Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-230-399/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
e2-230-399/2022
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-027747-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas, Swedbank AB
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Advokatai
Aušrinė Onaitienė, Erikas Rugienius
Civilinė byla Nr. e2-230-399/2022Proceso Nr. 2-28-3-027747-2021-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.2.4.1.; 3.2.6.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 13 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė ,sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei,dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui,atsakovo R. P. atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei,nedalyvaujant trečiųjų asmens AB SEB bankas ir Swedbank AB atstovams,

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Sondrai Šeršen.

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovui R. P., tretiesiems asmenims AB SEB bankas, Swedbank AB, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. .

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Pareikštu ieškiniu, galutinai suformulavusi reikalavimus, ieškovė V. P. (toliau ieškovė) teismo prašo nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo R. P. (toliau atsakovo) sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes P. ir P.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2019 m. liepos 14 d.

Priteisti iš atsakovo ieškovei 1500 EUR neturtinės žalos.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaikų) gyvenamąją vietą su ieškove.

Priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 230 EUR kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnuo nuo 2021-10-01 iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams 7 450 EUR nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d. už 27 mėnesius, nustatant, kad priteistą įsiskolinimą uzufrukto teise tvarko ieškovė.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) 1998 m. birželio 16 d pirma registracija.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo atsakovui palikti automobilį BMW Serie X valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2002 m. sausio 3 d., palikti automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 1999 m. sausio 27 d. , palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau butą)

ieškovei palikti automobilį Volkswagen Golf Plus Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2006 m. spalio 2 d.

Po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise palikti po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau nekilnojamas turtas).

Šalies argumentai

Ieškovė šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, procesiniame dokumente įvardintame prašymu (DOK 39701, 2021-10-27 nurodė, kad automobilis VW Golf Plus įgytas 2021-04-10, tai yra po to kai sutuoktiniai nustojo bendrai gyventi, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Automobilio Audi A3 vertės nurodyti negali, laiko jį beverčiu, jis yra pas atsakovą, tačiau automobilis šis egzistuoja ir turi būti padalintas bei paliktas atsakovui. Pasisakė dėl trečiųjų asmenų (kreditorių) nurodydama, kad skolinius įsipareigojimus sutuoktiniai įsigijo dar iki santuokos sudarymo, todėl byloje jų padalinimo klausimas apskritai nebus sprendžiamas, jie į bylą įtraukti tik siekiant užtikrinti šių kreditorių teisę žinoti apie pradėtą teisminį procesą ir suteikiant teisę reikšti jiems nuomonę dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo. Pasisakė dėl sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ir nurodė, kad teismai yra saistomi pačių teismų sukurtų precedentų (teisės aiškinimo taisyklių) <...>ir gali konstatuoti teismo sprendime, kad asmenine nuosavybe esantis turtas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine to asmens nuosavybe, toliau nurodo, kad nors CK 3.53 str. neįtvirtintas reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti ir asmeninį (nedalintiną) sutuoktinių turtą, tačiau tokio turto nurodymas nelaikytinas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumu (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1006-653/2012).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pradžioje santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos – jie bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados, tačiau vėliau atsakovas pradėjo keistis – piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti fizinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš jos sūnų. Šiai dienai ieškovės ir atsakovo faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę. Ieškinio teismui padavimo dieną, bendro ūkio jie neveda ir netvarko. Santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, nes atkurti šios santuokos jau nebeįmanoma. Teismui įstatymo suteikta galia sutuoktinius sutaikyti savo tikslų nepasiektų, nes ieškovės apsisprendimas santuoką nutraukti yra tvirtas ir gerai apsvarstytas.

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiau nurodytas atsakovo elgesys nesuderinamas su bendraisiais šeimos ir santuokos principais bei sutuoktinio pareigomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės, bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi jis elgiasi taip kaip pats nori, visiškai ignoruodamas bendrus šeimos poreikius ir interesus, ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi jis žiauriai elgėsi su ieškove bei jos nepilnamečiu sūnumi, piktnaudžiavo alkoholiu. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1707-836/2018, atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2018 m. balandžio 2 d., apie 2110 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sutuoktinės V. P. mažamečiui sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini) į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat, 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1376-836/2019, atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2019 m. kovo 9 d., apie 2245 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė į veido dešinę pusę savo šeimos narei – sutuoktinei V. P., kuri nuo smūgio veido kaire puse trenkėsi į durų staktą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad tai nėra vieninteliai kartai, kai atsakovas, būdamas neblaivus, smurtavo prieš ieškovę ir kitus šeimos narius. Kaip minėta, po santuokos sudarymo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o išgėręs pasidarydavo agresyvus. Agresiją jis visuomet nukreipdavo į ieškovę, ji kelis kartus kreipėsi į policiją, tačiau atsakovas prašydavo jos atleidimo, ir ieškovė neduodavo parodymų, o atsakovas išvengdavo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, piktnaudžiavo alkoholiu, žiauriai elgėsi su ieškove ir kitais šeimos nariais, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nebuvo tolerantiškas šeimai, trūko supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos ieškovei. Atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas (CK 3.27 str.).

Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žmonės savo dvasinius išgyvenimus išgyvena įvairiai: vieni kreipiasi į psichologus, kiti išsipasakoja draugams, treti pergyvena savyje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-774-560/2014). Kaip nurodyta anksčiau, santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė nebegalėjo kęsti atsakovo žiauraus elgesio, nuolatinio girtavimo, todėl ji 2019 m. liepos 14 d. su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl to visa mažamečių vaikų auginimo našta teko būtent ieškovei.

Taigi, sudarydama santuoką, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį sukurti darnią šeimą, būti sutuoktinio mylima, gerbiama, kartu su sutuoktiniu auginti vaikus pilnavertėje šeimoje, gyventi ramų šeimyninį gyvenimą, kartu su atsakovu rūpintis visais šeimos reikalais. Sudarant santuoką šalys prisiekė vienas kitą gerbti ir būti lojaliais. Faktas, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, žiauriai elgtis su sutuoktine ir kitais šeimos nariais, vartoti jų atžvilgiu fizinį smurtą, dėl to ieškovė su mažamečiais vaikais liko viena, ją ypač įskaudino ir sukėlė jai itin neigiamas pasekmes. Ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus. Dėl atsakovo elgesio sutrypta ieškovės savivertė, ji jaučiasi nereikalinga, nemaloniai jaučiasi ir prieš savo artimus giminaičius, draugus, ją kamuoja emocinė depresija, sutriko bendravimas, kamuoja gėdos prieš aplinkinius jausmas, beviltiškumas. Dėl atsakovo geros moralės požiūriu smerktino elgesio, ieškovės lūkesčiai turėti patikimą gyvenimo draugą ir partnerį, buvo nuvilti ir sužlugdyti, kas neabejotinai sukėlė ieškovei skaudžius išgyvenimus. Ieškovė turi dėti dideles pastangas, siekiant išgyventi šį laikotarpį. Pažymėtina, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė smurtu, t. y. tyčiniais veiksmais, kurie dėl savo pobūdžio yra kliūtis šalims susitaikyti.

Nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei skaudžius dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus padarinius, darytina išvada, kad ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad dvasinių atsakovės išgyvenimų neatlygins jokie pinigai, tačiau piniginė kompensacija šiek tiek atlygintų padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 1.500,00 € suma. Neturtinės žalos atlyginimą ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės nuomone, priteistinos neturtinės žalos dydis nėra per didelis, nes prisiteisus tokio dydžio žalą, ieškovė galės skirti priteistas lėšas savo ir vaikų gerovei kurti, pradėti naują gyvenimą, kas leis sumažinti nuolatos jaučiamą įtampą.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Atitinkamai CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, šalys bendro ūkio nebeveda dar nuo 2019 m. liepos 14 d. Dirbdama per keletą darbų, ieškovė šiais metais įsigijo automobilį, kurį laiko savo asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas praėjus daugiau nei pusantrų metų po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Taip pat, ieškovė nežino aplinkybių, ar po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, atsakovas neįgijo jokių skolinių įsipareigojimų (kreditorių). Pažymėtina, kad prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Taigi, atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, ieškovė, siekdama išvengti jos įgyto turto padalijimo ir atsakovo prisiimtų prievolių (jeigu jis tokių turi) bendrumo, teismo prašys nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2019 m. liepos 14 d.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo šį turtą: nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat, po to, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo keleivinį automobilį VOLKSWAGEN GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2006 m. spalio 2 d. Nutraukiant santuoką, ieškovė prašys minėtą turtą palikti jos asmenine nuosavybe.

Atitinkamai iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo šį turtą butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, po to, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo:

keleivinį automobilį BMW SERIE X, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2003 m. sausio 3 d.; keleivinį automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1999 m. sausio 27 d. Atitinkamai, nutraukiant santuoką, ieškovė prašys minėtą turtą palikti atsakovo asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad minėtą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo gavę kreditą iš kreditoriaus „Swedbank” Taip pat, butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo gavęs kreditą iš kreditoriaus AB SEB bankas, Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sutuoktinių prievolės atsirado iki santuokos sudarymo, todėl santuokos nutraukimo byloje jos nėra dalinamos, tačiau minėti sutuoktinių kreditoriai į bylą įtrauktini trečiaisiais asmenimis, siekiant užtikrinti minėtų kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leisti kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas, įgytas po santuokos sudarymo: keleivinis automobilis AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. birželio 16 d., kurio vertė 00,00 € (bevertis);

Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų santuokoje neįgijo. Ar jų įgijo atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Kaip minėta, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję tik automobilį AUDI A3, kuris ieškovės vertinimu yra bevertis. Minėtu automobiliu disponuoja atsakovas. Ieškovei šio automobilio likimas nėra žinomas, todėl ieškovė teismo prašys po santuokos nutraukimo šį automobilį asmeninės nuosavybė teise priteisti atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Santuokoje ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – sūnų D. P. ir dukrą S. P.,. CK 3.169 str. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju manome, kad geriausi šalių nepilnamečių vaikų interesai bus užtikrinti nustačius jų gyvenamąją vietą su motina (ieškove). Šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno su motina, yra prie jos prisirišę, todėl jų atskyrimas nuo motinos vaikams gali sukelti itin neigiamas pasekmes, ypač turint omenyje itin jauną vaikų amžių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra linkęs į smurtinį elgesį, ne vieną kartą yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1376-836/2019, atsakovas netgi įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Mano, kad aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, kyla grėsmė pažeisti prioritetinį vaikų teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą, kadangi atsakovas neturi pakankamai įgūdžių savarankiškai auginti šalių nepilnamečius vaikus.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Žinoma, kaip nurodė kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Ieškovės skaičiavimais, vieno šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 530,00 € dydžio suma per mėnesį. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d., nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos dydis yra 40,00 €, todėl kiekvienam vaikui išlaikyti valstybė skiria po 70,00 € dydžio išmoką per mėnesį.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Ieškovės skaičiavimais, Šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 1.060,00 € dydžio suma per mėnesį (po 530,00 € kiekvienam vaikui). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį 140,00 € sumą vaikų išlaikymui skiria valstybė bei į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, gerbiamo teismo prašysime iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 230,00 € ((530,00 € – 70,00 €) / 2) dydžio sumą, mokamą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečiui sūnui nustatytas kalbos supratimo sutrikimas bei prieštaraujančio supratimo sutrikimas. skirti sūnaus lavinimui.

