Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. K. (toliau – M. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir atitinka 36 balus. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikai, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

7. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors vertinamu atveju nuteistajam iš esmės buvo nustatytas tik vienas artimas kriminogeniniams veiksnys - gyvenimo stilius ir draugai, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos M. K. elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įvertinus jo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje faktinio pagrindo vis dar nėra. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 36 balus, tačiau tai yra balas, artimas vidutinei rizikos grupei, be to iš jų, dinaminių (kintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia 11 balų, iš ko seka, kad M. K. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas M. K. nėra pirmasis – praeityje jis buvo teistas dar keletą kartų, už vagystes ir plėšimus, jam būdingas nusikaltimų modelis, vienas iš nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę nuteistasis priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, jis taip pat buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų (turint tikslą apiplėšti). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui, jis ir toliau darė nusikaltimus. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, todėl skundo argumentai, jog atsisakant taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti M. K. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai izoliuotas, ryšius palaiko tiek su savo artimaisiais, tiek ir su draugais, bendrauja lengvai, geba palaikyti draugiškus santykius ir pažintis, kas visumoje, įvertinus, paties M. K. išskiriamus jo nusikalstamus veiksmus paskatinusius faktorius – bendravimo ratas bei gyvenamoji aplinka, neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį jam būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, kad nusikaltimus, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, padarė su tais pačiais asmenimis, su kuriais buvo teistas ir anksčiau, todėl pasikliauti vien tik nuteistojo teiginiais, jog jis nebendrauja su buvusiais bendrininkais ir ignoruoti saugaus jo gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę šioje M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nėra pakankamo pagrindo.

10. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas M. K. finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei motyvą - gauti finansinės naudos, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Nors nuteistasis teigia, kad išėjęs įkalinimo įstaigos turės darbą ir tai patvirtina bylos medžiagoje esanti pažyma apie jo galimą įdarbinimą ŽŪB „Čekiškė“, tačiau įvertinus nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus (priteista solidariai 28962 Eur dydžio neturtinė žala ir 310 Eur turtinė žala bei 5 MGL bauda), specialybės neturėjimą, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, remiantis bylos duomenimis, iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo jis taip pat turėjo darbą, dirbo UAB „Projektana“, UAB „Nėris“, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. K. nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo.

11. Sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir galimą jo pakartotinio alkoholio vartojimo riziką reikalauja vertinti itin atidžiai. Ir vis tik, teigti, jog šis veiksnys, neabejotinai paskatinęs M. K. nusikalsti, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus (socialinio išvadoje nurodyta, kad kriminogeninių veiksnių nėra), įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis iš esmės neigia neigiamą alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą juo, nurodo, kad laisvėje alkoholį vartodavo saikingai ir juo nepiktnaudžiavo, tačiau įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, matyti, kad nuteistajam, apsvaigus nuo alkoholio, būdingas savikontrolės sumažėjimas, agresyvus, smurtinis elgesys, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog alkoholio vartojimas gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad būdamas pataisos namuose M. K. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą bei kelis kartus yra susitikęs su anoniminių alkoholikų grupės nariais, kadangi galimybės vartoti alkoholį pataisos namuose yra apribotos. Tuo tarpu išėjus iš struktūruotos aplinkos M. K. vis tik gali pritrūkti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema, kadangi nuteistasis tinkamų išvadų iš savo praeities klaidų nedaro ir šiuo metu vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio įtakos.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nesudaro ir nuteistojo mamos sveikatos būklė. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi galimybę grįžti į namus pas savo šeimą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius ilgalaikius planus, dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, skatintas, nei karto nebaustas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, dėl ko jis patirtų mažiau nepatogumų ar išlaidų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.