. Išeidama nieko negirdėjo. Laiptinėje buvo tylu, nematė jokių žmonių. Praėjo ir pro R. buto duris. Jos buvo uždarytos, bute jokio triukšmo negirdėjo. Ar kieme buvo kas nors iš namo gyventojų nepamena. Praėjus apie 15-30 minučių pas ją atbėgo dukra ir pasakė, kad kieme yra policija bei „greitoji“. Kieme matė kaltinamąjį, kurio anksčiau jų laiptinėje nebuvo mačiusi, nebent miestelyje. Kiek pamena, kaltinamasis sakė, kad atėjo į butą pasimylėti su A. ir ją rado gulinčią, kad ant jos galvos buvo kėdė (ar taburetė), kad ją apsikabino ir paguldė ant žemės. Kaltinamasis minėjo, kad A. bute dar buvo N. K. („(duomenys neskelbtini)“). Dar pasakojo apie dievus, jog jis turi dievų armijas, tai yra kalbėjo nenormaliai. Kaltinamasis buvo susitepęs krauju. Ji tą dieną N. K. nematė, matė prieš kelias dienas. Kaimynė, kuri gyvena virš R. buto, sakė, jog girdėjo vyrišką balsą šaukiant „užmušiu“ ir trenksmus. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 109-110), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, tame tarpe ir tai, kad į daržą išėjo apie 20.45 val.

Liudytoja A. R. parodė, kad atsimena tą 2020 m. birželio 26 d. iškvietimą, kai vyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad sumušta moteris. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai. Jai, kolegai P. R. ir dviem policijos pareigūnams įėjus į butą, rado kambaryje ant grindų prie fotelio gulinčią moterį be gyvybės požymių. Moteris gulėjo ant nugaros. Vizualiai matėsi kirstinė žaizda galvoje, kitų sumušimų nepastebėjo. Ant grindų, ties nukentėjusiosios galva, buvo kraujo klanas. Patikrino moters gyvybės požymius, padarė kardiogramą ir konstatavo pastarosios mirtį. Sunku įvardinti, kada moteris mirė. Mano, jog buvo praėję nemažiau kaip valanda. Moteris buvo su rūbais, ji nebuvo apnuoginta. Paskui juos į butą buvo įėjęs vienas vyriškis, kuris pasakė, kad jis rado nukentėjusiąją gulinčią tokioje padėtyje.

Liudytojas P. R. parodė iš esmės taip pat, kaip liudytoja A. R.. Papildomai nurodė, kad kraujo dėmė ant grindų buvo netaisyklingais kraštais – matėsi tarsi buvo primindžiota, gal rankomis liestasi prie jos. Jis medicininio išsilavinimo neturi, yra tik „greitosios“ vairuotojas.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. M. 2020 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną 21.15 val. buvo gautas pranešimas apie sumuštą moterį. Nuvykus nurodytu adresu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas A. R. lavonas su kirstine žaizda galvoje. Sulaikyti įtariamieji S. Š. (kuriam 21.49 val. nustatytas 1,69 promilių girtumas) ir N. K. (kuriai 22.48 val. nustatytas 2,63 promilių girtumas) (t. 1, b. l. 11).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. 21.11 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24).

Iš 2020 m. liepos 17 d. – 2020 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausytas 2020 m. birželio 26 d. Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), telefoninis pokalbis (kurio pradžia 21.11 val., trukmė – 2 minutės 34 sekundės) ir užfiksuotas (surašant stenogramą) šio telefoninio pokalbio turinys. Matyti, kad pranešėjas prisistatė S. Š. ir nurodė, kad jis atėjęs pas moterį rado ją kruvina galva, kad prieš tai pas ją gėrė, kad nežino, kas moterį sumušė (t. 1, b. l. 25-27).

Iš 2020 m. birželio 26 d. – 2020 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), svetainės viduryje ant grindų rastas moteriškos lyties lavonas su sužalojimais galvoje. Įvykio vietoje rasti ir paimti tyrimui reikšmingi objektai: nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, cigarečių nuorūkos, taburetė, tušti alaus buteliai, tuščias cigarečių pakelis, stikliukas, užklotas, buto raktai (t. 1, b. l. 29-63).

Iš 2021 m. sausio 8 d. – 2021 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti 10 vaizdo failų, užfiksuotų 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietoje policijos pareigūnų naudotomis „Body“ kameromis, ir užfiksuotas šių vaizdo failų turinys (t. 1, b. l. 73-78).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis ir kraujosruvomis pakaušio – momens srityje, pakaušyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniame žande, poodinėmis kraujosruvomis dešinio smilkinio – kaktos srityje, smakre, kraujosruva minkštuose audiniuose pakaušio – momens – smilkinio kaktos srityse, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžiais; galvos smegenų sumušimu su kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. A. R. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Be to, A. R. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje, poodinė ir intraodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Visi sužalojimai padaryti kelios valandos iki A. R. mirties. Nuo A. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone (2020 m. birželio 29 d. 11.30 val.) praėjo 1-3 paros laiko. Visi aukščiau nurodyti galvos sužalojimai (muštinės žaizdos, kraujosruvos, kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas su kraujosruva, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), o taip pat kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje; poodinė ir intraodinė kraujosruvos dešiniame žaste galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos smakre, kairės alkūnės – dilbio srityje, galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. A. R. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,77 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,23 promilės etilo alkoholio. Su keliais kitais bukais daiktais ir kokiu konkrečiu kietu buku daiktu padaryti sužalojimai A. R. nustatyti nėra galimybės. Neatmestina, kad poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje, poodinė ir intraodinės kraujosruvos dešiniame žaste galėjo būti padarytos ir ginantis nuo smūgių kietu buku daiktu (-ais) prisidengiant rankomis. A. R. lavone konstatuoti kūno sužalojimai nenurodo konkrečios jos padėties sužalojimų padarymo metu (t. 1, b. l. 84-87).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. lavone konstatuotų galvos sužalojimų visuma padaryta mažiausiai 4 trauminių poveikių metu; dešinės rankos sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu; kairės rankos sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu (t. 1, b. l. 93-94).

Specialistas T. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. galvos sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais kietais bukais daiktais. Visi smūgiai buvo į tas galvos vietas, kur nustatyti sužalojimai, tai yra į pakaušio – momens sritį, pakaušį, dešinį žandą ir smakrą. Sužalojimai dešiniame žande ir smakre padaryti atskirais smūgiais. Žaizda galvoje padaryta smūgiuojant į pakaušio – momens sritį, ji padaryta kietu buku daiktu, turinčiu briauną. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti įvykio vietoje rasta medine kėde su oda vilkta sėdima dalimi. Suduodant smūgius tokia kėde nebūtinai padaromos žaizdos. Priklauso, kuria kėdės dalimi smūgiuota, o taip pat nuo smūgio stiprumo. Visi A. R. galvos kaulų lūžiai (išskyrus dešinio skruostikaulio lūžį ir dešinio žandikaulio lūžį), galėjo būti padaryti vienu smūgiu. Visi sužalojimai yra vienodo laiko. A. R. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos, kadangi galvos kaukolės ertmėje susiformavo kraujosruva nuo galvos sumušimo, kuri suspaudė smegenis, išsiliejo kraujas ir įvyko kiti pakitimai. Išsivystė nepakankamumas. Kadangi yra galvos smegenų sužalojimas ir kraujo išsiliejimas, viskas vyksta palaipsniui, tai yra sužalojama kraujagyslė galvos smegenyse ir iš jos kraujuoja tam tikrą laiko tarpą. A. R. atveju, kraujavimas vyko palaipsniui, per tam tikrą laiką, kol prikraujavo tas rastas kiekis po kietuoju dangalu. Sužalojimai rankose – muštinės žaizdos. Šie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai rankomis dengiantis veidą. Sužalojimai rankose ir sužalojimai galvoje padaryti tą pačią dieną. Nukentėjusioji A. R. po sužalojimų kurį laiką buvo gyva. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti iki 6 valandų. Nemano, kad sužalojimai A. R. galvoje galėjo būti padaryti suduodant jai smūgius į pakaušį kumščiu.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad neatmetama tirtos A. R. pakaušio srities odos padarytos žaizdos padarymo galimybė tirti pateikta medine kėde – taburete, turinčia bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius. Tačiau pasisakyti konkrečiai, ar šia medine kėde – taburete ir kuriuo iš paviršių, turinčių bukos briaunos traumuojančių paviršių savybių, padaryta tirta A. R. pakaušio srities odos žaizda nėra galimybių, kadangi joje užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės. Ar kiti A. R. galvos sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio vietoje rasta ir tyrimui pateikta medine kėde – taburete, atsakyti negalima, kadangi tirti laboratorijoje pateikta tik pakaušio srities odos išpjova su muštine odos žaizda (t. 1, b. l. 115-117).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktos taburetės, paimtos 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka. Atsakyti į klausimą, kokiu būdu (imant daiktą, stumiant ar prisiliečiant) objekto (įvykio vietos apžiūros metu paimtos taburetės) paviršiuje susidarė rankų pėdsakų fragmentai, nėra galimybės (t. 1, b. l. 102-107).

Iš 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų S. Š. marškinėlių kokių nors pažeidimų, būdingų audinio plyšimui ar mechaniniam jo pažeidimui, neaptikta. Ant S. Š. marškinėlių: priekinėje pusėje aptikti kraujo pėdsakų, kurių Nr. 1 ir 2, genotipas sutampa su A. R. genotipu, yra praskiesti (galimai sudrėkinti) kontaktiniai kraujo pėdsakai, susiformavę kraujuotam paviršiui kontaktuojant su marškinėlių paviršiumi; nugarinėje pusėje ant kairės rankovės aptikti kraujo pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. J. genotipu, galėjo susidaryti aktyvių veiksmų metu užsimojant kruvinu įrankiu, kai nuo įrankio atsiskyrę kraujo lašai nusviedžiami ant objekto paviršiaus; nugarinės pusės dešinėje apatinėje dalyje rasto kraujo pėdsako, kuriame nustatyti S. Š. ir A. R. genotipai, susiformavimo mechanizmo nustatyti nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. Ant N. K. kairės kojos bato vidinės pusės rastas kraujo pėdsakas, kurio genotipas sutampa su N. K. genotipu, yra kontaktinis kraujo pėdsakas, susiformavęs kraujuotam paviršiui kontaktuojant su bato vidiniu paviršiumi. Ant N. K. sportinių kelnių ir megztinio kraujo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 125-139).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuoplovose nuo taburetės (3 mėginys) žmogaus kraujo nerasta; atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. R. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe. Nuoplovose nuo taburetės (2 mėginys) gautas DNR profilis sutampa su A. R. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe. Nuoplovose nuo taburetės (6 mėginys) rastas žmogaus kraujas; atlikus DNR tyrimą gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su S. Š. DNR profiliu ir tinka tolimesniam identifikavimui. Nuoplovose nuo taburetės (4 mėginys) žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimą gautas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas profilis sutampa su A. R. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su vyriškos lyties asmens DNR profiliu, gautu nuoplovose nuo taburetės (6 mėginys). Nuoplovose nuo taburetės (1, 7, 8, 9 ir 10 mėginiai) tinkamo vertinimui DNR profilio negauta. Nuoplovose nuo taburetės (5 mėginys) žmogaus kraujo nerasta; atlikus DNR tyrimą, tinkamo vertinimui DNR profilio negauta (t. 1, b. l. 147-155).

Iš 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados matyti, kad ant pateiktų tirti tampono (pažymėto Nr. 1 – su nuoplova nuo S. Š. marškinėlių priekio, pėdsakas Nr. 1, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) ir tampono (pažymėto Nr. 2 – su nuoplova nuo S. Š. marškinėlių priekio, pėdsakas Nr. 2, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su A. R. genotipu. Ant pateikto tirti tampono (pažymėto Nr. 3 – su nuoplova nuo S. Š. marškinėlių nugarinės pusės, pėdsakas Nr. 5, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio S. Š.. Ant pateikto tirti tampono (pažymėto Nr. 4 – su nuoplova nuo N. K. kairės kojos bato vidinės pusės, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa N. K. genotipu. Ant pateiktų tirti objektų – iškarpos (pažymėtos Nr. 2 – iš S. Š. marškinėlių nugarinės pusės kairiojo peties, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) ir iškarpos (pažymėtos Nr. 4 – iš S. Š. marškinėlių nugaros centrinės dalies, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su S. Š. genotipu. Ant pateiktos tirti iškarpos (pažymėtos Nr. 1 – iš S. Š. marškinėlių nugarinėse pusės dešinėje apatinėje dalyje, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasta dviejų asmenų (vyro ir moters) susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, kurių vieno asmens genotipas sutampa su S. Š. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su A. R. genotipu; negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant iškarpos Nr. 1 rastas žmogus kraujas. Ant pateiktos tirti iškarpos (pažymėtos Nr. 3 – iš S. Š. marškinėlių nugarinės pusės kairės rankovės krašto, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys S. Š.. Ant iškarpos (pažymėtos Nr. 3) rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant tampono, pažymėto Nr. 3; negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant iškarpos Nr. 3 rastas žmogus kraujas (t. 1, b. l. 162-166).

Iš 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados matyti, kad ant tampono (pažymėto Nr. 3 – su nuoplova nuo S. Š. marškinėlių nugarinės pusės, pėdsakas Nr. 5, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)“) rasto vyro kraujo genotipas (2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su E. J. genotipu. Ant iškarpos (pažymėtos Nr. 3 – iš S. Š. marškinėlių nugarinės pusės kairės rankovės krašto, voke su plomba „(duomenys neskelbtini)") rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas (2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su E. J. genotipu. Ant nuoplovos Nr. 8 (6 mėginys) nuo taburetės, paimtos 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, kojos „C“ vidinės pusės, rasto vyro kraujo genotipas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su E. J. genotipu. Ant nuoplovos Nr. 6 (4 mėginys) nuo taburetės, paimtos 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, sėdynės dugno, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su E. J. ir A. R. genotipus sudarančiu sudėtiniu alelių rinkiniu (t. 1, b. l. 178-181).

Iš 2021 m. vasario 2 d. specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų objektų (2 tuščių plastikinių alaus butelių, tuščio cigarečių pakelio, stikliuko, paimtų 2020 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu) išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (t. 1, b. l. 191-194).

Iš 2020 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad juo pateikiama CD laikmena su vaizdo medžiaga iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. 19 val. iki 21.30 val. (t. 2, b. l. 6).

Iš 2021 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti skaitmeninėje laikmenoje, gautoje su 2020 m. liepos 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, esantys saugos kamerų 20 vaizdo įrašų, iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. (protokole klaidingai nurodyta, kad 2020 m. birželio 20 d.) nuo 20.18 val. iki 20.26 val. S. Š. buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pirko dešrą ir batoną. S. Š. vilki tamsiai žalios spalvos su baltais ornamentais (maskuojančius) marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnes, avi šviesios spalvos batus. Vizualiai ant S. Š. marškinėlių priekinės dalies jokių sutepimų (panašių į kraują) nematyti. S. Š. už prekes atsiskaito banko kortele (t. 2, b. l. 7-8).

Iš 2021 m. sausio 11 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas N. K. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nuskaityti ir sukelti į CD-R laikmeną. Taip pat apžiūrėtas S. Š. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Rino“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurio duomenys nuskaityti ir sukelti į CD-R laikmeną. Apžiūros metu nustatyta, kad S. Š. pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Rino“ išsaugoti šie skambučiai: 2020 m. birželio 26 d. 18.11 val. skambinta abonentui, kurio Nr. 011 (Gaisrinė), 18.18 val., 18.38 val. ir 18.50 val. skambinta abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 18.18 val. gautas skambutis abonento, kurio Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 18.50 val. skambinta abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (broliui), 19.16 val.; 19.25 val.; 19.44 val. ir 20.17 val. gauti skambučiai iš abonento, kurio (duomenys neskelbtini) (mamos) (t. 2, b. l. 27-28).

Iš 2020 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. A. policijos tyrėjai pateikė dokumentus, susijusius su jos motinos A. R. mirtimi ir laidotuvėmis – medicininį mirties liudijimą, kvitus, sąskaitas – faktūras, ritualinių paslaugų teikimo sutartį (t. 2, b. l. 56-64).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir dešinio kelio priekiniame paviršiuje padarytos kontaktuojant su bukais kietais paviršiais apytikriai prieš 3-7 paras iki atliekant teismo medicininį tyrimą (2020 m. birželio 27 d.), sukėlė nežymų sveikatos sutrukdymą (t. 2, b. l. 197).

Iš 2020 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. K. policijos tyrėjai pateikė darbužius ir batus (t. 3, b. l. 5-6).

Iš 2020 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. K. policijos tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele (t. 3, b. l. 8).

Iš 2021 m. sausio 18 d. akistatos protokolo matyti, kad liudytojas E. J. akistatos su S. Š. metu nurodė, kad neprisimena, jog įvykio dieną būtų sutikęs S. Š. ir su juo bendravęs (t. 3, b. l. 112-113).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. kūne sužalojimų nerasta (apžiūrėtas buvo 2020 m. birželio 27 d. 1.20 val.) (t. 3, b. l. 112-113).

Iš 2020 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. Š. policijos tyrėjai pateikė marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 3, b. l. 125).

Iš 2020 m. birželio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. Š. policijos tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 127).

Iš nukentėjusiosios R. A. civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kokias išlaidas ji turėjo laidojant motiną A. R. (t. 4, b. l. 158-168).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. inkriminuotos veikos padarymo metu (2020 m. birželio 26 d.) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu (tame tarpe ir patologiniu girtumu). Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, kas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. Š. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 5, b. l. 73-80).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kokie duomenys buvo užfiksuoti greitosios medicinos pagalbos medikams atvykus į iškvietimą dėl A. R. sumušimo.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo S. Š. kaltė konflikto metu sumušus (sudavus smūgius taburete į galvą) A. R., kuri nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, yra visiškai įrodyta.

Teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84-87, 93-94, 115-117) bei specialisto T. Š. parodymais teisme neabejotinai nustatyta, kad A. R. mirė nuo visumos galvos sužalojimų, kurie buvo padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais.

Nors kaltinamasis S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad A. R. nenužudė, jos nemušė, apie 19 val. išėjo iš pastarosios buto, kur prieš tai išgėrinėjo, o grįžęs apie 20.40 val. rado ją sužalota galva ir iškvietė medikus, kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis.