Nagrinėjamu atveju, šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2019 m. liepos 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų vaikų išlaikymui atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (per 27 mėnesius) turėjo skirti bent 460,00 € sumą per mėnesį, galima daryti išvadą, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas prie vaikų išlaikymo turėjo prisidėti bent 12.420,00 € suma (27 mėn. x 460,00 €). Nepaisant to, iš pridedamų išrašų (laikotarpis nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 10 d.) matyti, jog atsakovas vaikų išlaikymui skyrė vos 4.970,00 € (arba apie 184,00 € per mėnesį, t. y. vos po 92,00 € kiekvienam vaikui), išlaikymą teikė nereguliariai, tiek, kiek pats norėjo, visiškai ignoruodamas vaikų poreikius. Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, matyti, kad yra susidaręs 7.450,00 € (12.420,00 € - 4.970,00 €) išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašys iš atsakovo priteisti.

Pažymėtina, kad dėl nepakankamo išlaikymo teikimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į kreditų įstaigas dėl kreditų jai suteikimo, tokiu būdu didesne dalimi prisidėdama prie vaikų išlaikymo. Iš pridedamų banko sąskaitos išrašų, matyti, kad ieškovei kreditorius UAB SB LIZINGAS 2019 m. rugpjūčio 1 d. suteikė 1.700,00 € kreditą, o 2020 m. birželio 18 d. jai 1.600,00 € kreditą suteikė ir kreditorius IPF DIGITAL LIETUVA, UAB. Šiai dienai minėti kreditai jau grąžinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei sunkiu laikotarpiu, prie vaikų išlaikymo, be kita ko, prisidėjo ir ieškovės brolis G. A., kuris ieškovei ir jos vaikams padėjo tiek moraliai, tiek materialiai, skirdamas ne mažesnę nei 2.000,00 € sumą, be kita ko, padėdamas padengti ir minėtus kreditus, pasirūpino gyvenamuoju plotu. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daugiau nei akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo teismo priteisti. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje ir procesiniame dokumente pavadintame prašymu, kuris buvo teikiamas po teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo (DOK 39701, 2021-10-27) bei nurodė, kad laikosi pozicijos jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma , kad turtas įgytas bendra daline nuosavybe po ½ dalį, esantis (duomenys neskelbtini) rajone ir po santuokos nutraukimo lieka kiekvienam tokia pačia dalimi, nes tai reikš jog turtas nebuvo pagerintas gyvenant santuokoje ir kiekvienas savo dalį galės nevaržomai parduoti, kadangi to nenurodžius notaras gali reikalauti kito sutikimo, tai yra patvirtinimo jog turtas nebuvo pagerintas. Ieškovė neneigia jog automobilis Audi A3, kurį laiką buvo jos žinioje, tačiau po to jis vėl perėjo atsakovui ir jis turi būti paliktas atsakovui, nes kitaip gali tekti jai atsakyti jeigu atsakovas padarys tuo automobiliu žalą tretiesiems asmenims. Neneigia jog po jos išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasarą, atsakovas atvykdavo pas vaikus ir kartais likdavo nakvoti, tačiau jie neatnaujino šeimos santykių ir bendro ūkio nevedė. Nesutinka jog yra jos kaltės dėl santuokos nutraukimo ir tvirtina jog šeima iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė teikė atsiliepimą dėl atsakovo priešieškinio, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka dalinai ir nurodė, kad šalių santuokos iširimą sąlygojo išskirtinai nuo atsakovo priklausę veiksniai, t. y. jo gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu) bei polinkis į agresyvų, smurtinį elgesį. Su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovas naudojo smurtą ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš jos nepilnametį sūnų, jis ne vieną kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodytas nusikalstamas veikas atsakovas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2018 m. balandžio 2 d. (pirmadienį (antrąją Velykų dieną), kai atsakovas smurtavo prieš ieškovės nepilnametį sūnų, jam buvo nustatytas 1,46 prom. neblaivumas. Atitinkamai 2019 m. kovo 9 d. (šeštadienį), kai atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jam buvo nustatytas net 2,28 prom. neblaivumas. Ieškovė papildomai paaiškina, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis, atsakovas, užuot skyręs laiko šeima ir laisvalaikį leidęs su šeima, visas šias dienas versdavo šeimą kentėti iš baimės. Kiekvieną savaitgalį, švenčių dienas, taip pat ir „ilguosius savaitgalius“ jis praleisdavo be saiko vartodamas alkoholį (dažniausiai alų ir degtinę), vienas arba su kaimynais. Darbo dienomis, grįžęs iš darbo, jis išgerdavo 1-2 skardines alaus, bet nedarbo dienomis, jų išgerdavo pakuotėmis (24 vnt.). Tokiomis dienomis ieškovė stengdavosi kuo anksčiau paruošti vaikams vakarienę, pavalgydinti, nuprausti ir eiti į namo antrą aukštą miegoti. Sąlygota didžiulės baimės, ieškovė duris į antrą aukštą užremdavo stalu, o vaikams užmigus ji budėdavo baimėje, laukdama kada grįš neblaivus sutuoktinis ir bandys veržtis pas ieškovę. Tą naktį, kai atsakovas sumušė ieškovės sūnų N. J., ieškovė su vaikais taip pat slėpėsi antrame namo aukšte. Sūnus N. ruošėsi miegoti, o ieškovė su mažesniais vaikais buvo kitame kambaryje. Tuo metu, kai grįžo visiškai neblaivus atsakovas, ieškovė maitino šalių mažametę dukrą S. Kiekvieną kartą, kai atsakovas sugrįždavo neblaivus, tai ieškovei kėlė itin didelę baimę ir nerimą, kadangi išgėręs, atsakovas tampa itin agresyvus ir savo agresiją išlieja ant ieškovės bei kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų. Bemaitindama dukrą, ieškovė išgirdo stiprų beldimą į duris (vedančias į antrą namo aukštą). Vėliau ieškovė išgirdo, kaip atsakovui pavyko užremtas duris atidaryti. Užlipęs į viršų, atsakovas ant ieškovės pradėjo šaukti, vadinti ją įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, visiškai ignoruodamas faktą, kad tame pačiame kambaryje yra šalių nepilnamečiai vaikai. Negana to, atsakovas buvo toks piktas, kad pradėjo į ieškovę mėtyti daiktus (knygas, statulėles, vazas). Ieškovė, bijodama, kad atsakovas gali sužeisti vaikus, juos uždengė pagalvėmis ir jėga išstūmė atsakovą iš kambario bei ėjo raminti iš baimės verkiančių vaikų, kai kitame kambaryje išgirdo sūnaus N. klyksmą. Nubėgusi į sūnaus kambarį ieškovė pamatė, jog sūnus parverstas ant krėslo, kaip įmanydamas stengiasi rankomis užsidengti galvą, o atsakovas jį tranko kumščiais. Išsigandusi ieškovė, jėga atplėšė atsakovą nuo sūnaus ir iškvietė policiją. Pažymėtina, kad aukščiau ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą kiekvieną savaitgalį bei jo agresyvumą, be kita ko patvirtina ir su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (teismo baudžiamieji įsakymai), iš kurių turinio matyti, jog visas nusikalstamas veikas atsakovas padarė nedarbo dienomis, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Negana to, kad atsakovas vartojo alkoholį, jis tuo pačiu metu vartodavo ir psichotropinius vaistus, nuo ko tapdavo dar agresyvesnis. Atsakovo motina dirbo (duomenys neskelbtini). Ji iš ligoninės parnešdavo atsakovui psichotropinių vaistų ir liepdavo juos gerti teigdama, kad atsakovas bus mažiau „nervuotas“, nepaisant to, jog tokių vaistų atsakovui joks kompetentingas gydytojas nebuvo paskyręs. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo motinos neduoti jam tokio veikimo (psichotropinių) vaistų, kadangi sumaišius juos su alkoholiu, atsakovo elgesys tapdavo sunkiai prognozuojamas. Ieškovė siūlė atsakovo motinai įkalbėti savo sūnų nueiti pas savo srities specialistą – psichologą ar psichiatrą, kadangi nuo atsakovo agresyvaus elgesio labiausiai kenčia su juo gyvenantys šeimos nariai. Pažymėtina, kad minėti psichotropiniai vaistai be priežiūros mėtydavosi visur – tiek namuose tiek automobilyje.

Taip pat, ieškovė pažymi, kad priešieškinyje išreikšta atsakovo pozicija, neva „atsakovas negalėjo valdyti savo pajamų, jo banko kortelė buvo pas ieškovę, ji sprendė kiek ir kokiems poreikiams atsakovui galima duoti grynųjų pinigų“, neatitinka tikrovės. Ieškovės vertinimu, tokiais melagingais paaiškinimais atsakovas tesiekia klaidinti teismą. Ieškovė niekada nėra turėjusi sutuoktinio (atsakovo) banko kortelės ir (ar) kontroliavusi jo pajamų ir išlaidų. Pažymėtina, kad jei šios aplinkybės būtų buvusios tiesa, ieškovė niekada nebūtų leidusi šeimos pinigines lėšas švaistyti besaikiam alkoholio vartojimui. Faktą, kad būtent pats atsakovas disponavo savo banko kortelėmis galėtų patvirtinti jo banko sąskaitos išrašai, iš kurių matytųsi jo atlikti atsiskaitymai važiuojant į darbą ir iš jo. Jei atsakovas teismo posėdžio metu davęs priesaiką toliau tvirtins buvus jo nurodytas aplinkybes apie jo banko kortelių buvimą pas ieškovę, ieškovė svarstys galimybę teikti teismui prašymą dėl atsakovo banko sąskaitos išrašo išreikalavimo iš banko.

