Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu skirta bausme jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi T. B. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, paskiriant įpareigojimus.

1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu T. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, BK 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams; konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2800 Eur.

1.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir T. B. pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

1.4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 metų laikotarpiui; konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5000 Eur.

1.5. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, 2021 m. gruodžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria T. B. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį 2 metus 10 mėnesių 3 dienas, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis ir priimta nauja nutartis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsniu 2 dalimi, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendis subendrintas su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 10 mėnesių ir 3 d. laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirt 3 metai 4 mėnesiai 3 d. laisvės atėmimo ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

1.6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, T. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5, 6 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams; konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2550 Eur.

1.7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, subendrintas su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir T. B. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių 3 d. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. sausio 13 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. B. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, priešingai negu tai nurodoma apelianto skunde. Apygardos teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

8. Byloje nustatyta, kad T. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas formaliai leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą, t. y. vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio kodekso 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kaip teisingai nurodyta tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas keturis kartus, drausminių nuobaudų neturi, būdamas pataisos įstaigoje įgijo siuvėjo, odinių gaminių taisytojo profesiją. Atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, raštiškai kreipėsi dėl darbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. gruodžio 14 d. buvo įdarbintas 0,5 etato statybos darbininko pareigose. Po bausmės atlikimo planuoja dirbti kasininku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, jog nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visa nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojanti duomenų visuma. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiama nutartimi, neturi pagrindo teigti, jog apylinkės teismas nepateikė jokių argumentų ar duomenis analizavo neišsamiai, ar tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo resocializacijos pastangas.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Skunde nuteistasis teigia, jog ankstesni jo teistumai jau buvo įvertini jo atžvilgiu priimtuose teismo nuosprendžiuose, taip parenkant jam bausmės dydį, todėl toks pakartotinis T. B. ankstesnių teistumų vertinimas laikytinas dvigubu baudimu. Sutiktina su nuteistojo nurodytu teiginiu, jog nuteistojo ankstesni padaryti nusikaltimai jau buvo įvertinti teismo priimant apkaltinamuosius nuosprendžius, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, itin svarbią reikšmę turi nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, tuo tarpu ir jo ankstesni teistumai. Nuteistojo praeityje padaryti nusikaltimai vertinami tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamų veikų vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Be to, kaip teisingai įvertinta ir pirmosios instancijos teismo, T. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o tuo tarpu vienos iš jų – už labai sunkaus nusikaltimo padarymą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau 2021 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas 2019 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi taikytas lygtinis paleidimas. Pastebėtina, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam suteikto pasitikėjimo ir padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kai tuo tarpu jam buvo paskirtas draudimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šių nurodytų aplinkybių visuma, teismui kelia pagrįstų abejonių, jog šiuo metu taikant T. B. lygtinį paleidimą, būtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, išties svarbu įvertinti efektyvią nuteistojo reabilitaciją bei resocializaciją, tačiau šiuo atveju, abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 6 statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas bei net 12 dinaminių veiksnių – lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija, suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nors dauguma kriminogeninių veiksnių yra susiję su nuteistojo kriminaline praeitimi, tačiau svarbu pažymėti, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusi elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būsena, siekius ir tikslus. Teisėjų kolegijai abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo, juos nuteistasis privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

12. Socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, skatinimas už gerą elgesį, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo fiksuotas nuteistojo T. B. vidaus taisyklių pažeidimas, t. y. nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šį pažeidimą, kadangi pažeidimas buvo padarytas dėl to, jog jam grėsė pavojus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog terminuoto laisvės atėmimo metu vidaus tvarkos taisykles T. B. išties pažeidė 2022 m. vasario 2 d., kuomet atsisakė gyventi paskirtame būryje. Iš byloje esančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos „dėl nuteistojo T. B.“ Nr. LV-8760 matyti, jog Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponavo informacija apie tai, kad minėtam nuteistajam 2022 m. sausio-vasario mėn. buvo iškilęs realus pavojus, dėl ko jis turėjo išeiti iš savo paskirto būrio bei būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pastebėtina, jog dėl šio pažeidimo, nuteistajam nebuvo skirta nuobauda, dėl ko atsižvelgus į nurodytus duomenis bei pažeidimo padarymo aplinkybes, šis pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip absoliučiai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, jog jis negeba laikytis vidaus taisyklių pataisos įstaigoje. Net ir laikant tai, jog T. B. nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, ar jas pažeidė dėl objektyvių ir pateisinančių priežasčių, kaip jau minėta, nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis nuteistasis, o ši aptarta aplinkybė, įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, nesudaro pagrindo T. B. atžvilgiu šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą.

13. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog pataisos įstaigoje nėra kryptingai dirbama su nuteistaisiais dėl jų resocializacijos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog T. B. dalyvavo individualiuose pokalbiuose su resocializacijos skyriaus specialistu, dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose. 2022 m. birželio 17 d. konsultuotas dėl problemų sprendimo įgūdžių, nepasimokymo iš savo klaidų, alkoholio priklausomybės ir neapgalvojimo savo elgesio pasekmių. 2022 m. liepos 19 d. baigė „Agresijos ir konfliktų valdymo“ grupę, pradėjo lankyti individualią pusiau struktūruotą motyvuojančių pokalbių programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ bei dalyvavo kituose užsiėmimuose. Taigi, iš šių aptartų duomenų, darytina išvada, jog kryptingai siekiama nuteistojo resocializacijos ir integracijos į visuomenę, tačiau kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, T. B. būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, išreiškė destruktyvius sprendimo įgūdžius nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. pasirinkdamas badauti. Ir nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog toks jo elgesys rodo destruktyvius problemų sprendimo įgūdžius, motyvuojant tuo, jog jis buvo perspėjęs administraciją dėl savo veiksmų, be to niekur nėra draudžiama asmenims badauti, tačiau teisėjų kolegija šį nuteistojo problemos sprendimo būdą laiko kaip netinkamą, juolab, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar egzistuoja nuteistojo kriminogeninis veiksnys – stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, ką patvirtina nuteistojo pasirinktas problemos sprendimo būdas – badavimas. Manytina, jog nuteistasis šį kriminogeninį veiksnį dar turi stengtis taisyti būdamas laisvės atėmimo vietoje.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis kaip jau minėta, buvo konsultuotas dėl alkoholio priklausomybės, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog T. B., būdamas paleistas lygtinai pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas rodo, jog T. B. nesistengia keisti savo destruktyvaus elgesio tinkama linkme. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas stebima, kad jos nebuvo iš anksto planuotos, įvyko spontaniškai, asmeniui būnant apsvaigus nuo alkoholio. Svarbu atkreipti dėmesį, jog toje pačioje išvadoje nurodyta, jog T. B. negeba atpažinti problemų, kurios galėjo privesti jį prie nusikalstamo elgesio. Nuteistasis linkęs gyventi šiandien, nėra numatęs aiškių tikslų, veikia spontaniškai. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog šiuo metu taikant T. B. lygtinį paleidimą, jis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtų elgesio taisyklių, nevartoti alkoholio. Kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu egzistavimas ir su tuo susijusiu nusikalstamu elgesiu, rodo, kad dalyvavimas tikslinėse programos reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

15. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, kadangi nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam T. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė ir jas vertino kitų, su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusių duomenų kontekste, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.