Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas 13 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu yra Marijampolės pusiaukelės namuose, dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis įvykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jam nustatyti 34 balai.

Nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2012-04-30 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, laisvės atėmimu 12 metų ir 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2011-02-23 nuosprendžiu skirta bausme iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų ir 6 mėnesiams bei 5 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2012-04-30. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo ir bausmės laikas, atliktas 2011-02-23 nuosprendžiu. Bausmės pradžia – 2010-04-15, bausmės pabaiga – 2024-08-15. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 1 mėnesis 28 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, teistumai išnykę. Paskutinį kartą teistas už tai kartu su bendrininku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams, 2010-04-07, laikotarpiu nuo 21.00 iki 01.25 val., turėdami tikslą įsibrauti į H. K. gyvenamąjį namą ir užvaldyti svetimą H. K. priklausantį turtą, bendrais veiksmais atlupo dalį rūsio galinio langelio, esančio gyvenamojo namo dešinėje pusėje prie praėjimo tako į jo kiemą, skardos, pirma bandydami į namą įsibrauti pro jo langelį, nuplėšė nuo namo sienos iš kiemo pusės 20 Lt vertės apšvietimo lempos judesio daviklį, kad neįsijungtų kiemo automatinis apšvietimas, po to sulaužė 100 Lt vertės suolą, stovėjusį prie gyvenamojo namo iš kiemo pusės, po to, bandydami į namą patekti pro rūsio duris, esančias iš namo kiemo pusės, nulaužė rūsio durų rankeną, nulaužė, ir sudaužė 12 Lt vertės lauko termometrą, buvusį pritvirtintą prie kito rūsio lango, esančio namo kiemo pusėje, rėmo, sulaužė įleidžiamos namo pagrindinių lauko durų spynos atraktą 20 Lt vertės, išmušė 10 Lt vertės durų lango dvigubą stiklą, per padarytą lange angą iš vidinės pusės atkabino durų kablius, tokiu būdu atidarė H. K. namo duris, koridoriuje prie lauko durų juos pasitikusiam ir pasipriešinusiam H. K. jie bendrais veiksmais sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, padarydami poodines kraujosruvas nosyje, viršugalvyje, apatinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos pogleivyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame nosies sparnelyje, nuo suduotų smūgių H. K. krito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į grindis, tuo patirdamas sunkią galvos smegenų traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje bei kairiame smegenėlių pusrutulyje, tokiu būdu jie bendrais veiksmais įsibrovė į H. K. namą ir iš gyvenamosios patalpos pagrobė jo piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, automobilio “ registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, bei nenustatytas kiekis pinigų, taip pat pagrobė automobilio raktą su signalizacijos pulteliu, 7 raktų ryšulį, dėžutę su revolveriu „Alfa 620“ Nr. 7620010685 ir jo priežiūros reikmenimis, įkraunamą elektrinį žibintuvą, atlenkiamą peilį, naują pledą plastikiniame dėkle, 10 vnt. plastikinių indelių po 300 g su medumi, vieną pakelį kavos – viso pagrobė turto už ne mažesnę kaip 892 Lt sumą, po to pagrobę jo daiktus iš įvykio vietos pasišalino, palikę sužalotą H. K. namuose, kur šis laikotarpyje nuo 2010-04-07, 21.00 val. iki 2010-04-08, 08.30 val. mirė nuo patirtos sunkios galvos smegenų traumos. Šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir nebūdingas lyginant su prieš tai buvusiais teistumais. Svarbu tai, kad M. K. atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikas nuo laiko užsiimdavo nusikalstama veikla, anksčiau teistas už vagystes, plėšimus, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Bausmės atlikimo metu bendrininkų nusikalstama įtaka yra sumažėjusi, tačiau negalima teigti, kad tam tikromis aplinkybėmis nebus vėl suaktyvinta.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 1 mėnesis 28 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati M. K. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 34 balas, t. y., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. 2012-08-20 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika – 61 balas; 2019-02-08 atliktas pakartotinis rizikos vertinimas parodė žemą riziką – 36 balus. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad 9 balai vis dar yra dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog M. K. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. birželio 18 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-444 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.