Visų pirma, liudytojos N. K. parodymais, kad ji matė, kaip S. Š. paėmė taburetę, ant kurios sėdėjo, ir ja trenkė fotelyje sėdinčiai A. R. į galvą. Pataikė pastarajai į pakaušį taburetės sėdima dalimi, o ne kampu. A. nuo smūgio atsilenkė ir užsimerkė. Po to ji išėjo namo, palikusi S. Š. A. R. bute. Netikėti šiais liudytojos N. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu. Apklausiama kaip įtariamoji 2020 m. birželio 27 d. (sekančią dieną po įvykio) N. K. parodė, kad su S. (S. Š.) gėrė alų A. R. bute, begeriant kilo konfliktas tarp A. ir S., nes A. norėjo, kad S. išeitų, ir konflikto metu trenkė taburete, ant kurios prieš tai sėdėjo, fotelyje sėdinčiai A. į galvą (pakaušio sritį), po ko A. susmuko fotelyje (t. 2, b. l. 167-169). Iš esmės tas pačias aplinkybes ji nurodė ir papildomai apklausiama įtariamąja 2020 m. liepos 14 d. (t. 2, b. l. 173-174), tą pačią dieną atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 179-193) bei apklausiama liudytoja 2020 m. liepos 30 d. (t. 2, b. l. 120-122). Nors apklausiama liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020 m. spalio 15 d. N. K. iš pradžių nurodė, kad išėjo į namus, o S. (S. Š.) paliko pas A. ir nematė, kas atsitiko A., tačiau, teisėjai pagarsinus N. K. 2020 m. liepos 30 d. parodymus, pastaroji nurodė, kad apklausiama liudytoja 2020 m. liepos 30 d. sakė teisybę, ir patvirtino mačiusi, kaip S. Š. trenkė taburete sėdinčiai A. R. į viršugalvį, po ko pastaroji atsilošė (t. 2, b. l. 125-127). Liudytojos N. K. bandymą šios apklausos metu nutylėti aplinkybę, kad ji matė, kaip S. Š. sudavė taburete A. R. į galvą, galima paaiškinti tuo, kad apklausoje dalyvavo ir įtariamasis S. Š., kurio, kaip matyti iš liudytojos N. K. parodymų, ji bijo, ir kuris jai liepė niekam apie įvykį nepasakoti. Liudytojos N. K. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad ji minėtos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, dalyvaujant ne tik S. Š., tačiau ir kitiems proceso dalyviams (prokurorei, S. Š. gynėjai), patvirtino mačiusi, kaip S. Š. sudavė taburete A. R. į galvą. Tas pačias aplinkybes N. K. patvirtino ir apklausiama liudytoja 2021 m. sausio 14 d. bei tos pačios dienos parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 128-129, 132-140). Vadinasi, N. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net septynis kartus (įskaitant parodymų patikrinimus vietoje), ir visų šių apklausų metu patvirtino mačiusi, kaip S. Š. konflikto metu sudavė taburete fotelyje sėdinčiai A. R. vieną kartą į galvą, po ko pastaroji susmuko fotelyje. Svarbu ir tai, kad net keturis iš tų septynių kartų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme N. K. buvo apklausta pagal liudytojų apklausos taisykles, tai yra būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad N. K. būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį S. Š., o tuo labiau jį nepagrįstai apkaltinti labai sunkaus nusikaltimo įvykdymu.

Antra, liudytojos N. K. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas R. K., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 74-77), tiek teisme patvirtino, kad iš karto po įvykio mama jam sakiusi, kad išgertuvių A. R. bute metu, pastarajai paprašius jo motinos ir kaltinamojo išeiti, kaltinamasis paėmė taburetę ir trenkė ja A. R. per galvą. Iš teismo medicinos specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84-87, 93-94, 115-117), specialisto T. Š. parodymų teisme ir liudytojos N. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 132-140) matyti, kad dalis sužalojimų A. R. galvoje (muštinės žaizdos ir kraujosruvos pakaušio – momens srityje, pakaušyje, kraujosruvos pakaušio – momens – smilkinio kaktos srityse, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžiai; galvos smegenų sumušimas su kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje) galėjo būti padaryti liudytojos N. K. nurodytomis aplinkybėmis – suduodant įvykio vietoje rasta (ir N. K. parodymų patikrinimo vietoje metu atpažinta) medine taburete (jos sėdimąja dalimi) A. R. į viršugalvį. Nors minėtos specialistų išvados bei specialisto T. Š. parodymai patvirtina, kad sužalojimai A. R. galvoje buvo padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių kietais bukais daiktais metu, o kirstinė žaizda buvo padaryta kietu buku daiktu, turinčiu bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius (galimai įvykio vietoje paimtos taburetės briauna, bet ne sėdima dalimi), be to, dar buvo sužalotos abi žuvusiosios rankos, tai nepaneigia liudytojos N. K. parodymų apie jos matytą vieną smūgį taburetės sėdimąja dalimi A. R. į viršugalvį, kadangi, teismo įsitikinimu, kiti smūgiai A. R. buvo suduoti po to, liudytojai N. K. jau išėjus iš žuvusiosios buto (apie tai teismas dar pasisakys).

Nors kaltinamasis S. Š. tvirtina, kad liudytoja N. K. meluoja sakydama, kad jis trenkė taburete A. R. į galvą, nes galimai pati nužudė A. R., šios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys (ant N. K. rūbų ar avalynės nerasta jokių A. R. kraujo pėdsakų; ant jos kūno nerasta jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti grumtynių metu (t. 2, b. l. 197)), be to, šių kaltinamojo parodymų negalima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais, todėl teismas jais nesivadovauja (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Trečia, kaltinamojo S. Š. kaltę patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai, kad tą vakarą ji į namus grįžo prieš 21 val. ir, praėjus apie 15 minučių, iš apačioje esančio buto (kuriame gyveno A. R.) per atviras balkono duris išgirdo triukšmą – vyrišką balsą „užmušiu“ ir tuo pačiu smūgių garsus, kurių buvo nuo dviejų iki penkių, o po 5-10 minučių, išėjusi išnešti šiukšlių, pirmame aukšte (kuriame yra A. R. butas) pamatė kaltinamąjį S. Š., kuris jos paklausė, ar ji nieko negirdėjo. Kaltinamasis jai pasirodė pasimetęs ir išsigandęs. Netikėti šiais liudytojos parodymais taip pat nėra jokio pagrindo, nes ji pirmą kartą buvo apklausta iškart po įvykio (t. 2, b. l. 68-69), buvo visiškai blaivi, kaltinamojo S. Š. iki įvykio nepažinojo (todėl neturi jokio pagrindo jo apkalbėti), parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Liudytojos D. V. parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto T. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad A. R. į galvą kietu buku daiktu buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad laiptinėje bendravo su moterimi, kurios vardas D. Šie liudytojos D. V. parodymai ne tik paneigia kaltinamojo S. Š. iškeltą versiją, kad A. R. nužudė N. K. (nes liudytoja girdėjo vyrišką (o ne moterišką) balsą „užmušiu“, kurį lydėjo smūgių garsai), tačiau įrodo ir paties kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, nes neįtikėtina, kad per tokį trumpą laikotarpį (5-10 minučių), kuris praėjo nuo to momento, kai D. V. išgirdo vyrišką balsą „užmušiu“ ir smūgių garsus, iki tol, kol ji išėjo į laiptinę ir sutiko kaltinamąjį, koks nors kitas vyras (o ne kaltinamasis) būtų sudavęs smūgius A. R., po to nepastebėtas kitų asmenų (tame tarpe ir kaltinamojo) išeitų iš buto, o kaltinamasis ateitų prie A. R. buto, pasibelstų į duris, įeitų į žuvusiosios butą, pamatytų nužudytąją A. R., išeitų iš buto ir, uždaręs buto duris, lauktų laiptinėje. Tuo labiau, kad S. Š. pirmiesiems į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams M. T. ir V. M. paaiškino, kad, radęs sužalotą A. R. ant fotelio, ją pakėlė, paguldė ant grindų, bandė atgaivinti, iškvietė medicinos pagalbą (liudytojų M. T. ir V. M. parodymai). Labai svarbu ir tai, kad kaltinamasis S. Š. liudytojai D. V. nesakė, kad bute yra sužalota A. R., neprašė jos kviesti pagalbą (kaip, teismo įsitikinimu, būtų pasielgęs nekaltas žmogus), o tik pasiteiravo, ar liudytoja „nieko negirdėjo“.

Ketvirta, kaltinamojo S. Š. kaltę įrodo ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų (teisme apklaustų liudytojais) parodymai. Štai liudytoja R. V. parodė, kad tuo metu, kai ji pamatė iš A. R. laiptinės išeinantį kaltinamąjį S. Š., kuris tuo metu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro operatore (o kaltinamojo telefoninis pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore užfiksuotas 2020 m. birželio 26 d. 21.11 val. ir truko 2 minutes 34 sekundes), pastarasis atrodė susijaudinęs, truputį pasimetęs, ant jo marškinėlių buvo kraujo dėmė. Liudytojai (policijos pareigūnai) M. T. ir V. M. parodė, kad apie įvykį pranešęs asmuo (kaltinamasis) jiems sukėlę įtarimą, nes keitė parodymus, atrodė sumišęs, ant jo marškinėlių buvo kraujo dėmė, todėl jie šį asmenį sulaikė. Liudytoja I. G. parodė, kad įvykio vietoje matė kaltinamąjį, kuris buvo susitepęs krauju ir kalbėjo apie tai, kad turi dievų armijas, kad atėjo pasimylėti su A. (R.) ir ją rado sužalotą. Liudytoja A. R. parodė, kad jai su kolega konstatavus sumuštos moters (A. R.) mirtį, į butą buvo įėjęs vyriškis, kuris pasakė, kad rado nukentėjusiąją gulinčią tokioje padėtyje.

