Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-69-485/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
1S-69-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-70-1-00177-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-69-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00177-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato S. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas Druskininkų apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jam paskirta subendrinta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas 5 kartus. Bausmės pradžia – 2014 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 28 d. 2016 m. spalio 20 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, o paleidus jį nebus pasiekti LR probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėjas advokatas S. Z. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog V. K. yra paskirta bausmė už du baigtus nesunkius nusikaltimus, t. y. už biotualeto vagystę ir poveikį liudytojui, nusikaltimai padaryti prieš 5 metus, nuteistojo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta 71 balu, tačiau šis vertinimas yra išskirtinai subjektyvus, kadangi vertinama ne vien tik asmens elgesio rizika pasitaisymo laikotarpiu, tačiau ji apima visą gyvenimo laikotarpį kaip kad ankstesni teistumai. Gynėjo nuomone, nors V. K. teistas 5 kartus, tačiau nei viena veika nėra sunki, jis nesusijęs su organizuotu nusikalstamumu, nuo pat atvykimo į pataisos namus įsidarbino ir dirba iki šiol, nepažeidė vidaus tvarkos ir taisyklių, dalyvauja vairiose programose, yra skatintas. Skunde nurodo ir tai, kad padarytos veikos nesmurtinės, nuteistasis supranta savo veiksmų esmę ir pasekmes. Skunde kritikuojamas teismo motyvas dėl paskirtos bausmės ir asmens perauklėjimo, tačiau toks vertinamas yra nepagrįstas. Advokato nuomone, teismas nurodė tik formalius motyvus, bet į visas bylos aplinkybes neatsižvelgė.Nuteistojo V. K. gynėjo advokato S. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Aptarto normų teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, komisija, svarstydama nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas ir priėmė teisingą sprendimą.Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tai leidžia spręsti, kad formalusis pagrindas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra.Svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Darant išvadas dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas, t. y. ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. K. priklauso vidutinei rizikos grupei, tačiau be šio atlikto tyrimo matyti, jog bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas dirbti, nuo pat atvykimo į pataisos namus pradžios pradėjo dirbti ir dirba iki šiol siuvimo ceche, siuvėju. Darbo atžvilgiu yra aktyvus ir tvirtina, jog paleidus jį lygtinai jis bus irgi įdarbintas UAB „L. R.“. Matyti, kad turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos pagal galimybes atlygina. V. K. yra socialus, bendraujantis, palaiko artimus ryšius su mama, bendrauja su buvusiomis žmonomis vaikų klausimais, neturi nei brolių, nei seserų, apie tėvą taip pat jokių žinių neturi. Taip pat nustatyta, kad bausmės atlikimo metu jokių žalingų įpročių neužfiksuota, jų nenurodo ir pats nuteistasis, tas pats pasakytina ir apie smurtinį elgesį ar jo apraiškas. Formuojant manymą dėl nuteistojo elgesio atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nėra linkęs nuslėpti savo netinkamo elgesio, išsako apie tai kritiką, nurodo ir nepakankamai teigiamus gyvenimo aspektus, tačiau pastebimas akivaizdus motyvas keistis, kadangi ne tik aktyviai ir noriai lanko programas ar užsiėmimus, tačiau tinkamai elgiasi pataisos įstaigoje. Pastarąja prasme nenustatyti pataisos namų vidaus tvarkos ar taisyklių pažeidimai, priešingai, bylos duomenimis matyti, kad nuteistasis yra skatintas 2 kartus, nekonfliktiškas, mandagus bendraujant su pareigūnais, tinkamai reaguojantis į pareigūnų duotas pastabas. Apibendrinus išanalizuotą medžiagą lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste, be komisijos ir teismo nustatytų nuteistojo elgesį charakterizuojančių aplinkybių, vertinant jų visumą, atsižvelgta ir į neigiamą nuteistojo asmenybės pusę, be ko nuteistajam nesvetimi ir jo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tačiau nustatytų aplinkybių visetas visgi teismui leidžia daryti išvadą, jog pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą, kuris grindžiamas ne tik formaliu, bet ir materialiu pagrindu, yra ir manytina, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisija tinkamai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas siekiant tinkamos korekcijos ir išvadų dėl savo veiksmų, teisingai sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis V. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę taikomus suvaržymus ir pakankamai pakeitė savo elgesį, padarė atitinkamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kaip jau teismo minėta, lygtinai paleistas iš pataisos namų nuteistasis laisvėje reintegruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, kad komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina ir dėl nuteistojo gynėjo S. Z. skundo priimtinas naujas sprendimas – komisijos nutarimas dėl V. K. lygtinio paleidimo patvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato S. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo V. K. skundo priimti naują sprendimą:

patvirtinti Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais skirti šias pareigas:

per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė