Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

ieškovei palikti automobilį Volkswagen Golf Plus Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2006 m. spalio 2 d.

Po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise palikti po ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau nekilnojamas turtas).

Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žmonės savo dvasinius išgyvenimus išgyvena įvairiai: vieni kreipiasi į psichologus, kiti išsipasakoja draugams, treti pergyvena savyje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-774-560/2014). Kaip nurodyta anksčiau, santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė nebegalėjo kęsti atsakovo žiauraus elgesio, nuolatinio girtavimo, todėl ji 2019 m. liepos 14 d. su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl to visa mažamečių vaikų auginimo našta teko būtent ieškovei.

Taigi, sudarydama santuoką, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį sukurti darnią šeimą, būti sutuoktinio mylima, gerbiama, kartu su sutuoktiniu auginti vaikus pilnavertėje šeimoje, gyventi ramų šeimyninį gyvenimą, kartu su atsakovu rūpintis visais šeimos reikalais. Sudarant santuoką šalys prisiekė vienas kitą gerbti ir būti lojaliais. Faktas, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, žiauriai elgtis su sutuoktine ir kitais šeimos nariais, vartoti jų atžvilgiu fizinį smurtą, dėl to ieškovė su mažamečiais vaikais liko viena, ją ypač įskaudino ir sukėlė jai itin neigiamas pasekmes. Ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, pažeminimą kaip sutuoktinė ir kaip žmogus. Dėl atsakovo elgesio sutrypta ieškovės savivertė, ji jaučiasi nereikalinga, nemaloniai jaučiasi ir prieš savo artimus giminaičius, draugus, ją kamuoja emocinė depresija, sutriko bendravimas, kamuoja gėdos prieš aplinkinius jausmas, beviltiškumas. Dėl atsakovo geros moralės požiūriu smerktino elgesio, ieškovės lūkesčiai turėti patikimą gyvenimo draugą ir partnerį, buvo nuvilti ir sužlugdyti, kas neabejotinai sukėlė ieškovei skaudžius išgyvenimus. Ieškovė turi dėti dideles pastangas, siekiant išgyventi šį laikotarpį. Pažymėtina, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė smurtu, t. y. tyčiniais veiksmais, kurie dėl savo pobūdžio yra kliūtis šalims susitaikyti.

Nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei skaudžius dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus padarinius, darytina išvada, kad ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad dvasinių atsakovės išgyvenimų neatlygins jokie pinigai, tačiau piniginė kompensacija šiek tiek atlygintų padarytą neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 1.500,00 € suma. Neturtinės žalos atlyginimą ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės nuomone, priteistinos neturtinės žalos dydis nėra per didelis, nes prisiteisus tokio dydžio žalą, ieškovė galės skirti priteistas lėšas savo ir vaikų gerovei kurti, pradėti naują gyvenimą, kas leis sumažinti nuolatos jaučiamą įtampą.

CK 3.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Atitinkamai CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas, įgytas po santuokos sudarymo: keleivinis automobilis AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1998 m. birželio 16 d., kurio vertė 00,00 € (bevertis);

Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų santuokoje neįgijo. Ar jų įgijo atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Kaip minėta, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję tik automobilį AUDI A3, kuris ieškovės vertinimu yra bevertis. Minėtu automobiliu disponuoja atsakovas. Ieškovei šio automobilio likimas nėra žinomas, todėl ieškovė teismo prašys po santuokos nutraukimo šį automobilį asmeninės nuosavybė teise priteisti atsakovui.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Ieškovės skaičiavimais, Šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga bent 1.060,00 € dydžio suma per mėnesį (po 530,00 € kiekvienam vaikui). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kas mėnesį 140,00 € sumą vaikų išlaikymui skiria valstybė bei į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, gerbiamo teismo prašysime iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 230,00 € ((530,00 € – 70,00 €) / 2) dydžio sumą, mokamą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečiui sūnui nustatytas kalbos supratimo sutrikimas bei prieštaraujančio supratimo sutrikimas. skirti sūnaus lavinimui.

Nagrinėjamu atveju, šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2019 m. liepos 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų vaikų išlaikymui atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (per 27 mėnesius) turėjo skirti bent 460,00 € sumą per mėnesį, galima daryti išvadą, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas prie vaikų išlaikymo turėjo prisidėti bent 12.420,00 € suma (27 mėn. x 460,00 €). Nepaisant to, iš pridedamų išrašų (laikotarpis nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 10 d.) matyti, jog atsakovas vaikų išlaikymui skyrė vos 4.970,00 € (arba apie 184,00 € per mėnesį, t. y. vos po 92,00 € kiekvienam vaikui), išlaikymą teikė nereguliariai, tiek, kiek pats norėjo, visiškai ignoruodamas vaikų poreikius. Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, matyti, kad yra susidaręs 7.450,00 € (12.420,00 € - 4.970,00 €) išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašys iš atsakovo priteisti.

Pažymėtina, kad dėl nepakankamo išlaikymo teikimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į kreditų įstaigas dėl kreditų jai suteikimo, tokiu būdu didesne dalimi prisidėdama prie vaikų išlaikymo. Iš pridedamų banko sąskaitos išrašų, matyti, kad ieškovei kreditorius UAB SB LIZINGAS 2019 m. rugpjūčio 1 d. suteikė 1.700,00 € kreditą, o 2020 m. birželio 18 d. jai 1.600,00 € kreditą suteikė ir kreditorius IPF DIGITAL LIETUVA, UAB. Šiai dienai minėti kreditai jau grąžinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei sunkiu laikotarpiu, prie vaikų išlaikymo, be kita ko, prisidėjo ir ieškovės brolis G. A., kuris ieškovei ir jos vaikams padėjo tiek moraliai, tiek materialiai, skirdamas ne mažesnę nei 2.000,00 € sumą, be kita ko, padėdamas padengti ir minėtus kreditus, pasirūpino gyvenamuoju plotu. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daugiau nei akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo teismo priteisti. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Ieškovė teikė atsiliepimą dėl atsakovo priešieškinio, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka dalinai ir nurodė, kad šalių santuokos iširimą sąlygojo išskirtinai nuo atsakovo priklausę veiksniai, t. y. jo gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu) bei polinkis į agresyvų, smurtinį elgesį. Su ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovas naudojo smurtą ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš jos nepilnametį sūnų, jis ne vieną kartą buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodytas nusikalstamas veikas atsakovas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2018 m. balandžio 2 d. (pirmadienį (antrąją Velykų dieną), kai atsakovas smurtavo prieš ieškovės nepilnametį sūnų, jam buvo nustatytas 1,46 prom. neblaivumas. Atitinkamai 2019 m. kovo 9 d. (šeštadienį), kai atsakovas smurtavo prieš ieškovę, jam buvo nustatytas net 2,28 prom. neblaivumas. Ieškovė papildomai paaiškina, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis, atsakovas, užuot skyręs laiko šeima ir laisvalaikį leidęs su šeima, visas šias dienas versdavo šeimą kentėti iš baimės. Kiekvieną savaitgalį, švenčių dienas, taip pat ir „ilguosius savaitgalius“ jis praleisdavo be saiko vartodamas alkoholį (dažniausiai alų ir degtinę), vienas arba su kaimynais. Darbo dienomis, grįžęs iš darbo, jis išgerdavo 1-2 skardines alaus, bet nedarbo dienomis, jų išgerdavo pakuotėmis (24 vnt.). Tokiomis dienomis ieškovė stengdavosi kuo anksčiau paruošti vaikams vakarienę, pavalgydinti, nuprausti ir eiti į namo antrą aukštą miegoti. Sąlygota didžiulės baimės, ieškovė duris į antrą aukštą užremdavo stalu, o vaikams užmigus ji budėdavo baimėje, laukdama kada grįš neblaivus sutuoktinis ir bandys veržtis pas ieškovę. Tą naktį, kai atsakovas sumušė ieškovės sūnų N. J., ieškovė su vaikais taip pat slėpėsi antrame namo aukšte. Sūnus N. ruošėsi miegoti, o ieškovė su mažesniais vaikais buvo kitame kambaryje. Tuo metu, kai grįžo visiškai neblaivus atsakovas, ieškovė maitino šalių mažametę dukrą S. Kiekvieną kartą, kai atsakovas sugrįždavo neblaivus, tai ieškovei kėlė itin didelę baimę ir nerimą, kadangi išgėręs, atsakovas tampa itin agresyvus ir savo agresiją išlieja ant ieškovės bei kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų. Bemaitindama dukrą, ieškovė išgirdo stiprų beldimą į duris (vedančias į antrą namo aukštą). Vėliau ieškovė išgirdo, kaip atsakovui pavyko užremtas duris atidaryti. Užlipęs į viršų, atsakovas ant ieškovės pradėjo šaukti, vadinti ją įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, visiškai ignoruodamas faktą, kad tame pačiame kambaryje yra šalių nepilnamečiai vaikai. Negana to, atsakovas buvo toks piktas, kad pradėjo į ieškovę mėtyti daiktus (knygas, statulėles, vazas). Ieškovė, bijodama, kad atsakovas gali sužeisti vaikus, juos uždengė pagalvėmis ir jėga išstūmė atsakovą iš kambario bei ėjo raminti iš baimės verkiančių vaikų, kai kitame kambaryje išgirdo sūnaus N. klyksmą. Nubėgusi į sūnaus kambarį ieškovė pamatė, jog sūnus parverstas ant krėslo, kaip įmanydamas stengiasi rankomis užsidengti galvą, o atsakovas jį tranko kumščiais. Išsigandusi ieškovė, jėga atplėšė atsakovą nuo sūnaus ir iškvietė policiją. Pažymėtina, kad aukščiau ieškovės nurodytas faktines aplinkybes apie atsakovo besaikį alkoholio vartojimą kiekvieną savaitgalį bei jo agresyvumą, be kita ko patvirtina ir su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (teismo baudžiamieji įsakymai), iš kurių turinio matyti, jog visas nusikalstamas veikas atsakovas padarė nedarbo dienomis, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Negana to, kad atsakovas vartojo alkoholį, jis tuo pačiu metu vartodavo ir psichotropinius vaistus, nuo ko tapdavo dar agresyvesnis. Atsakovo motina dirbo (duomenys neskelbtini). Ji iš ligoninės parnešdavo atsakovui psichotropinių vaistų ir liepdavo juos gerti teigdama, kad atsakovas bus mažiau „nervuotas“, nepaisant to, jog tokių vaistų atsakovui joks kompetentingas gydytojas nebuvo paskyręs. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo motinos neduoti jam tokio veikimo (psichotropinių) vaistų, kadangi sumaišius juos su alkoholiu, atsakovo elgesys tapdavo sunkiai prognozuojamas. Ieškovė siūlė atsakovo motinai įkalbėti savo sūnų nueiti pas savo srities specialistą – psichologą ar psichiatrą, kadangi nuo atsakovo agresyvaus elgesio labiausiai kenčia su juo gyvenantys šeimos nariai. Pažymėtina, kad minėti psichotropiniai vaistai be priežiūros mėtydavosi visur – tiek namuose tiek automobilyje.

