Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirta bausmė - 12 metų 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 12 metų 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus 10 mėnesių ir 3 dienas terminuoto laisvės atėmimo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, ir paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdali ir pakirta bausmė – 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 50 MGL (2500,00 Eur) bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas – 6 mėnesiai, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje, ir 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintos Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai ir 3 dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartis ir priimta nauja nutartis – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendis subendrintas su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 10 mėnesių ir 3 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalimi ir, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai ir 3 dienos terminuotas laisvės atėmimas ir 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, subendrintas su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai ir 3 dienos terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 13 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 16 d.

Anksčiau teismo keturi kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, ankstesniais nuosprendžiais taikytos švelnesnės bausmės, tačiau reikiamų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikaltimus. Taip pat nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose. įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalis numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, dėl įdarbinimo kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją ir 2022 m. gruodžio 14 d. buvo įdarbintas, įgijo siuvėjo, odinių gaminių taisytojo profesijas, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad T. B. bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, tačiau drausmine tvarka nebaustas, o apsiribota svarstymu patariamojoje komisijoje. Iš byloje pateiktos 2022 m. gruodžio 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo T. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponavo informacija, jog nuteistajam 2022 m. sausio – vasario mėnesiais buvo iškilęs realus pavojus, dėl ko jis turėjo išeiti iš savo paskirto būrio bei būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Dėl minėto įvykio nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Nors ir nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nėra panaikintas. Taigi, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo keturis kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Pagal „OASys“ metodiką T. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nuosavybės naikinimas arba padegimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad T. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iš jų – labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris panaikintas, nusikalto neišnykus teistumui, pripažintas recidyvistu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia vartojantis alkoholį saikingai, taip pat neigia esantis priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Tačiau tiek dabartinė, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, kurių viena buvo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Asmens byloje yra faktinių aplinkybių dėl asmens smurtinio pobūdžio veiksmų jam būnant apsvaigus nuo alkoholio (nužudymas). Stebima maža motyvacija lankyti korekcinio pobūdžio prevencines programas, susijusias su piktnaudžiavimo alkoholiu prevencija, kadangi nuteistasis neigia turintis piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Asmuo savęs vertinimo formoje pažymi, kad jam nėra problema impulsyvūs veiksmai, savitvardos praradimas. Vertinant nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas stebima, kad jos nebuvo iš anksto planuotos, įvyko spontaniškai, asmeniui būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis negeba atpažinti problemų, kurios galėjo privesti jį prie nusikalstamo elgesio. Pasekmes nuteistasis linkęs įžvelgti tik sau, stebima empatiškumo stoka. Be to, jis linkęs gyventi šiandiena, nėra numatęs aiškių tikslų, kurių norėtų siekti, nėra itin ambicingas ir labiau pasikliauja gyvenimo tėkme negu imasi iniciatyvos keisti gyvenimą savo veiksmais, veikia spontaniškai. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė valdyti rizikas mąstymo ir elgesio srityje dalyvaudamas psichologų konsultacijose, organizuojamuose užsiėmimuose - konsultuotas dėl problemų sprendimo įgūdžių, nepasimokymo iš klaidų, alkoholio priklausomybės ir neapgalvojimo savo elgesio pasekmių, lankė ir baigė „Agresijos ir konfliktų valdymo“ grupę, nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. pradėjo lankyti EPP programą. Visgi, nuteistasis, net ir baigdamas psichologų organizuojamus užsiėmimus, bausmės atlikimo metu išreiškė destruktyvius problemų sprendimo įgūdžius nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. pasirinkdamas badauti, taip siekdamas spręsti iškilusias problemas. Toks nuteistojo elgesys suponuoja išvadą manyti, kad lankytos psichologų konsultacijos ar užsiėmimai asmeniui nepadėjo gerinti įgūdžių spręsti problemas tinkamais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, priešingai, buvo nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, o tai suponuoja išvadas manyti, kad jis nesistengia keisti savo destruktyvaus elgesio ir keistis tinkama linkme, nepaiso bausmės atlikimo visuomenėje sąlygų ir yra nelinkęs varžyti savo elgesio vardan kitų gerovės. Nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tai yra laikotarpiu, kai jam buvo paskirti įpareigojimai ir buvo prižiūrimas probacijos tarnybos nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, taip pat jam poveikio nedaro institucijų vykdoma priežiūra, tai jo nesulaiko nuo neteisėto elgesio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 20 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo T. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.