Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 15 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo T. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 44 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 24 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Įvertinus kriminogeninių veiksnių mažėjimą, nuo 2018 m. kovo 7 d. vertinimo, iki 2019 m. balandžio 9 d. (Komisijos nutarimo priėmimo dienos) matyti, kad kriminogeniniai veiksniai sumažėjo, tačiau tik 4 balais, kas nelaikoma ženkliu sumažėjimu.

Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija aplaidžiai įvertino medžiagą ir nurodė tik tai, kad jam 2018 m. buvo paskirta nuobauda, tačiau nepaminėjo, kad laisvės atėmimo laikotarpiu jis buvo šešis kartus skatintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Taigi, nepriekaištingas elgesys įkalinimo įstaigoje yra ne nuteistojo teisė, tačiau viena iš pagrindinių pareigų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. B. buvo skatintas šešis kartus, paskutinį kartą 2016 m. sausio 6 d. Tačiau drausminėmis nuobaudomis nuteistasis baustas net 33 kartus, paskutinė paskirta 2018 m. rugsėjo 19 d., dalis drausminių nuobaudų galiojančios. Teismo vertinimu, T. B. bausmės atlikimo metu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje piktybiškai pažeidinėja nustatytą elgesio tvarką, nekoreguoja savo elgesio, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje.

Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija neįvertino, kad jis moka civilinį ieškinį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad finansiniai T. B. įsipareigojimai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis turi nemažai ieškinių: pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ieškinys 300,79 Eur, pagal 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį ieškinys 231,70 Eur ir 2,54 Eur, pagal 2012 m. balandžio 30 d. ieškinys 29272,47 Eur, o pagal vykdomuosius raštus ieškinys 7727,11 Eur. Iš jų pagal gautus dokumentus atlyginęs tik labai mažą dalį – 158,76 Eur, taip pat paties nuteistojo teigimu 30,00 Eur siuntė būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, o 25,00 Eur laisvėje sumokėjo jo brolis. Taigi, nors nuteistasis dengia jam priteistus ieškinius, tačiau atsižvelgiant į tai, kiek jis turėjo tam laiko (nuo nuosprendžių kuriais jam priteisti minėti civiliniai ieškiniai praėjo jau beveik dešimtmetis), matyti, kad jis finansinius įsipareigojimus vykdo labai pasyviai, nededa pakankamai pastangų, nors tiek paties nuteistojo teigimu, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad įkalinimo įstaigoje jis apie 4 metus dirbo, todėl turėjo galimybę atlyginti didesnę finansinių įsipareigojimų dalį. Akivaizdu, jog tokia didelė neišmokėta finansinių įsipareigojimų dalis laisvėje stipriai apsunkins T. B. integraciją į visuomenę. Juolab, kad visi T. B. įvykdyti nusikaltimai, tarp kurių ir labai sunkus, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo įvykdyti būtent dėl siekio pasipelnyti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankstesni T. B. nusikaltimai išlieka kriminogeniniu veiksniu. T. B. prieš tai buvo teistas jau 3 kartus, o šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus, tyčinio, nusikaltimo padarymą. Todėl, vien jau ši aplinkybė, kad T. B. nedaro išvadų ir sistemingai daro naujus, vis sunkesnius nusikaltimus, rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vertinant T. B. mąstymą ir elgesį matyti, kad nuteistasis geba mintis dėstyti aiškiai bei nuosekliai, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigose neatsisako intervencinių priemonių, noriai dalyvauja, pats rodo iniciatyvą, turi išsikėlęs tiek ilgalaikius tiek trumpalaikius tikslus, žino kaip juos įgyvendinti. Socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. Diskutuojant priima naujas idėjas, nėra kategoriškas, tačiau kartu ir pabrėžia savo asmeninį patyrimą. Nors minėtos aplinkybės vertinamos teigiamai, tačiau išlieka ir nemažai neigiamų veiksnių. Nusikaltimuose nuteistasis pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui, kartodavo tas pačias klaidas: bendravo ir kas kartą veikė su tuo pačiu asmeniu, būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau šiuo metu teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nors pats nuteistasis teigia, kad įprastai toleruoja frustracines situacijas, nurodo turintis aukštus konfliktų sprendimo įgūdžius, nepasižymintis karštu būdu, tačiau praeityje buvo nuteistas už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Taip pat šiuo metu atpažįsta ir analizuoja tik kai kuriuos veiksnius, dariusius įtaką nusikalstamumui. Dėl šių priežasčių T. B. mąstymas ir elgesys vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. B. emocinė gerovė taip pat vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Savęs vertinimas vidutinis, savimi pasitikintis. Tačiau praeityje, 2013 m., patirdamas krizinius išgyvenimus mėgino nusižudyti. Nors kaip pats nuteistasis teigia šiuo metu minčių taip pasielgti nebeturi, tačiau dėl psichiatrinio gydymo ankščiau nebendradarbiavo.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 3 metai 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo T. B. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo T. B. skundas dėl 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–26 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.