Vertinant atsakovo teiginius dėl šeimos pajamų, ieškovė papildomai paaiškina, kad būdama vaiko auginimo atostogose, siekdama, kad šeimos finansinė padėtis būtų kuo geresnė, ji įkūrė paukščių ūkį – parduodavo kiaušinius, paukštieną. Darbas ūkyje buvo tik ieškovės pareiga, atsakovas prie to neprisidėdavo. Atsakovas tik važiuodamas į darbą, pakeliui užveždavo kiaušinius ir paukštieną pirkėjams. Gautas lėšas jis išleisdavo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. grįždamas namo nupirkdavo produktų pagal ieškovės žinute atsiųstą pirkinių sąrašą, o tais atvejais, kai po savaitgalio, dėl atsakovo alkoholio vartojimo šalys būdavo susipykę, atsakovas visas gautas lėšas pasilikdavo sau. Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, daugiau nei akivaizdu, jog šalių santuoka iširo iškirtinai dėl atsakovo kaltės, todėl jo prašymas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Priešieškinyje atsakovas iš esmės teigia, kad jam teikiant 400,00 € dydžio (po 200,00 € kiekvienam vaikui), išlaikymą, to užteks abiems šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutinka visiškai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730,00 € arba apie 530,00 € atskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad būtent tokią sumą (530,00 €) ieškovė ir nurodžiusi kaip reikalingą bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tai yra „minimalus vaiko poreikių tenkinimo standartas“, kurio įrodinėti ieškovas neturėtų būti verčiamas, todėl atsakovo argumentai, neva vaikų poreikiai neįrodyti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė papildomai paaiškina, jog abu šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą – vaikų darželį. Dėl šios priežasties vaikams reikalingos kanceliarinės priemonės, knygelės, lavinamieji žaislai. Įvairių švenčių progomis reikalinga teminė apranga, kas sąlygoja papildomas išlaidas, kadangi kiekvienai šventei reikalinga vis kita apranga (sausio 13 d., vasario 16 d., Kalėdos, Užgavėnės, Velykos ir pan.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarką. Su tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės sutinka, tačiau yra įsitikinusi, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikai turėtų galimybę priprasti prie tėvo, kurio šiuo metu jau faktiškai nebepažįsta. Priešingu atveju, šalių mažamečių vaikų psichinei sveikatai gali būti padaryta neatitaisoma žala, o ypač sūnui D., kuriam nustatytas raidos sutrikimas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, pirmą pusmetį po teismo sprendimo priėmimo, su vaikais turėtų bendrauti tik dalyvaujant vaikų mamai, keletą kartų per savaitę (duomenys neskelbtini) mieste. Antrą pusmetį tėvas su vaikais turėtų bendrauti pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, t. y. be nakvynės. Ir tik atkūrus vaikų ir tėvo ryšį, atsakovas galėtų vaikus pasiimti ilgeniam laikotarpiui, pagal jo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką. Kaip minėta, atsakovo siūlomai nustatyti bendravimo tvarkai ieškovė iš esmės neprieštarauja. Ieškovė kategoriškai nesutinka tik su siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 11 punktu, pagal kurį „ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo“, kadangi toks bendravimo tvarkos nustatymas šiurkčiai ribotų ieškovės, kaip šalių nepilnamečių vaikų motinos teises, todėl šis atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje ieškovė neprieštaravo atsakovo priešieškinio tenkinimui dalyje bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais, pasisakė jog nereikalauja primygtinai ir pereinamojo laikotarpio, nes atsakovas pradėjo bendrauti su vaikais ir atsižvelgia į jų poreikius, todėl pereinamasis laikotarpis gali būti ir nenustatomas dėl priešieškinio 11 punkto sutinka jog kito iš tėvų rašytinis sutikimas yra reikalingas tuomet jeigu išvykstama su vaikais į kitą valstybę nuolat gyventi ir mano jog atsakovo suformuluotas 11 p. dėl bendravimo tvarkos yra perteklinis. Kitų savo pozicijų ieškovė nekeitė.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu teismo prašo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš jo išlaikymą vaikams po 200 EUR kas mėnuo kiekvienam vaikui nuo 2021 m. spalio 21 d. iki jų pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais (išvardinta 4 p.).

Priešieškiniu atsakovas nurodė šias aplinkybes: CK 3.61 str. 1 d. nurodo, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir šį reikalavimą grindžia įsiteisėjusiais baudžiamaisiais įsakymais, pagal kuriuos atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl BK 140 str. numatytos veikos.

Nustatant santuokos nutrūkimo priežastis būtina atlikti ne tik formalų įrodymų tyrimą, bet ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Nors byloje yra pateikti duomenys apie atsakovo teistumą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ieškovė nenurodo, kad atsakovas buvo provokuojamas, sukuriama konfliktinė situacija, kurioje atsakovas panaudojo smurtą. Baudžiamojoje byloje dėl smurto prieš ieškovę, atsakovas pripažino kaltę vien dėl to, kad nenorėjo pačios ieškovės apkaltinti smurtavus prieš atsakovą. Būtent ieškovė puolė atsakovą su žarstekliu, o atsakovas gynėsi ir pastūmė ieškovę, dėl ko ji atsitrenkė į sieną.

Ieškovė yra valdingo būdo, nepasitikinti, įtarinėjanti, mėgstanti kontrolę moteris. Viso šeiminio gyvenimo metu atsakovas negalėjo valdyti savo pajamų, jo banko kortelė buvo pas ieškovę, ji sprendė kiek ir kokiems poreikiams atsakovui galima duoti grynųjų pinigų. Atsakovas, pagal ieškovės primygtinius reikalavimus, kalbėdamas telefonu, visuomet turėjo būti šalia ieškovės, kad ši girdėtų ką kalba ir su kuo atsakovas bendrauja. Ieškovės nuomone, ji privalėjo žinoti ir reikalavo visų duomenų apie visus atsakovo pažįstamus ir draugus, jų gyvenamųjų vietų adresus. Tokia, visa apimanti ir nuolatinė kontrolė buvo pagrindinė priežastis konfliktinėms situacijoms šeimoje ir nelygiaverčiams sutuoktinių santykiams.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau tokie pareiškimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas neneigia, kad visiškai nevartoja alkoholio, tačiau juo tikrai nepiktnaudžiauja. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą prieš pradedant darbą atsakovui privaloma pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Per penkiolika darbo metų įmonėje atsakovas nei kartą nėra atėjęs į darbą neblaivus, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų už darbo taisyklių pažeidimą.

Ieškovė ne kartą yra pati smurtavusi prieš ieškovą (kartą, atsakovui grįžus iš kaimyno, ieškovė nustūmė jį nuo laiptų).Atsakovas, stengdamasis palaikyti gerus santykius šeimoje, pirko ieškovei dovanas, gėles. Vestuvių metinių proga paruošęs staigmeną ieškovei - kelionę į Palangą, tačiau ieškovė tyčia nevažiavo, nes atsakovas nepasitarė su ieškove. Ieškovė pyko dėl visko, kas buvo daroma be jos leidimo ar pritarimo. Atsakovas buvo kaltinamas visada ir už viską. Netgi už tai, kad ieškovė su atsakovu susilaukė vaikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas prašo teismo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė ieškinyje pateikia duomenis, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 1060,00 eurų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šią sumą sudaro tokios išlaidos, kaip pvz.: uniformos, sportinė apranga, kanceliarinės prekės, transporto bilietai, kultūriniai renginiai, vaiko ir draugų gimtadieniai, kelionės, išvykos, stovyklos, išlaidos, susijusios su vaikui reikalingų baldų, remonto darbų, kompiuterinės įrangos ir telefonų įsigijimu. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškinyje pateiktos išlaidos yra visiškai nepagrįstos, nes vienam vaikui yra trys metai, kitam - penkeri. Nei vienam iš jų nereikia daugumos iš ieškovės lentelėje nurodytų dalykų. Aplinkybė, jog ateityje šiems dalykams išlaidas ieškovė patirs, nepatvirtina, jog išlaidos bus būtent tokios, kokias prašo priteisti ieškovė. Išlaidos laikytina tai, ką šiuo metu ieškovė patiria išlaikydama nepilnamečius vaikus.

Atsakovo vertinimu, suprantama, kad išlaidos maistui, gyvenamajam būstui, aprangai yra tikros ir ieškovė, šias išlaidas patiria, tačiau, kaip minėta aukščiau, dalis išlaidų yra tik galimos ateityje, bet ne realios ir patiriamos šiuo metu. Atsakovas prašo teismo nustatyti nepilnamečiams vaikams po 200 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Kadangi ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais, atsakovas jau kurį laiką nėra matęs vaikų, matyti, kad bendravimo su vaikais tvarkos abipusių šalių sutarimu nėra galimybių nustatyti. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką.

Nustatant bendravimo su vaikais tvarką, turi būti atsižvelgta ne tik į vaikų poreikius ar tėvų norus, bet ir į tai, ar realiai pavyks nustatytą tvarką įgyvendinti šalims. Kaip minėta anksčiau, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), dirba nakties valandomis. Ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas - (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo darbo pobūdžio ir šalių gyvenamųjų vietų atstumo, atsakovas neturėtų galimybių darbo savaitės dienomis pasiimti vaikų keletui valandų pabendrauti. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovas tikisi, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui dažniau pabendrauti su vaikais.

Atsakovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

Atsakovas kalendorinių metų kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu - bendravimo tvarka numatyta atskirai) bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, privalo vaikų motiną informuoti prieš 2 dienas. Nelyginių savaičių savaitgaliais su vaikais bendrauja ieškove.

Didžiąsias metų šventes atsakovas su vaikais švenčia tokia tvarka: kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 18 val.. Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas sutinka su atsakovu, Naujuosius metus vaikai sutinka su ieškove. Kai šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, Naujų metų šventę vaikai sutinka su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gruodžio 31 d. 18 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val..

Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja motina.

Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai bendrauja su motina. Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.

Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val., jei toks bendravimas gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais.

Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val.(darbo dieną). Jei vaiko gimtadienis būna savaitgalį, atsakovas vaikus pasiima 10 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais metais, kai vaikai gimtadienius švenčia su ieškove, atsakovas vaikus gimtadienio šventei pasiima sekančią dieną po gimimo dienos 17 val. , parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val., jei ši diena būna savaitgalį - atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima 10 val., parveža vaikus į j gyvenamąją vietą 18 val.

Kasmetinių vasaros atostogų metu, kurių grafiką atsakovas prieš mėnesį praneša ieškovei, atsakovas pasiima vaikus du kartus po septynias dienas, apie šias dienas iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryto, parveža vaikus septintos dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, telekomunikacinėmis programėlėmis) vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ieškovė įsipareigoja vaikų ryšio priemonių neužslaptinti slaptažodžiais ar kitokiu būdu neapriboti šių ryšio priemonių prieinamumo atsakovui. Ieškovei taikomos tokios pačios nuotolinio bendravimo su vaikais taisyklės.

Atsakovas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, laikantis tėvui nustatytos bendravimo su vaikais trukmės, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu praneša ieškovei valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą ir tikslų laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai).

Jei kuris nors iš vaikų serga, ieškovė apie tai informuoja atsakovą SMS žinute ar skambučiu

Jei atsakovas dėl ligos negali pasiimti vaikų, apie tai ieškovė informuojama SMS žinute.

Jei numatytąjį mėnesio savaitgalį atsakovas dėl savo ar vaikų ligos negali pasiimti vaikų, atsakovo pasimatymas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį pasveikus vaikams, ar atsakovui.

Ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

Jeigu vienas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų jais pasirūpinti. Jeigu kitas iš tėvų negali prižiūrėti vaikų, tai tėvai vienas kitą turi informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys. Vaikų priežiūra jiems būnant gydymo stacionare ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu.

Reikalavimu priešieškinio atsakovas prašo jo bendravimo su vaikais tvarką prašo nustatyti tokią:

1. Atsakovas kalendorinių metų kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu - bendravimo tvarka numatyta atskirai) bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, privalo vaikų motiną informuoti prieš 2 dienas. Nelyginių savaičių savaitgaliais su vaikais bendrauja ieškove.

2. Didžiąsias metų šventes atsakovas su vaikais švenčia tokia tvarka: kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 18 val.. Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas sutinka su atsakovu, Naujuosius metus vaikai sutinka su ieškove. Kai šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, Naujų metų šventę vaikai sutinka su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gruodžio 31 d. 18 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

3. Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val..

Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja motina.

4. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai bendrauja su motina. Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.

5. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val., jei toks bendravimas gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais.

6. Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val.(darbo dieną). Jei vaiko gimtadienis būna savaitgalį, atsakovas vaikus pasiima 10 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais metais, kai vaikai gimtadienius švenčia su ieškove, atsakovas vaikus gimtadienio šventei pasiima sekančią dieną po gimimo dienos 17 val. , parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val., jei ši diena būna savaitgalį - atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima 10 val., parveža vaikus į j gyvenamąją vietą 18 val.