Penkta, kaltinamojo S. Š. kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai iš 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadų matyti, kad ant įvykio metu dėvėtų S. Š. marškinėlių priekio aptikti praskiesti (galimai sudrėkinti) kraujo pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. R. genotipu, o ant nugarinės pusės rastas kraujo pėdsakas, kuriame nustatyti S. Š. ir A. R. genotipai (t. 1, b. l. 125-139, 162-166). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų saugos kamerų vaizdo įrašų matyti, kad S. Š. 2020 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 20.18 val. iki 20.26 val. buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tuo metu jo dėvėti marškinėliai krauju sutepti nebuvo, be to, nematyti, kad jie būtų drėgni (t. 2, b. l. 7-8).

Paties kaltinamojo S. Š. parodymai chaotiški, prieštaringi, nelogiški, jie nuolat keitėsi, atsižvelgus į nustatytas įvykio aplinkybes, be to, kaip minėta, juos paneigia ir kiti įrodymai, todėl teismas kaltinamojo parodymais (prieštaraujančiais kitiems jau aptartiems duomenims) nesivadovauja kaip nepatikimais. Jau pirmi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (liudytojai M. T. ir V. M.) atkreipė dėmesį į tai, kad apie įvykį pranešęs S. Š. painiojosi nurodydamas A. R. suradimo aplinkybes. Be to, kaip jau minėta, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad S. Š. iš karto po įvykio skirtingai nurodė A. R. suradimo aplinkybes. Štai, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu, kalbėdamas su kaimyne, Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodžiusia žuvusiosios adresą (liudytoja R. V.), kaltinamasis nurodė, kad išgėrė alaus (su A. R.), išėjo parnešti dar (alaus) ir grįžęs rado sužalota galva A. R., kurią jis kėlė (t. 1, b. l. 26). Panašiai A. R. suradimo aplinkybes S. Š. aiškino ir policijos pareigūnams M. T. ir V. M. (kad gėrė pas A. R., po to išėjo į parduotuvę ir grįžęs rado sužalotą A. R., kurią pakėlė nuo fotelio, paguldė ant grindų, bandė gaivinti ir iškvietė pagalbą). Liudytojai M. T. ir V. M. atkreipė dėmesį į tai, kad vieną kartą S. Š. sakė, kad buvo išėjęs į parduotuvę, o kitą kartą sakė, kad buvo kapinėse, kas šiems liudytojams taip pat sukėlė įtarimą. Gi į iškvietimą atvykusiai greitosios pagalbos medikei (liudytojai A. R.) kaltinamasis sakė, kad rado A. R. gulinčią tokioje padėtyje (ant grindų, o ne fotelyje).

Apklausiamas įtariamuoju kitą dieną po įvykio (2020 m. birželio 27 d.) S. Š. nurodė, kad apie 13 val. atėjo į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko V. (K.), su kuriuo nusipirko alaus, kurį išgėrė kapinėse (pastaba, – šioje apklausoje kaltinamasis nemini apie tai, kad buvo apsikirpti, nors tai buvo vos dieną prieš tai). Po poros valandų su V. vėl nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko N. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ (E. J.), su kuriais visi keturi nuėjo į parką prie bažnyčios. Po to, apie 17.30 val. jis nupirko alaus ir su N. nuėjo pas A. R., o V. su „(duomenys neskelbtini)“ išėjo gerti su kitais draugais. Pas A. visi trys gėrė alų. Vienu metu A. paprašė jo uždaryti balkono duris, kad lauke buvę žmonės negirdėtų apie ką jie kalbą (pastaba, – jokios užuominos apie tai, kad jis per balkono duris girdėjo vyrišką balsą „užmušiu“, kad N. ir A. konfliktavo dėl nenupirktos degtinės, kad jis siūlėsi išsinuomoti iš A. kambarį, kad A. prašė jo iškviesti policiją, nes J. neparneša jai alkoholio, kad A. jam sakė, jog ateis V. ir ją nužudys). Apie 19 val. ar 19.30 val. A. jo paprašė parnešti alaus, todėl jis su N. išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (teisme S. Š. tvirtino, kad su N. išėjo iš A., nes pastaroji jį varė lauk). Einant į parduotuvę, jis užsimanė į tualetą, o N. nuėjo į parduotuvę (pastaba, – šioje apklausoje S. Š. nieko nemini apie tai, kad N. K. jį kvietė grįžti pas A., nes pas pastarąją ateis V. ir ją užmuš, kad N. jam siūlė pasimylėti, kai „A. nebebus“). Eidamas į tualetą parke matė parke N., V. ir „(duomenys neskelbtini)“ (teisme kaltinamasis tvirtino, kad šiuos asmenis matė jau eidamas iš tualeto). Jam išėjus iš tualeto, V. jo paklausė, kur jis geria, į ką jis atsakė, kad su N. geria pas A., kuri paprašė parnešti dar (alkoholio). Pokalbio metu vienas iš ten buvusiu asmenų parodė į N., kuri su alumi jau ėjo pas A. (pastaba, – šioje apklausoje kaltinamasis net neužsiminė apie tai, kad V. siūlė eiti išgerti pas A., kad jis pats priekaištavo „(duomenys neskelbtini)“ dėl iš A. paimtos pensijos, kad jis liepė „(duomenys neskelbtini)“ nešti jo nusipirktą degtinę ir alų A., kad „(duomenys neskelbtini)“ jam grasino). Po to jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko „bulkos“ ir dešros, kurią suvalgė pamiškėje prie kapinių (vertinant šių parodymų patikimumą svarbu tai, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ S. Š. atėjo 20.18 val. (t. 2, b. l. 7-8), vadinasi nusišlapinimui ir pokalbiui su V. ir „(duomenys neskelbtini)“ jis užtruko nuo 48 minučių iki 1 valandos ir 18 minučių (įvertinus, kad kaltinamasis, jo paties teigimu, iš A. R. išėjo apie 19 val. – 19.30 val.), kas verčia abejoti tokiais kaltinamojo parodymais). Pavalgęs iš smalsumo (o ne dėl noro pasimylėti su N. K., kaip teigė teisme) nusprendė nueiti pas A. Daugiabučio namo, kuriame gyveno A. R., kieme buvo ramu, niekas nešūkavo (gi teisme kaltinamasis teigė, kad prie A. namo išgirdo pastarąją sakant: „N., ką tu man darai, žudai mane“, į ką N. atsakė: „tau taip ir reikia“; be to, girdėjosi vyriški balsai, tame tarpe ir to vyro, kuris prieš sakė „užmušiu“, girdėjo ir vieną trenksmą. Be to, teisme kaltinamasis nurodė, kad tuo pačiu metu iš namo išbėgo N., o tada išėjo V. K., kuris kažką „burbuliavo“. Po to pamatė nuo centro ateinantį „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasakė, kad prasilenkė su N. ir ant jos kelnių matė kraują. Tuo pačiu J. („(duomenys neskelbtini)“) jam pasakė, kad pastarasis nužudė A. R.). Atidaręs A. buto duris, A. rado susmukusią fotelyje, o ant jos buvo taburetė. Jis nuėmė nuo A. taburetę, apkabino A., pakėlė ją ir paguldė ant žemės (grindų). Keliant A. ant jo „maikės“ (marškinėlių) užtiško kraujo. Tada iškvietė pagalbą. Prieš A. nesmurtavo. Kas ją galėjo nužudyti nežino (t. 3, b. l. 93-96).

Apklausiamas įtariamuoju papildomai 2020 m. spalio 7 d. (t. 3, b. l. 104-106) S. Š. nurodė nemažai naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmoje apklausoje: kad po to, kai išgėrė alų su V. K., buvo nuėjęs nusikirpti, po to vienas atėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko N. K. ir „(duomenys neskelbtini)“; kad A. minėjo, jog pas ją turi ateiti kažkoks V. iš durpyno, kuriam ji skolinga 15 Eur, ir jei ji neatiduos skolos, pastarasis ją užmuš; kad išgėrus atsineštą alų ir jam pasakius, kad neturi pinigų, A. jam liepė eiti iš jos namų; kad V. ir „(duomenys neskelbtini)“ jam liepė eiti pas A., kad N. jos neužmuštų; kad būdamas prie daugiabučio, kuriame gyvena A., girdėjo, kad iš pastarosios buto sklinda triukšmas, išgirdo kėdės bildesį, nuo kurio net krūptelėjo, girdėjo A. dusliu balsu sakant „N., ką tu man darai, tu mane žudai“; kad matė iš namo išbėgančią N. K.; kad matė nuo centro ateinantį „(duomenys neskelbtini)“, kuris jam sakė, kad ant N. kelnių matė kraują; kad per išgertuves su A. susitarė, kad pastaroji priims jį gyventi; kad ant fotelio susmukusios A. R. galva buvo palenkta į dešinę pusę (pirmoje apklausoje kaltinamasis nurodė, kad A. R. galva buvo palenkta į kairę pusę); kad nuėmęs nuo A. labai sunkią taburetę, ėmė apžiūrinėti pastarosios galvą ir jokio kraujo nematė (pirmoje apklausoje šios aplinkybės kaltinamasis nenurodė, be to, tai neįtikėtina, įvertinus įvykio vietoje nustatytą aplinkybę, kad fotelis (ant kurio, kaltinamojo teigimu, sėdėjo A. R.) buvo gausiai suteptas krauju (t. 1, b. l. 49-52), be to, A. R. galva stipriai kraujavo, kraujas buvo išbėgęs ir iš jos nosies (t. 1, b. l. 36-40), kraujas taip pat buvo aiškiai matomas ir ant sienos ties minėtu foteliu (t. 1, b. l. 53-55)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje apklausoje S. Š. nurodė, kad jam su N. K. begeriant pas A. R. jokių konfliktų nebuvo (t. 3, b. l. 105).

Galiausiai, apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. Š. nurodė naujas įvykio faktines aplinkybes, apie kurias net nebuvo užsiminęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu: kad begeriant pas A. R. tarp pastarosios ir N. K. kilo konfliktas dėl nenupirktos degtinės; kad begeriant A. jo paprašė „pridaryti“ balkono duris, nes lauke girdėjosi vyrų balsai, triukšmas, o vienas iš tų vyriškų balsų pasakė „užmušiu“, jis norėjo eiti pasižiūrėti, kas vyksta, bet A. neleido; kad jis priekaištavo parke sutiktam „(duomenys neskelbtini)“ dėl iš A. paimtos pensijos, o pastarasis jam grasino; kad, būdamas prie A. R. gyvenamojo namo, be pastarosios žodžių „N., ką tu man darai, tu mane žudai“, girdėjo ir N. K. žodžius „tau taip ir reikia“ bei vyrų balsus, tame tarpe ir to, kuris prieš sakė „užmušiu“; kad iš A. R. namo išėjo ne tik N. K., bet ir V. K.; kad „(duomenys neskelbtini)“ jam pasisakė, jog nužudė A. R.. Teismo vertinimu, kaltinamasis S. Š. parodymus teisme dar kartą „patikslino“, nes, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 4, b. l. 42) ir gavęs kaltinamojo akto nuorašą, suvokė, kad reikia kaip nors paaiškinti liudytojos D. V. parodymus, kad prieš pat jai susitinkant su kaltinamuoju laiptinėje, ji iš apačioje esančio buto, kuriame gyveno A. R., per atviras balkono duris išgirdo triukšmą – vyrišką balsą „užmušiu“ ir tuo pačiu smūgių garsus, tai yra norėjo savo parodymus suderinti su kitais byloje esančiais duomenimis.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamojo S. Š. parodymus paneigia ir kiti bylos duomenys. Liudytojos N. K. parodymai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo patekimo į A. R. butą, dėl įvykių pastarosios bute (tame tarpe ir dėl tvirtinimo, kad jis nesmurtavo prieš buto šeimininkę), dėl išėjimo iš žuvusiosios buto. Kaltinamojo parodymus, kad jis, radęs sužalotą A. R. ir paguldęs ją ant grindų, iškart kvietė greitąją pagalbą, paneigia liudytojų D. V. ir R. V. parodymai, iš kurių matyti, kad pirmoji (praėjus vos 5-10 minučių po to, kai iš A. R. buto buvo girdėti smūgių garsai ir grasinimas „užmušiu“) su kaltinamuoju laiptinėje netoli žuvusiosios buto susitiko liudytoja D. V., kuriai kaltinamasis nesakė, kad bute yra sužalota A. R., neprašė jos kviesti pagalbą (tik paklausė, ar liudytoja „nieko negirdėjo“), o pagalbą S. Š. iškvietė jau po to (21.11 val.), tuo pačiu metu bendraudamas ir su liudytoja R. V.. S. Š. parodymus, kad tuo metu, kai jis rado A. R. sukniubusią fotelyje, pastaroji buvo atmerktomis akimis ir žiūrėjo į jį, paneigia įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad A. R. akys užmerktos (t. 1, b. l. 24). Kaltinamojo parodymus, kad įvykio dieną jis ne kartą bendravo su V. K. ir E. J. (tame tarpe ir dėl A. R.) paneigia minėtų liudytojų parodymai, kad, jų įsitikinimu, įvykio dieną jie su S. Š. susitikę nebuvo ir su juo nebendravo, apie kaltinamojo nurodytas aplinkybes nieko nežino. Kaltinamojo S. Š. parodymus, kad liudytojas E. J. jam sakė, jog ant N. K. kelnių matė kraujo dėmę, paneigia ne tik liudytojų E. J. ir N. K. parodymai, tačiau ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktų N. K. sportinių kelnių ir megztinio, kurios buvo paimtos iškart po įvykio (t. 3, b. l. 5-7), kraujo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 125-139).

Be to, kai kurie kaltinamojo parodymai prieštarauja elementariai logikai – dėl fotelyje be gyvybės požymių rastos A. R. paėmimo nuo fotelio („kaip nuotaką“) ir paguldymo ant grindų; dėl A. R. kalbų apie galimą jos nužudymą dėl 15 Eur skolos; dėl ant A. R. kelių uždėtos labai sunkios (apie 80-90 kg. svorio) taburetės, kurią jam teko nukelti; dėl parke sutikto E. J. grasinimo, kad jam bus „baisiau nei A.“, nors jis pats (jo teigimu) dar nieko nežinojo apie tai, kas nutiko A. R.; dėl to, kad, jo nuomone, „(duomenys neskelbtini)“ (E. J.) negalėjo nužudyti A. R., tuo pačiu teigiant, kad „(duomenys neskelbtini)“ (E. J.) jam prisipažino nužudęs A. R. ir grasino jam padaryti „baisiau nei A.“.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių kaltinamojo S. Š. parodymai laikytini nepatikimais, todėl teismas jais nesivadovauja ir vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad S. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis – jam 2020 m. birželio 26 d. kartu su N. K. išgėrinėjant A. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., kilus konfliktui tarp jo ir A. R., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė taburete ne mažiau 4 smūgių A. R. į galvą, tuo padarydamas pastarajai specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus: muštines žaizdas ir kraujosruvas pakaušio – momens srityje, pakaušyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniame žande; poodines kraujosruvas dešinio smilkinio – kaktos srityje, smakre, dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje; poodinę ir intraodines kraujosruvas dešiniame žaste; kraujosruvą minkštuose audiniuose pakaušio – momens – smilkinio kaktos srityse; dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžius; galvos smegenų sumušimą su kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje; kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, ko pasekmėje galvos sumušimas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo bei širdies veiklos nepakankamumu, ir A. R. nuo galvos sužalojimų visumos įvykio vietoje mirė.

Konstatuojant, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val. įvertinta tai, kad prieš pat 20 val. liudytojai V. K. ir E. J., eidami į parduotuvę pro A. R. namą, dar girdėjo N. K. balsą A. R. bute. Abejoti liudytojų V. K. ir E. J. parodymais dėl laiko ir N. K. balso teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie liudytojai nurodė, kad apie A. R. mirtį sužinojo sekančią dieną (V. K.) ar po kelių dienų (E. J.) ir prisiminė, kad tą įvykio vakarą į parduotuvę ėjo ir N. K. balsą A. R. bute girdėjo prieš pat 20 val., nes skubėjo nusipirkti alkoholio, o alkoholis parduodamas tik iki 20 val. N. K. balsą atpažino, nes ji yra skardžiabalsė, be to, yra liudytojo V. K. kaimynė. Svarbu ir tai, kad minėti liudytojai pirmą kartą buvo apklausti praėjus labai nedideliam laiko tarpui po įvykio, todėl tikrai galėjo tikslai atsiminti, kas įvyko prieš keletą ar keliolika dienų (t. 2, b. l. 80-81, 86-87). Teismas nesivadovauja liudytojos N. K. parodymais, kad S. Š. vienintelį jos matytą smūgį taburete A. R. į galvą sudavė apie 15-16 val., nes šie jos parodymai (įvertinus pačios N. K. parodymus, kad netrukus po šio smūgio ji išėjo namo) paneigti minėtais liudytojų V. K. ir E. J. parodymais. Liudytoja N. K. nenurodė jokių įvykių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslų jos išėjimo iš A. R. buto laiką, tik nurodė, kad tuo metu dar buvo šviesu. Tačiau birželio 26 dieną šviesu būna iki pat 23 valandos, o saulė pradeda leistis tik apie 21.30 val. – 22 val. Svarbu tai, kad liudytoja N. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio (jos sulaikymo metu nustatytas 2,63 promilių girtumas (t. 2, b. l. 151)), todėl ji galėjo suklysti dėl laiko, kada buvo suduotas smūgis A. R. ir kada ji išėjo iš pastarosios namų. Tai, kad N. K. galėjo suklysti dėl laiko, patvirtina ir aplinkybė, kad teisme ši liudytoja nurodė, jog policijos pareigūnai pas ją į namus atvyko apie 3 val. nakties, nors faktiškai ji buvo sulaikyta 2020 m. birželio 26 d. 22.40 val. (t. 2, b. l. 151). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nesivadovauja liudytojos N. K. parodymais tik dėl laiko, kada buvo suduotas pirmas (ir vienintelis jos matytas) smūgis A. R. į galvą, nes šiuos parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Kitais liudytojos N. K. parodymais abejoti teismas, kaip jau buvo minėta, neturi jokio pagrindo, todėl jais vadovaujasi. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio pabaiga nustatytina pagal liudytojos D. V. parodymus apie jos girdėtus smūgius bei vyrišką balsą „užmušiu“, o taip pat kaltinamojo S. Š. skambutį į Bendrąjį pagalbos centrą.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos N. K. parodymais, kad ji matė tik vieną kaltinamojo S. Š. smūgį taburete A. R. į galvą, todėl konstatuotina, kad likusius mažiausiai tris smūgius taburete A. R. į galvos sritį S. Š. sudavė šiek tiek vėliau, liudytojai N. K. jau išėjus iš A. R. buto. Labiausiai tikėtina, kad pirmas smūgis A. R. buvo suduotas laikotarpiu tarp 19.30 val. ir 20.13 val. (nuo to momento, kai liudytojai V. K. ir E. J. girdėjo N. K. balsą A. R. bute, iki to laiko, kada S. Š. galimai išėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7-8), o likę ne mažiau kaip trys smūgiai A. R. į galvą buvo suduoti apie 21 val., kai liudytoja D. V. girdėjo smūgių garsus bei vyrišką balsą „užmušiu“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra tik prielaida, kurios neginčijamai nepatvirtina bylos duomenys, todėl jos neinkriminuotinos kaltinamajam S. Š., tuo labiau, kad tai neturi jokios įtakos kaltinamojo S. Š. veikos kvalifikavimui, kadangi esminės kaltinimo aplinkybės yra įrodytos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis S. Š. nužudė (tyčia neteisėtai atėmė gyvybę) A. R., nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiką kvalifikuojančių aplinkybių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. Š. 2020 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val., kilus konfliktui sudavė taburete ne mažiau 4 smūgių A. R. į galvą, tuo padarydamas pastarajai specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus, ko pasekmėje galvos sumušimas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo bei širdies veiklos nepakankamumu, ir A. R. nuo galvos sužalojimų visumos įvykio vietoje mirė. Todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo S. Š. veiksmų (ne mažiau 4 smūgių taburete A. R. į galvą) ir pasekmių – A. R. padarytų sužalojimų galvoje (muštinių žaizdų ir kraujosruvų pakaušio – momens srityje, pakaušyje, dešiniame ausies kaušelyje, dešiniame žande, poodinių kraujosruvų dešinio smilkinio – kaktos srityje, smakre, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio – momens – smilkinio – kaktos srityje, dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, kairiojo momenkaulio, kaktikaulio, pleištakaulio, akytkaulio, kairiojo smilkinkaulio lūžių, galvos smegenų sumušimo su kraujosruva po minkštaisiais smegenų dangalais dešinės smilkininės skilties sferiniame paviršiuje; kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu) bei jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad kaltinamojo S. Š. veiksmai (ne mažiau kaip keturi smūgiai taburete A. R. į galvą) buvo būtina sąlyga pasekmėms (A. R. mirčiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis S. Š. nebūtų sudavęs taburete A. R. į galvą, pastaroji nebūtų patyrusi specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų galvos sužalojimų, nuo kurių visumos pastaroji ir mirė.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Atsakomybė už nužudymą kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, tai yra tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011, 2K-7-54-628/2020). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-511/2016, 2K-7-54-628/2020). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020). Kaltinamasis S. Š., būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas ne mažiau 4 kartų medine taburete (tai yra kietu buku daiktu, turinčiu ir pakankamai aštrių paviršių (briaunų), galinčių padaryti net kirstines žaizdas) A. R. į galvą, suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smūgių taburete į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį – galvą, tokia jėga, kad lūžo specialisto išvadoje nurodyti galvos kaulai) A. R. gali mirti, ir šių pasekmių (A. R. mirties) norėjo, tai yra veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai, kad kaltinamasis S. Š. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad jis A. R. į galvą taburete smūgiavo mažiausiai 4 kartus, antrąjį ir vėlesnius smūgius sudavė po pirmojo smūgio (kurį matė liudytoja N. K.) praėjus tam tikram laikui, per kurį kaltinamasis turėjo laiko atsitokėti, suvokti ką padarė, tačiau, nepaisant to, jis tęsė savo veiksmus (sudavė dar ne mažiau trijų smūgių taburete A. R. į galvą). Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, patvirtina ir jo frazė, pasakyta smūgių taburete metu – „užmušiu“ (kurią girdėjo liudytoja D. V.), kas įrodo, jog kaltinamasis S. Š. norėjo A. R. mirties. Nors neabejotina, kad kaltinamasis S. Š. iš anksto neplanavo nužudyti A. R., ir mintis nužudyti pastarąją jam kilo spontaniškai, po konflikto su ja, tačiau tai nepaneigia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji buvo padaryta 2020 m. birželio 26 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 21 val. (o ne apie 21 val., bet ne vėliau kaip 21.11 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte.) Dėl šios faktinės aplinkybės patikslinimo motyvų teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja. Be to, tikslintinas kaltinimas S. Š., nurodant, kad jis sudavė taburete ne mažiau 4 smūgių A. R. į galvą, kadangi kaltinime smūgių skaičius nebuvo nurodytas išvis (nurodyta, kad kaltinamasis sudavė taburete smūgius A. R. į galvą, keturiais trauminiais poveikiais padarydamas muštines žaizdas...“. Iš specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84-87, 93-94, 115-117) bei specialisto T. Š. parodymų teisme matyti, kad A. R. galvos sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais kietais bukais daiktais. Visi smūgiai buvo į tas galvos vietas, kur nustatyti sužalojimai, tai yra į pakaušio – momens sritį, pakaušį, dešinį žandą ir smakrą. Sužalojimai dešiniame žande ir smakre padaryti atskirais smūgiais. Žaizda galvoje padaryta smūgiuojant į pakaušio – momens sritį, ji padaryta kietu buku daiktu, turinčiu briauną. Sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti įvykio vietoje rasta medine kėde su oda vilkta sėdima dalimi. Suduodant smūgius tokia kėde nebūtinai padaromos žaizdos. Taip pat keistinos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, į kaltinimą įtraukiant visus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sužalojimus, tame tarpe ir tuos, kurie nebuvo nurodyti kaltinime – poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairiame dilbyje; poodinę ir intraodines kraujosruvas dešiniame žaste; dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio ir kairiojo momenkaulio lūžius. Teismų praktikoje nužudymo bylose (BK 129 straipsnis) kaltininkui (ar kaltininkams) inkriminuojami visi sužalojimai, kuriuos jis (ar jie) padarė žuvusiajam, nepriklausomai nuo to, ar šie sužalojimai lėmė žuvusiojo mirtį. Šiuo atveju dalis kaltinamajame akte nenurodytų A. R. galvos sužalojimų (dešinio viršutinio žandikaulio, pakauškaulio, dešinio momenkaulio ir kairiojo momenkaulio lūžiai) tiesiogiai lėmė jos mirtį, nes A. R. mirė nuo galvos sužalojimų visumos (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1 ir 5 punktai) (t. 1, b. l. 84-87). Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, be to, nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimybę pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes nustatyta tvarka buvo pranešta (BK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis).

Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. lavone konstatuoti rankų sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu (dešinės rankos sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, poodinė ir intraodinės kraujosruvos dešiniame žaste) padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, kairės rankos sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairės alkūnės – dilbio srityje ir kairiame dilbyje) padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu) (t. 1, b. l. 93-94), kaltinamajam S. Š. papildomai smūgiai (ne mažiau keturių) į A. R. rankas neinkriminuotini, nes, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto T. Š. parodymų teisiamojo posėdžio metu, šie sužalojimai abejose rankose galėjo atsirasti A. R. rankomis ginantis nuo smūgių kietu buku daiktu į galvą, todėl neatmestina, kad kaltinamajam S. Š. suduodant ne mažiau 4 smūgių taburete A. R. į galvą, tais pačiais smūgiais buvo padaryti ir sužalojimai jos rankose, kuriomis ji gynėsi nuo smūgių taburete į galvą.

IV. Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų (BK 129 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo specialiąsias tarnybas apie įvykį, įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų ir medikų, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau iškvietė gydytoją, kad išvengtų sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Šiuo atveju S. Š. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino jau mirus A. R., todėl nelaikytina, kad kaltinamasis tokiais veiksmais siekė išvengti sunkesnių pasekmių. Kad kaltinamasis S. Š. suprato, jog A. R. jau mirus, matyti ir iš jo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą turinio („... ir supranti viskas lavons va šalia guli...“ (t. 1, b. l. 25). Šiuo atveju svarbu tai, kad kaltinamasis tikrai turėjo galimybę laiku iškviesti pagalbą A. R. po pirmojo smūgio taburete jai į galvą, tačiau to nepadarė ir sudavė dar mažiausiai tris smūgius taburete A. R. į galvą, siekdamas pastarosios mirties. Nors kaltinamasis S. Š. pranešė apie įvykį specialiosioms tarnyboms, nelaikytina, kad jis tuo padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 2 dalis), kadangi jis atvykusiems policijos pareigūnams neprisipažino, kad būtent jis ir nužudė A. R., ir savo kaltę neigė viso proceso metu.

