Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 24 d. priimtu nutarimu Nr. 61-76 nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 9 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 34 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, dvylika kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta 12 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda.

- Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 MGL dydžio bauda;

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

- Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 m. laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda;

- Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 15 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, dvylika kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką M. K. nustatyta artima vidutinei – 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys artimi kriminogeniniams veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena jų – nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, anksčiau ne kartą teistas, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad nuteistasis kaltės dėl nužudymo ir turto sunaikinimo nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimų darymo metu neanalizavo savo veiksmų, galvojo apie būsimą naudą, neapsvarstė galimų pasekmių. Pats nuteistasis teigia, jog nusikalto dėl jauno amžiaus ir dėl draugų įtakos. Pažyma apie pajamas ir išskaitymus nustatyta, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus (be kitų vykdomųjų raštų, civilinio ieškinio skolos likutis – 31016,14 Eur).

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis (4 m. 9 mėn. 23 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 61-76.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 61-76 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.