7. Kasmetinių vasaros atostogų metu, kurių grafiką atsakovas prieš mėnesį praneša ieškovei, atsakovas pasiima vaikus du kartus po septynias dienas, apie šias dienas iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryto, parveža vaikus septintos dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

8. Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, telekomunikacinėmis programėlėmis) vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ieškovė įsipareigoja vaikų ryšio priemonių neužslaptinti slaptažodžiais ar kitokiu būdu neapriboti šių ryšio priemonių prieinamumo atsakovui. Ieškovei taikomos tokios pačios nuotolinio bendravimo su vaikais taisyklės.

9. Atsakovas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, laikantis tėvui nustatytos bendravimo su vaikais trukmės, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu praneša ieškovei valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą ir tikslų laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai, adresai).

10. Jei kuris nors iš vaikų suserga, ieškovė apie tai nedelsiant informuoja atsakovą SMS žinute ar skambučiu. Jei numatytąjį mėnesio savaitgalį atsakovas dėl savo ar vaikų ligos negali pasiimti vaikų, atsakovo pasimatymas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį pasveikus vaikams, ar atsakovui.

11. Ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo.

12. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

13. Jeigu vienas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų jais pasirūpinti. Jeigu kitas iš tėvų negali prižiūrėti vaikų, tai tėvai vienas kitą turi informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys.

14. Vaikų priežiūra jiems būnant stacionare gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu.

Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir nesutiko jog santuoka iširo dėl jo vieno kaltės bei atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir priešieškiniu dėl santuokos iširimo priežasčių, todėl teismas jų dar kartą nenurodo.

Nesutiko, kad iš jo būtų priteista neturtinė žala ieškovei ir nurodė, kad faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog dėl santuokos nutrūkimo kalta yra ir pati ieškovė, kuri negerbė ir nevertino sutuoktinio, jo atžvilgiu naudojo psichologinį ir ekonominį smurtą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir (ar) amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar(ir) fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija ir kt. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, kurios kaltė pasireiškė ypatingu valdingumu, nepagarba atsakovui, ekonominio smurto naudojimu, dėl to reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsakovas neprieštaravo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 14 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas pasisakė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovas. Kadangi ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo šį turtą priteisti atsakovui, atsakovas dėl to neprieštarauja ir detaliau dėl šio prašymo nepasisako. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo tokiu būdu kaip nurodo ieškovė atsakovas neprieštarauja.

Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra atmestinas. CK 3.127 str. 1 d. nustato, kad teismas padalija bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą. Ieškovė šiuo atveju prašo teismo spręsti dėl iki santuokos įgyto jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto jai priteisimo. Iš esmės nėra jokio teisinio pagrindo šį turtą priteisti ieškovei, kadangi ji ir taip yra šio turto savininkė. Tai, kad ateityje notaras, ar kitas asmuo gali prašyti įrodymo, jog toks turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, nesudaro pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, priteisti pačiam šios nuosavybės turėtojui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nustatant gyvenamąją vietą su ieškove atsakovas vertina vaikų amžių ir motinos poreikį tokio amžiaus vaikams. Atsakovas puikiai supranta, kad vaikai yra maži ir mamos buvimas šalia jiems yra ypatingai svarbus. Atsakovas niekuomet nesmurtavo prieš savo vaikus, juos labai myli ir jais rūpinasi. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Dėl šių aplinkybių atsakovas nesutinka su ieškovės motyvais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Atsakovas prašo teismo kritiškai vertinti pateiktą ieškovės paskaičiavimą dėl išlaikymo vaikams, kadangi jie visiškai neaktualūs ir nepatvirtina išlaidų, kurias ieškovė patiria išlaikydama vaikus. Iš ieškinyje pateiktos lentelės matyti, kad ieškovė neva patiria išlaidas vaikų vadovėliams, uniformoms, būreliams, stovykloms, kino teatrui. Akivaizdu, kad šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos, nes vienam vaikui yra trys metai, o kitam - penkeri. Nei vienam iš jų nereikia daugumos iš ieškovės lentelėje nurodytų dalykų. Aplinkybė, jog ateityje šiems dalykams išlaidas ieškovė gali patirti, nepatvirtina, jog tos išlaidos bus būtent tokios, kokias prašo priteisti ieškovė. Išlaidos laikytina tai, ką šiuo metu ieškovė patiria išlaikydama nepilnamečius vaikus. Suprantama, kad išlaidos maistui, gyvenamajam būstui, aprangai ieškovė patiria, tačiau, kaip minėta anksčiau, dalis nurodytų išlaidų yra tik galimos ateityje, bet ne realiai patiriamos šiuo metu.

Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė prašo priteisti 7 450 Eur dydžio įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, skaičiuojant išlaikymo dydį po 230 Eur kas mėnesį, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė nepagrindė jog vaikų išlaikymui šiuo metu reikalinga skirti po 230 Eur. Tuo labiau, kad 2019 metais vienam vaikui buvo vieneri, o kitam -treji metai. Akivaizdu, kad išlaikymo lentelėje nurodytų daugelio išlaidų ieškovė tikrai nepatyrė, kaip jų nepatiria ir šiuo metu. Atsakovas visą laiką teikė vaikams išlaikymą tiek, kiek galėjo ir kiek vaikams reikėjo. Ieškovė nenurodė, kad atsakovas vaikų išlaikymui yra davęs grynųjų pinigų, atvažiavęs pasimatyti su vaikais, vaikams nupirkdavo reikalingus daiktus. Kadangi ieškovė neįrodė įsiskolinimo dydžio, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais priešieškiniu bei atsiliepimu į ieškovės ieškinį, sutiko, kad išvežant vaikus į užsienį kito iš tėvų sutikimas raštu reikalingas tik tuomet jeigu išvykstama nuolat gyventi.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovė ir atsakovas neturi bendrų dalintinų prievolių, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Pasisakė, kad atsakovas yra su AB SEB bankas 2009-0-22 sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimą pagal ją yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintini. Nurodo, kad ieškiniu keliami reikalavimai nepažeidžia banko interesų ir bankas nereiškia prieštaravimų bei prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK 43628, 2021-11-24). Atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį pasisakė, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu nepasisako dėl turimų asmeninių įsipareigojimų pagal 2009-04-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo, pakartojo analogišką poziciją kaip atsiliepime į ieškinį bei nurodė, kad atsakovo patikslintu priešieškiniu keliami reikalavimais nėra susiję su banko kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis ir teisėtais interesais bei nereiškė jiems prieštaravimų ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK 7043, 2022-02-21).

Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str.).

Trečiasis asmuo Swedbank AB atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 142 str.), atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta šio trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Priešieškinis (patikslintas, DOK 4762, 2022-02-03) tenkinamas dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinė bylos (toliau bylos) duomenimis yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė du vaikai, kurie yra šiuo metu nepilnamečiai , tai yra D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusi (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuris su tuo nesutinka ir teigia jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Abu sutuoktiniai tvirtina, kad kitas sutuoktinis nebuvo lojalus, nesirūpino šeima ir nedėjo pastangų šeimai išsaugoti.

Ieškovė tvirtina jog atsakovas naudojo prieš ją ir kitus šeimos narius fizinį, smurtą ir girtavo. Atsakovas tvirtino jog ir pati ieškovė naudojo smurtą prieš jį (žarstekliu) buvo pavydi, kontroliuojanti, valdinga.

Byloje pateiktas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamasis įsakymas (toliau įsakymas) 2019 m. balandžio 2 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-1376-836/2019), kurio nustatyta, kad R. P., apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 9 d. apie 23 val., namuose (duomenys neskelbtini) , tyčia vieną kartą delnu sudavė į veido dešinę pusę savo šeimos narei – sutuoktinei V. P. (toliau ir sutuoktinei), kuri nuo smūgio veido kaire puse trenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą. Atsakovas buvo pripažintas įsakymu kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 2 mėnesiams, su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat pateiktas to paties teismo kitas baudžiamasis įsakymas (toliau įsakymas) 2018 m. balandžio 9 d. (baudžiamoji byla r. 1-1707-836/2018, kuriuo nustatyta, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 218 m. balandžio 2d., apie 21 val., namuose, konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė ieškovės mažamečiui sūnui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir paskirta bausmė – bauda.

Atsakovas priešieškiniu įrodinėja ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo bei nurodo, kad ieškovė pati jį provokavo, sukeldavo konfliktines situacijas ir dėl to atsakovas panaudojo smurtą, pasisako jog baudžiamuosiuose procesuose jis kaltę pripažino tik dėl to, kad pati ieškovė nebūtų apkaltinta smurtu. Baudžiamuosiuose įsakymuose aplinkybės jog ir pati ieškovė netinkamai elgėsi ar vartojo smurtą prieš atsakovą nefiksuotos, abiem atvejais atsakovas savo kaltę pripažino, smurtą panaudojo būdamas girtas, baudžiamieji įsakymai įsiteisėję ir įgiję privalomą pobūdį bei yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir juose nustatytų asmens - atsakovo- nusikalstamų veikų padarinių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 182 str., 3 p., 197 str. 2 d., 18 str.).

Atsakovas jokių rašytinių įrodymų byloje, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo neteikė. Jo prašymu liudytoja buvo apklausta atsakovo motina, kuri nepatvirtino jog ieškovė prieš atsakovą vartojo smurtą, liudytoja nurodė jog nesutarimų šeimoje buvo, tačiau ieškovės smurto neįvardino.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė jog ieškovė vartojo prieš jį fizinį ar kitokį smurtą (CPK 178 str.).

Ieškovė įrodinėjo jog atsakovas ne tik nesaikingai vartojo alkoholį, bet ir vartojo psichotropinius vaistus nepaskirtus gydytojo, kuriuos parūpindavo atsakovo motina. Liudytoja apklausta D. P. šią aplinkybę neigė, nurodydama, kad atsakovas turėjo problemų dėl skrandžio skausmų ir vartojo antibiotikus bei vaistus dėl skrandžio, bet tai nebuvo psichotropiniai vaistai ir ji (liudytoja) niekada nei parnešė, nei pirko atsakovui psichotropinių vaistų.

Teismas daro išvadą jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas vartojo psichotropinius vaistus bei jog tai turėjo reikšmę santuokai iširti (CPK 178 str.), vertina jog ieškovė įrodė ne tik atsakovo fizinį smurtą prieš ją ir jos nepilnametį sūnų N. J., bet įrodė ir tai jog atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, nes tai patvirtina įsiteisėję baudžiamieji teismo įsakymai, pačios ieškovės ir iš dalies atsakovo paaiškinimai, kad jis savaitgaliais ir švenčių dienomis geria alų.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 str. 1 d). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės nustačius, kad jis buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas nesutinka jog santuoka iširo dėl vien dėl jo kaltės ir įrodinėja abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo. Įrodyti teigiamą aplinkybę turi asmuo ją teigiantis (CPK 178 str.), atsakovas neįrodė ieškovės provokuojamo ar konfliktiško elgesio, valdingumo ar smurto naudojimo. Byloje nėra įrodymų jog ieškovė nesirūpino šeima ar atsakovu kol jie gyveno bendrai. Aplinkybės jog ieškovė su vaikais 2019 m. vasarą (liepos) mėn. išvyko gyventi kitur – į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini) nevertinama kaip nesirūpinimas šeima ar jos palikimas, kadangi tai įvyko po to kai atsakovas pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu ir teismas tai vertina kaip ieškovės siekį išvengti smurto protrūkio pakartotinai bei saugumo vaikams užtikrinimą, nes atsakovas smurtą naudojo ir prieš ieškovės sūnų.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytos šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (išvardintos pareigos CK 3.26., 3.27 str.3.30 str.) .

