Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimas taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 15 dienų. Bausmės pradžia – 2013-11-28, bausmės pabaiga – 2015-02-13. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai 4 (keturios) dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. liepos 9 d.).

Nuteistasis M. K. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. liepos 9 d. priėmė nutarimą Nr. 94-327 lygtinai paleisti nuteistąjį M. K. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 7 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti; įsidarbinti ir pradėti dirbti. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis M. K. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, t. y. socialinių įgūdžių projekte ,,Mano kelias-2“, elgesio korekcijos užsiėmimuose. Siekdamas užimtumo bei norėdamas padėti kitiems nuteistiesiems atsisakyti priklausomybės alkoholiui, pravedė anoniminių alkoholikų užsiėmimus nuteistiesiems. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose vieną kartą skatintas. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei staliaus staklininko profesiją, turi pozityvų požiūrį į darbą, supranta darbo svarbą, ir nors pataisos įstaigoje nedirbo, buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, stengiasi orientuotis į užimtumą, darbinė motyvacija pozityvi. Nuteistojo valios savybės išugdytos gerai, vertybines nuostatas motyvuoja, turi savus įsitikinimus, jų laikosi, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį. Nuteistasis palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, teigia, kad yra atsiribojęs nuo draugų, su kuriais vykdė nusikaltimus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, smurtinio elgesio rizika žema. Komisija nusprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos paskyrus auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones, kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tvirtindamas nutarimą teismas iš esmės rėmėsi tik nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir išsamiai neišsiaiškino bei netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Sprendžiant nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo klausimą būtina įvertinti tai, kad nuteistasis teistas 5 kartus, praeityje jam buvo bausmės vykdymas atidėtas, 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau visais atvejais jis vėl darė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos teismai skirdavo ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, taigi teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas nesuteikė nuteistajam motyvacijos laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos. Specialisto tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 68 balai (pagal OASys vidutinės ribos nuo 41 iki 99), taigi rezultatas artimas vidutinio vertinimo vidutinei ribai ir toks specialisto įvertinimas nėra palankus nuteistajam sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, smurtinio elgesio rizika vertinama kaip žema; taip pat nurodyti nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinio elgesio riziką ateityje. Psichologo išvadoje nurodyta, kad M. K. yra dirglus, nėra atviras, tam tikrais atvejais juntamas gynybiškumas, savęs vertinimas gan aukštas, savimi pasitikintis. Vertinant paskirtos bausmės dydį – 1 metai 2 mėnesiai 15 dienų, liko atlikti gana didelė bausmės dalis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Aptartos aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad M. K. laikysis įstatymų ir nedarys teisės pažeidimų, kad gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl patvirtinus nutarimą yra akivaizdžiai ir iš esmės pažeistas teisingumo principas, nepasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos 2014 m. liepos 9 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K.. Priešingai, nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą, ir teisingai sprendė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti M. K. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės atlikimo sąlygas – faktiškai yra atlikęs 2/3 paskirtosios bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebaustas, už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas vieną kartą, stengiasi orientuotis į užimtumą, norėdamas padėti kitiems nuteistiesiems atsisakyti priklausomybės alkoholiui pravedė anoniminių alkoholikų užsiėmimus nuteistiesiems, darbinė motyvacija pozityvi. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, tačiau pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika žema, nuteistasis turi galimybę įsidarbinti, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius. Nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra suvokimas, ko vengti, kad nepasikartotų smurtiniai veiksmai, artimųjų palaikymas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, pozityvus požiūris į darbą, motyvacija dirbti ir laisvėje, priklausomybių nebuvimas, realūs ateities planai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius ankstesnius teistumus. Pažymėtina, jog ankstesni teistumai vertinami kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – ši aplinkybė nekinta visą atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, ji neišnyksta ir atlikus bausmę. Skunde taip pat nurodoma, kad neatlikta bausmės dalis yra gana didelė, tačiau skundo nagrinėjimo metu yra likusi mažesnė nei 1/3 bausmės dalis.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visi prokuroro skunde nurodyti veiksniai (ankstesni nuteistojo teistumai, nusikalstamo elgesio rizika ir pan.) buvo įvertinti atliekant tyrimą pagal OASys metodiką, ir į juos Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdami sprendimus, todėl dar kartą juos vertinti, kaip ir nesutikti su atliktu vertinimu, pagrindo nėra.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Be to, būtina įvertinti ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, o juos pažeidęs nuteistasis neišvengtų likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 straipsnis).

Esant šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.