Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (pareiškėjų) J. M. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams šalinti civilinėje byloje Nr. 2-269-405/2012 pagal pareiškėjų J. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantams terminą pašalinti trūkumus – pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią LR CK 3.53 str. reikalavimus, įrodymus apie turto pasidalijimą, santuokos liudijimo originalą, I. M. gimimo liudijimo ir kreditavimo sutarties originalus ar tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas.

Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad teismas klaidingai įvertino sutarties nuostatas, nes joje nurodyti abiejų pareiškėjų, J. M. ir I. M., turtinės pareigos ir teisės; teismas klaidingai nustatė, jog sutartyje buvo dalijamas pareiškėjo I. M. asmeninis įsipareigojimas bankui pagal 2007-01-04 kreditavimo sutartį ir pareiškėjui I. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės; sutartyje yra nurodytos sutuoktinio su kuriuo vaikas nelieka gyventi turtinės teisės ir pareigos vaikui; nepagrįstas teismo reikalavimas pateikti įrodymus, apie pareiškėjų santuokos metu įgytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų bei viso kito kilnojamojo turto pasidalijimą, nes minėtą turtą pareiškėjai pasidalino taikiai.

Įstatymas leidžia sutuoktiniams nutraukti santuoką supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Viena tokių sąlygų – sutuoktiniai su prašymu nutraukti santuoką privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o jos turinys turi atitikti CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus (CPK 539 str. 2 d.). Pareiškėjai tokią sutartį sudarė ir pateikė teismui.

CPK 539 str. 2 d. numatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus. CK 3.53 str. 3 d. numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalijamas pareiškėjo asmeninis įsipareigojimas AB „DnB Nord“ bankui pagal 2007-01-04 kreditavimo sutartį Nr. 225 bei pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) „F. E.“, v/n (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog CK 3.89 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog prievolė kreditoriui AB „DnB Nord” bankui lieka asmenine I. M. nuosavybe (sutarties 6.4. p.). Dėl pareiškėjui I. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini), „F. E.“, v/n (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta, kad jos po santuokos nutraukimo jos atitenka pareiškėjui I. M. (7.4 p.). Taigi, šiuo atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nedalijo asmeninio pareiškėjo I. M. turto, o konstatavo įstatyminę prezumpciją, kad asmenine I. M. nuosavybe esantis turtas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine I. M. nuosavybe. Nors CK 3.53 str. neįtvirtintas reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti ir asmeninį (nedalintiną) sutuoktinių turtą, tačiau tokio turto nurodymas nelaikytinas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumu.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo įsipareigojimai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nėra konkrečios turtinės pareigos, kurių nevykdant galėtų būti išduotas vykdomasis raštas.

Iš pateiktos sutarties 3.1. ir 3.2. punktų matyti, kad nepilnametės dukros I. M. išlaikymo tvarka ir forma bendru sutarimu buvo nustatyta vienam iš tėvų, su kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Sutartyje yra aiškiai įvardintos vaiko tėvo turtinės pareigos. Pažymėtina, jog pareiškimo priėmimo metu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos negali būti vertinamos, nes teismas pačią sutartį vertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo minėtą pareiškimo trūkumą.

Šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.5. p. šalys nurodė, jog bendrai šalių įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo. Minėta, kad skundžiama nutartimi teismas pareikalavo pateikti įrodymus apie kito turto ( namų apstatymo ir apyvokos reikmenų) pasidalijimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti namų apyvokos daiktų pasidalijimo įrodymus išeina už teismui priskirtos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolės funkcijos ribų. Įstatymas nenustato pareigos teismui tokios kategorijos bylose (kuomet nėra sutuoktinių ginčo, CK 3.51 str. 2 d.) patvirtinti kiekvieno daikto pasidalijimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutarimu, ben­dro tur­to (jo kie­kio ir ver­tės) nu­ro­dy­mas ir jo pa­si­da­li­ji­mas yra su­tuok­ti­nių, o ne teis­mo pa­rei­ga (CK 3.51str. - 3.53 str.). Sutarties laisvės principas be kita ko reiškia, jog sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms tesės normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Sutarties laisvės principas lemia ir tai, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią (CK 6.156 str. – 6.158 str.). Pažymėtina, jog su­tuok­ti­niams su­tar­ty­je nu­ro­džius ben­drą tur­tą ir atitinka­mai jį pa­si­dalinus teismo sprendimas patvirtinti šią sutartį reikš, jog yra konstatuota, kad dau­giau ben­dro tur­to sutuokti­niai ne­tu­ri (ką konstatavo ir pareiškėjai sutarties 7.6 p.), to­dėl jie ne­ga­lės pa­reikš­ti nau­jo ieš­ki­nio dėl tur­to, nenurody­to su­tar­ty­je, padaliji­mo. Prieš pri­im­da­mas spren­di­mą dėl san­tuo­kos nu­trau­ki­mo ir sutarties dėl san­tuo­kos nutrau­ki­mo pa­sek­mių pa­tvir­ti­ni­mo, teismas turėtų ša­lims iš­aiš­kin­ti, kad toks įsiteisėjęs teis­mo spren­di­mas už­kirs ke­lią su­tuok­ti­niams reikš­ti ta­pa­tų rei­ka­la­vi­mą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nutartis apskustoje dalyje, kurioje pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti trūkumus – pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią LR CK 3.53 str. reikalavimus, įrodymus apie turto pasidalijimą, - naikintina, o pareiškėjų bendras prašymas dėl santuokos nutraukimo ne ginčo tvarka pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teismas

nutarė:

panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-269-405/2012 dalyje, kurioje pareiškėjai buvo įpareigoti pašalinti trūkumus – pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią LR CK 3.53 str. reikalavimus, įrodymus apie turto pasidalijimą, ir pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.