Bylos duomenys patvirtina, kad ne vieną kartą atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tai yra pavartojo smurtą ieškovės ir jos sūnaus atžvilgiu, po to sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Sutuoktiniai yra lygiateisiai ir visus klausimus turi spręsti ieškodami kompromiso ir atsižvelgdami ne tik į savo bet ir į kito sutuoktinio bei vaikų interesus (CK 3.26 str. 2 d., 3d.). Jeigu kuriuo klausimu sutuoktiniai nesusitaria tarpusavyje jie turi teisę kreiptis į teismą kilusiam ginčui dėl pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo išsprendimui ( CK 3.33 str.).

Bylos šalys nesutarimams dėl teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo išspręsti nesikreipė nei į šeimos psichologą, nei kitur iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Jie bandė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau tai jiems nepavyko ir tai jie bandė 2021 m. kai jau faktiškai gyveno skyrium.

Atsakovas įrodinėjo netinkamą ieškovės charakterį bei valdingą būdą, tačiau neįrodė jog dėl to iširo šeima ir be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas gyveno bendrai ir iki santuokos sudarymo, taigi galėjo įvertinti vienas kito charakterio ypatumus ir amžių iki santuokos sudarymo. Teismas vertina, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ir santuoką nutraukia dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str., 2 d., 3.60 str. 3d.), nes sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. vasaros, taikytis ir išsaugoti šeimą nesutinka nei vienas ir bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširusi ir ji nutraukiama.

Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės P. ir P. (CK 3.69str.).

Nutraukiant santuoką turi sprendžiami klausimai nurodyti (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė prašo jai priteisti 1500eurų neturtinę žalą, kurią ji patyrė atsakovui vartojant fizinį smurtą, girtaujant dėl ko ji turėjo išvykti su vaikais ir jos lūkesčiai sukurti darnią šeimą buvo sutrypti, ji patyrė emocinę depresiją, įtampą , baimę , jautėsi pažeminta kaip sutuoktinė ir žmogus, sumažėjo jos savivertė, jaučiasi nereikalinga nemaloniai jaučiasi prieš giminaičius ir draugus, sumažėjo bendravimas, jaučia gėdos jausmą.

Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, prašo jį atmesti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d.).

CK 3.70 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės ir jo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, todėl sąlygos spręsti klausimui pagal ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo yra. Ieškovė neturtinės žalos faktą įrodinėjo savo paaiškinimais ir pateiktais į bylą baudžiamaisiais įsakymais dėl smurto prieš ją ir jos sūnų vartojimo. Baudžiamojo proceso metu ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo (ieškinio) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų , kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasinai išgyvenimai, kančios, psichinis ir/ar fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje (2A-1499-254/2019).

Ieškovė teikė į bylą medicininę pažymą, kad nėra registruota psichikos ir priklausomybių ligų registre (DOK 11914,2022-03-24) ir teismas vertina jog ieškovė yra sveika ir psichikos sutrikimų neturi ir neturėjo. Ieškovė įrodinėja emocinę depresiją, tačiau dėl šios aplinkybės, kaip jau minėta, įrodymų nepateikė. Teismas pasisako, kad pagal visiems prieinamą informaciją medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija yra įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Depresija gali būti sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių yra vadinama endogenine, depresija sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių vadinama egzogenine. Dar gali būti depresija sergant kitomis psichikos ligomis. Ieškovei nėra nustatyta jokio tipo depresija ir teismas vertina jog ieškovė neįrodė patyrusi emocinę depresiją dėl atsakovo kaip sutuoktinio netinkamo elgesio, tačiau ieškovė įrodė jog ji patyrė baimę, pažeminimą, nerimą ir stresą dėl atsakovo fizinio smurto prieš ją ir nepilnametį jos sūnų vartojimo, ji persikraustė gyventi su vaikais š kitą vietovę ir sumažėjo jos galimybė bendrauti su (duomenys neskelbtini) rajone turėtais draugais ir aplinkiniais, reikėjo susirasti darbą, vaikams naujas ugdymo įstaigas ir tai reiškia jog įvyko pasikeitimai ieškovės visuomeninėje, šeimyninėje gyvenimo sferose. Ieškovė neįrodė, kad sumažėjo jos reputacija, bendravimas su giminaičiais, jog jie kitaip ją vertina dėl patirto smurto ir/ar netinkamo atsakovo elgesio šeimoje bei dėl to, kad ji išsikėlė gyventi kitur, palikusi sutuoktinį. Įrodyti patirtos neturtinės žalos intensyvumą ir mastą turėjo ieškovė, tačiau kai kurias aplinkybes ji tik nurodė, bet nepatvirtino įrodymais ir teismas vertina jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio kokią prašo priteisti. Ieškovė neteikė duomenų iš šeimos gydytojo ar kitokių jog būtent po smurto prieš ją ir/ar jos nepilnametį sūnų pavartojimo, sutriko ar pablogėjo jos fizinė ar psichologinė sveikata, kad ji gydėsi, vartojo vaistus, negalėjo dėl to bendrauti su aplinkiniais ir pan. Ieškovė neprašė apklausti liudytojais kitų asmenų išskyrus atsakovo motiną D. P., kuri buvo apklausta liudytoja ir nepatvirtino aplinkybės jog ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio patyrė neturtinę žalą.

Liudytoja D. P. paliudijo, jog nežino, kad sūnus vartotų psichotropinių vaistų; jam nesiūliusi jų vartoti. Sūnaus ir marčios santykiai nebuvo normalūs. Ieškovė visada norėjo valdyti, kontroliuoti ir sekti. Neleisdavo išsakyti savo nuomonės, savarankiškai priimti sprendimų, neleisdavo bendrauti su artimaisiais telefonu ar atvykti. Sūnus sakęs, kad neleidžia bendrauti. Atvažiavus pas sūnų į svečius, V. ją ignoruodavo, išeidavo iš namų. Ji nenorėjo, kad jos vyras bendrautų, nes teigė, kad visi daro jam blogą įtaką. V. buvo sakiusi, kad prieš santuoką sirgusi depresija, kadangi pastojo, du nėštumai buvo, todėl vaistų nevartojo. Santuokos metu sūnus į svečius neatvažiuodavo. Kol gyveno kartu sūnus nesiguodė, o kai V. su vaikais išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) sakė, kad neįmanoma su ja susitarti, susikalbėti. R. P. važiuodavo pamatyti vaikų savaitgaliais į (duomenys neskelbtini), dėl jų verkdavo, V. ne visada atidarydavo duris, atidarydavo, kai jis būdavo gavęs atlyginimą. Buvo bandoma išsaugoti šeimą ir susitaikyti; pandemijos laikotarpiu, kai V. negalėjo dirbti darželyje, nes buvo viskas uždaryta, tai sūnus beveik du mėnesius gyveno su vaikais, kai tik darželis atsidarė, jis (sūnus) buvo tuoj pat išvarytas. Ieškovė nesikreipė į liudytoją, kad ši įkalbėtų sūnų nueiti pas psichiatrą, psichologą. Psichotropinių vaistų iš ligoninės sūnui neparnešdavo. Iki santuokos V. pati parnešdavo alaus, o vėliau kildavo konfliktai, jei sūnus savaitgalį išgerdavo alaus.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus ieškinį dalyje neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai ir priteisia ieškovei iš atsakovo 700 EUR neturtinės žalos (CPK 178 str., CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms pasekmėms (CK 3.67 str.)

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo tos dienos kai jie nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2019 m. liepos 14d. Atsakovas atsiliepimu šį ieškovės reikalavimą pripažino (CPK 140 str. 2 d.).

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė įrodinėja, kad su atsakovu negyvena nuo 2019 m. liepos 14 d, atsakovas su tuo sutinka ir šią aplinkybę patvirtina kiti bylos įrodymai. Ta aplinkybė jog po 2019 m. liepos 14 d. atsakovas, lankydavo vaikus ieškovės gyvenamojoje vietoje ir galimai yra likęs nakvoti, nepatvirtina jog sutuoktiniai buvo pradėję bendrai gyventi ir po 2019 m. liepos 14d.

Teismas taip pat pasisako, kad atsakovo pripažinimas šio reikalavimo taip pat leidžia teismui detaliai nepasisakyti dėl jo (CPK 140 str. 2 d.) ir teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. liepos 14 d. ir ieškovės reikalavimą tenkina bei nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2019 m. liepos 14 dienos ( CPK 178 str., 140 str. 2d., CK 3.67 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Vaikai (nepilnamečiai) turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjami ir išlaikomi, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena skyrium ar kartu, nutraukus santuoką tėvų, vaikų teisės nesikeičia Kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ją su vienu iš tėvų nustato teismas (CK 3.169 str. 2 d.).

Ieškovė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja atsakovas su tuo sutinka. Institucija teikė išvadą jog vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Vaikai nebuvo išklausyti teismo posėdyje, nes dėl amžiaus dar nesugeba suformuluoti nuomonės šiuo klausimu. Vaikai faktiškai gyvena su motina nuo 2019 m. liepos mėn., nusiskundimų dėl vaikų teisių pažeidimų nėra gauta, tarp motinos ir vaikų yra emocinis ryšys, sąlygos gyventi sudarytos tinkamos.

Byloje neliko ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas šį reikalavimą pripažino visiškai ir teismas vadovaudamasis CPK 140 str. 2 d. detaliai netiria ir neanalizuoja įrodymų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, tenkina ieškinį šioje dalyje ir vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina kadangi šiuo metu tai geriausia atitinka nepilnamečių vaikų interesus, tokią išvadą teikė ir institucijos atstovė, tokias aplinkybes nustatė teismas ir ieškovės ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.) .

Dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė, prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2021 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės periodinėmis išmokomis po 230 EUR kiekvienam, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d., už 27 mėnesius 7 450 EUR ir nustatyti

ų vaikų poreikius. Ši įstatymo nuostata taikoma tuomet kai tėvų turtinė padėtis yra sunki dėl objektyvių priežasčių, nes bendra taisyklė yra ta, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtų.

Spręsdamas visus klausimus dėl nepilnamečių vaikų, teismas vadovaujasi prioritetiniais vaikų interesais (CK 3.3 str., CPK 376 str.) ir visas abejones vertina vaikų naudai. Nors teismas ir sutinka, kad vaikų amžius kol kas yra toks, kad nėra jiems reikalinga kompiuterinė įranga ar telefonai, tačiau ieškovė lentelėje šiuos poreikius nurodo kartu su kitais tikrai pagrįstais poreikiais tokiais kaip baldai, remontas, dėl išlaidų nurodytų 9 lentelės grafoje tokių kaip išlaidos gimtadienio dovanoms bei 4 grafoje (sąsiuviniai, vadovėliai piešimo reikmenys, sportinė apranga teismas sutinka, kad šiuo metu ne visų tuo priemonių reikia vaikams ir atsižvelgdamas į tai mažina bendrus vaikų poreikius per visą lentelę bendra 20 EUR suma, taigi vertina jog vaikų poreikiams reikalinga mėnesiui 510 EUR suma, tačiau pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką dėl kurios teismas jau pasisakė anksčiau išlaikymas nustatomas tokio dydžio, kad jo pakaktų ne tik būtiniesiems vaiko poreikiams, bet ir lavinimui, ugdymui, saviraiškai, todėl teismas nemažina poreikių išvardintų lentelėje daugiau, nes jie tikrai yra pagrįsti ir reikalingi, kad vaikas galėtų augti ir vystytis. Nurodyti poreikiai neviršija MMA, taigi dėl jų ieškovė pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką neprivalėjo teikti pirkinių čekių ir kitų kvitų bei mokėjimo nurodymų.

Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas nesutikdamas teikti išlaikymą po 230 EUR bei sutikdamas teikti po 200 EUR kiekvienam vaikui pasisako priešieškiniu, kad kai kurie poreikiai bus tik ateityje, tačiau neįrodinėja savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.) dėl kurios negalėtų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo ir tokios atsakovo sunkios turtinės padėties teismas taip pat nenustatė, todėl daro išvadą, kad atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties ir tuo pačiu pagrindo mažinti priteistino iš jo išlaikymo vaikams dydį (CPK 178 str.).

Teismas pasisako ir dėl to, kad sūnus D. P. turi sveikatos sutrikimą (kalbos supratimo sutrikimas, prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas), tačiau dėl išlaidų, susijusių su vaiko sveikata, ieškovė neprašo priteisti jam didesnio išlaikymo, neteikė tokių įrodymų ir teismas priteisia vaikams vienodo dydžio išlaikymą.

Dėl valstybės skiriamų vadinamų vaiko pinigų teismas pasisako, kad yra formuojama teismų praktika, kad jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaikų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, tokiu atveju valstybės mokamos išmokos (73 EUR) skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-495-1075/2020), tokiu būdu formuojama Teismų praktika, kad teismas mažinti priteistiną išlaikymą valstybės skiriama išmokos vaikui suma turi tik tuo atveju jei tėvų turtinė padėtis neleidžia tenkinti vaiko poreikių (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 26 p.).

Bylos įrodymai leidžia teigti jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam tenkinti vaikų poreikius ir iš nustatytų poreikių sumos neatimama pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 230 EUR kiekvienam kas mėnuo ir teismas šį reikalavimą tenkina, nes nenustatė, kad tokio dydžio išlaikymas pažeistų vaikų interesus ir teismas nors ir laiko prioritetiniais vaiko interesus, tačiau vadovaujasi ir tuo, kad suformuluoti reikalavimus yra ieškovo pareiga ir nenustatė pagrindų taikyti CPK 376 str. 3 d. tai yra tenkinti reikalavimų daugiau nei yra pareikšta.

Kaip jau minėta atsakovas tikrai neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.) ir teismas nenustatė pagrindų išlaikymo dydžiui mažinti, todėl priteisia išlaikymą ieškovės prašomo dydžio, tai yra po 230 EUR kas mėnuo kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2021 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.) ir nustato, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šių vaikų interesais ieškovė.

Teismas taip pat pasisako, kad ta aplinkybė jog atsakovas turi prievolių kreditoriams nėra pagrindu mažinti priteistino išlaikymo dydį, nes ieškovas turi nuolatines pajamas, turto, yra jaunas, sveikas ir darbingas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2019 m. liepos 14 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., už 27 mėnesius 7 450 EUR. Nurodo, kad turėjo tuo laikotarpiu skirti 12 420 EUR (460X27 mėn.), faktiškai skyrė 4970 EUR, tai yra 184 EUR kas mėnuo (vienam vaikui po 92 EUR kas mėnuo) ir įsiskolinimą sudaro skirtumas iš sumos kurią turėjo sumokėti atėmus faktiškai sumokėtą sumą (12 420 -4970).Ieškovė įrodinėja, kad dėl nepakankamo įsiskolinimo turėjo imti kreditus iš UAB SB lizingas 1700 EUR ir iš IPF Digital Lietuva UAB 1600 EUR 2019-08-01 ir 2020-06-18, kurie jau yra grąžinti (ieškinio 76 p.) bei, kad prie vaikų išlaikymo tuo metu prisidėjo jos brolis G. A. ne mažesne nei 2000 EUR suma, tuo pačiu padėdamas grąžinti minėtus kreditus bei pasirūpindamas gyvenamuoju plotu.

Atsakovas nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir nesutinka, kad vaikų poreikiai tuo metu kai vienam buvo vieneri metai, kitam treji metai buvo tokio paties dydžio kaip nurodyta lentelėje, nes tuo metu jiems daugelio daiktų nereikėjo ir ieškovė tokių išlaidų nepatyrė, teigė jog lankė vaikus ir yra skyręs vaikams išlaikymą grynais pinigais, išlaikymą teikė tokio dydžio kiek galėjo ir kiek reikėjo vaikams tuo metu. Atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad vaikams skyrė daugiau, tai yra ieškovė nepripažino, kad atsakovas vaikų išlaikymą teikė kitu būdu nei pervesdamas į sąskaitą, o atsakovas įrodymų jog mokėjo grynais pinigais (į rankas) nepateikė.

Teismas sutinka, kad CK 3.200 str. numato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo, tuo pačiu turi būti įrodyta, kad visu laikotarpiu ar atskirais laikotarpiais išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo teikiamas ir tai įrodyti turi ieškovė (CPK 176, 178 str.).

Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai nuo 2019 m. liepos 14 d. gyvena atskirai, vaikai gyvena su ieškove, nėra nustatyta jog sutuoktiniai buvo susitaikę ir pradėję gyventi bendrai, ta aplinkybė jog atsakovas vaikus lankė ir galimai kurį laikotarpį juos prižiūrėjo kaip tvirtino liudytoja D. P. nereiškia bendro jų ūkio vedimo.

Išlaikymo instituto paskirtis yra ta, kad būtų nuolat teikiamos lėšos kasdienių vaikų poreikių tenkinimui, kad vaikas galėtų tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Pagal šio straipsnio (įstatymo normos) formuluotę galima daryti išvadą, kad įprastai išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos kai atsirado teisė jo reikalauti, o būtent nuo tos dienos kai vaiko tėvai ar vienas jų nustojo vykdyti pareigą materialiai išlaikyti vaiką.

Yra suformuota Teismų praktika, kad sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą turi būti vadovaujamasi CK 3. 192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Siekiant nustatyti ar yra susidaręs įsiskolinimas išlaikymo ir jo dydį bei laikotarpį reikalinga nustatyti ne tik vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, bet ir būtiną išlaikymo dydį, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento nebevykdoma pareiga išlaikyti vaikus (vaiką).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus (atgalinio) pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti vadovaujamasi tuo metu (įsiskolinimo susidarymo metu) egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-7/2013,). Taigi turi būti nustatytas momentas nuo kurio neteikiamas išlaikymas ir konstatuota teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

CPK 178 str. įtvirtinta bendra įrodinėjimo taisyklė, kad bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir įrodymų turi būti pateikta tiek, kad teismas galėtų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (įrodymų pakankamumo taisyklė), taigi įrodyti reikalavimą dėl įsiskolinimo išlaikymo priteisimo yra ieškovės pareiga, nesutikimą su šiuo reikalavimu įrodyti turi atsakovas.

Ieškovė įrodymų apie konkrečius vaikų poreikius laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d. neteikė, reikalingo visu šiuo laikotarpiu išlaikymo dydį ieškovė nurodė 460 EUR suma mėnesiui.

Teismas pasisako, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o išlaikymo įsiskolinimas ir vaiko poreikiai yra konkretus individualus ginčas ir siejamas jis būtent su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi bei laikotarpiu nuo kada atsirado teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo (nuo kada jis neteikiamas).

Teismas jau pasisakė dėl šalių turtinės padėties spręsdamas išlaikymo vaikams priteisimo klausimą turimo turto prasme ir turtinė šalių padėtis iš esmės nesikeitė.

Ieškovė teikė savo sąskaitos išrašą kartu su ieškiniu ir jame yra duomenys, kad ieškovei 2019-08-01 UAB SB lizingas suteikė vartojimo kreditą 1 700 EUR sumai, tačiau jo paskirtis nenurodyta ir ieškovė nepateikė įrodymų kam buvo panaudota ši suma. Ieškovė iš IPF Digital Lietuva UAB 2020-06-18 gavo 1600 EUR, tačiau šios sumos paskirtis nenurodyta ir kam ji panaudota taip pat byloje duomenų nėra. Dėl G. A. pervestų sumų teismas pasisako, kad prie sumų 1000 EUR, 2020-06-26, 400 EUR 2021-04-03, 320 EUR, 2021-10-07 yra įrašai „skola“, prie 170 EUR ir 24 EUR, 2020 m, kovo mėn. yra nurodyta paskirtis „už pirkinius“ ir esant tokiems įrodymams teismas neturi pagrindo vertinti jog visos šios sumos buvo panaudotos vaikų poreikiams tenkinti.

Spręsdamas vaikų poreikius laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d. (ieškinio pateikimo dienos) teismas pasisako, kad tuo metu vaikai nelankė ugdymo įstaigų, buvo mažamečiai ir jų poreikiams patenkinti pakako mažesnės sumos nei nurodė ieškovė skaičiuodama vieno mėnesio poreikius. Iš ieškovės suformuluoto reikalavimo dalyje išlaikymo įsiskolinimo teismas vertina jog ieškovė įrodinėja įprastinius būtinuosius vaikų poreikius, konkrečių įrodymų dėl įsiskolinimo laikotarpiu turėtų išlaidų neteikia ir teismas vertina jog šiuo atveju aktuali yra suformuota Kasacinio teismo praktika dėl kurios teismas jau yra pasisakęs, o būtent tai jog įrodinėjant būtinuosius vaiko poreikius nenukrypstant nuo orientacinio dydžio, tai yra MMA nereikia teikti konkrečių įrodymų, nes tikrai visuotinai žinoma jog vaikui nuo gimimo reikia maisto, rūbų, higienos priemonių ir kitų, todėl teismas skaičiuoja įsiskolinimo dydį pagal tuo metu buvusią MMA, vertindamas jog būtent tokios sumos reikėjo vaiko protingiems poreikiams tenkinti. Vaiko pinigų neatima, nes ir tuo metu atsakovo turtinė padėtis bei gaunamos pajamos buvo panašios ir jis neįrodė sunkios turtinės padėties ir įsiskolinimo laikotarpiu bei neįrodė, kad teikė daugiau išlaikymo tuo laikotarpiu nei nurodė ieškovė, tai yra teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019-07-14 iki 2021-10-14 yra teikęs vaikų išlaikymui 4970 EUR ir įsiskolinimo laikotarpis yra 27 mėnesiai.

2019 m. MMA neatskaičius mokesčių buvo 555 EUR, o juos atskaičius – 394 EUR, pusė sumos yra 197 EUR ir tokią sumą turėjo teikti atsakovas vienam vaikui jo protingiems poreikiams patenkinti 2020 m atitinkamai buvo 607 EUR ir 446 EUR , pusė sumos 223 EUR ir tokią sumą turėjo teikti atsakovas, 2021 metais- 642 EUR ir 468 EUR, pusė 234 EUR ir būtent tokią sumą turėjo teikti atsakovas vienam vaikui. Atsakovas išlaikymo suma už 2019 m. 5 mėn. vienam vaikui turėjo būti 985 EUR (197X5), 2020 m. už 12 mėn. -2676 EUR (223X12), 2021 m. už 10 mėn. 2300 (230X10), tai yra viso įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėjo vienam vaikui suteikti 5961 EUR yra du vaikai, taigi turėjo suteikti 11922 EUR, atsakovas yra skyręs 4970 EUR ir susidaręs skirtumas 6952 EUR (11922-4970) priteisiamas iš atsakovo ieškovei kaip išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d. (CK 3.200 str.).

Teismas dar pasisako, kad yra suformuota Teismų praktika, kad tuo laikotarpiu kai vaiko tėvai gyvena skyrium, pareiga įrodyti jog visu laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius, tenka atsakovui bei tai jog ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo nėra pagrindu mažinti išlaikymo įsiskolinimą (Teismų praktika 2020, 53p. 623-691, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-273-969/2020). Atsakovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2021-10-14 teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimas nemažinamas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

CPK 385 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant klausimą.

Teismas nepilnamečių vaikų tėvų santuoką nutraukia ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina, todėl teismo sprendimu išsprendžia nepilnamečių vaikų bendravimo su jų tėvu klausimą. Juolab, kad tokį reikalavimą atsakovas yra pareiškęs priešieškiniu.

Teikdama ieškinį ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo neformulavo, Atsiliepimu į priešieškinį šioje dalyje visiškai nesutiko su bendravimo tvarkos 11 punktu, kad ieškovė be raštiško atsakovo sutikimo negali išvykti su vaikais į užsienio valstybę. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės sutarė, kad laikinai, atostogoms ar pan. išvykstant į užsienį tokio atsakovo sutikimo nereikia, jis būtų reikalingas tik išvykstant nuolat gyventi į užsienį. Ieškovė taip pat sutiko, kad nereikalingas ir pereinamasis laikotarpis, atsakovui pradėjus bendrauti su vaikais nors ir ne visiškai taip kaip nustatyta teismo nutartimi ir atsižvelgiant bent jau esminius vaikų poreikius,

Institucija teikė išvadą raštu ir žodžiu, kad bendravimo su tėvu tvarkos nustatymas pagal priešieškinį atitinka vaikų interesus. Vaikai nebuvo išklausyti, nes dėl amžiaus nesugeba suformuluoti savo nuomonės.

CK 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus , rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios ir jos nepasibaigia su santuokos nutraukimu ir nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatoma vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str. ) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina(CK 3.159 str. 2 d., 3 d.).

Vaikai turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, nutraukus tėvų santuoką, vaiko teisės nesikeičia (CK 3.161 str.). Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina jų tėvai (CK 3.163 str.1 d.). Vaikai taip pat turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 str., Vaiko teisių pagrindų įstatymo 48 straipsnis).

Įstatymas reglamentuoja, kad tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.165 str. 1 d.) taip pat ir gyvenantys skyrium, kartu su vaikais gyvenantis tėvas ar motina neturi kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaikais (CK 3.170 str. 1-3 dalys)

Teismas jau yra pasisakęs, kad vaiko tėvai visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sveikata ir pan. sprendžia bendru sutarimu, o jeigu nesusitaria, tokius ginčus sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3d.), taigi ir tėvams nesusitariant dėl bendravimo tvarkos, ją nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam būtų vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys su vaiku tuomet, kai vaikui to labiausia reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-316-706/2016)

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų tėvai bent jau dėl tėvo bendravimo su vaikais pradėjo daryti nuolaidas, bando ieškoti kompromisų.

Bendravimas vaiko su abiem tėvais turi būti maksimalus, jis gali būti ribojamas tik nustačius grėsmę vaiko saugumui, sveikatai.

Teismas derindamas vaikų tėvų interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str.) nustato atsakovo bendravimo su vaikais tvarką faktiškai tokią kaip suformuluotą priešieškiniu, tikslinant 11 p., kad sutikimas raštu kito iš tėvų reikalingas tik išvykstant į užsienio valstybę nuolat gyventi.

Dėl prievolės kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo

Ieškovė ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad skolinius įsipareigojimus kreditoriams Swedbank AB ir AB SEB bankas sutuoktiniai įgijo iki santuokos sudarymo ir , todėl byloje jų padalinimo klausimas nebus sprendžiamas. Jie į bylą įtraukti tik dėl to, kad kreditoriai turi teisę žinoti apie iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo ir gali reikšti nuomonę dėl kiekvienam sutuoktiniui tenkančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies (DOK 29701, 2021-10-27, 23 p.).

Atsakovas atsiliepime dėl prievolių kreditoriams vykdymo nepasisakė ir taip pat tokio reikalavimo neformulavo priešieškiniu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, tai yra 2016 m. gegužės 06 d. ieškovė, atsakovas ir Swedbank AB sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria kreditorius (bankas) suteikė bylos šalims kaip kredito gavėjams 20 000 EUR kreditą būstui su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pirkti, taikant šiam turtui hipoteką ir šios sutarties 13 p. nustatyta, kad kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus bei vykdyti visus sutartyje nurodytus įsipareigojimus lieka solidari . Kredito gavėjai atsako bankui kaip solidarūs skolininkai ir bankas turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Atsakovas teikė duomenis, kad perveda į ieškovės sąskaitą paskolos dalį, tačiau ta aplinkybė neturi reikšmės ginčo sprendimui, kadangi nei viena šalis neprašo keisti pobūdį prievolės, tai yra ją modifikuoti bei nekeičia turto esančio (duomenys neskelbtini), kuriam taikyta hipoteka teisinio statuso, neprašo jo pripažinti bendra jungtine ar asmenine nuosavybe, o turtas yra įgytas ir registruotas VĮ Registrų centras duomenų išraše bendra daline bylos šalių nuosavybe, kiekvienam po ½ dalį ir šis įrašas laikomas teisingu kol nenuginčytas.

Trečiasis asmuo Swedbank AB byloje savarankiškų reikalavimų neteikė, atsiliepimo neteikė be svarbių priežasčių. Byloje yra pateikta informacija 2022-03-28 raštu, kad prievolė pagal minėtą sutartį vykdoma tinkamai.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2019-05-25 ir 2019-05-27 bylos šalių pasirašytą susitarimą su banku dėl kredito pakeitimo, tačiau šiuo susitarimu nebuvo keičiamas nei prievolės pobūdis, nei kredito grąžinimo tvarka, tai yra kredito gavėjų atsakomybė prieš banką. Susitarime pasisakyta jog pakeitus mokėjimo dieną atitinkamai bus pakeista kredito grąžinimo pradžios data, galutinis kredito grąžinimo terminas.

Teismas pasisako, kad prievolės Swedbank AB pobūdis nekeičiamas ir nemodifikuojamas, bylos šalių atsakomybė bankui lieka tokia pati kaip jie susitarė sutartimi (13 punktas), reikalavimų dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo tvarkos ir būdo bankas nereiškė ir teismas vertina jog nėra reikalinga pasisakyti sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šios prievolės, nes kaip jau sakyta, šiuo teismo sprendimu nei prievolės pobūdis, nei vykdymo tvarka nekeičiami, o sutartis sudaryta ir prievolė atsirado iki santuokos sudarymo.

|Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi vykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2009-04-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiek bylos šalys, tiek kreditorius sutinka, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė ir įsipareigojimai tarp ieškovės ir atsakovo nedalinamai, nes sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo ir teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl jos nepasisako, kadangi nesikeičia nei prievolės pobūdis, ji nemodifikuojama, nei vykdymo tvarka ir atsakomybė prie banką, nes pagal prievolę buvo ir yra atsakingas atsakovas.

Teismas dar pasisako jog nesant reikalavimų dėl prievolių pobūdžio, vykdymo tvarkos nėra reikalinga dėl jų pasisakyti ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes teismas sprendžia ir pasisako dėl ieškiniu/priešieškiniu pareikštų reikalavimų.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 vertės, pirmosios registracijos data 1998-06-16 padalinti ir jį asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo nei atsiliepimu, nei priešieškiniu. Dėl automobilio vertės ieškovė ir atsakovas jokių įrodymų neteikė. Skirtingai aiškino automobilio buvimo kiekvieno žinioje aplinkybes. Ieškovė tvirtina jog automobilis yra atsakovo žinioje, atsakovas gi aiškina, kad jis buvo jo žinioje, vėliau jie apsikeitė automobiliais ir automobilis AUD A3, 1998 m., liko pas ieškovę. Ieškovė tvirtina jog reikalauja padalinti šį automobilį nors jis ir yra bevertis dėl to, kad jis yra atsakovo žinioje, o registruotas jos vardu ir įvykus eismo įvykiui, jai gali kilti pareiga atlyginti žalą, jeigu automobilis liks nepadalintas.

VĮ Registrų centras duomenimis automobilis AUDI A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. ieškovės vardu registruotas 2019-01-09, tai yra po santuokos sudarymo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas bei nesant ginčo tarp šalių po santuokos paliktinas atsakovui, kompensacija ieškovei nepriteisiama, nes iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei ieškovė, nei atsakovas įrodymų dėl automobilio vertės neteikė ir laikėsi pozicijos, kad jis yra bevertis (0 vertės), automobilis dalintinas, nes jis yra privalomai registruotinas turtas ir jo nepadalinus, išliks kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo (CK 3.88 str. 1d. 1 p., 3.116 str. 1 d., 3.100 str., 3.87 str. 2 d.).

Dėl kitų automobilių palikimo, pripažinus juos asmenine nuosavybe

Byloje nekilo ginčo dėl automobilio VW Golf Plus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m., registruoto ieškovės vardu 2021 m. balandžio 10 d. po santuokos nutraukimo palikimo asmenine jos nuosavybe bei dėl automobilių BMW SERIE X valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. 2021 m. vasario 28 d. registruoto atsakovo vardu ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. registruoto atsakovo vardu 2020 m. birželio 29 d., po santuokos nutraukimo palikimo asmenine atsakovo nuosavybe, tai yra ieškovė prašo šiuos tris automobilius pripažinti asmenine to vardu, kurio jis registruotas ir nedalinti, o palikti kiekvieno asmenine nuosavybe, kadangi jie įgyti sutuoktiniams kartu negyvenant nuo 2019-07-14. Atsakovas su šia ieškovės pozicija sutiko ir prieštaravimų nereiškė nei atsiliepimu, nei priešieškiniu ir teismas vertina jog atsakovas ieškovės ieškinį šioje dalyje pripažino (CPK 140 str. 2 d. ir detaliai dėl jo nepasisako, o pasisako tik tiek, kad šiuo teismo sprendimu tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kyla nuo 2019 m. liepos 14 d. jiems nustojus gyventi bendrai. Visi trys automobiliai nors ir įgyti santuokos metu, bet jau gyvenant atskirai sutuoktiniams, nei vienas neįrodinėja, kad jiems įgyti buvo panaudotos kito lėšos, teismas vertina jog šie automobiliai įgyti už kiekvieno asmenines lėšas ir pripažįsta juos kiekvieno asmenine nuosavybe pagal tai, kurio vardu yra registruoti VĮ Regitra registre ir palieka kiekvienam po santuokos nutraukimo (CK 3.67 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.127 str. 2 d.)

Dėl nekilnojamojo turto įgyto iki santuokos sudarymo

Ieškovė formuluoja reikalavimą ieškiniu (32-38 p., 6-7 p.) ir prašyme dėl trūkumų šalinimo DOK39701, 2021-10-27, 25-29 p. teismo sprendime (rezoliucinėje dalyje) nurodyti, kad nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, ieškovei asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą ieškovė palaikė ir bylos nagrinėjimo pabaigoje. Atsakovas priešieškiniu reikalavimų dėl turto neformulavo, atsiliepime pasisakė, kad ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atmestinas, nes turtas jau ir taip priklauso ieškovei, ji yra ji savininkė.

Vienas iš ieškovės motyvų kodėl teismas turi pasisakyti dėl nekilnojamojo turto teismo sprendimu yra tas, kad ateityje notaras gali reikalauti duomenų, kito buvusio sutuoktinio sutikimo sudaryti sandorį ir duomenų ar turtas nebuvo santuokoje pagerintas, prieš tvirtinant bet kokį sandorį, susijusį su tuo turtu. Dėl šios aplinkybės atsakovas atsiliepimu yra pasisakęs, kad „tai, kad ateityje notaras ar kitas asmuo gali reikalauti įrodymo, jog toks turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, nesudaro pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, priteisti pačiam šios nuosavybės turėtojui“.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nutraukiant santuoką turi būti padalinta (CK 3.116 str., 3.117 str.), nedalinamas turtas išvardintas CK 3.120 straipsnyje ( sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, nepilnamečių vaikų daiktai).

CK 3.127 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas pasisako detaliau kas yra bendroji nuosavybė, o būtent bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybė teisės objektą ir juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str.). Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.87 str. 1 d. reglamentuoja, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. 2 dalis to paties straipsnio reglamentuoja, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė , kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Tokie būdai išvardinti CK 3.100 straipsnyje.

Esminis skirtumas nuo bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės yra tas ar yra nustatytos savininko dalys. Jei dalys nenustatytos ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sprendžiama pagal jo įsigijimo momentą, tai yra ar turtas įgytas iki santuokos sudarymo ar po jos sudarymo, nes tik po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Įstatyme numatyti atvejai kai turtas priklausantis asmenine nuosavybe gali būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir jis gali būti pripažintas teismo sprendimu jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (CK 3.90 str. 1 d.). To paties straipsnio antra dalis numato, kad jeigu turtą asmeniniams poreikiams tenkinti įsigydamas, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas tokį turtą gali pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Nei vienos šios aplinkybės neįrodinėja nei ieškovė, nei atsakovas ir neformuluoja ieškiniu/priešieškiniu reikalavimo turto priklausančio asmeninės nuosavybės teise pripažinti bendra jungtine nuosavybe, bei neįrodinėja, kad nekilnojamasis turtas, registruotas kiekvieno vardu ar kiekvienam po ½ dalį, ar jo dalis buvo iš esmės pagerinta ir jį reikia pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) įgytas su paskola gauta iš Swedbank AB, o butą Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovas nusipirko 2009 m. paėmęs paskolą iš AB SEB bankas (39.40 p. ieškinio)

Iš byloje esančio VĮ Registrų centras duomenų išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypas 0.4000 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai registruoti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį nuo 2016 m. gegužės 16 d. ir įregistravimo pagrindas yra 2016-05-13 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,8300ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas asmeninės nuosavybės teise ieškovės vardu nuo 2016-06-08, įgytas pagal 2016-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas asmeninės nuosavybės teise atsakovo vardu nuo 2009-05-18 ir įgytas pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-30, pagrindu.

Nagrinėjama byla yra dėl santuokos nutraukimo ir CK 3.59 str. bei CPK 385 str. išvardinta kokius klausimus turi išspręsti teismas nutraukdamas santuoką ir vienas yra bendro turto padalijimas, tačiau nėra nustatyta, kad teismas nutraukdamas santuoką turi sprendimu pasisakyti (išvardinti sprendimo rezoliucinėje dalyje) ir turtą priklausantį sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise jeigu nekeičiamas jo statusas, tai yra jis nepripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas jau pasisakė, kad byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl nekilnojamojo turto išvardinto anksčiau ar dalies pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas bylą sprendžia pagal pareikštus ieškiniu/priešieškiniu reikalavimus, nekilnojamojo turto teisinio statuso šiuo teismo sprendimu teismas nekeičia, turtas kaip yra registruotas taip ir lieka kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, dalinamas tik turtas priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dėl tokio turto padalinimo teismas jau pasisakė, tokiu būdu vertina jog ieškovės reikalavimas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti (palikti) turtą ir taip priklausantį asmeninės nuosavybės teise, ieškovei ir atitinkamai atsakovui yra perteklinis, nepagrįstas, neįrodytas ir netenkinamas (CPK 178 str.).

Įrašai Nekilnojamojo turto registre laikomi teisingais kol nenuginčyti ir jų dėl nekilnojamojo turto registruoto ieškovės ir/ar atsakovo vardu nei viena šalis neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiu ar pakeisti.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo klausimas (CK 3.59 str., 3.70 str.), teismas bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 135 str., 143 str., 5 str.), šioje byloje tokio reikalavimo nereiškia nei ieškovė, nei atsakovas ir teismas jo nesprendžia nesant pareikšto reikalavimo, nes tai nėra ta ginčo dalis kai teismas galėtų spręsti daugiau reikalavimų nei pareikšta (CPK 376 str.)

Dėl priešieškinio kitų reikalavimų

Teismas jau pasisakė, kad tenkina priešieškinio reikalavimą bendravimo tvarkos atsakovo su vaikais nustatymo, todėl iš naujo dėl to nepasisako.

Teismas santuoką nutraukia dėl atsakovo kaltės ir dėl to yra sprendimu pasisakęs, tai reiškia jog teismas netenkina priešieškinio reikalavimo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl kitų šalių išsakytų motyvų teismas nepasisako, kaip neturinčių tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui.

Teismas pasisako, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo ir rungimosi principas, reiškiantis jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), tiek ieškovė, tiek atsakovas bylą vedė per atstovus advokatus, taigi turėjo galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir turėjo žinoti jog teismas ginčą sprendžia pagal suformuluotus ieškiniu, priešieškiniu reikalavimus ir tik dėl jų pasisako ir esant poreikiui teikti pareiškimus dėl ieškinio (priešieškinio ) dalyko arba pagrindo pakeitimo CPK 141 str. 1 d. pagrindu ir tvarka (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas dalinai, priešieškinis taip pat tenkinamas dalinai. Ieškovė ir atsakovas bylą vedė per pasirinktus advokatus ir nei vienas nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei neatleistas. Teismas priima galutinį sprendimą ir paskirsto tiek šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tiek bylinėjimosi išlaidas valstybei turėtas ryšium su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Teismas ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino ieškinį iš dalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 1 601,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (83 Eur žyminio mokesčio ir 1 518,25 Eur advokato pagalbai apmokėti). Ieškovė ieškinyje buvo suformavusi aštuonis reikalavimus iš kurių teismas penkis tenkino visiškai, du tenkino iš dalies, vieną atmetė visiškai, tokiu būdu vertintina, kad teismas tenkino šešis reikalavimus iš aštuonių. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 75 procentus ieškinio, iš atsakovo ieškovei priteistina atitinkama bylinėjimosi išlaidų patirtų už suteiktas advokato paslaugas dalis, t. y. 1138,69 Eur bei 62,25 Eur žyminio mokesčio dalis, viso 1 200,94 bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 3 291 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 206 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 85 Eur žyminis mokestis). Atsakovas patikslintame priešieškinyje suformulavęs du reikalavimus, iš kurių vieną teismas tenkino, kitą atmetė, tokiu būdu teismas tenkino 50 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 50 procento patikslinto priešieškinio, iš ieškovės atsakovui priteistina atitinkama bylinėjimosi išlaidų patirtų už suteiktas advokato paslaugas dalis, t. y. 1 603 Eur bei 42,50 Eur žyminio mokesčio dalis, viso 1 645,50 bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 385 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: vyrui – P., moteriai – P..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių V. P. ir R. P. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2019 m. liepos 14 dienos.

Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo R. P. 700 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečių vaikų D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. P. , gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis po 230 EUR kiekvienam vaikui kas mėnuo nuo ieškinio padavimo dienos (2021-10-14) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šių vaikų interesais V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d., tai yra i už 27 mėnesius, 6 952 EUR. Išlaikymo įsiskolinimo sumas šių vaikų interesais valdo ieškovė V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovui R. P. paskirti automobilį Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 1998 m. birželio 16 d., 0 (nulio) EUR vertės.

Pripažinti automobilį VW Golf Plus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2006 m. spalio 2 d. ir asmenine ieškovės V. P. nuosavybe ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jis asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovei V. P..

Pripažinti automobilius BMW SERIE X valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2003 m. sausio 3 d. ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1999 m. sausio 27 d. asmenine atsakovo R. P. nuosavybe ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo jie asmeninės nuosavybės teise lieka atsakovui R. P..

Netenkinti ieškovės V. P. reikalavimo dėl nustatymo, kad nekilnojamasis turtas, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti pastatai ir kiemo įrengimai adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei V. P. ir atsakovui R. P., kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. P., kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P., kadangi išvardintas turtas taip priklauso ir yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir šiuo teismo sprendimu nedalinamas bei nekečiamas jo teisinis statusas.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad atsakovas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau atsakovas) su nepilnamečiais vaikais D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir S. P., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau vaikais) iki jų pilnametystės bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas kalendorinių metų kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu - bendravimo tvarka numatyta atskirai) bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, privalo vaikų motiną informuoti prieš 2 dienas.

2. Didžiąsias metų šventes atsakovas su vaikais bendrauja:

a. kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 18 val..

b. Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas sutinka su atsakovu, Naujuosius metus vaikai sutinka su ieškove. Kai šv. Kalėdas vaikai praleidžia su ieškove, Naujų metų šventę vaikai sutinka su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gruodžio 31 d. 18 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

c. Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val..

Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai bendrauja su motina. Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.

3. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val., jei toks bendravimas gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais.

4. Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val.(darbo dieną). Jei vaiko gimtadienis būna savaitgalį, atsakovas vaikus pasiima 10 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais metais, kai vaikai gimtadienius švenčia su ieškove, atsakovas vaikus gimtadienio šventei pasiima sekančią dieną po gimimo dienos 17 val. , parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val., jei ši diena būna savaitgalį - atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima 10 val., parveža vaikus į j gyvenamąją vietą 18 val.

5. Kasmetinių vasaros atostogų metu, kurių grafiką atsakovas prieš mėnesį praneša ieškovei, atsakovas pasiima vaikus du kartus po septynias dienas, apie šias dienas iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryto, parveža vaikus septintos dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

6. Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, telekomunikacinėmis programėlėmis) vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ieškovė įsipareigoja vaikų ryšio priemonių neužslaptinti slaptažodžiais ar kitokiu būdu neapriboti šių ryšio priemonių prieinamumo atsakovui. Ieškovei taikomos tokios pačios nuotolinio bendravimo su vaikais taisyklės.

7. Atsakovas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, laikantis tėvui nustatytos bendravimo su vaikais trukmės, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu praneša ieškovei valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą ir tikslų laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai, adresai).

8. Jei kuris nors iš vaikų suserga, ieškovė apie tai nedelsiant informuoja atsakovą SMS žinute ar skambučiu.

9. Jei numatytąjį mėnesio savaitgalį atsakovas dėl savo ar vaikų ligos negali pasiimti vaikų, atsakovo pasimatymas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį pasveikus vaikams, ar atsakovui.

10. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

11. Jeigu vienas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų jais pasirūpinti. Jeigu kitas iš tėvų negali prižiūrėti vaikų, tai tėvai vienas kitą turi informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys.

12. Vaikų priežiūra jiems būnant stacionare gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu.

Netenkinti atsakovo R. P. priešieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200,94 EUR ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1645,50 EUR atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 6,16 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinas apsaugos priemones taikytas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimis: 2021 m. lapkričio 23 d. - dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo R. P. ir 2022 m. balandžio 4d. – dėl laikinos atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė