Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-3763-965/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: e2-3763-965/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01777-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: A. S., R. S.
Advokatai: Irmantas Balčiūnas, Linas Žukauskas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.5.3Kitos turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
2.4.4.2Uzufruktas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3763-965/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01777-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 2.4.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Linui Žukauskui,atsakovei A. S., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, ir pagal atsakovės A. S. priešieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) registruotą šalių santuoką dėl atsakovės A. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką su vaikais, iš ieškovo priteisti vaikų išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovo siūlomu būdu ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 37 574 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį; taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, būdama santuokoje su ieškovu, ne kartą buvo jam neištikima, turėjo ilgalaikius artimus santykius su kitais vyrais, todėl yra kalta dėl santuokos iširimo. 2020 m. ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nutrūko galutinai, ieškovas išsikraustė gyventi kitur, tačiau nuolat prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė liktų gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Konkrečios bendravimo tvarkos su vaikais nustatyti neprašo, kadangi atsakovė tam kliūčių nedaro. Ieškovas mano, kad 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui yra pakankamas, atsižvelgiant į šalių pajamas ir vaikų poreikius. Santuokos metu įgytą turtą ieškovas prašo padalinti lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant turtą, kuriuo kiekvienas iš sutuoktinių naudojasi iki santuokos nutraukimo ir naudosis nutraukus santuoką.

2. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Nurodo, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo ir išlaikymo priteisimo nėra, sprendžiant išlaikymo dydžio vaikams priteisimo klausimą, prašo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, atsakovės rašoma priteisti 250 Eur suma kiekvienam vaikui neprieštarauja jų interesams. Šalių šeima skyriui dėl vaikų teisių pažeidimo nėra žinoma. Nurodo, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaikų interesus, nes vaikų poreikiai turi būti tenkinami nuolatos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, po santuokos palikti santuokines pavardes, atsakovės siūlomu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą ir pinigines lėšas, išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteisti turtu ir vienkartine išmoka arba nustatyti uzufruktą po santuokos nutraukimo – palikti gyventi atsakovę su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute; bei priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovo atsakovei 9 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodo, kad ieškovo pateikta informacija dėl atsakovės kaltės yra išsigalvota ir klaidinga, ieškovas žemina atsakovę ir klaidina teismą. Atsakovė neigia kaltinimus neištikimybe ir kt. Atsakovės nuomone, ieškovas dėl psichologinių ar kitų vidinių problemų įsisąmonino neegzistuojančią atsakovės neištikimybę, prie tokios ieškovo būsenos prisidėjo ir tai, kad jis nuolat dideliais kiekiais vartoja alkoholį. Atsakovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas girtaudavo, ne kartą prieš atsakovę vartojo fizinį bei psichologinį smurtą (žiauriai su ja elgėsi). Atsakovė taip pat kaltina ieškovą neištikimybe su kita moterimi, girtavimu, neadekvačiu elgesiu jos ir vaikų atžvilgiu. Pažymi, kad psichologo išvada patvirtina, kad vaikams ieškovas kelia baimę, nesaugumo jausmą, stiprų pykti dėl jo veiksmų. Vaikai su ieškovu bendrauti nenori. Paaiškino, kad ieškovas savo noru išsikraustė 2020 m. spalio 1 d. Nuo to laiko vaikų auklėjimu ieškovas visiškai nesirūpina. Mano, kad jo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur nėra pakankamas. Prašo taikyti mišrų vaikams teiktino išlaikymo būdą – dalį turtu, dalį vienkartine konkrečia suma, arba leisti ieškovei su vaikais uzufrukto teise gyventi šalims priklausančiame bute. Nesutinka su ieškovo nustatyta buto ir garažo verte, taip pat pažymi, kad į dalintino turto balansą neįtrauktos šalių santaupos, kurias ieškovas išsinešė iš namų.

4. Ieškovas R. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovas neigia buvęs neištikimas atsakovei, tvirtina, kad tik dėl atsakovės santykių su kitais vyrais pašlijo jų šeimyniniai santykiai, prasidėjo konfliktai, barniai, nesutarimai. Neneigia, kad siekdamas atsipalaiduoti dėl šeimoje esančios įtampos, vartodavo alkoholį, tačiau tvirtina, kad atsakovė taip pat nevengė to daryti. Nurodo, kad 2019 m. šalių santykiai buvo pašliję visiškai, normalaus sutuoktinių bendravimo nebeliko, atsakovė gyveno savarankišką gyvenimą, todėl, ieškovo nuomone, jo bendravimas su kitais asmenimis, tame tarpe ir moterimis, neperaugęs į jokius artimesnius santykius, nelaikytinas pagrindu konstatuoti buvus santuokinę neištikimybę. Tvirtina, kad niekada nepersekiojo, nežemino, neįžeidinėjo, neprovokavo atsakovės, jos atžvilgiu fizinio ir psichologinio smurto nenaudojo, todėl neigia atsakovės kaltinimus dėl netinkamo elgesio su ja. Ieškovas nesutinka su išlaikymo vaikams priteisimu turtu, kadangi priteisiamo turto vertė viršytų išlaikymo dydį, tokia išlaikymo forma neužtikrintų vaikų interesų. Sutinka, kad butas būtų priteistas atsakovei, nes šio turto padalijimas natūra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrąją dalinę negalimas. Kadangi ieškovo pajamos yra pakankamos išlaikymui nepilnamečiams vaikams teikti, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymą turtu. Taip pat mano, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra per didelis, nepagrįstas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius bei proporcingumo principą. Nesutinka su atsakovės nurodoma dalintino turto – buto ir garažo verte. Paaiškino, kad atsakovės nurodytų santaupų grynaisiais pinigais jų šeima niekada neturėjo, todėl, nesant įrodymų, toks neegzistuojantis turtas negali būti traukiamas į bendro dalintino turto balansą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. palaikė ieškinį, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad nesutinka mokėti daugiau nei po 200 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo, kadangi gyvenant kartu, taip pat panašią sumą skirdavo abiejų vaikų išlaikymui. Patvirtino, kad sūnus T. šokių būrelį lanko apie 10 metų, o sūnus V. lanko baseiną apie 3 mėn. Gyvenant kartu, ieškovo pajamos buvo apie 1 000 Eur, o atsakovės 600-800 Eur per mėnesį, šių pajamų užteko šeimai pragyventi. Butas įsigytas 2003 m., dalį pinigų skolinantis iš giminių ir iš banko. Paskola bankui sumokėta 2011-2013 m. iš sutaupytų lėšų. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas dirbo tik po kelias valandas per dieną, kokios buvo jo pajamos, nepamena. Taip pat dirbo ir kitose įmonėse, be to, tuo metu užsiimdavo durų gamyba. Bute atliktas remontas 2016 m. iš šalių bendrų santaupų, padaryti konstrukciniai pakeitimai, sudėti kokybiški langai, pakeistos durys, atliktų darbų kaina buvo apie 10 000 - 12 000 Eur. 2018 m. buvo įsigytas VOLVO automobilis už 9 500 Eur dydžio šalių santaupų. Nors atsakovė nuo 2011 m. vedė dvigubą gyvenimą, tačiau ieškovas toliau gyveno su atsakove, nes ją mylėjo. Dėl atsakovės elgesio ieškovas jautė santykių atšalimą, atsakovės nepalaikymą, ypač vaikų akivaizdoje.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Žukauskas papildomai paaiškino, kad byloje nustatytos aplinkybės, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas buvo šeimos žmogus, ją išlaikė, materialiai aprūpino sutuoktinę. 2018 m. šalių santykiai pablogėjo dėl pasikeitusio atsakovės elgesio su ieškovu. Atsakovė, rodydama dėmesį kitiems vyrams, bendraudama su jais internetiniuose portaluose, išreiškė nepagarbą sutuoktiniui. Ieškovas pripažįsta ir tai, kad įrodymų dėl tiesioginio atsakovės bendravimo su kitais vyras, jis neturi, tačiau atsakovės kaltė pasireiškė ir tuo, kad su jai priklausančiomis prisijungimo priemonėmis buvo registruojamasi pažinčių portaluose, susirašinėjama su nepažįstamu vyru, kuris patvirtino atsakovės artimus ryšius su kitu vyriškiu. Jos neištikimybę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovės prašoma vaikų išlaikymui priteisti suma nepagrįsta, iki šiol dėl ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio po 200 Eur atsakovė pretenzijų nereiškė, jį priėmė, didesnės išlaikymo sumos neįrodė.

Atsiliepimas

7. Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su kalte dėl santuokos iširimo nesutinka. Jos pateikti atsakymai iš internetinių puslapių administratorių patvirtina, kad ji niekada nebuvo užsiregistravusi pažinčių svetainėse. Apie jai diagnozuotą ligą (duomenys neskelbtini) ieškovas žinojo dar iki santuokos, ji atsakovei diagnozuota po sudėtingos stomatologinės operacijos. Atsakovės nuomone, kai ieškovo gyvenime atsirado kita moteris, tada ir prasidėjo kaltinimai atsakovei neištikimybe. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neneigia pokalbių, susitikimų su kitomis moterimis. Jau 2017 m., ieškovui išgėrus, prasidėjo kaltinimai nebūtais dalykais. Atsakovė patvirtino, kad nuolat su ieškovu kalbėjo dėl nepagrįstų kaltinimų ir įtarinėjimo, tačiau ieškovas netikėjo, kad atsakovė nieko neleistino nedaro. Dėl santuokos nutraukimo atsakovė nesikreipė, nes vis tikėjosi, kad pavyks išspręsti kylančius nesutarimus, be to, ieškovo pavydo priepuoliai nebuvo nuolatiniai, tačiau palaipsniui dažnėjo. Atsakovė siūlė kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau ieškovas tik vieną kartą prieš skyrybas buvo pas psichologą. Atsakovė mano, kad ieškovui atitenkančių garažo ir automobilio vertės atitinka jai atitenkančio automobilio vertę. Galimybių išmokėti ieškovui kompensaciją už turtą atsakovė neturi.

8. Atsakovės atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuolat įtarinėdamas atsakovę neištikimybe, ieškovas elgėsi neadekvačiai. Atsakovė pateikė įrodymus ir medicininiais dokumentais paneigė ieškovo teiginius, kad liga užsikrėtė lytiniu keliu plintančiu būdu. Šalių dukra paliudijo, kad apie mamos ligą, kuri diagnozuota iki santuokos, jai buvo žinoma nuo vaikystės. Ieškovas apie atsakovę skleidžia labai privačius duomenis. Vaikų susirašinėjimas patvirtina, kad šeimoje konfliktai vyko ir tai vaikams kėlė didelį susirūpinimą, jie išgyveno dėl mamos. Garso pokalbis su nežinoma moterimi pikantiškas, o pokalbių išklotinė patvirtina, kad ieškovas sistemingai ir nuolat bendraudavo su kita moterimi, tai patvirtina, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Atstovo nuomone, ieškovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, slepia pajamas, todėl mano, kad jis gali vaikams teikti ir didesnį išlaikymą.

9. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad prieš dvejus metus ieškovas jai skundėsi, kad atsakovė yra neištikima, parodė kažkokio vyro patvirtinimą, jog atsakovė artimai bendrauja su jo draugu. Ieškovas liudytojai pasakojo, kad atsakovė registruota pažinčių portaluose, liudytojai yra tekę girdėti šalių ginčus, konfliktus, be to, darbo metu atsakovė naudojosi socialinio tinko Mesenger programėle. Liudytoja tvirtina, kad brolis visada daug ir sunkiai dirbo, aprūpino šeimą, buvo pašlijusi jo sveikata, vartojo raminamuosius vaistus.

10. Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovo pažįstamas. Su ieškovu susipažino apie 2010 m. prie garažų (duomenys neskelbtini). Ieškovas prieš 1,5 - 2 metus minėjo liudytojui, kad jo moteris galimai turi nesantuokinių santykių. Liudytojas tvirtina, kad ieškovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, liudytojas pastebėjo jo nuotaikų kaitas.

11. Liudytoja G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovės sesuo. Liudytojai žinoma, kad sesers šeima gyveno pasiturinčiai, tvarkingai, darniai. 2019 m. sesers draugė A. paskambino ir pasakė, kad šalių šeimoje kilo nesutarimai, smurtaujama. A. šią informaciją sužinojo iš šalių pilnametės dukters. Liudytojai nuvykus pas atsakovę į namus, atsakovę rado apsiverkusią, mėlynių nebuvo matyti. 2020 m. vasario mėn. vyko giminių vestuvės, kuriose dalyvavo ir ieškovas su atsakove, jų santykiai atrodė geri, tačiau vėliau atsakovė liudytojai papasakojo, kad šalių santykiai nepasikeitė. Apie atsakovės galimą neištikimybę liudytoja nieko nebuvo girdėjusi, atsakovė papasakojo, kad ieškovas bendrauja su kita moterimi.

12. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra artima šalių šeimos draugė, jie pažįstami 22 metus, bendraudavo dažnai, šeimomis, kartu su šeimomis keliavo į užsienį. Liudytoja tvirtina, kad šalių šeimą laikė idealia, nebuvo girdėjusi apie jokius vykstančius barnius šeimoje. 2019 m. gruodžio 8 d. šalių dukra paskambino ir pasakė, kad tėvas smurtauja prieš mamą. Liudytoja pranešė atsakovės seseriai, su vyru nuvyko pas atsakovę į namus, atsakovė buvo apsiverkusi, sunkiai valdė emocijas, pasakė, kad ieškovas smurtavo. Ieškovas tuo metu buvo neblaivus, jis tvirtino, kad atsakovė turi meilužių, smurto naudojimą neigė, liudytoja smurto pasekmių nematė. Po šios situacijos liudytoja vaikus pamokė, kad esant reikalui, kviestų policiją. Bendraujant šeimomis, pastebėjo, kad ieškovas yra pasikeitęs, visus kaltina atsakovės neištikimybės slėpimu. Liudytojos nuomone, šalių šeimos finansinė padėtis buvo labai gera, šalys turėjo santaupų, daugiau uždirbo ieškovas.

13. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra šalių dukra, iki 2019 m. pavasario liudytoja gyveno kartu su tėvais. Liudytoja pamena, kad 2016 m. vyko tėvų barnis dėl to, kad tėtis turėjo susirašinėjimo draugę, su ja susitikinėjo, tuo metu smurto, alkoholio vartojimo nebuvo. Iki tol šeima gyveno labai gražiai, nesipyko, buvo draugiški, vaikai jautė tėvų palaikymą, finansiškai šeima gyveno labai gerai, tėtis visada labai daug dirbo ir uždirbo, rūpinosi šeima, šeima dažnai keliavo į užsienį. Vėliau tėtis vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį, o išgėręs pasikeisdavo neatpažįstamai, būdavo piktas, kaltino mamą nebūtais dalykais, mėtė daiktus į vaikus. Liudytojai buvo neramu ir dėl brolių, ir dėl mamos saugumo. Liudytoja neigia kaltinimus mamai neištikimybe. Pykčiui praėjus, ieškovas tapdavo normalus žmogus. Smurto protrūkių metu policijos nekviesdavo, nes tikėjosi, kad situacija šeimoje išsispręs. Liudytojai atsakovė 2019 m. papasakojo, kad ieškovas jai yra trenkęs į pilvą, veidą. Liudytoja išsigando, paskambino šeimos draugams, atsakovės seseriai, visi kalbėjo su ieškovu dėl fizinio smurto naudojimo. 2018 m. gale ir 2019 m. pradžioje ieškovas labai stipriai pradėjo vartoti alkoholį, o 2020 m. spalio mėn. ieškovas išsikraustė iš namų, šeima pradėjo gyventi ramiai. Nors šeimos draugai patarė prasidėjus barniams kviesti policiją, tačiau liudytoja, kaip dukra, nenorėjo imtis kraštutinių priemonių, taip pat nenorėjo apie šiuos įvykius pasakoti giminėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas augina du nepilnamečius vaikus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių duktė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnametė. Pagal Registrų centro duomenis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. lapkričio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, vidutinė turto rinkos vertė 47 400 Eur. 2016 m. gruodžio 30 d. atlikta žyma apie kapitalinį buto remontą. 2020 m. rugpjūčio 21 d. nurodyto buto Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto rinkos vertė 66 000 Eur. UAB „OBER HAUS“ 2021 m. rugsėjo 10 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje ginčo buto rinkos vertė nustatyta – 72 000 Eur. Taip pat šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso garažas adresu, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis 2 352 Eur. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovas ir atsakovė įgijo lengvuosius automobilius Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį Volvo V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

15. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

16. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

17. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 2020 m. spalio 1 d., kai ieškovas paliko šeimą ir pradėjo gyventi atskirai, šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovo nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, o atsakovė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių ginčija, jos nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.

18. Sutuoktinio neištikimybę santuokos nutraukimo byloje galima įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis, t. y. šalių paaiškinimais, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.

19. Ieškovas nurodo, jog atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, nepaisė šeimos interesų, elgėsi netinkamai, kadangi, jo įsitikinimu, po santuokos sudarymo praėjus vos keliems metams, ėmė aiškėti kad atsakovė, būdama santuokoje su ieškovu, yra jam neištikima, menkino ir žemino ieškovą, jo savivertę, nedėjo pastangų atkurti tarpusavio šalių pasitikėjimą. Atsikirsdama į ieškovo kaltinimus dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir reikalaudama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, atsakovė nurodo, kad ieškovo kaltė pasireiškė ilgalaikio fizinio ir psichologinio smurto prieš atsakovę naudojimu, jo santuokine neištikimybe, kadangi ieškovas 2016 m. galimai turėjo artimus santykius su kita moterimi. Ieškovo kaltę atsakovė sieja tiek su CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu sutuoktinio pareigų esminiu pažeidimu, tiek su 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltės prezumpcija dėl žiauraus elgesio.

