Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pakrovėjo vairuotojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį baudos bausme, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 9 d., apie 22.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą delnu sudavė į veido dešinę pusę savo šeimos narei - sutuoktinei V. P., kuri nuo smūgio veido kaire puse trenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 22.30 val., tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas. Jis ėjo iš virtuvės į koridorių ir praeidamas sudavė vieną smūgį delnu į veido dešinę pusę. Galėjo nuo smūgio sutuoktinė trenkti veido kairę pusę į durų staktą. Po to sutuoktinė iškvietė policiją. Dėl šio įvykio jis kaltę pripažįsta pilnai, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 96-99).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1);

tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 22.45 val., namuose, adresu, (duomenys neskelbtini)., R. P., kuriam nustatytas 2,28 promilių girtumas, savo sutuoktinei V. P., sudavė vieną smūgį delnu į galvą ir po šio smūgio, V. P. trenkė galvą į durų staktą. V. P. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 13-15).

2019 m. kovo 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji V. P. paaiškino, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 22.45 val., namuose, sutuoktinis R. P. ją pastūmė ir ji trenkė veidą į durų staktą, atsirado nubrozdinimas (b. l. 18-21).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas CD diskas su garso ir vaizdo įrašu darytas įvykio vietoje, iš kurio matyti, kad V. P. pareigūnams įvykio vietoje paaiškino, kad prieš ją buvo smurtauta, ji buvo pastumta, trenkėsi į staktą (b. l. 23-25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, padarytos nuotraukos (b. l. 26-34);

Nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolu, kuriame parodė, kad R. P. yra jos sutuoktinis, apie 3 metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, buitį, adresu (duomenys neskelbtini)., kuris nuosavybės teise priklauso abiem. Kartu augina tris vaikučius. 2018 metų balandžio mėnesį, sutuoktinis R. buvo smurtavęs prieš jos sūnų N. J., tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo paskirta bauda, kurią sumokėjo. 2019 m. kovo 9 d., apie 19.00 val., namuose sutuoktinis priekaištavo dėl visko, buvo neblaivus, gėrė rūsyje alų. Pradžioje kilo žodiniai konfliktai, tačiau nakties metu, virtuvėje R. jai, stovinčiai tarpduryje (tarp virtuvės ir koridoriaus) sudavė vieną smūgį delnu į galvos dešinę pusę ir po šio smūgio ji trenkė kairę veido pusę į virtuvės durų staktą, dėl ko juto fizinį skausmą, skaudėjo kairę veido pusę (b. l. 46, 52-55).

Įvykio metu įtariamajam R. P. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (b. l. 41-43).

Specialisto išvada Nr. G674/2019(02), kurioje užfiksuota, kad V. P. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 64).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sutuoktinę - panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 131-132).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamos veikos lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), civilinio ieškinio nėra, teistas, baudos bausmė atlikta (bauda sumokėta), teistumas neišnykęs (b. l. 108-112, 116), administracine tvarka baustas (b. l. 117-118), dirba (b. l. 119), pagal seniūnijos pateiktą charakteristiką, R. P. vedęs, gyvena su šeima, turi nepilnamečių vaikų, dirba (b. l. 125), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (b. l. 122). Vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 10 d. 00.30 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 15.50 val. - vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 70-73).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narę, kas leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašu, darytą įvykio vietoje, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (b. l. 22).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 100-101), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P.:

1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašu, darytą įvykio vietoje, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 10 d. 00.30 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 15.50 val. - vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dviejoms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.