Taip pat, ieškovė pažymi, kad priešieškinyje išreikšta atsakovo pozicija, neva „atsakovas negalėjo valdyti savo pajamų, jo banko kortelė buvo pas ieškovę, ji sprendė kiek ir kokiems poreikiams atsakovui galima duoti grynųjų pinigų“, neatitinka tikrovės. Ieškovės vertinimu, tokiais melagingais paaiškinimais atsakovas tesiekia klaidinti teismą. Ieškovė niekada nėra turėjusi sutuoktinio (atsakovo) banko kortelės ir (ar) kontroliavusi jo pajamų ir išlaidų. Pažymėtina, kad jei šios aplinkybės būtų buvusios tiesa, ieškovė niekada nebūtų leidusi šeimos pinigines lėšas švaistyti besaikiam alkoholio vartojimui. Faktą, kad būtent pats atsakovas disponavo savo banko kortelėmis galėtų patvirtinti jo banko sąskaitos išrašai, iš kurių matytųsi jo atlikti atsiskaitymai važiuojant į darbą ir iš jo. Jei atsakovas teismo posėdžio metu davęs priesaiką toliau tvirtins buvus jo nurodytas aplinkybes apie jo banko kortelių buvimą pas ieškovę, ieškovė svarstys galimybę teikti teismui prašymą dėl atsakovo banko sąskaitos išrašo išreikalavimo iš banko.

Vertinant atsakovo teiginius dėl šeimos pajamų, ieškovė papildomai paaiškina, kad būdama vaiko auginimo atostogose, siekdama, kad šeimos finansinė padėtis būtų kuo geresnė, ji įkūrė paukščių ūkį – parduodavo kiaušinius, paukštieną. Darbas ūkyje buvo tik ieškovės pareiga, atsakovas prie to neprisidėdavo. Atsakovas tik važiuodamas į darbą, pakeliui užveždavo kiaušinius ir paukštieną pirkėjams. Gautas lėšas jis išleisdavo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. grįždamas namo nupirkdavo produktų pagal ieškovės žinute atsiųstą pirkinių sąrašą, o tais atvejais, kai po savaitgalio, dėl atsakovo alkoholio vartojimo šalys būdavo susipykę, atsakovas visas gautas lėšas pasilikdavo sau. Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, daugiau nei akivaizdu, jog šalių santuoka iširo iškirtinai dėl atsakovo kaltės, todėl jo prašymas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Priešieškinyje atsakovas iš esmės teigia, kad jam teikiant 400,00 € dydžio (po 200,00 € kiekvienam vaikui), išlaikymą, to užteks abiems šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutinka visiškai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730,00 € arba apie 530,00 € atskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad būtent tokią sumą (530,00 €) ieškovė ir nurodžiusi kaip reikalingą bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tai yra „minimalus vaiko poreikių tenkinimo standartas“, kurio įrodinėti ieškovas neturėtų būti verčiamas, todėl atsakovo argumentai, neva vaikų poreikiai neįrodyti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė papildomai paaiškina, jog abu šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą – vaikų darželį. Dėl šios priežasties vaikams reikalingos kanceliarinės priemonės, knygelės, lavinamieji žaislai. Įvairių švenčių progomis reikalinga teminė apranga, kas sąlygoja papildomas išlaidas, kadangi kiekvienai šventei reikalinga vis kita apranga (sausio 13 d., vasario 16 d., Kalėdos, Užgavėnės, Velykos ir pan.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir skyriumi gyvenančių vaikų bendravimo tvarką. Su tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės sutinka, tačiau yra įsitikinusi, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikai turėtų galimybę priprasti prie tėvo, kurio šiuo metu jau faktiškai nebepažįsta. Priešingu atveju, šalių mažamečių vaikų psichinei sveikatai gali būti padaryta neatitaisoma žala, o ypač sūnui D., kuriam nustatytas raidos sutrikimas. Ieškovės vertinimu, atsakovas, pirmą pusmetį po teismo sprendimo priėmimo, su vaikais turėtų bendrauti tik dalyvaujant vaikų mamai, keletą kartų per savaitę (duomenys neskelbtini) mieste. Antrą pusmetį tėvas su vaikais turėtų bendrauti pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, t. y. be nakvynės. Ir tik atkūrus vaikų ir tėvo ryšį, atsakovas galėtų vaikus pasiimti ilgeniam laikotarpiui, pagal jo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką. Kaip minėta, atsakovo siūlomai nustatyti bendravimo tvarkai ieškovė iš esmės neprieštarauja. Ieškovė kategoriškai nesutinka tik su siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos 11 punktu, pagal kurį „ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo“, kadangi toks bendravimo tvarkos nustatymas šiurkčiai ribotų ieškovės, kaip šalių nepilnamečių vaikų motinos teises, todėl šis atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje ieškovė neprieštaravo atsakovo priešieškinio tenkinimui dalyje bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais, pasisakė jog nereikalauja primygtinai ir pereinamojo laikotarpio, nes atsakovas pradėjo bendrauti su vaikais ir atsižvelgia į jų poreikius, todėl pereinamasis laikotarpis gali būti ir nenustatomas dėl priešieškinio 11 punkto sutinka jog kito iš tėvų rašytinis sutikimas yra reikalingas tuomet jeigu išvykstama su vaikais į kitą valstybę nuolat gyventi ir mano jog atsakovo suformuluotas 11 p. dėl bendravimo tvarkos yra perteklinis. Kitų savo pozicijų ieškovė nekeitė.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu teismo prašo ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš jo išlaikymą vaikams po 200 EUR kas mėnuo kiekvienam vaikui nuo 2021 m. spalio 21 d. iki jų pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais (išvardinta 4 p.).

Priešieškiniu atsakovas nurodė šias aplinkybes: CK 3.61 str. 1 d. nurodo, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės ir šį reikalavimą grindžia įsiteisėjusiais baudžiamaisiais įsakymais, pagal kuriuos atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl BK 140 str. numatytos veikos.

Nustatant santuokos nutrūkimo priežastis būtina atlikti ne tik formalų įrodymų tyrimą, bet ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Nors byloje yra pateikti duomenys apie atsakovo teistumą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ieškovė nenurodo, kad atsakovas buvo provokuojamas, sukuriama konfliktinė situacija, kurioje atsakovas panaudojo smurtą. Baudžiamojoje byloje dėl smurto prieš ieškovę, atsakovas pripažino kaltę vien dėl to, kad nenorėjo pačios ieškovės apkaltinti smurtavus prieš atsakovą. Būtent ieškovė puolė atsakovą su žarstekliu, o atsakovas gynėsi ir pastūmė ieškovę, dėl ko ji atsitrenkė į sieną.

Ieškovė yra valdingo būdo, nepasitikinti, įtarinėjanti, mėgstanti kontrolę moteris. Viso šeiminio gyvenimo metu atsakovas negalėjo valdyti savo pajamų, jo banko kortelė buvo pas ieškovę, ji sprendė kiek ir kokiems poreikiams atsakovui galima duoti grynųjų pinigų. Atsakovas, pagal ieškovės primygtinius reikalavimus, kalbėdamas telefonu, visuomet turėjo būti šalia ieškovės, kad ši girdėtų ką kalba ir su kuo atsakovas bendrauja. Ieškovės nuomone, ji privalėjo žinoti ir reikalavo visų duomenų apie visus atsakovo pažįstamus ir draugus, jų gyvenamųjų vietų adresus. Tokia, visa apimanti ir nuolatinė kontrolė buvo pagrindinė priežastis konfliktinėms situacijoms šeimoje ir nelygiaverčiams sutuoktinių santykiams.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau tokie pareiškimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas neneigia, kad visiškai nevartoja alkoholio, tačiau juo tikrai nepiktnaudžiauja. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Kiekvieną kartą prieš pradedant darbą atsakovui privaloma pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Per penkiolika darbo metų įmonėje atsakovas nei kartą nėra atėjęs į darbą neblaivus, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų už darbo taisyklių pažeidimą.

Ieškovė ne kartą yra pati smurtavusi prieš ieškovą (kartą, atsakovui grįžus iš kaimyno, ieškovė nustūmė jį nuo laiptų).Atsakovas, stengdamasis palaikyti gerus santykius šeimoje, pirko ieškovei dovanas, gėles. Vestuvių metinių proga paruošęs staigmeną ieškovei - kelionę į Palangą, tačiau ieškovė tyčia nevažiavo, nes atsakovas nepasitarė su ieškove. Ieškovė pyko dėl visko, kas buvo daroma be jos leidimo ar pritarimo. Atsakovas buvo kaltinamas visada ir už viską. Netgi už tai, kad ieškovė su atsakovu susilaukė vaikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas prašo teismo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė ieškinyje pateikia duomenis, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro apie 1060,00 eurų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šią sumą sudaro tokios išlaidos, kaip pvz.: uniformos, sportinė apranga, kanceliarinės prekės, transporto bilietai, kultūriniai renginiai, vaiko ir draugų gimtadieniai, kelionės, išvykos, stovyklos, išlaidos, susijusios su vaikui reikalingų baldų, remonto darbų, kompiuterinės įrangos ir telefonų įsigijimu. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškinyje pateiktos išlaidos yra visiškai nepagrįstos, nes vienam vaikui yra trys metai, kitam - penkeri. Nei vienam iš jų nereikia daugumos iš ieškovės lentelėje nurodytų dalykų. Aplinkybė, jog ateityje šiems dalykams išlaidas ieškovė patirs, nepatvirtina, jog išlaidos bus būtent tokios, kokias prašo priteisti ieškovė. Išlaidos laikytina tai, ką šiuo metu ieškovė patiria išlaikydama nepilnamečius vaikus.

Atsakovo vertinimu, suprantama, kad išlaidos maistui, gyvenamajam būstui, aprangai yra tikros ir ieškovė, šias išlaidas patiria, tačiau, kaip minėta aukščiau, dalis išlaidų yra tik galimos ateityje, bet ne realios ir patiriamos šiuo metu. Atsakovas prašo teismo nustatyti nepilnamečiams vaikams po 200 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Kadangi ieškovė nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais, atsakovas jau kurį laiką nėra matęs vaikų, matyti, kad bendravimo su vaikais tvarkos abipusių šalių sutarimu nėra galimybių nustatyti. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką.

Nustatant bendravimo su vaikais tvarką, turi būti atsižvelgta ne tik į vaikų poreikius ar tėvų norus, bet ir į tai, ar realiai pavyks nustatytą tvarką įgyvendinti šalims. Kaip minėta anksčiau, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), dirba nakties valandomis. Ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas - (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo darbo pobūdžio ir šalių gyvenamųjų vietų atstumo, atsakovas neturėtų galimybių darbo savaitės dienomis pasiimti vaikų keletui valandų pabendrauti. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovas tikisi, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui dažniau pabendrauti su vaikais.

Atsakovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką:

Atsakovas kalendorinių metų kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu - bendravimo tvarka numatyta atskirai) bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, privalo vaikų motiną informuoti prieš 2 dienas. Nelyginių savaičių savaitgaliais su vaikais bendrauja ieškove.

Didžiąsias metų šventes atsakovas su vaikais švenčia tokia tvarka: kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 18 val.. Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas sutinka su atsakovu, Naujuosius metus vaikai sutinka su ieškove. Kai šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, Naujų metų šventę vaikai sutinka su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gruodžio 31 d. 18 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val..

Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja motina.

Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai bendrauja su motina. Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.

Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val., jei toks bendravimas gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais.

Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val.(darbo dieną). Jei vaiko gimtadienis būna savaitgalį, atsakovas vaikus pasiima 10 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais metais, kai vaikai gimtadienius švenčia su ieškove, atsakovas vaikus gimtadienio šventei pasiima sekančią dieną po gimimo dienos 17 val. , parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val., jei ši diena būna savaitgalį - atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima 10 val., parveža vaikus į j gyvenamąją vietą 18 val.

Kasmetinių vasaros atostogų metu, kurių grafiką atsakovas prieš mėnesį praneša ieškovei, atsakovas pasiima vaikus du kartus po septynias dienas, apie šias dienas iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryto, parveža vaikus septintos dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, telekomunikacinėmis programėlėmis) vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ieškovė įsipareigoja vaikų ryšio priemonių neužslaptinti slaptažodžiais ar kitokiu būdu neapriboti šių ryšio priemonių prieinamumo atsakovui. Ieškovei taikomos tokios pačios nuotolinio bendravimo su vaikais taisyklės.