20. Ieškovas tvirtina, kad po dukters gimimo jam tapo žinoma, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini), o ieškovo žiniomis, ši liga plinta lytiniu keliu. Kadangi ieškovas šia liga neserga, todėl tvirtina, kad atsakovės užsikrėtimo šia liga šaltiniu galėjo tapti tik jos artimi bei intymūs santykiai su kitais vyrais. Kadangi atsakovė tuo metu dažnai išeidavo į vakarėlius su drauge, barą, pristatymus, todėl įtaria, kad atsakovė šia liga užsikrėtė būdama jam neištikima. Iš į bylą pateiktos atsakovės 1999 m. kovo 31 d. epikrizės nustatyta, kad prieš 4 metus, t. y. 1995 metais, jai buvo diagnozuota nurodyta liga. Liga atsakovei diagnozuota dar iki šalių santuokos sudarymo, todėl atsakovės pateikti logiški paaiškinimai ir įrodymai paneigia ieškovo svarstymus dėl jos užsikrėtimo šia liga aplinkybių. Nors ieškovas teigia, kad anksčiau atsakovė niekada nebuvo minėjusi šios ligos, tačiau liudytoja apklausta jų dukra patvirtino, kad mama yra sirgusi (duomenys neskelbtini), apie tai šeimoje visada buvo kalbama, šeimoje buvo aiškinamos saugumo priemonės, todėl tėtis be abejo apie tai žinojo. Liudytojos žiniomis, šia liga mama užsikrėtė po stomatologinės procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad šalims gyvenant santuokinį gyvenimą, ieškovui vis tik niekada nebuvo nustatyta aukščiau nurodyta liga, kas patvirtina, kad ji plinta ne tik lytiniu keliu, pagrindo netikėti atsakovės ir jų dukters paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, kurie paneigia ieškovo teiginius, teismas neturi pagrindo. Atsakovė logiškai paaiškino ir pagrindė užsikrėtimo šia liga aplinkybes, todėl teismas atmeta ieškovo argumentus dėl atsakovės neištikimybės. Tai patvirtina, kad ieškovas nepagrįstai įtaria atsakovę dėl neištikimybės.

21. Duomenų, kad nuo santuokos pradžios šalys konfliktavo dėl atsakovei nustatytos ligos ar kitais klausimais, nepateikta. Nors ieškovas tvirtina, kad jau tuo metu jam kilo įtarimų dėl atsakovės neištikimybės, tačiau byloje apklausti liudytojai – šalių dukra, šeimos draugė ir šalių seserys patvirtino, kad tai buvo draugiška ir pavyzdinė šeima, neigia buvus konfliktų ar netinkamo šalių elgesio, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad ilgą laiką dėl netinkamo atsakovės elgesio jis patyrė nuoskaudas, dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą. Priešingai, artimi šeimai asmenys, davę paaiškinimus teisme, patvirtino atsakovės dėstomas aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės šeima iki 2016 m. gyveno sklandų šeimyninį gyvenimą.

22. Ieškovas taip pat tvirtina, kad apie dvejus metus iki sūnaus T. S. gimimo iš artimų pažįstamų jam tapo žinoma, kad atsakovė buvo užmezgusi artimus santykius su kitu vyru, o 2011 m. įrodymų ir aplinkybių apie atsakovės vedamą dvigubą gyvenimą gausa ieškovui tapo nebepakeliama, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad neturi ir negali pateikti įrodymų dėl nurodytų ar kitų galimų atsakovės neištikimybės faktų.

23. Ieškovas taip pat atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja neva jo išgirstais atsakovės pokalbiais su draugėmis. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. jis vakarėlio metu išgirdo, kaip draugėms atsakovė gyrėsi, kad ja domisi kiti vyrai, kurie ieško pažinčių, intymių santykių. Liudytoja A. B. patvirtino, kad ieškovas mini vakarėlį, kuriame jie kartu dalyvavo, tačiau nei šio vakarėlio metu, nei kitu laiku tarp liudytojos ir atsakovės niekada nebuvo pokalbio apie kitus vyrus ar atsakovės neištikimybę. Liudytojos teigimu, tai tėra ieškovo išsigalvojimai.

24. Ieškovui įtarimų kėlė atsakovės išėjimas į kirpyklą ir pan. Ieškovas neneigia, kad nuolatos tikrino atsakovės mobilaus telefono duomenis. Teikia duomenis dėl atsakovės elektroninių prisijungimo priemonių registracijos, lankymosi pažinčių portaluose ir kt., kas tik patvirtina, jog ieškovas, siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus, neva tai išsklaidyti abejones dėl atsakovės neištikimybės, nuolat domėjosi atsakovės veikla internete, tikrino asmeninius duomenis – įtarinėjo ją ieškant pažinčių. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, būdamas neblaivus, imdavo jos telefoną, pats galėjo prisiregistruoti pažinčių portale, o vėliau nieko neprisimindavo. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigia, kad žinojo atsakovės prisijungimo slaptažodžius.

25. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais, atsikirtimais procesiniuose dokumentuose bei išklausęs paaiškinimų teismo posėdžio metu, sprendžia, kad ieškovas neįrodė sutuoktinės neištikimybės fakto, kadangi asmenų registracija ar susirašinėjamas socialiniame tinkle Facebook nepatvirtina nei konkretaus asmens realaus buvimo fakto, nei ieškovo susirašinėjimo su nurodytu asmeniu, nei nurodytos informacijos tikrumo. Siekdama paneigti ieškovo argumentus dėl registracijos pažinčių portaluose, atsakovė kreipėsi į policiją dėl jos elektroninio pašto neteisėto naudojimo, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi nustatyta, jog iš atsakovės elektroninio pašto paskyros niekas nesusirašinėjo, anketos pažinčių portale neužpildė. Pažinčių portalo www.draugas.lt atsakymas patvirtina ir tai, kad šioje svetainėje buvo registruotasi galimai tam, kad pažaistų žaidimus, o anketa nebuvo naudojama. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad sūnus V., norėdamas žaisti žaidimus, sukūrė anketą atsakovės vardu. Taigi minėti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes. Asmens, kuris ieškovo teigimu, patvirtintų atsakovės neištikimybę, ieškovas neidentifikavo, apklausti neprašė, todėl savo teiginių neįrodė.

26. Ieškovas taip pat teigė, kad namie buvo ne viena telefono SIM kortelė, kurios vaikams nepriklausė, o atsakovė slėpdavo savo telefoną, įjungdavo begarsį režimą, todėl mano, kad ji susirašinėjo su kitais vyrais. Ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė paaiškino, kad niekada neslėpė savo telefono, jo nerakindavo, nes neturėjo, ką jame slėpti, taip pat matė, kad ieškovas nuolat tikrina jos telefoną ir jame naršo, tikėjosi, kad jai nekreipiant dėmesio, šis jo perdėtas tikrinimas atslūgs.

27. Teismo posėdžio metu šalių dukra patvirtino, kad brolis žaisdavo žaidimus prisijungdamas per puslapį www.draugas.lt, o tam kad prisijungtų, reikėjo mamos elektroninio pašto, kaip patvirtinimo. Liudytoja patvirtino ir tai, kad atsakovė niekada nerakindavo savo telefono, o tėvas nuolat tikrino mamos paštą, Facebook paskyrą, kitus prisijungimus. Liudytoja taip pat nurodė, kad ne atsakovė, o ji turėjo du telefonus ir net keletą SIM kortelių. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų ieškovo įtarimų ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia atsakovės bei liudytojų nuoseklūs paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, paneigiantys atsakovės registracijas pažinčių portaluose. Ieškovas neįrodė, o atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai paneigia atsakovės artimus santykius su kitais vyrais. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja apklausta ieškovo sesuo I. S. patvirtino, kad apie atsakovės galimą susirašinėjimą su kitais vyrais ar galimą neištikimybę sužinojo tik iš ieškovo, pati nėra mačiusi atsakovės neištikimybės ar kito netinkamo elgesio faktų, todėl šios liudytojos paaiškinimai, kuriuos ji girdėjo tik iš ieškovo pasakojimų, nepatvirtina ieškovo dėstomų aplinkybių.

28. Nors ieškovas teigia, kad dėl atsakovės netinkamo elgesio jis jai atleido, toliau gyveno šeimyninį gyvenimą, nuoskaudas pamiršo, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta priešingai – ieškovas nuolat ir vis dažniau, ypač nuo 2016 m., nepagrįstai įtarinėjo atsakovę, dėl ko šalių konfliktai tik dažnėjo.

29. Situacijos blogėjimą patvirtina ir tas faktas, kurio ieškovas neneigia, kad ieškovas vartojo alkoholį, 2020 m. net kreipėsi į psichiatrą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas pas psichologą lankėsi vienintelį kartą atsakovės prašymu, kadangi alkoholio vartojimas buvo nebekontroliuojamas. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2020 m. liepos mėn. dėl savo psichologinės būsenos kreipėsi į psichologą, ieškovas eiti kartu atsisakė, todėl situacija tik blogėjo. Ieškovo nenoras kreiptis pagalbos į psichologą patvirtina, kad jis nedėjo pastangų išsaugoti šeimą.

