Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2010 m. rugsėjo 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – galutine 1 metų 8 mėnesių 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

1.2. 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – galutine 2 metų 6 mėnesių 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

1.3. 2011 m. vasario 23 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), taikant 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – galutine 3 metų 1aisvės atėmimo bausme;

1.4. 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalį – galutine 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2022 m. spalio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. B. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo T. B. asmens byla, daro išvadą, kad nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas nesudaro formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nuteistasis šio reikalavimo nevykdė, kadangi pažeidė įkalinimo įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Pažymėtina tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi šiuo metu T. B. šių priemonių ir Komisijos rekomendacijų pilnai nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

8. Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. B. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 44 balus, o tai priskiriama vidutinei rizikai. Pažymėtina, kad iš 44 balų net 24 balus sudaro dinaminiai (kintantys), kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, jog T. B. praeityje yra teistas, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygas nuteistasis pažeidė, sistemingai toliau darė nusikalstamas veikas, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, kurio pasekmės negrįžtamos – nužudytas žmogus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

10. Kolegijos vertinimu, abejonių nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis net 33 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jų tarpe 2 kartus baustas už alkoholio vartojimą, turi galiojančių nuobaudų, kartojo tas pačias klaidas, nusikalstamas veikas darydamas kaskart su tuo pačiu asmeniu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje teistas už turto sunaikinimą ar sugadinimą, atpažįsta tik kai kuriuos veiksnius, dariusius įtaką nusikalstamumui. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra numatyta eilė kriminogeninių veiksnių: ankstesni teistumai, emocinė gerovė (praeityje mėgino nusižudyti), turi priteistą ieškinį, mąstymas ir elgesys.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 12 dienų, paskirta bausmė – 12 metų 6 mėnesiai) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

12. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą išnagrinėjęs teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos planą bei nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo T. B. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.