Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB "B. L." pakrovėjas -vairuotojas, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 2 d., apie 21.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sutuoktinės V. P. mažamečiui sūnui N. J., gim. 2005-05-28, į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. 2018-04-02 per Velykas vienas namuose gėrė alų, dėl ko, jautėsi apgirtęs. Vakare, apie 21 val. užlipęs į antrą aukštą, dėl kažko apsižodžiavo su sutuoktine, po to nuėjo pas N. J., kuris yra sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos ir N. liepė eiti miegoti. N. atsikalbinėjo, todėl jis supykęs stumtelėjo rankomis jį link lovos, bandė jam įspirti, tačiau paslydo ir nugriuvo ant grindų, o kai atsikėlė kažkur jam sudavė. Į kurią vietą jam pataikė pasakyti negali galėjo pataikyti ir į galvą. Prieš N. smurtavo pirmą kartą, anksčiau nei prieš sutuoktinę, nei prieš kitus savo vaikus nėra smurtavęs. ( b. l. 71)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis: Pranešimu apie pradėta ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2018-04-02 21.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus, nustatytas 1,46 promilių girtumas, R. P., g. 1987, kumščiu sudavė vieną kartą į galvą savo mažamečiui posūniui N. J., g. 2005-05-28. Vaikui medikų pagalbos neprireikė, vizualiai sužalojimų nesimato. R. P. sulaikytas ir uždarytas į areštinę ( b. l.9-10);

Bendrojo pagalbos centro pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2018-04-02, 21 val. 27 min. į BPS telefonu paskambinusi V. P. pranešė, kad neblaivus jos sutuoktinis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), muša jos 12 metų vaiką iš pirmos santuokos, o kitiems dviem vaikams neleidžia ilsėtis. (b. l. 18)

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje. (b. l. 20-23)

Liudytojos V. P. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su sutuoktiniu R. P. gyvena 3 metus, santuokoje įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos sūnus N. J., gim. 2005 m., iš pirmos santuokos ir augina du bendrus vaikus D. P., gim. 2016-09-27 ir S. P., gim. 2018-02-17. Sutuoktinis gana dažnai vienas vartoja alkoholį, o kai išgeria, pasidaro agresyvus. Agresiją visuomet nukreipia į ją, ji kelis kartus kreipėsi dėl jo elgesio į policiją, tačiau sutuoktinis prašydavo atleisti ir ji neduodavo parodymų. 2018-04-02, sutuoktinis būdamas girtas kabinėjosi žodžiais prie jos, prie vaikų, vadino ją necenzūriniais žodžiais, todėl ji su vaikais nuėjo miegoti į namo antrą aukštą, jį palikdama pirmame aukšte. Apie 21 val. R. atėjo į antrą aukštą, pradėjo vėl ją plūsti necenzūriniais žodžiais, todėl ji R. išstūmė pro duris, tačiau netrukus išgirdo sūnaus N. riksmą ir įbėgusį į kambarį pamatė ant fotelio parkritusį N., kuris buvo rankomis užsidengęs galvą ir veidą, o šalia stovėjęs jos sutuoktinis R. vieną kartą kumščiu smūgiavo jam į galvą. Jai pradėjus rėkti, sutuoktinis nubėgo laiptais žemyn, o ji iš karto pranešė 112. Sūnus N. papasakojo, kad R. bandė dar įspirti ir dar kartą suduoti, tačiau nepataikė. (b. l. 30-32)

Nukentėjusiojo N. J. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį, antrą Velykų dieną, apie 21 val. jam būnant namuose, antrame aukšte, į kambarį atėjo patėvis R. P., kuris liepė jam eiti miegoti. Šiam liepimui jis neprieštaravo ir norėjo užgesinti šviesą, tačiau tuo pat metu patėvis norėjo jam įspirti ir suduoti, tačiau tai padaryti nepavyko, nes nepataikė. Po to, jam sėdint ant fotelio ir galvą dengiantis pagalve, priėjo patėvis, kuris kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, dėl ko jam skaudėjo, jis verkė. Atbėgusi mama, patėvį išvarė iš kambario. Įvykio metu patėvis buvo išgėręs alaus. ( b. l. 44)

Specialisto išvada Nr. G1074/2018(02) kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam mechaninės traumos požymių nekonstatuota. (b. l. 50)

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2018-04-02 22,45 val. kaltinamajam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,46 promilių girtumas (b.l. 52-53).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t.y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš mažametį, panaudodamas fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 102).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Kaltinamasis neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 87, 83); dirba (b. l. 88, 91). Vš. Į. Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra (b. l. 97).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino, teisiamas pirmą kartą, teismas skiria prokuroro siūlomos baudos minimalų dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo atstovės palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 77-78, 80-81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 51 MGL (2550,00 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę – 34 MGL (1700,00 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-02 iki 2018-04-04 (dvi paras, t. y. 4 MGL) ir nustatyti galutinę bausmę – 30 MGL (1500,00 EUR, vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti R. P. paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinės tarnautojui (Kėdainiai, Didžioji g. 64-2, kabinetas Nr. 203).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.