30. Ieškovas neigia fizinio ar psichinio smurto vartojimą prieš atsakovę, tvirtina, kad tai atsakovė prieš ieškovą vartojo psichologinį smurtą, jį gąsdino, kad prisigers ir pasikars, o vieną kartą net teko ieškovui kviesti policiją dėl tokių jos gąsdinimų. Atsakovė paaiškino, kad, nebepakeldama psichologinio smurto, ji tiesiog išeidavo pasivaikščioti ar išvažiuodavo pabūti pas dukrą. Atsakovė nurodo, kad per 2020 m. per Velykas ieškovas jau ne pirmą kartą fiziškai smurtavo prieš ją – jai buvo suduotas smūgis per veidą, nepagrįsti kaltinimai, ieškovas mėtė daiktus į atsakovę ir vaikus. Ieškovas nurodo, kad įvyko eilinis barnis. Atsakovės dėstomas aplinkybes, kad konfliktas per Velykas buvo išprovokuotas ieškovo, patvirtina liudytojomis apklaustos šalių pilnametė dukra V., atsakovės sesuo ir šeimos draugė, kurios atvyko palaikyti atsakovės ir vaikų. Atsakovės teigimu, situacijai prastėjant, ieškovas atsakovę prikeldavo net naktimis ir įvairiais būdais žemindavo, tyčiodavosi. Kadangi ieškovo elgesys tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu tapo netoleruotinas, atsakovė dėl pagalbos sau ir vaikams kreipėsi į psichologus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nustatyta ir tai, kad ieškovo pykčio protrūkiai dažnėjo, šiuos atsakovės paaiškinimus iš dalies patvirtina byloje pateiktas vaikų susirašinėjimas tokių konfliktinių situacijų šeimoje metu.

31. Atsakovė pateikė susirašinėjimą žinutėmis tarp jų dukters ir ieškovo, iš kurio turinio galima spręsti apie galimą smurto atvejį, tačiau teisiškai reikšmingų išvadų dėl fizinio smurto panaudojimo ar jo pasekmių teismas negali padaryti, kadangi nei dėl šio, nei dėl galimai ankstesnių atvejų atsakovė nei į policiją, nei į medikus nesikreipė, ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nesant užfiksuotų atvejų, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimo smurto jos atžvilgiu panaudojimu, neįrodytos. Dėl nurodyto įvykio šalių dukra į butą pakvietė jų šeimos draugę, atsakovės seserį, kad padėtų išspręsti sutuoktinių ginčą. Atvykę tą dieną liudytojai nurodė, kad kalbos dėl smurto panaudojimo nebuvo, smurto požymių nebuvo matyti. Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo (fizinio smurto naudojimo) prezumpciją.

32. Nors įrodymų dėl smurto naudojimo prieš atsakovę nepateikta, tačiau tiek ši, tiek kitos konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigia abi šalys, vaikų susirašinėjimas patvirtina, kad padėtis šeimoje tik blogėjo, šalims vis sunkiau sekėsi ją valdyti. Nors ieškovas mano, kad vaikai prieš jį yra nuteikinėjami, tačiau šias aplinkybes paneigia vaikų siųstų žinučių pilnametei seseriai turinys – vaikai mato blogą tėvo elgesį su mama ir jais. Psichologo išvada patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai dėl pasikeitusio ir netinkamo tėvo elgesio šeimoje patiria labai didelį stresą, pergyvena dėl savęs ir atsakovės, palaiko mamą.

33. 2020 m. gruodžio 10 d. psichologo išvadoje nurodyta, kad ieškovas vaikams kelia baimę, nesaugumo jausmą, stiprų pyktį dėl jo veiksmų. Vyresnysis sūnus T. nurodė, kad tėvų nesutarimai prasidėjo daugiau nei prieš metus laiko, iki tol vaikas jautė tėvo meilę, jų santykiai buvo geri, tačiau tėvas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholį. Pavartojus alkoholio, jo elgesys pasikeisdavo – jis tapdavo piktas, agresyvus, neprognozuojamas, konfliktiškas, su vaikais ir mama elgdavosi nepagarbiai, yra pakėlęs ranką prieš atsakovę ir Tadą, metė į jį telefoną, todėl T. pyksta ant tėvo, vengia ir atsisako bendrauti su tėvu, kad neįsiveltų į konfliktines situacijas. Dėl situacijos šeimoje T. vakare bijo eiti miegoti, jaučia įtampą, stiprų nerimą, patiria kitus neigiamus emocinius išgyvenimas, kadangi bijo, jog tėvas atvyks naktį į butą ir sukels konfliktinę situaciją, panaudos prieš juos fizinį smurtą, o T. nebegalės išgelbėti mamos. Vaikas taip pat įvardino, kad bijo tėvo, kad jis jam nesukeltų fizinio skausmo. Abu vaikai palaiko mamą dėl skyrybų, nes tėvo elgesio nepateisina, šiuo metu išgyvena stiprų pyktį tėvo atžvilgiu, nenori su juo bendrauti ir susitikti. Šie vaikų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo elgesys šeimoje kėlė didelę psichologinę įtampą, nesaugumo jausmą, baimę, šie paaiškinimai taip pat patvirtina galimus smurto protrūkius (nors pasekmės ir neužfiksuotos), o pagrindo, dėl ko vaikai galėtų apkalbėti tėvą, nenustatyta.

34. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina ieškovo psichologinio smurto naudojimą atsakovės ir vaikų atžvilgiu, kadangi ieškovas, iki jam išsikraustant gyventi atskirai, piktnaudžiavo alkoholiu, grubiai elgėsi, žemino, niekino atsakovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dėl ko vaikai neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus dėl pačių artimiausių jiems žmonių konfliktų arba net galimo smurto atvejų bei pagrįstos baimės jį patirti. Todėl pagrindo netikėti vaikų nurodytomis aplinkybėmis apsilankymo pas psichologą metu nėra, pagrindas kilti vaikų baimei buvo.

35. Teismui įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovo niekuo nepagrįsti ir perdėti atsakovės įtarinėjimai neištikimybe yra sąlygoti jo paties perdėto atsakovės sekimo ir kontroliavimo, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, kas tam tikru būdu sąlygojo psichologinio smurto panaudojimą ir jų šeimos iširimą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma dėl ieškovo elgesio atsakovės atžvilgiu patvirtina, kad ieškovas visiškai nepasitikėjo atsakove, nors, priešingai nei atsakovė, pats neneigia savo ilgai trukusio telefoninio bendravimo su kita moterimi. Nors atsakovė kiekvienu atveju, kai tik ieškovui kildavo įtarimai, logiškai ir kantriai įtarimus paneigdavo, siekė atkurti ieškovo pasitikėjimą, tačiau ieškovas, kaip pats nurodo, būdavo dar labiau atsargesnis ir atidesnis, tai yra įtaresnis, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. Tokiu savo elgesiu ieškovas pats rodė nepagarbą atsakovei ir jų šeimai, žemino ją, siekdamas patenkinti savo interesus, nepaisė atsakovės interesų. Atsakovės elgesys ir susitaikymas su nuolatiniu ieškovo įtarinėjimu, sekimu, kreipimasis pagalbos į specialistus patvirtina, kad ji dėjo pastangas šeimai išsaugoti, tačiau ieškovas moraliai nepalaikė atsakovės, ir nors po nesutarimų tam tikrais periodais bandė susitaikyti, tačiau jau nuo 2016 m. šalims vis sunkiau pavykdavo rasti abiem priimtinas išeitis, vis labiau trūko ieškovo tolerancijos ir moralinės pagarbos, nesutarimai peraugo į psichologinį smurtą. Akivaizdu, kad nuolatinis ir niekuo nepagrįstas ieškovo įtarumas kėlė nuolatinę įtampą šeimoje, išprovokuodavo konfliktus, barnius, dėl ko šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Kaip jau minėta, ieškovas neneigia dažno alkoholio vartojimo, kas tik dar labiau sunkino situaciją šeimoje, taip pat bendravimo su kita moterimi. Aplinkybių atsakovės kaltei dėl iširusios santuokos pagrįsti ieškovas neįrodė – savo paaiškinimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės atmestinas.

36. Atsakovė taip pat kaltina ieškovą neištikimybe, kadangi ieškovas 2016 m. vasarą susirašinėdavo su kita moterimi, kurią pažinojo nuo jaunystės. Nors ieškovas neištikimybės faktą neigia, tačiau šios aplinkybės neabejotinai kėlė įtampą šeimoje. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2020 m. vasarą paaiškėjo, jog ieškovas susirado kitą moterį, t. y. buvo neištikimas atsakovei. Ieškovas vėlai grįždavo namo, šeštadieniais pasipuošdavo ir išvažiuodavo ryte, o grįždavo tik vakare. Kartą, kai atsakovė paskambino ieškovui, skambutis buvo sujungtas, tačiau ieškovas su atsakove nešnekėjo, tuo tarpu atsakovė galėjo girdėti kaip ieškovas bendrauja su kita moterimi. Byloje pateiktas šio pokalbio garso įrašas, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovas pokalbio neginčija.

37. Ieškovas neigia buvęs neištikimas atsakovei, tvirtina, kad tik dėl atsakovės santykių su kitais vyrais, pašlijo jų šeimyniniai santykiai, prasidėjo konfliktai, barniai, nesutarimai, tačiau teismas susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, atkreipia dėmesį, kad ieškovas artimai palaikė ryšius ir bendravo su tam tikromis moterimis. Pavyzdžiui, išklausius atsakovės pateikto garso įrašo, kuriame ieškovas bendrauja su kita moterimi, girdėti, kad tarp asmenų vyksta pakankamai ilgas, artimas, privatus ir asmeninis pokalbis, be kita ko pokalbininkai aptarinėja ir šalių šeimos gyvenimą, skyrybų klausimus ir kt. Nors ieškovo pokalbiai su kita moterimi, kad kokie jie bebūtų asmeniški, ieškovo neištikimybės fakto nepagrindžia, tačiau pripažintina, kad toks ieškovo elgesys neabejotinai darė neigiamą įtaką poros šeimyniniam gyvenimui, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas tokiu elgesiu iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir taip pat ir dėl šios priežasties yra kaltas dėl iširusios santuokos. Ieškovas neneigia buvus tam tikrus santykius su kitomis moterimis santuokos metu.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš ieškovo patyrė ilgalaikį psichologinį smurtą, ieškovas, bendraudamas su kitomis moterimis, pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl pripažintina, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltas ieškovas, kadangi išimtinai jo elgesys dėl nepagrįsto įtarumo, nepagarbos atsakovei sukeldavo nuolatinius konfliktus šeimoje.

39. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad iki problemų šeimoje pradžios šalių santykiai buvo darnūs, jie vienas kitą mylėjo, atsakovė ieškovą apibūdina, kaip gerą ir rūpestingą žmogų, tėtį ir sutuoktinį, ji mano, kad tai buvo tobula šeima, aplinkinių nuomonė taip pat buvo tokia pati. Vedant šeimyninį gyvenimą, tiek ieškovas, tiek atsakovė visada dirbo, tačiau ieškovas visada uždirbdavo daugiau, jo pajamos buvo pastovios ir pakankamos šeimos gyvenimui, šeima visada turėjo santaupų, vyko į keliones užsienyje, nejautė finansinio stygiaus ir buityje. Dėl ieškovo užimtumo darbe ieškovei teko didesnė dalis rūpesčių, auginant ir rūpinantis vaikais bei buitimi. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad abi šalys šeima rūpinosi, prisidėjo prie šeimos ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auginimo, tačiau byloje nustatytas netinkamas ieškovo elgesys bendrą šeimyninį gyvenimą padarė negalimu ir lėmė jų santuokos iširimą. Ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis su atsakove elgėsi nepagarbiai, nerodė lojalumo, dažnai vartojo alkoholį, atsakovės bei vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, dėl ko vaikai taip patyrė neigiamus išgyvenimus.

40. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnio 1 dalis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

41. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

42. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrų vaikų, ieškovas prašo nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, todėl nesant ginčo dėl atsakovės pavardės, šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės – S., S. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

43. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

44. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų T. S. ir V. S. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Atsakovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, mano, kad vaikų gyvenamoji vieta neturi būti blogesnė ar pasikeisti dėl šalių santuokos nutraukimo. Ieškovas neprieštarauja, kad sūnūs gyventų su mama. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu vaikai gyvena su mama, psichologo išvadoje nurodyta, kad vaikai išreiškė norą gyventi su mama, nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje, ieškovas pažymi, kad neketina reikšti pretenzijų dėl asmeninės nuosavybės teisių į jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, todėl neprieštaraus, kad atsakovė su vaikais liktų gyventi šiame bute.

45. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, psichologo išvadoje pateiktą vaikų nuomonę, į tai, kad atsakovės ir sūnų santykiai šiuo metu yra labai artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, atsakovė užtikrina ir sudaro sūnums tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; ieškovas neprieštarauja, kad sūnums geriau gyventi su mama.

46. Įvertinus nustatytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, sprendžiant bylą vaikų interesais, nepilnamečių vaikų T. S. ir V. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove A. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

47. Ieškovas nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra sukakę amžiaus, kai patys sugeba įvertinti bendravimo su tėčiu apimtį ir poreikį, pažymi, kad jis, nutraukus faktinius santykius su atsakove, nuo vaikų išlaikymo ir bendravimo nenusišalino, todėl tarp ieškovo ir vaikų formuojasi laisvas, netrukdomas bendravimas, kuriam atsakovė kliūčių nedaro. Ieškovas neprašo nustatyti konkretaus bendravimo su vaikais laiko, tačiau prašo nustatyti, kad jis laisvai, neribojamai dalyvauja nepilnamečių sūnų auklėjime ir bendrauja su jais. Ne vėliau kaip prieš dieną, ieškovas privalo informuoti atsakovę apie numatomą, ilgiau kaip pusę dienos trunkantį, ieškovo buvimo su sūnumis laiką, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieškovo ir nepilnamečių sūnų bendravimui ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad bendravimas vyksta kol kas tik su V., o T. yra nuteiktas prieš tėvą, tačiau problemų dėl bendravimo su vaikais šiuo metu nekyla. Todėl ieškovo nuomone, konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas neigiamai atsilieptų vaikų ir tėvo santykiams. Su ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės sutinka ir atsakovė.

48. Atsakovė neprašo nustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaikais, nurodo, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Pažymi, kad ji vaikų prieš tėvą nenuteikinėja, tačiau vaikai psichologei papasakojo, kaip jie jautėsi tuo metu, kai tėvai pykosi, psichologė taip pat atkreipė atsakovės dėmesį, kad vienas iš vaikų, pradėjus kalbėti apie tėvą, pradeda stipriai mirksėti. Nuo 2020 m. vasaros vyresnysis sūnus su tėvu nebendrauja, kadangi turi nuoskaudų, ieškovas buvo sūnų pastūmęs, metęs telefoną į sieną, nebendrauti su tėvu nusprendė pats sūnus. Atsakovė nurodo, kad ieškovas vaikais šiuo metu nesirūpina, siekiant sukurti ir išlaikyti artimą ryšį, vien aplankyti vaikus nepakanka, jos nuomone, ieškovas nors du kartus per savaitę po dvi valandas turėtų bendrauti su vaikais, jie turi kartais likti nakvoti su juo.

49. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas su vaikais galėtų bendrauti bei dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų pagal poreikį ir galimybes, taip pat į tai, kad pagrindų riboti maksimalų ieškovo bendravimą su savo nepilnamečiais vaikais nenustatyta, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, nustatytina, kad ieškovas turi teisę laisvai ir nekliudomai, vaikams priimtinu laiku, bendrauti su nepilnamečiais sūnumis T. S. ir V. S. bei dalyvauti vaikų auklėjime, jei tokiu būdu netrukdoma nepilnamečių vaikų užimtumui, sveikatos būklei, nepilnamečių vaikų ir mamos A. S. numatytam kartu praleisti laikui. Ieškovo susitikimų ir buvimo kartu su vaikais laikas, vieta ir trukmė neribojama. Ieškovas iš anksto – ne vėliau kaip prieš dieną – apie numatomą, ilgiau kaip pusę dienos trunkantį, jo buvimo su sūnumis laiką, praneša atsakovei, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieškovo ir nepilnamečių sūnų bendravimui, jo dalyvavimui sūnų auklėjime ir ugdyme.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo

51. Šalys nurodo, kad santuokos metu kreditorių neįgijo. Kadangi byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

52. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsniai).

53. Ieškovas nurodo, kad įvertinus atsakovės galimybes skirti vienodą pajamų nepilnamečių sūnų išlaikymui sumą, atsižvelgiant į ieškovo tiesiogiai sūnums ir jų išlaidų apmokėjimui skiriamų lėšų sumą, nutraukiant santuoką, turėtų būti nustatyta 200 Eur dydžio suma vaikų išlaikymui. Tvirtina, kad prisideda prie jau pilnametystės sulaukusios dukters V. S. išlaikymo, taip pat ieškovas ketina ir planuoju tokiomis pat sąlygomis ateityje remti bei išlaikyti ir šiuo metu nepilnamečius sūnus. Atsakovė nurodo, kad po bendro šalių gyvenimo kartu pabaigos, ieškovas finansiškai prisideda po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų. Tačiau tokia suma nepakankama vaikų poreikių ir interesų patenkinimui.

54. Be to, priešieškiniu atsakovė reiškia reikalavimą išlaikymą vaikams priteisti turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir jei turto nepakanka – vienkartine išmoka, įvertinus tai, kiek ieškovas turėtų teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kadangi nepilnamečiai vaikai dar ilgą laiką gyventų šalių bute. T. iki pilnametystės liko 21 pilnas mėnuo, V. iki pilnametystės liko 104 pilni mėnesiai. Iš viso 125 kalendoriniai mėnesiai. Taip pat siekiant išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo, atsakovė prašo taikyti mišrų vaikams teiktino išlaikymo būdą, priteisus vaikams po ¼ buto, iš viso ½ dalį, papildomai priteistina vienkartinė konkreti pinigų suma, atsižvelgiant į nustatytą buto vertę. Netenkinus tokio atsakovės prašymo, tenkinti alternatyvų reikalavimą – leisti uzufrukto teise gyventi bute bei priteisti po 250 Eur kiekvienam iš vaikų jų išlaikymui per kalendorinį mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovas nesutinka su reikalavimu išlaikymą vaikams priteisti turtu, kadangi jis savo pareigą teikti išlaikymą vaikams vykdo, be to, priteisiamo turto vertė viršytų išlaikymo dydį ir atsakovė turėtų ieškovui sumokėti kompensaciją dėl jai atitenkančio didesnės vertės turto, tokia išlaikymo forma neužtikrintų vaikų interesų.

55. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: 1) periodinėmis išmokomis; 2) vienkartine pinigų suma; 3) tam tikru turtu. Nė vienai šių išlaikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

56. Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra įvairūs: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas).

57. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

58. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išlaikymo formos, nustatyta, kad ieškovas išlaikymą vaikams teikė visada ir sutinka jį teikti ateityje, atsakovė to neginčija, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gauna pastovias ir pakankamas pajamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti. Minėta, kad paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą, todėl įvertinus, kad šalys turi realias galimybes teikti išlaikymą tokia forma, pagrindo taikyti išlaikymo formą turtu nagrinėjamu atveju nėra, labiausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo jiems teikimas periodinėmis išmokomis realiu laiku.

59. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, patenkinus atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą turtu, atsakovei kiltų pareiga ne tik užtikrinti kasdienius vaikų poreikius, bet ir prisiimti turto savininko prievoles, mokėti mokesčius ir kt.). Vaikams priteistos turto dalies nėra ir nebus galimybės panaudoti pajamoms gauti (nuomoti, parduoti). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams turtu atmestinas, kaip nepagrįstas.

60. Dėl atsakovės alternatyvaus reikalavimo nustatyti uzufrukto teisę į ieškovui priklausančią turto dalį, teismas pasisakys sprendimo dalyje turto padalinimo.

61. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

62. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, neatskaičius mokesčių, arba apytiksliai 468 Eur, atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 234 Eur, šios sumos atsakovė neprivalo įrodinėti. Atsakovės prašomo priteisti iš atsakovo po 250 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

63. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

64. Ieškovo nuomone, atsakovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra per didelis. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad 2020 m. jo pajamos buvo vidutiniškai po 631 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, kad kiekvieno mėnesio pajamos būna skirtingos, būna, kad uždirba ir po 1 000 Eur per mėnesį, pajamų dydis priklauso nuo užsakymų kiekio, kadangi ieškovas vykdo individualią veiklą. Šiuo metu ieškovo išlaidas sudaro mokamas išlaikymas vaikams po 200 Eur, jis gyvena bute, už kurį nei nuomos, nei komunalinių mokesčių nemoka, kitų išlaidų nenurodė. Ieškovui kas mėnesį pragyvenimui reikalinga 300 Eur, kadangi jo darbo užmokestis nepakankamas, jis pragyvenimui papildomai gauna iš metalo pardavimo, taip pat turi santaupų, kurios buvo saugomos banko sąskaitoje.

65. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl išlaikymo vaikams priteisimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Jos pajamos šiuo metu yra apie 1 000 Eur, ji dirba mokytoja 1,08 etato, jai pragyvenimui pakanka po 600 Eur. Pagrįsdama 500 Eur sumą, reikalingą vaikų išlaikymui, atsakovė nurodo, kad rugsėjo mėn. abiejų vaikų maitinimui ir higienos priemonėms išleido 400 Eur, prisidėjimas prie būsto išlaikymo sudaro 100 Eur, telefonai – 14 Eur, išlaidos visuomeniniam transportui kiekvienam vaikui po 5 Eur kas mėnesį, pratybos V. – 47 Eur, išlaidos stomatologui – 50 Eur, Tadui po 2,5 Eur maitinimui mokykloje, iš viso 48 Eur, jo treniruotės 120 Eur, kirpykla abiems vaikams po 15 Eur, iš viso 30 Eur, V. sirgo, jam vaistai kainavo 20 Eur, Tado pratybos kainavo 25 Eur, testas dėl Covid-19 infekcijos – 30 Eur, striukė – 50 Eur, iš viso per mėnesį vaikų išlaidos sudaro apie 924 Eur. Atsakovė pažymi ir savo indėlį visokeriopai rūpinantis vaikais. Taip pat nurodė, kad jaunesnysis berniukas lanko baseiną, kuris kainuoja kas mėnesį 50 Eur, šokių būrelis ir papildomos šokių pamokos atskirai apmokamos, vienų varžybų kaina apie 50 Eur. Pastaruoju metu, siekiant užtikrinti sklandų vaikų mokymąsi nuotoliniu būdu ir kt., buvo pirkti kompiuteriai abiems vaikams, pakeisti telefonai, tačiau ieškovas kita forma prie nurodomų išlaidų neprisideda, nors, atsakovės nuomone, tokią galimybę tikrai turi. Specialiųjų poreikių ar tam tikrų ligų, dėl ko vaikams būtų reikalingos didesnės išlaidos nei įprasta, nėra nustatyta. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovo oficialus darbo užmokestis visada buvo mažesnis, nei realiai gaunamos pajamos, jos žiniomis, ieškovas šiuo metu užsiima gelžbetoninių laiptų montavimu. Paaiškino ir tai, kad nuo 2010 m. ieškovas visada uždirbo gerai ir daugiau už atsakovę, po 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat visada dirbo, nuolat rūpinasi vaikais, kadangi ieškovas visada daug dirbo, atsakovei nuolat vienai teko rūpintis visa namų ruoša, buities rūpesčiais. Atsakovė laikosi nuomonės, kad iki šiol vaikai gyveno labai gerai, todėl vien todėl, kad jų tėtis išėjo iš namų, jie neturėtų gyventi blogiau. Vaikų tėvas yra sveikas, darbingas, todėl gali uždirbti ir teikti jos prašomą išlaikymą.

66. Išvadą teikiančios institucijos specialistai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad ieškovas gyvena vieno kambario bute su patogumais, jo nurodytos gaunamos pajamos apie 1 000 Eur. Apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ji su dviem nepilnamečiais vaikais ir pilnamete dukterimi gyvena trijų kambarių su patogumais bute, kuriame sudarytos sąlygos vaikams gyventi, mokytis ir ilsėtis, vaikai aprūpinti mokslui reikalingais ir namų apyvokos daiktais. Atsakovė dirba pradinės mokyklos mokytoja, savo darbo užmokesčio atsakovė specialistams nenurodė. Sūnus T. lanko šokių, o V. matematikos būrelius. Anksčiau ši šeima skyriui nebuvo žinoma, nebuvo gauta pranešimų dėl vaikų teisių pažeidimų. Skyriaus nuomone, atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų interesams, dėl išlaikymo turtu ar vienkartine išmoka, skyrius nepasisakė, tačiau mano, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaikų interesus.

67. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, pažymėtina, kad atsakovė nurodomų išlaidų kasdienių vaikų poreikių tenkinimui rašytiniais įrodymais negrindžia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. buvo 1 080 Eur. Ieškovas nuo 2018 m. birželio mėn. vykdo individualią veiklą, 2020 m. pajamų mokesčio deklaracija už 2020 m. nustatyta, kad ieškovo pajamos vidutiniškai sudarė apie 650 Eur, neatskaičius mokesčių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tvirtino, kad jo pajamos nedidelės, artimos minimalioms. Tačiau šias aplinkybes paneigia šalių dėstomos aplinkybės apie turėtas santaupas, turto įsigijimas, paskolos bankui išmokėjimas, bei galimybės tenkinti ne tik būtinuosius šeimos poreikius, bet ir pragyvenimui išleisti pakankamai reikšmingas sumas, keliauti ir t.t. Šalių dukra ir kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovo pajamos visada buvo pakankamai didelės, šeima nepatyrė nepritekliaus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas neatspindi jo realiai gaunamų pajamų ir tikrosios jo turtinės padėties, ieškovas galimai nenurodo visų jo disponuojamų ir gaunamų pajamų, be to, byloje pateikti jo banko sąskaitos išrašai, kuriuose sąskaitos likutis nenurodomas (užtušuotas), kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nesuinteresuotas pateikti visos informacijos apie realią savo finansinę situaciją. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu gyvena iš santaupų, tačiau nei jų kilmės, nei dydžio nenurodo. Kaip jau minėta, vaikų teisių specialistams nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1 000 Eur, tačiau teisme tvirtino, kad tik apie 600 Eur, neatskaičius mokesčių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis šiuo metu yra panaši, ieškovo pajamos nėra mažesnės už atsakovės, o gal net ir didesnės, todėl šalys abi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

68. T. šiuo metu yra 16 metų, V. 9 metai, jie lanko mokyklą, ieškovas neneigia, kad vaikai lanko papildomus užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad dėl to patiriamos ne tik būtinosios bet ir papildomos išlaidos. Atsakovė apibendrintai nurodo išlaidas, kurias ji patiria vaikų išlaikymui, nurodo, kad patiria būtinąsias išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymu, būsto išlaikymui ir kt., todėl nesant objektyvių įrodymų ir detalių skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaikų išlaikymui. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt.

69. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams, kitų išlaikytinių. Šalių vardu lygiomis dalimis yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant sūnums gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nustatyta, kad ieškovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra be teikiamo išlaikymo, jokio kito ieškovo prisidėjimo prie vaikų poreikių tenkinimo nėra, todėl jo materialiai skiriamas išlaikymas vaikams turėtų būti didesnis nei atsakovės.

70. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį, nors ieškovas tvirtina, kad jam kartu gyvenant su šeima jis taip pat skirdavo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį ir to pakako, tačiau natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai taip pat didėja, reikšminga aplinkybė ir ta, kad kainos ir mokesčiai šalyje nuolat kyla, todėl pripažintina, kad ieškovo nurodyta suma nagrinėjamu metu neatitinka vaikų poreikių, todėl turėtų būti didesnė. Ieškovas pageidauja savarankiškai remti ir tiesiogiai prisidėti prie sūnų išlaikymo, lėšas skiriant ir tiesiogiai sūnums, ne vien per atsakovę, tvirtina, kad nustačius nepagrįstai didelį išlaikymą vaikams, ieškovas tokios galimybės neturėtų. Šie ieškovo teiginiai patvirtina, kad galimybę teikti didesnį išlaikymą jis turi, į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio.

71. Kadangi atsakovė prašo iš ieškovo priteisti kas mėnesį po 500 Eur išlaikymo abiems vaikams, laikytina, kad ir ji pati turėtų teikti tokį patį ar panašų išlaikymą sūnums, iš viso abu tėvai 1 000 Eur. Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, siekiant išlaikyti lygiateisiškumo principą, atsakovės nurodytos 500 Eur kiekvienam vaikui abiejų tėvų teikiamos išlaikymo išlaidos per mėnesį yra pagrįstos ir pakankamos. Atmetus iš savivaldybės administracijos gaunamą 70 Eur išmoką vaikui, bendra tėvų vienam vaikui teikiama išlaikymo suma sudarytų 430 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, išlaikytinių skaičių, taip pat įvertinus tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lanko papildomus užsiėmimus, rimtų sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių išlaidų, neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė vaikų kasdienės priežiūros našta, todėl ieškovas turi prisiimti didesnę finansinę naštą ir yra pagrindas priteisti vaikų išlaikymui iš ieškovo po 230 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo, 230 Eur suma iš ieškovo yra pakankama išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių sūnūs kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 70 Eur išmoką vaikui (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020; Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Pažymėtina ir tai, kad priteista išlaikymo suma tik nežymiai viršija minimaliosios mėnesinės algos orientaciniu laikomą išlaikymo dydį.

72. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies – iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams T. S. ir V. S. periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

73. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

74. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo

75. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

76. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių, 77,15 kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini); garažą, kurio bendras plotas - 21,31 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini); taip pat du lengvuosius automobilius. Santuokos metu ieškovas asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo būdu) įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nutraukiant santuoką nėra dalintinas ir jo vertė nėra trauktina į bendro dalintino turto balansą.

78. Byloje šalys pareiškė reikalavimus dėl dalijamo turto ir skirtingai nurodė jų vertes, tokiais atvejais, dalintino turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008), kaip pvz. VĮ Registrų centro duomenimis, nepriklausomų turto vertintojų nustatyta turto verte ar kitais leistinais, objektyviais duomenimis.

79. Ieškovas nurodo, kad šalims priklausančio buto vertė yra 72 000 Eur, garažo vertė 2 352 Eur, automobilio Volkswagen Caravelle, vidutinė rinkos vertė pagal viešai publikuojamus skelbimus apie tokių pat transporto priemonių pardavimą – 2 500 Eur ir automobilio Volvo V60, vidutinė rinkos vertė – 8 000 Eur.

80. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. dalintino buto vertinimas atliktas jai nežinant, yra netikslus, šis vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis nepaneigia VĮ Registrų centre nurodytos vidutinės rinkos kainos. Šalys neneigė, kad butas buvo pagerintas. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateikiamu garažo vertinimu, kadangi garaže yra atnaujinti vartai, stogas, įvesta ventiliacija, todėl ieškovo nurodyta kaina neatitinka realios situacijos. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodoma dalintino turto – buto ir garažo verte.

81. Atsakovė pateikė duomenis, kad paprastas metalinis garažas be jokių pagerinimų, kainuoja 1 500 Eur, o šiek tiek pagerintas, su automatiniais vartais - kainuoja 20 000 Eur. Atsakovė pateikė skelbimus apie panašaus garažo Klaipėdos mieste kainas 2021 m. gegužės ir birželio mėn., iš kurių matyti, jog jų kainos vyrauja nuo 7 000 iki 13 000 Eur, todėl atsakovė šį garažą vertina 6 000 Eur, mano, kad ši kaina atitinka šiuo metu faktinę vidutinę rinkos kainą ir būtent ši suma turėtų būti įtraukta į šalių bendro dalintino turto balansą. Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovės reikalavimą dėl garažo vertės, papildomų įrodymų neteikė, savo iniciatyva turto vertinimo neatliko. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad garažo vertė turėtų būti nustatyta remiantis registro duomenimis, nes jis yra senas, atjungta elektra, kaimynai toje vietoje garažą taip pat įsigijo už panašią 4000-5000 Eur kainą, todėl mano, kad garažo rinkos vertė yra apie 3 000 Eur.

82. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės pateikti duomenys apie panašaus turto aktualias vertes, geriau atspindi vertinamo turto realią rinkos vertę yra objektyvūs, todėl laikytina, kad dalintino garažo vertė yra 6 000 Eur

83. Priešieškiniu atsakovė prieštaravimų dėl automobilių vertės nepareiškė, su ja sutiko, todėl automobilių vertės, nurodytos ieškinyje, įtrauktinos į šalių bendro dalintino turto balansą.

84. Priešieškiniu atsakovė teismo prašo į dalintino turto balansą įtraukti 42 000 Eur sumą, kurią išeidamas iš namų su savimi pasiėmė (išsinešė) ieškovas. Atsakovė paaiškino, kad šalims gyvenant kartu, jos turėjo piniginių santaupų, kurias laikė namuose. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nurodytą sumą pinigų grynaisiais ji rado namie baltame voke, juos išdėliojo ir nufotografavo, išskirtinių kupiūrų ženklų nepadarė, nes nesitikėjo, kad reikės kažką įrodinėti, todėl ir užrašo ant voko nenufotografavo. Už tuos pinigus buvo planuojama įsigyti namą Slengiuose jau 2018 m. Pasiskolinti tokios sumos pinigų ji neturėjo iš kur, kadangi turtingų giminaičių šalys neturi. Ieškovas neigia pasisavinęs nurodytą sumą, kadangi atsakovės nurodytų santaupų grynaisiais pinigais jų šeima niekada neturėjo, todėl nesant įrodymų, toks neegzistuojantis turtas negali būti traukiamas į bendro dalintino turto balansą. Pažymi, kad šeimos santaupos buvo išleistos buto remontui, mašinos pirkimui. Fotonuotraukoje esančių pinigų kilmė ieškovui nežinoma, mano, kad atsakovė tuos pinigus pasiskolino. Teismo posėdžio metu šalių dukra paliudijo, kad paskutinį kartą su broliu V., kai jam buvo 6 metai, namie suskaičiavo apie 1 000 Eur sumą, bet tai buvo tik dalis buvusių santaupų. Liudytojai žinoma, kad tėvai taupė pinigus namo įsigijimui, netgi vyko apžiūrėti konkrečių pasiūlymų. Apie voke esančią pinigų sumą liudytoja sprendžia iš užrašo ant voko, nes suma visada buvo tikslinama, pinigus išimant ar įdedant. Kada suma ant voko buvo užrašyta, nurodyta nebuvo. Tvirtina, kad baltame voke tėčio spintelėje grynaisiais buvo laikoma apie 40 000 Eur, tėtis tų pinigų neslėpė, didžiavosi, kad gerai uždirba, išlaiko šeimą. Liudytoja tvirtina, kad tai buvo bendri tėvų pinigai, kuriuos jie kartu planavo.

85. Nors šalys neneigia, kad turėjo santaupų grynaisiais, šalių dukra tai patvirtino, tačiau tai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės nurodyta pinigų suma buvo saugoma namuose ir atsakovas juos pasisavino. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šeimos sukauptos lėšos grynaisiais vis buvo panaudojamos, pvz. 2011-2012 m. iš sukauptų lėšų buvo visiškai padengta paskola už butą bankui. 2016 m. daugiau nei 10 000 Eur panaudota buto remontui, nuo 2016 m. iki 2018 m. sukaupta pinigų suma buvo panaudota atsakovės Volvo automobilio įsigijimui, visa šeima nuolat keliavo ilsėtis į užsienį ir kt.