Atsakovas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, laikantis tėvui nustatytos bendravimo su vaikais trukmės, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu praneša ieškovei valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą ir tikslų laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai).

Jei kuris nors iš vaikų serga, ieškovė apie tai informuoja atsakovą SMS žinute ar skambučiu

Jei atsakovas dėl ligos negali pasiimti vaikų, apie tai ieškovė informuojama SMS žinute.

Jei numatytąjį mėnesio savaitgalį atsakovas dėl savo ar vaikų ligos negali pasiimti vaikų, atsakovo pasimatymas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį pasveikus vaikams, ar atsakovui.

Ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

Jeigu vienas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų jais pasirūpinti. Jeigu kitas iš tėvų negali prižiūrėti vaikų, tai tėvai vienas kitą turi informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys. Vaikų priežiūra jiems būnant gydymo stacionare ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu.

Reikalavimu priešieškinio atsakovas prašo jo bendravimo su vaikais tvarką prašo nustatyti tokią:

1. Atsakovas kalendorinių metų kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu - bendravimo tvarka numatyta atskirai) bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, privalo vaikų motiną informuoti prieš 2 dienas. Nelyginių savaičių savaitgaliais su vaikais bendrauja ieškove.

2. Didžiąsias metų šventes atsakovas su vaikais švenčia tokia tvarka: kalendoriniais lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 18 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Kalėdų dieną 18 val.. Tais metais, kai vaikai Šv. Kalėdas sutinka su atsakovu, Naujuosius metus vaikai sutinka su ieškove. Kai šv. Kalėdas vaikai švenčia su ieškove, Naujų metų šventę vaikai sutinka su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gruodžio 31 d. 18 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.

3. Šv. Velykų laikotarpiu tėvo bendravimas su vaikais nustatomas tokiu būdu: Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja tėvas, pirmą šv. Velykų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 10.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val..

Kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų abi dienas su vaikais bendrauja motina.

4. Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną vaikai bendrauja su motina. Tėvas, tuo atveju, jeigu vaikai yra su juo, išvakarėse grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.

5. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir gimimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00 val., jei toks bendravimas gali būti suderinamas su vaikų dienotvarke ir mokslais.

6. Vaikų gimtadieniai švenčiami tokia tvarka: lyginiais kalendoriniais metais vaikai gimtadienio šventę švenčia su atsakovu. Atsakovas vaikus pasiima gimtadienio dienos 17 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val.(darbo dieną). Jei vaiko gimtadienis būna savaitgalį, atsakovas vaikus pasiima 10 val., parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais metais, kai vaikai gimtadienius švenčia su ieškove, atsakovas vaikus gimtadienio šventei pasiima sekančią dieną po gimimo dienos 17 val. , parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą 19 val., jei ši diena būna savaitgalį - atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima 10 val., parveža vaikus į j gyvenamąją vietą 18 val.

7. Kasmetinių vasaros atostogų metu, kurių grafiką atsakovas prieš mėnesį praneša ieškovei, atsakovas pasiima vaikus du kartus po septynias dienas, apie šias dienas iš anksto informavęs ieškovę. Atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ryto, parveža vaikus septintos dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą.

8. Atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, telekomunikacinėmis programėlėmis) vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ieškovė įsipareigoja vaikų ryšio priemonių neužslaptinti slaptažodžiais ar kitokiu būdu neapriboti šių ryšio priemonių prieinamumo atsakovui. Ieškovei taikomos tokios pačios nuotolinio bendravimo su vaikais taisyklės.

9. Atsakovas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, laikantis tėvui nustatytos bendravimo su vaikais trukmės, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu praneša ieškovei valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą ir tikslų laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai, adresai).

10. Jei kuris nors iš vaikų suserga, ieškovė apie tai nedelsiant informuoja atsakovą SMS žinute ar skambučiu. Jei numatytąjį mėnesio savaitgalį atsakovas dėl savo ar vaikų ligos negali pasiimti vaikų, atsakovo pasimatymas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį pasveikus vaikams, ar atsakovui.

11. Ieškovė negali išvykti su vaikais iš Lietuvos be atskiro atsakovo rašytinio sutikimo.

12. Nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties.

13. Jeigu vienas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų jais pasirūpinti. Jeigu kitas iš tėvų negali prižiūrėti vaikų, tai tėvai vienas kitą turi informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys.

14. Vaikų priežiūra jiems būnant stacionare gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu.

Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir nesutiko jog santuoka iširo dėl jo vieno kaltės bei atsiliepime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir priešieškiniu dėl santuokos iširimo priežasčių, todėl teismas jų dar kartą nenurodo.

Nesutiko, kad iš jo būtų priteista neturtinė žala ieškovei ir nurodė, kad faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog dėl santuokos nutrūkimo kalta yra ir pati ieškovė, kuri negerbė ir nevertino sutuoktinio, jo atžvilgiu naudojo psichologinį ir ekonominį smurtą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir (ar) amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar(ir) fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija ir kt. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, kurios kaltė pasireiškė ypatingu valdingumu, nepagarba atsakovui, ekonominio smurto naudojimu, dėl to reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsakovas neprieštaravo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 14 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas pasisakė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovas. Kadangi ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo šį turtą priteisti atsakovui, atsakovas dėl to neprieštarauja ir detaliau dėl šio prašymo nepasisako. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo tokiu būdu kaip nurodo ieškovė atsakovas neprieštarauja.

Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra atmestinas. CK 3.127 str. 1 d. nustato, kad teismas padalija bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą. Ieškovė šiuo atveju prašo teismo spręsti dėl iki santuokos įgyto jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto jai priteisimo. Iš esmės nėra jokio teisinio pagrindo šį turtą priteisti ieškovei, kadangi ji ir taip yra šio turto savininkė. Tai, kad ateityje notaras, ar kitas asmuo gali prašyti įrodymo, jog toks turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, nesudaro pagrindo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, priteisti pačiam šios nuosavybės turėtojui.

Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nustatant gyvenamąją vietą su ieškove atsakovas vertina vaikų amžių ir motinos poreikį tokio amžiaus vaikams. Atsakovas puikiai supranta, kad vaikai yra maži ir mamos buvimas šalia jiems yra ypatingai svarbus. Atsakovas niekuomet nesmurtavo prieš savo vaikus, juos labai myli ir jais rūpinasi. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu. Dėl šių aplinkybių atsakovas nesutinka su ieškovės motyvais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Atsakovas prašo teismo kritiškai vertinti pateiktą ieškovės paskaičiavimą dėl išlaikymo vaikams, kadangi jie visiškai neaktualūs ir nepatvirtina išlaidų, kurias ieškovė patiria išlaikydama vaikus. Iš ieškinyje pateiktos lentelės matyti, kad ieškovė neva patiria išlaidas vaikų vadovėliams, uniformoms, būreliams, stovykloms, kino teatrui. Akivaizdu, kad šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos, nes vienam vaikui yra trys metai, o kitam - penkeri. Nei vienam iš jų nereikia daugumos iš ieškovės lentelėje nurodytų dalykų. Aplinkybė, jog ateityje šiems dalykams išlaidas ieškovė gali patirti, nepatvirtina, jog tos išlaidos bus būtent tokios, kokias prašo priteisti ieškovė. Išlaidos laikytina tai, ką šiuo metu ieškovė patiria išlaikydama nepilnamečius vaikus. Suprantama, kad išlaidos maistui, gyvenamajam būstui, aprangai ieškovė patiria, tačiau, kaip minėta anksčiau, dalis nurodytų išlaidų yra tik galimos ateityje, bet ne realiai patiriamos šiuo metu.

Atsakovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė prašo priteisti 7 450 Eur dydžio įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, skaičiuojant išlaikymo dydį po 230 Eur kas mėnesį, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 14 d. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė nepagrindė jog vaikų išlaikymui šiuo metu reikalinga skirti po 230 Eur. Tuo labiau, kad 2019 metais vienam vaikui buvo vieneri, o kitam -treji metai. Akivaizdu, kad išlaikymo lentelėje nurodytų daugelio išlaidų ieškovė tikrai nepatyrė, kaip jų nepatiria ir šiuo metu. Atsakovas visą laiką teikė vaikams išlaikymą tiek, kiek galėjo ir kiek vaikams reikėjo. Ieškovė nenurodė, kad atsakovas vaikų išlaikymui yra davęs grynųjų pinigų, atvažiavęs pasimatyti su vaikais, vaikams nupirkdavo reikalingus daiktus. Kadangi ieškovė neįrodė įsiskolinimo dydžio, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus teismo posėdžio metu ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais priešieškiniu bei atsiliepimu į ieškovės ieškinį, sutiko, kad išvežant vaikus į užsienį kito iš tėvų sutikimas raštu reikalingas tik tuomet jeigu išvykstama nuolat gyventi.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovė ir atsakovas neturi bendrų dalintinų prievolių, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Pasisakė, kad atsakovas yra su AB SEB bankas 2009-0-22 sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimą pagal ją yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintini. Nurodo, kad ieškiniu keliami reikalavimai nepažeidžia banko interesų ir bankas nereiškia prieštaravimų bei prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK 43628, 2021-11-24). Atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį pasisakė, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu nepasisako dėl turimų asmeninių įsipareigojimų pagal 2009-04-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo, pakartojo analogišką poziciją kaip atsiliepime į ieškinį bei nurodė, kad atsakovo patikslintu priešieškiniu keliami reikalavimais nėra susiję su banko kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis ir teisėtais interesais bei nereiškė jiems prieštaravimų ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK 7043, 2022-02-21).

Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str.).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuris su tuo nesutinka ir teigia jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė tvirtina jog atsakovas naudojo prieš ją ir kitus šeimos narius fizinį, smurtą ir girtavo. Atsakovas tvirtino jog ir pati ieškovė naudojo smurtą prieš jį (žarstekliu) buvo pavydi, kontroliuojanti, valdinga.

Atsakovas jokių rašytinių įrodymų byloje, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo neteikė. Jo prašymu liudytoja buvo apklausta atsakovo motina, kuri nepatvirtino jog ieškovė prieš atsakovą vartojo smurtą, liudytoja nurodė jog nesutarimų šeimoje buvo, tačiau ieškovės smurto neįvardino.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovas nesutinka jog santuoka iširo dėl vien dėl jo kaltės ir įrodinėja abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo. Įrodyti teigiamą aplinkybę turi asmuo ją teigiantis (CPK 178 str.), atsakovas neįrodė ieškovės provokuojamo ar konfliktiško elgesio, valdingumo ar smurto naudojimo. Byloje nėra įrodymų jog ieškovė nesirūpino šeima ar atsakovu kol jie gyveno bendrai. Aplinkybės jog ieškovė su vaikais 2019 m. vasarą (liepos) mėn. išvyko gyventi kitur – į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini) nevertinama kaip nesirūpinimas šeima ar jos palikimas, kadangi tai įvyko po to kai atsakovas pavartojo smurtą ieškovės atžvilgiu ir teismas tai vertina kaip ieškovės siekį išvengti smurto protrūkio pakartotinai bei saugumo vaikams užtikrinimą, nes atsakovas smurtą naudojo ir prieš ieškovės sūnų.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytos šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (išvardintos pareigos CK 3.26., 3.27 str.3.30 str.) .

Bylos šalys nesutarimams dėl teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo išspręsti nesikreipė nei į šeimos psichologą, nei kitur iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Jie bandė ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau tai jiems nepavyko ir tai jie bandė 2021 m. kai jau faktiškai gyveno skyrium.

Ieškovė prašo jai priteisti 1500eurų neturtinę žalą, kurią ji patyrė atsakovui vartojant fizinį smurtą, girtaujant dėl ko ji turėjo išvykti su vaikais ir jos lūkesčiai sukurti darnią šeimą buvo sutrypti, ji patyrė emocinę depresiją, įtampą , baimę , jautėsi pažeminta kaip sutuoktinė ir žmogus, sumažėjo jos savivertė, jaučiasi nereikalinga nemaloniai jaučiasi prieš giminaičius ir draugus, sumažėjo bendravimas, jaučia gėdos jausmą.

Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, prašo jį atmesti.

Liudytoja D. P. paliudijo, jog nežino, kad sūnus vartotų psichotropinių vaistų; jam nesiūliusi jų vartoti. Sūnaus ir marčios santykiai nebuvo normalūs. Ieškovė visada norėjo valdyti, kontroliuoti ir sekti. Neleisdavo išsakyti savo nuomonės, savarankiškai priimti sprendimų, neleisdavo bendrauti su artimaisiais telefonu ar atvykti. Sūnus sakęs, kad neleidžia bendrauti. Atvažiavus pas sūnų į svečius, V. ją ignoruodavo, išeidavo iš namų. Ji nenorėjo, kad jos vyras bendrautų, nes teigė, kad visi daro jam blogą įtaką. V. buvo sakiusi, kad prieš santuoką sirgusi depresija, kadangi pastojo, du nėštumai buvo, todėl vaistų nevartojo. Santuokos metu sūnus į svečius neatvažiuodavo. Kol gyveno kartu sūnus nesiguodė, o kai V. su vaikais išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) sakė, kad neįmanoma su ja susitarti, susikalbėti. R. P. važiuodavo pamatyti vaikų savaitgaliais į (duomenys neskelbtini), dėl jų verkdavo, V. ne visada atidarydavo duris, atidarydavo, kai jis būdavo gavęs atlyginimą. Buvo bandoma išsaugoti šeimą ir susitaikyti; pandemijos laikotarpiu, kai V. negalėjo dirbti darželyje, nes buvo viskas uždaryta, tai sūnus beveik du mėnesius gyveno su vaikais, kai tik darželis atsidarė, jis (sūnus) buvo tuoj pat išvarytas. Ieškovė nesikreipė į liudytoją, kad ši įkalbėtų sūnų nueiti pas psichiatrą, psichologą. Psichotropinių vaistų iš ligoninės sūnui neparnešdavo. Iki santuokos V. pati parnešdavo alaus, o vėliau kildavo konfliktai, jei sūnus savaitgalį išgerdavo alaus.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovė įrodinėja, kad su atsakovu negyvena nuo 2019 m. liepos 14 d, atsakovas su tuo sutinka ir šią aplinkybę patvirtina kiti bylos įrodymai. Ta aplinkybė jog po 2019 m. liepos 14 d. atsakovas, lankydavo vaikus ieškovės gyvenamojoje vietoje ir galimai yra likęs nakvoti, nepatvirtina jog sutuoktiniai buvo pradėję bendrai gyventi ir po 2019 m. liepos 14d.

ų vaikų poreikius. Ši įstatymo nuostata taikoma tuomet kai tėvų turtinė padėtis yra sunki dėl objektyvių priežasčių, nes bendra taisyklė yra ta, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtų.

Spręsdamas visus klausimus dėl nepilnamečių vaikų, teismas vadovaujasi prioritetiniais vaikų interesais (CK 3.3 str., CPK 376 str.) ir visas abejones vertina vaikų naudai. Nors teismas ir sutinka, kad vaikų amžius kol kas yra toks, kad nėra jiems reikalinga kompiuterinė įranga ar telefonai, tačiau ieškovė lentelėje šiuos poreikius nurodo kartu su kitais tikrai pagrįstais poreikiais tokiais kaip baldai, remontas, dėl išlaidų nurodytų 9 lentelės grafoje tokių kaip išlaidos gimtadienio dovanoms bei 4 grafoje (sąsiuviniai, vadovėliai piešimo reikmenys, sportinė apranga teismas sutinka, kad šiuo metu ne visų tuo priemonių reikia vaikams ir atsižvelgdamas į tai mažina bendrus vaikų poreikius per visą lentelę bendra 20 EUR suma, taigi vertina jog vaikų poreikiams reikalinga mėnesiui 510 EUR suma, tačiau pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką dėl kurios teismas jau pasisakė anksčiau išlaikymas nustatomas tokio dydžio, kad jo pakaktų ne tik būtiniesiems vaiko poreikiams, bet ir lavinimui, ugdymui, saviraiškai, todėl teismas nemažina poreikių išvardintų lentelėje daugiau, nes jie tikrai yra pagrįsti ir reikalingi, kad vaikas galėtų augti ir vystytis. Nurodyti poreikiai neviršija MMA, taigi dėl jų ieškovė pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką neprivalėjo teikti pirkinių čekių ir kitų kvitų bei mokėjimo nurodymų.

Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas nesutikdamas teikti išlaikymą po 230 EUR bei sutikdamas teikti po 200 EUR kiekvienam vaikui pasisako priešieškiniu, kad kai kurie poreikiai bus tik ateityje, tačiau neįrodinėja savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.) dėl kurios negalėtų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo ir tokios atsakovo sunkios turtinės padėties teismas taip pat nenustatė, todėl daro išvadą, kad atsakovas neįrodė sunkios turtinės padėties ir tuo pačiu pagrindo mažinti priteistino iš jo išlaikymo vaikams dydį (CPK 178 str.).

Atsakovas nesutinka, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir nesutinka, kad vaikų poreikiai tuo metu kai vienam buvo vieneri metai, kitam treji metai buvo tokio paties dydžio kaip nurodyta lentelėje, nes tuo metu jiems daugelio daiktų nereikėjo ir ieškovė tokių išlaidų nepatyrė, teigė jog lankė vaikus ir yra skyręs vaikams išlaikymą grynais pinigais, išlaikymą teikė tokio dydžio kiek galėjo ir kiek reikėjo vaikams tuo metu. Atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad vaikams skyrė daugiau, tai yra ieškovė nepripažino, kad atsakovas vaikų išlaikymą teikė kitu būdu nei pervesdamas į sąskaitą, o atsakovas įrodymų jog mokėjo grynais pinigais (į rankas) nepateikė.

2019 m. MMA neatskaičius mokesčių buvo 555 EUR, o juos atskaičius – 394 EUR, pusė sumos yra 197 EUR ir tokią sumą turėjo teikti atsakovas vienam vaikui jo protingiems poreikiams patenkinti 2020 m atitinkamai buvo 607 EUR ir 446 EUR , pusė sumos 223 EUR ir tokią sumą turėjo teikti atsakovas, 2021 metais- 642 EUR ir 468 EUR, pusė 234 EUR ir būtent tokią sumą turėjo teikti atsakovas vienam vaikui. Atsakovas išlaikymo suma už 2019 m. 5 mėn. vienam vaikui turėjo būti 985 EUR (197X5), 2020 m. už 12 mėn. -2676 EUR (223X12), 2021 m. už 10 mėn. 2300 (230X10), tai yra viso įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėjo vienam vaikui suteikti 5961 EUR yra du vaikai, taigi turėjo suteikti 11922 EUR, atsakovas yra skyręs 4970 EUR ir susidaręs skirtumas 6952 EUR (11922-4970) priteisiamas iš atsakovo ieškovei kaip išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 14 d. (CK 3.200 str.).

CPK 385 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas be kitų klausimų turi išspręsti ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant klausimą.

Atsakovas atsiliepime dėl prievolių kreditoriams vykdymo nepasisakė ir taip pat tokio reikalavimo neformulavo priešieškiniu.

Trečiasis asmuo Swedbank AB byloje savarankiškų reikalavimų neteikė, atsiliepimo neteikė be svarbių priežasčių. Byloje yra pateikta informacija 2022-03-28 raštu, kad prievolė pagal minėtą sutartį vykdoma tinkamai.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2019-05-25 ir 2019-05-27 bylos šalių pasirašytą susitarimą su banku dėl kredito pakeitimo, tačiau šiuo susitarimu nebuvo keičiamas nei prievolės pobūdis, nei kredito grąžinimo tvarka, tai yra kredito gavėjų atsakomybė prieš banką. Susitarime pasisakyta jog pakeitus mokėjimo dieną atitinkamai bus pakeista kredito grąžinimo pradžios data, galutinis kredito grąžinimo terminas.

VĮ Registrų centras duomenimis automobilis AUDI A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. ieškovės vardu registruotas 2019-01-09, tai yra po santuokos sudarymo ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas bei nesant ginčo tarp šalių po santuokos paliktinas atsakovui, kompensacija ieškovei nepriteisiama, nes iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei ieškovė, nei atsakovas įrodymų dėl automobilio vertės neteikė ir laikėsi pozicijos, kad jis yra bevertis (0 vertės), automobilis dalintinas, nes jis yra privalomai registruotinas turtas ir jo nepadalinus, išliks kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo (CK 3.88 str. 1d. 1 p., 3.116 str. 1 d., 3.100 str., 3.87 str. 2 d.).

Byloje nekilo ginčo dėl automobilio VW Golf Plus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m., registruoto ieškovės vardu 2021 m. balandžio 10 d. po santuokos nutraukimo palikimo asmenine jos nuosavybe bei dėl automobilių BMW SERIE X valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. 2021 m. vasario 28 d. registruoto atsakovo vardu ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. registruoto atsakovo vardu 2020 m. birželio 29 d., po santuokos nutraukimo palikimo asmenine atsakovo nuosavybe, tai yra ieškovė prašo šiuos tris automobilius pripažinti asmenine to vardu, kurio jis registruotas ir nedalinti, o palikti kiekvieno asmenine nuosavybe, kadangi jie įgyti sutuoktiniams kartu negyvenant nuo 2019-07-14. Atsakovas su šia ieškovės pozicija sutiko ir prieštaravimų nereiškė nei atsiliepimu, nei priešieškiniu ir teismas vertina jog atsakovas ieškovės ieškinį šioje dalyje pripažino (CPK 140 str. 2 d. ir detaliai dėl jo nepasisako, o pasisako tik tiek, kad šiuo teismo sprendimu tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kyla nuo 2019 m. liepos 14 d. jiems nustojus gyventi bendrai. Visi trys automobiliai nors ir įgyti santuokos metu, bet jau gyvenant atskirai sutuoktiniams, nei vienas neįrodinėja, kad jiems įgyti buvo panaudotos kito lėšos, teismas vertina jog šie automobiliai įgyti už kiekvieno asmenines lėšas ir pripažįsta juos kiekvieno asmenine nuosavybe pagal tai, kurio vardu yra registruoti VĮ Regitra registre ir palieka kiekvienam po santuokos nutraukimo (CK 3.67 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.127 str. 2 d.)

Ieškovė formuluoja reikalavimą ieškiniu (32-38 p., 6-7 p.) ir prašyme dėl trūkumų šalinimo DOK39701, 2021-10-27, 25-29 p. teismo sprendime (rezoliucinėje dalyje) nurodyti, kad nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, ieškovei asmeninės nuosavybės teise lieka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą ieškovė palaikė ir bylos nagrinėjimo pabaigoje. Atsakovas priešieškiniu reikalavimų dėl turto neformulavo, atsiliepime pasisakė, kad ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atmestinas, nes turtas jau ir taip priklauso ieškovei, ji yra ji savininkė.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nutraukiant santuoką turi būti padalinta (CK 3.116 str., 3.117 str.), nedalinamas turtas išvardintas CK 3.120 straipsnyje ( sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, nepilnamečių vaikų daiktai).