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys (paties kaltinamojo S. Š. parodymai, liudytojų parodymai, 2020 m. birželio 26 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. 21.49 val. S. Š. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (t. 1, b. l. 11)) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis S. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Š. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (t. 5, b. l. 79-80), todėl akivaizdu, kad šiuo atveju, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. Š. nusprendė kilusi konfliktą tarp jo ir nužudytosios A. R. išspręsti smurto pagalba, ko, būdamas blaivus, tikrai nebūtų daręs.

Kaltinamasis S. Š. įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusi negrįžtamus padarinius (nuo nusikaltimo metu patirtų sužalojimų A. R. įvykio vietoje mirė), jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikaltimą įvykdė vienas, nusikaltimo įvykdymui panaudojo taburetę (kietą ir pakankamai sunkų daiktą, turintį briaunas, kuriuo lengviau padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus), kuria sudavė žuvusiajai į galvą ne mažiau 4 kartų. Vertinant kaltinamojo S. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, iš anksto jo neplanavus.

Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis S. Š. teisiamas antrą kartą (anksčiau teistas Šiaulių apygardos teismo 2002 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 116 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (t. 3, b. l. 42-44), tačiau ankstesnis teistumas yra senai išnykęs (BK 97 straipsnis), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 51-55). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis niekur nedirbo (t. 3, b. l. 56), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). 2005 metais kaltinamajam buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (F70,0) bei žalingas alkoholio vartojimas (F10.2) (t. 3, b. l. 64, 71).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam S. Š. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę, šiek tiek mažesnę už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, – laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 50 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, prokurorės pasiūlyta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių asmeniui, kurio teistumas yra senai išnykęs ir kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, net ir atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 61 straipsnis), būtų aiškiai neteisinga ir prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Teismo įsitikinimu, kaltinamajam S. Š. paskirta bausmė, mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą.

Be to, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytas laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (teismui išanalizavus įsiteisėjusius teismo sprendimus 2018-2021 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtose bylose, Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose bei apygardų teismuose pirmąja instancija išnagrinėtose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių (BK 129 straipsnio 1 dalį), nustatyta, kad kaltininkams už šiuos nusikaltimus dažniausiai buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-697/2018, 2K-241-789/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-370-487/2019, 1A-318-870/2020; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-875/2021; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-485/2019, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-768/2020 ir kiti) iki dvylikos metų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330-788/2018, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-354/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-926/2020 ir kiti). Ir tik pavieniais atvejais buvo skiriama švelnesnė nei septynerių metų ar griežtesnė nei dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dažniausiai buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių iki devynerių metų (priklausomai nuo to, ar nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių), o nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių – laisvės atėmimas nuo devynerių iki dvylikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dešimties – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė dažniausiai buvo skiriama recidyvistams, kurie nužudymus įvykdydavo esant sunkinančiomis aplinkybėmis. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bausmės konkrečiam nuteistajam dydžio nustatymui neturi įtakos kitose (net ir pagal aplinkybes panašiose) bylose nuteistiems asmenims paskirtos bausmės, o baudžiamasis įstatymas, parenkant konkrečią bausmę už skiriamą nusikalstamą veiką, teismams nenustato jokio reikalavimo atlikti lyginamąją tipinio (rūšinio) nusikaltimo pavojingumo vertinimo ir šios rūšies nusikaltimo baudžiamumo analizę, tai yra lyginti vienus šios rūšies nusikaltimas su kitais ir gretinti paskirtų bausmių dydžius, tačiau tuo pačiu yra pažymėjęs, kad teismų praktika gali būti įrankis, apibrėžiantis tam tikras bausmių skyrimo už atitinkamas nusikalstamas veikas gaires (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-147-489/2021).

Skirti dar švelnesnę (minimalią arba artimą sankcijoje numatytai minimaliai) laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, veikė tiesiogine tyčia, nėra pagrindo, nes tokia bausmė, teismo įsitikinimu, būtų per švelni.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi kaltinamasis S. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

Kaltinamojo S. Š. įvykdyto nusikaltimo metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatė, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam S. Š. šiuo nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį laisvės atėmimo bausmę jis turėtų atlikti kalėjime. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretaus nuteistojo (kaltinamojo) už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes iki 2020 m. liepos 1 d. (kada neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis) teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, turėjo teisę parinkti pataisos įstaigos rūšį (ne tik kalėjimą), kai tuo tarpu pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Kadangi S. Š. labai sunkų nusikaltimą įvykdė 2020 m. birželio 26 d., tai yra iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas turi teisę nuspręsti dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Nors S. Š. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad iki tol jis buvo teistas vienintelį kartą (prieš devyniolika metų), anksčiau realiai laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs, ankstesnis teistumas yra išnykęs, taip pat į tai, kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas (t. 5, b. l. 73-80), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) S. Š. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi S. Š. yra suimtas (ir ši kardomoji priemonė jam paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje). Į bausmės laiką S. Š. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 26 d. (t. 3, b. l. 79, 137-139, 149, 186-189; t. 4, b. l. 83-85; t. 5, b. l. 3-5, 63-65, 134-136) iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo S. Š. priteisti 858 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl motinos mirties patyrė 858 Eur laidojimo išlaidų (728 Eur kainavo laidojimo paslaugos pagal 2020 m. liepos 1 d. ritualinių paslaugų teikimo sutartį (šarvojimo salės nuoma – 100 Eur, šarvojimo salės paruošimas – 104 Eur, žvakės – 14 Eur, karstas – 245 Eur (civiliniame ieškinyje klaidingai nurodyta, kad karstas kainavo 242 Eur, nes 2020 m. liepos 1 d. ritualinių paslaugų teikimo sutartyje nurodyta karsto kaina – 245 Eur; teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą), mirusiosios nuvežimas į morgą ir iš morgo – 60 Eur, apranga, avalynė – 111 Eur, mirusiosios palydėjimas automobiliu – 50 Eur, morgas – 44 Eur), be to, 100 Eur buvo sumokėta už mišias klebonui, 30 Eur buvo sumokėta už mišias „keturnedėlio“ (keturių savaičių paminėjimo arba ketvirtinių) proga (t. 4, b. l. 158-162).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Įstatymais nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais duomenimis apie žalą. Byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiosios parodymais, kurie, kaip jau buvo minėta, nekelia abejonių, bei rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad R. A. turėjo 828 Eur savo motinos A. R. laidojimo išlaidų. Nors pinigų sumokėjimo dokumentai (kasos kvitas ir kasos pajamų orderio kvitai (t. 4, b. l. 163, 165, 167)) patvirtina tik 580 Eur sumokėjimą (110 Eur – už katafalką (mirusiosios nuvežimą į morgą ir iš morgo, jos palydėjimą automobiliu), 100 Eur – už šarvojimo salės nuomą, 370 Eur – už žvakes, karstą ir aprangą bei avalynę), likusios išlaidos – 104 Eur už šarvojimo salės paruošimą (gedulingas puokštes ir vainikus), 44 Eur už morgą ir 100 Eur už mišias klebonui, nekelia abejonių, šios išlaidos pripažintinos įprastomis ir būtinomis laidojimo išlaidomis. Pagal krikščioniškas tradicijas Lietuvoje už atliktas ritualines paslaugas yra priimta aukoti, todėl teismų praktikoje aukos bažnyčiai laidotuvių metu pripažįstamos būtinomis ir įprastomis laidojimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-1076/2021). Tuo tarpu nukentėjusiosios 30 Eur išlaidos už mišias „keturnedėlio“ (ketvirtinių) proga nepripažintinos laidojimo išlaidomis, kadangi jos nėra tiesiogiai nesusiję su mirusio asmens laidojimu bei kapavietės sutvarkymu. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis nepripažintinos išlaidos, susijusios su vėlesniais mirusiojo mirties paminėjimais (ketvirtinėmis, metinėmis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, 2K-12-942/2021)).

Be to, kaip jau buvo minėta, laidojimo pašalpa turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 straipsnio 2 dalis), tačiau nukentėjusioji R. A. savo civiliniame ieškinyje to nepadarė, todėl jos turėtos 828 Eur motinos laidojimo išlaidos mažintinos 312 Eur suma, kurią nukentėjusioji gavo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, konstatuojant, kad iki šiol neatlyginta 516 Eur nukentėjusiosios R. A. turėtų laidojimo išlaidų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 516 Eur turtinės žalos atlyginimo, o likęs civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Akivaizdu, kad dėl netikėtos A. R. mirties jos dukra R. A. patyrė neturtinę žalą – artimo giminaičio (motinos) netektį, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, o taip pat nepatogumus dėl dalyvavimo procese. Be to, nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei duodama parodymus teisme nurodė, kad dėl dvasinių išgyvenimų, susijusių su motinos mirtimi, jai sutriko miegas, paaštrėjo turimos ligos, dėl to ji negali gyventi be vaistų (tame tarpe ir raminamųjų), iki šiol jaučia emocinius sukrėtimus. R. A. pažymėjo, kad jos motina, nors ir piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau jokiomis lėtinėmis ligomis nesirgo, buvo pakankamais sveikas ir energingas žmogus.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad ši žala nukentėjusiajai R. A. buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. Š. veiksmais (nustatyta, kad jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas)).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, tai yra jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Kaltinamasis S. Š. nusikaltimo įvykdymo metu niekur nedirbo (t. 3, b. l. 56), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vertėsi iš atsitiktinių darbų (jo paties teigimu), piniginių lėšų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (t. 3, b. l. 57-58; t. 5, b. l. 13-19). Kaltinamasis neturi jokių išlaikytinių, duomenų apie jo turtinius įsipareigojimus byloje nėra (kaltinamasis ir jo gynėja tokių nepateikė). Vertinant kaltinamojo galimybę gauti pajamų ateityje (laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei po bausmės atlikimo) atsižvelgtina į tai, kad jis yra vidutinio amžiaus, šiuo metu darbingas, tačiau jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (F70,0) bei žalingas alkoholio vartojimas (F10.2) (t. 3, b. l. 64, 71).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Šis kriterijus reikšmingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, ir mažiau reikšmingas sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo byloje. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kitas, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Dėl šių priežasčių neakcentuotinas kaltinamojo S. Š. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis, tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajai R. A. padarytos turtinės žalos dydis (828 Eur), lyginant su kitomis tokio pobūdžio bylomis, nėra didelis.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes bei jo elgesį, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje svarbu, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad žuvusiosios A. R. elgesys būtų turėjęs kokios nors įtakos kaltinamojo S. Š. veiksmams ar, tuo labiau, kad pati žuvusioji būtų išprovokavusi konfliktą. Nors žuvusioji A. R. negyveno pavyzdingo gyvenimo (ji nuolat savo bute girtavo su įvairiais asmenimis, tame tarpe ir mažai pažįstamais), tačiau ši aplinkybė nemažina jos gyvybės vertės žmogiškąja prasme, taip pat jos artimųjų patirtų skaudžių išgyvenimų dėl artimo žmogaus netekties. Kitą vertus, išgertas alkoholis dažnai išprovokuoja konfliktus, kurių pavojų dar labiau padidina atvejai, kai girtaujama su mažai pažįstamais asmenimis. Žuvusiosios A. R. alkoholio vartojimas su mažai pažįstamu kaltinamuoju sudarė sąlygas konfliktui tarp jų įvykti, o šio konflikto metu ir buvo nužudyta A. R.. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, į šią aplinkybę atsižvelgia, tačiau nelaiko jos esmine.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2017-2021 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad paskutiniu metu vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 5000 eurų iki 30000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020 ir kitos). Nužudytojo pilnamečiams vaikams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 7000 eurų iki 15000 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-373-307/2019; 1A-397-616/2019; 1A-104-307/2020; 1A-112-449/2020; 1A-156-487/2020;1A-190-453/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-908/2021 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimalus (7000 eurų ar šiek tiek didesnis) neturtinės žalos dydis dažniausiais priteisiamas tada, kai neturtinę žalą reikalauja atlyginti daugiau nei vienas nužudytojo asmens pilnametis vaikas, kurie yra sukūrę savo šeimas ir gyvena atskirai nuo nužudytojo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-908/2021). Kai neturtinę žalą reikalauja atlyginti vienas nužudytojo asmens pilnametis vaikas, gyvenęs atskirai nuo nužudytojo, priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 10000 eurų iki 15000 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-397-616/2019; 1A-104-307/2020; 1A-112-449/2020).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais bei įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos aukščiau, konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. A. neturtinės žalos dėl motinos A. R. nužudymo dydis yra 14000 eurų, todėl nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 14000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likęs civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A. dėl jos motinos A. R. nužudymo padaryta (ir iki šiol neatlyginta) 14516 Eur dydžio žala (516 Eur turtinė žala ir 14000 Eur neturtinė žala) priteistina iš kaltinamojo S. Š., kadangi ši žala padaryta jo tyčiniais nusikalstamais veiksmais (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.291 straipsnio 1 dalis).

VI. Proceso išlaidos

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, konstatavus, kad gynėjas kaltinamajam S. Š. yra būtinas, nes jis suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jo gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Vanda Laukevičienė (t. 4, b. l. 76). Iš 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam S. Š. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 680 Eur. Be to, 2021 m. balandžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiosios R. A. atstove šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė (t. 4, b. l. 150-152). Iš 2021 m. lapkričio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad nukentėjusiajai R. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 528,50 Eur (t. 5, b. l. 121-124). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam S. Š. ir nukentėjusiajai R. A. suteiktą teisinę pagalbą išieškoti iš kaltinamojo S. Š. valstybės naudai.

Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįsti, kaltinamajam ir nukentėjusiajai suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymomis, gynėjas kaltinamajam S. Š. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai išieškoti iš kaltinamojo S. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam ir nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą netenkintini, atsižvelgus į kaltinamojo S. Š. turtinę padėtį, priteistiną civilinį ieškinį bei gynėjo kaltinamajam paskyrimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip jau ne kartą buvo minėta, kaltinamasis S. Š. nusikaltimo įvykdymo metu niekur nedirbo (t. 3, b. l. 56), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vertėsi iš atsitiktinių darbų, piniginių lėšų, nekilnojamojo ar kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (t. 3, b. l. 57-58; t. 5, b. l. 13-19). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad viso baudžiamojo proceso metu S. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl gauti pajamų šiuo laikotarpiu jis neturėjo galimybių, bei į tai, kad jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kurios metu kaltinamojo galimybės dirbti ir užsidirbti labai ribotos, o taip pat į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti nukentėjusiajai R. A. nusikaltimu padarytą žalą (daugiau nei 14000 Eur). Svarbu ir tai, kad gynėjas kaltinamajam S. Š. buvo paskirtas ne jo iniciatyva, o dėl to, kad gynėjas šiuo atveju buvo būtinas.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo S. Š., kadangi šiuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo ar kitų valstybės institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidos, susidariusios dėl liudytojo P. R. atvykimą į teismą (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš kaltinamojo S. Š. taip pat nepriteistinos, kadangi šis liudytojas į teismo posėdį buvo kviečiamas teismo iniciatyva (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

VII. Daiktai

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Daiktai – marškinėliai trumpomis rankovėmis, paimti 2020 m. birželio 27 d. iš S. Š. (t. 3, b. l. 125); cigaretės nuorūka (vokas Nr. 008733), taburetė (dėžė Nr. 008734), 2 nuoplovos nuo butelių (vokas Nr. 008736), 2 tušti alaus buteliai (dėžė Nr. 008737), 3 nuorūkos (vokas Nr. 008738), 2 nuoplovos nuo lavono panagių (vokas Nr. 008739), tuščias cigarečių pakelis „Denim“ (vokas Nr. 008740), nuoplova nuo stikliuko (vokas Nr. 008741), stikliukas (dėžė Nr. 008742), nuoplova nuo taburetės (vokas Nr. 008743), nuoplova nuo stiklinės (vokas Nr. 008744), 2 nuoplovos nuo fotelio (vokas Nr. 008745), fotelio užklotas (vokas Nr. 008746), paimti 2020 m. birželio 26 d. – 2020 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-32); lyginamieji pavyzdžiai (2 vokai), vokas su 4 tamponų koteliais ir 4 vokai, kuriuose buvo iškarpos, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ; t. 1, b. l. 66-67, 69-70), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

Mobilaus ryšio telefonas „Rino 3“ su SIM kortele, 2020 m. birželio 27 d. paimti iš S. Š. (t. 3, b. l. 127) ir saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 69-70), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis), tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus.

Sportinės kelnės, megztinis, sportiniai bateliai, 2020 m. birželio 27 d. paimti iš liudytojos N. K. (t. 3, b. l. 5-6) ir saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 69-70), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. K., o jai per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis),

5 skaitmeninės laikmenos su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką S. Š. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 26 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) S. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš S. Š. priteisti 14516 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus šešiolika eurų) turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. A. civilinį ieškinį atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kitų proceso išlaidų iš S. Š. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus – marškinėlius trumpomis rankovėmis, paimtus 2020 m. birželio 27 d. iš S. Š.; cigaretės nuorūką (vokas Nr. 008733), taburetę (dėžė Nr. 008734), 2 nuoplovas nuo butelių (vokas Nr. 008736), 2 tuščius alaus butelius (dėžė Nr. 008737), 3 nuorūkas (vokas Nr. 008738), 2 nuoplovas nuo lavono panagių (vokas Nr. 008739), tuščią cigarečių pakelį „Denim“ (vokas Nr. 008740), nuoplovą nuo stikliuko (vokas Nr. 008741), stikliuką (dėžė Nr. 008742), nuoplovą nuo taburetės (vokas Nr. 008743), nuoplovą nuo stiklinės (vokas Nr. 008744), 2 nuoplovas nuo fotelio (vokas Nr. 008745), fotelio užklotą (vokas Nr. 008746), paimtus 2020 m. birželio 26 d. – 2020 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu; lyginamuosius pavyzdžius (2 vokai), voką su 4 tamponų koteliais ir 4 vokus, kuriuose buvo iškarpos, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną „Rino 3“ su SIM kortele, 2020 m. birželio 27 d. paimtus iš S. Š. ir saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. Š., tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus.

Sportines kelnes, megztinį, sportinius batelius, 2020 m. birželio 27 d. paimtus iš liudytojos N. K. ir saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. K., o jai per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, šiuos daiktus sunaikinti, tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus.

5 (penkias) skaitmenines laikmenas su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam S. Š. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.