86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

87. Atsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas, į tai, kad santuokos metu, abiejų šalių sukauptos sumos grynaisiais vis buvo panaudojamos didelės vertės asmeninių poreikių tenkinimui, o duomenų apie kitokius, pavyzdžiui, paveldėjimo, dovanojimo ar kt., sandorius jų šeimoje, dėl ko šeimos santaupos galėjo žymiai pagerėti, nepateikta, taip pat atsižvelgiant į šalių nurodomas aplinkybes dėl jų oficialiai gaunamų pajamų, teismas atmeta atsakovės reikalavimą dėl nurodytos sumos įtraukimo į dalintino turto balansą, kaip neįrodytą. Ieškovas neneigia, kad pinigų nuotrauka padaryta jų namuose, tačiau jų kilmė jam nežinoma, įrodymų apie galimą pinigų kilmę nepateikta ir į bylą. Ieškovui neigiant pinigų sumos egzistavimą, nesant kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina atsakovės nurodomos pinigų sumos buvimo jų namuose.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo

88. Nutraukiant santuoką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

89. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; kt.). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

90. Ieškovas prašo turtą padalinti lygiomis dalimis – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 72 000 vertės butą, bei lengvąjį automobilį Volvo V60, kurio vertė 8 000 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, kurio teismo nustatyta vertė 6 000 Eur, bei lengvąjį automobilį Volkswagen Caravelle, kurio vertė 2 500 Eur. Iš atsakovės ieškovui priteisti kompensaciją už atitenkančią didesnę turto dalį.

91. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

92. Atsakovė priešieškiniu reikalavimą dėl automobilių ir garažo padalinimo prašė spręsti tokiu pat būdu kaip ir ieškovas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki teisminio proceso šalys buvo susitarusios, kad jai atitenkančio automobilio vertė atitinka ieškovui atitenkančio automobilio ir garažo vertę, su tokia padalinimo tvarka atsakovė sutinka, todėl teismas sprendžia, kad tokia nurodyto turto padalinimo tvarka būtų protinga ir teisinga. Pažymėtina ir tai, kad automobiliai yra ne nauji, akivaizdu, kad daiktai naudojami per tam tikrą laiką praranda įsigijimo metu buvusią vertę, be to, atsakovė neneigė ir tos aplinkybės, kad ieškovo finansinis indėlis šeimoje visada buvo didesnis, taip pat į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu būsto padalinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, automobilis Volvo V60 priteistinas atsakovei, automobilis Volkswagen Caravelle ir garažas priteistinas ieškovui, kurių vertė, įvertinus teismo nustatytas kilnojamojo turto vertes (sprendimo 81-82 punktai), atitinka automobilio Volvo vertę, todėl kompensacijos klausimas nespręstinas.

93. Ieškovas nurodo, kad ginčo buto padalijimas natūra ir bendrosios jungtinės nuosavybės modifikavimas į bendrąją dalinę, negalimas. Pirmenybę teiktų kompensacijos priteisimui, sutinka, kad atsakovė ją išmokėtų dalimis per 5-8 metus. Padalinus turtą, ieškovas gyventų atskirai, kaip ir šiuo metu, nuomojasi butą, ateityje planuoja įsigyti nuosavą būstą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dalinant turtą natūra neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip alternatyvų reikalavimą reiškia prašymą leisti atsakovei su vaikais uzufrukto teise gyventi šalims priklausančiame bute. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturi galimybės sumokėti ieškovui kompensacijos už atitenkančią didesnę turto dalį, kadangi neturi galimybės pasiskolinti didesnės sumos, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, taip pat į jos amžių ir gaunamas pajamas. Teismo vertinimu, priteisus ieškovo turto dalį atsakovei, neturint jai galimybės išmokėti kompensacijos, ji būtų priversta šį vienintelį gyvenamąjį būstą parduoti, o vaikai liktų be pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog šalims santuokoje įgytas butas dalintinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Padalijus tarp šalių turtą natūra, turto vertės klausimas tampa nebeaktualus.

94. Ieškovo nuomone, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, suteikiantį teisę atsakovei ir nepilnamečiams vaikams gyventi ir naudotis ginčo buto ½ dalimi negalimas pagal įstatymą, kadangi turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, be to, ½ dalį buto paliekant ieškovo nuosavybėje ir nustatant atsakovės teisę šia turto dalimi naudotis, ieškovas netektų teisės į piniginę kompensaciją, kuri galėtų būti skiriama kaip pradinis įnašas kito gyvenamojo būsto įsigijimui.

95. Tuo atveju, kai gyvenamoji patalpa (namas, butas) nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui ir po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tuo iš tėvų, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, užtikrinant vaiko teisę į būstą, teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas (CK 3.71 straipsnio 1 dalis, 3.86 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui padalinus ginčo butą ir priteisus ieškovui ½ buto, atsakovei gali būti suteikiama teisė naudotis ieškovo buto dalimi (uzufruktas), kadangi su atsakove lieka gyventi vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės (3.86 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Kadangi atsakovė neturi kitos galimybės užtikrinti vaikų teisės į būstą, kaip tik suvaržant ieškovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečių sūnų naudai, šalių gyvenimas kartu jiems priklausančiose buto dalyse neįmanomas, atsakovei priklausančios buto dalies nepakanka užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl siekiant užtikrinti vaikų teisės į būstą tinkamą įgyvendinimą, taip pat kitus jų interesus iki jų pilnametystės, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo į ieškovui priklausančią buto dalį tenkintinas. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio šalims pakeisti sąlygas dėl uzufrukto, tai yra iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Uzufrukto nustatymas ieškovo nuosavybės nepaneigia, padalijus turtą lygiomis dalimis, kompensacijos klausimas nebespręstinas, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis netenka kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

96. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

97. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 891 Eur, o už patikslintą ieškinį 46 Eur, iš viso 940 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dalintino nekilnojamojo turto vertės nustatymu, 41,39 Eur išlaidas už duomenų iš registrų gavimą, ieškovo išlaidos už advokato pagalbą sudaro 2 360,38 Eur.

98. Atsakovė už suteiktas advokato teisines paslaugas patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Šalys pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

99. Atsakovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės patenkintas (100 proc.), atitinkamai ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies (92 proc.), o atsakovo atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl turto padalinimo būdo patenkintas (100 proc.), ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestas. Atsakovės reikalavimas dėl santaupų grynaisiais pinigais priteisimo atmestas. Laikytina, kad byloje atsakovės pareikšti 4 materialinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenkinti 73 procentais ((292/400) x 100).

100. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo šalims paliktinų pavardžių, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės reikalavimas šioje dalyje patenkintas, jai iš ieškovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės priešieškinio dalis dėl turto padalinimo patenkinta, todėl iš ieškovo už neturtinį reikalavimą valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

101. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 62 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris priteistinas iš ieškovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 137 Eur žyminio mokesčio ir 1 095 Eur (1 500 Eur x 73 procentai) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei 75 Eur žyminio mokesčio atsakovei.

102. 300 Eur ieškovo reikalavimas, priteisti išlaidas dėl ginčo turto (buto) vertinimo, atmestinas, kadangi nuspręsta turtą šalims padalinti po ½, nepriteisiant kompensacijų, atitinkamai, klausimas dėl šio turto vertės byloje nebuvo sprendžiamas. 2021 m. vasario 25 d. advokato Lino Žukausko darbo ataskaitoje be kita ko nurodytos 293,33 Eur išlaidos už pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties parengimą. Šių išlaidų klausimas šioje byloje nenagrinėtas, kadangi jos patirtos ikiteisminėje stadijoje, šalys ginčo taikiai nebaigė, teismui patvirtintos sutarties nepateikė, todėl ieškovo išlaidos už advokato pagalbą mažintinos šia suma.

103. Ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos toje dalyje, kurioje atmestas atsakovės priešieškinis – 485 Eur ((2 067,05Eur + 41,39 Eur = 2 108,44 Eur) x 23 procentai).

104. Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, taikant jų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 685 Eur (1 170 Eur - 485 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: S., S..

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. S..

Priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kiekvienam vaikui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę A. S..

Nustatyti atsakovo R. S. bendravimo su sūnumis T. S. ir V. S. tvarką – ieškovas su vaikais bendrauja, dalyvauja jų auklėjime laisvai ir nekliudomai, vaikams priimtinu laiku, jei tokiu būdu netrukdoma nepilnamečių vaikų užimtumui, sveikatos būklei, nepilnamečių vaikų ir mamos A. S. numatytam kartu praleisti laikui. Ieškovo susitikimų ir buvimo kartu su vaikais laikas, vieta ir trukmė neribojama. Ieškovas iš anksto – ne vėliau kaip prieš dieną – apie numatomą, ilgiau kaip pusę dienos trunkantį jo buvimo su sūnumis laiką, praneša atsakovei, o atsakovė įsipareigoja netrukdyti laisvam ir neribojamam ieškovo ir nepilnamečių sūnų bendravimui, jo dalyvavimui sūnų auklėjime ir ugdyme.

Po santuokos nutraukimo ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Volkswagen Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo atsakovei A. S. priteisti lengvąjį automobilį Volvo V60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei A. S. ir ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovei A. S. ir nepilnamečiams vaikams T. S. ir V. S. uzufruktą į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, asmeninės nuosavybės teise priklausančią ieškovui R. S., iki vaikų pilnametystės.

Atsakovei A. S. iš ieškovo R. S. priteisti 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. S. į valstybės biudžetą 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė