- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1499-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02277-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-432-301/2019 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir turto padalijimo, ir pagal atsakovo V. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. K. ir O. K. ieškinį K. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
2.1. Nutraukti 2017 m. gegužės 27 d. sudarytą santuoką su atsakovu V. S. dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes. Ieškovės teigimu, atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė jo sistemingu piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, psichinio ir fizinio smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu, jos vaikų, iš kurių dukra yra nepilnametė, akivaizdoje. Šias aplinkybes patvirtina pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurtavimo, nepaisant to, kad jis buvo nutrauktas šalims susitaikius, atsakovui pripažinus savo kaltę.
2.2. Priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės teigimu, ji jaučiasi moraliai sužlugdyta, nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, susirgo vidutinio sunkumo depresija vien dėl atsakovo pasikartojančio agresyvaus elgesio.
2.3. Padalyti santuokoje iš bendrų lėšų įgytą ir pagerintą turtą lygiomis dalimis taip: atsakovui natūra jo nuosavybėn priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 42 000 Eur, ir įvairius baldus, esančius pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2 000 Eur; ieškovei natūra priteisti jos nuosavybėn automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės; ieškovei priteisti 21 300 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2.4. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas gyveno pas ieškovę Kupiškyje, nes neturėjo darbo. Po santuokos sudarymo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 42 000 Eur vertės. Šio turto įsigijimui buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos lygiomis dalimis.
3. Atsakovas V. S. pareiškė priešieškinį ir prašė:
3.1. Santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas negirtavo ir tai patvirtina jo tėvai – tretieji asmenys, o atsakovas tik pripažino, kad praeityje yra gydęsis nuo alkoholizmo. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar tris mėnesius gyveno su ieškove be incidentų. Ieškovė kalta todėl, kad pati išvyko iš namų ir taikytis nenori.
3.2. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašė atmesti, nes ieškovė tik nuo 2019 m. sausio mėn. lankosi pas gydytoją, vadinasi nėra aišku, ar jos sveikatos problemos susijusios su santuokos nutraukimu, nes santuokiniai ryšiai nutrūko 2018 m. gegužės mėnesį; ieškovė nepateikė įrodymų dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos dabartinės sveikatos problemų ir atsakovo elgesio bei šeimos iširimo. Todėl nėra įrodyta, kad atsakovo kaltė sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai, be to, pati ieškovė nebandė ieškoti kompromisų.
3.3. Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais padalinti natūra nelygiomis dalimis, tai yra: atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 64/100 dalis šio nekilnojamojo turto, 26 880 Eur vertės, ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 36/100 dalis šio nekilnojamojo turto, 15 120 Eur vertės, nes nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas panaudojus asmenines atsakovo lėšas – 21 908 Eur dydžio kompensaciją, kurią jam išmokėjo (pervedė) buvusi sutuoktinė R. S. po santuokos nutraukimo, ir iš skolintų iš jo tėvų 20 000 Eur sumos. Turtas turi būti padalintas natūra, kadangi namą šalys įsigijo tikslu, kad būtų sudarytos sąlygos gyventi jo ir ieškovės šeimai, kuomet ieškovė turi vaikų iš kitos santuokos. Atsakovui vienam tokio didelio namo nereikia.
4. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais O. K. ir A. K. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė: 1) priteisti iš ieškovės 1 500 Eur skolos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti jų naudai iš ieškovės ir atsakovo solidariai 10 000 Eur skolos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti atsakovą ir ieškovę solidariais trečiųjų asmenų skolininkais pagal 2017 m. liepos 16 d. skolos dokumentą 5 000 Eurų sumai, nes skolos grąžinimo terminas – 2020 m. liepos 16 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
1.1. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą Kupiškio rajono savivaldybės administracijos CMS, santuokos sudarymo įrašo Nr. 15, dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – S., priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
1.2. Padalino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: atsakovui natūra priteisė nekilnojamąjį turtą – 0,1900 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą 1A1p, ūkinį pastatą 2I1p, šiltnamį 3I1g, kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 42 000 Eur vertės, priteisė ieškovei iš atsakovo 13 860 Eur kompensaciją už jam natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 650 Eur už jam tenkančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) vertės padidinimą iš asmeninių ieškovės lėšų, ieškovei priteisė automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės bei iš atsakovo ieškovei priteisė 1 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią kilnojamojo turto dalį, atsakovui priteisė visus baldus, esančius pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), bendros 2 000 Eur vertės.
1.3. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, O. ir A. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai 1 500 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiųjų asmenų naudai 10 000 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimą ieškovei K. S. dėl jos pripažinimo trečiųjų asmenų solidaria skolininke pagal 2017 m. liepos 16 d. „Skolos dokumentą“ 5 000 Eur sumai atmetė. Teismas pripažino atsakovą trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais skolininku pagal 2017 m. liepos 16 d. „Skolos dokumentą“ 5 000 Eur sumai, o šią prievolę asmenine atsakovo V. S. prievole tretiesiems asmenims.
1.4. Priteisė iš atsakovo ieškovei 905,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė trečiųjų asmenų naudai iš ieškovės 329,75 Eur, o iš atsakovo 565,25 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė valstybės naudai iš ieškovės 314,92 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 1 102,38 Eur žyminio mokesčio, kurio dalies sumokėjimas paduodant ieškinį bei priešieškinį buvo atidėti iki sprendimo priėmimo, priteisė valstybės naudai iš ieškovės 9,97 Eur, o iš atsakovo – 34,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
6. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
2.1. Byloje nesant ginčo, jog nuo 2018 m. gegužės 15 d. šalys gyvena atskirai, teismo vertinimu, įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus), įvykusias iki 2018 m. gegužės 15 d.
2.2. Iš ieškovės aiškinimo teisme, liudytojos A. A. parodymų, liudytojo M. V. parodymų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-09265-18 medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas savaitgaliais, kai nedirbdavo, namuose piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o būdamas neblaivus nepagarbiai elgdavosi su ieškove, ją įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, žemino, naudojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovės nepilnametės dukros ir sūnaus akivaizdoje. Tokio atsakovo elgesio pasėkoje ieškovė, nors ir atsakovui atsiprašius jos ikiteisminio tyrimo eigoje, tačiau nesulaukus jo elgesio pakitimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, 2018 m. gegužės 15 d. buvo priversta galutinai apsispręsti dėl tolimesnio gyvenimo su atsakovu ir tai padarė išvykdama gyventi atgal į savo tėviškę – Kupiškį. Teismo vertinimu, ieškovės išvykimas gyventi į tėviškę buvo sąlygotas netinkamo atsakovo elgesio šeimoje ir buvo objektyvi tokio atsakovo elgesio pasekmė, o ne ieškovės kaltės forma dėl šeimos iširimo. Kitokių aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo atsakovas nenurodė ir nepateikė. Tokiu savo elgesiu būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kas reiškia, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės.
2.3. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes, didelius išgyvenimus patyrė ir jos vaikai, matydami kaip atsakovas elgiasi su jų motina, kurių pasekmės išryškėjo ir objektyviai buvo konstatuotos tik šiuo metu (vidutinio sunkumo depresijos epizodas). Įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turi būti tenkinamas, iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
2.4. Nesant ginčo pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2018 m. gegužės 15 d., kuomet ieškovė iš bendrų šalių namų išvyko gyventi į savo tėviškę – Kupiškį. Ginčo dėl dalintino turto vertės (nekilnojamojo turto vertė – 42 000 Eur, name likusių visų baldų vertė – 2 000 Eur, automobilio VW Passat vertė – 1 400 Eur) byloje nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis – 21 908 Eur gautos kompensacijos suma, prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, 20 000 Eur šio turto įsigijimui šalys pasiskolino iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais bei disponavo savo turimomis lėšomis. Tokiu būdu teismas tenkino priešieškinio reikalavimą dalyje dėl turto padalijimo ir atsakovui pripažino nuosavybės teisę į 64/100 dalis šio turto, 26 880 Eur vertės, o ieškovei – į 36/100 dalis šio turto, 15 120 Eur vertės.
2.5. Šalių nekilnojamas turtas teismo vertintas kaip objektyviai realiai didžiausią vertę turintis tik kaip vienas turtinis kompleksas. Šiame turte nuo pat ieškovės išėjimo gyvena ir juo naudojasi vienas atsakovas. Tuo tarpu ieškovė išvyko gyventi į savo tėviškę – Kupiškį, ten gyvena iki santuokos su atsakovu turėtame bute. Atsakovas reikalauja nekilnojamąjį turtą dalinti natūra. Tačiau teismas sprendė, kad tokie atsakovo motyvai naudingi išimtinai atsakovui, o ieškovės teises jie pažeidžia. Teismas sprendė, kad dėl atsakovo konfliktiško elgesio jam esant neblaiviam, ieškovės atžvilgiu naudoto psichologinio bei fizinio smurto, atlikto ikiteisminio tyrimo, šalys gyventi vienoje sodyboje negali. O ir ieškovė pageidauja su nepilnamete dukra ir, siekdama apsaugoti nepilnametį vaiką iš kitos santuokos nuo atsakovo aukščiau nurodyto elgesio žalingo poveikio, gyventi ramioje aplinkoje savo tėviškėje. Be to, ieškovei priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių natūra, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą, patekimą į jai paskirtas patalpas, komunikacijas, todėl, padalijus turtą natūra, galimai kiltų nesutarimai dėl viso nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, dėl ko, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų apsunkinta.
2.6. Atsakovo argumentai, jog galimai jis dėl finansinės padėties nepajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atiteksiantį turtą natūra, nesudaro pagrindo turtą padalinti jo nurodytu būdu – natūra. Dalijant turtą būtina įvertinti, ar šalys galės laisvai disponuoti priteistu turtu. Kadangi ieškovė turi atskirą butą Kupiškyje, o šalių santuoka yra iširusi dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir nuolat kylančių konfliktų jam esant neblaiviam, tai yra iš esmės dėl netinkamo atsakovo elgesio, todėl šie argumentai nepaneigia būtinybės turtą padalinti kompensavimo būdu. Atsakovas dirba vairuotoju, jo darbas yra susijęs ir su išvykimu į užsienį, kas neabejotinai sąlygoja gaunamas didesnes pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto padalijimas tarpusavio kompensavimo būdu pažeis atsakovo teises. Pripažinus atsakovui nuosavybės teisę į 67/100 dalis (28 140 Eur vertės) nekilnojamojo turto ir visi baldai, esantys pastatuose, kurių bendra rinkos vertė 2 000 Eur, viso turto 30 140 Eur vertės; atsakovui natūra priteisiamas jo nuosavybėn minėtas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bendrai 42 000 Eur vertės; o pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į 33/100 dalis (13 860 Eur vertės) šio nekilnojamojo turto, ieškovei natūra priteisiamas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės bei iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija 13 860 Eur už jos nekilnojamojo turto dalį ir 1 000 Eur kompensacija už kilnojamojo turto dalį (baldų).
2.7. Nesant ginčo dėl ieškovės 1 500 Eur skolos tretiesiems asmenims, 1 500 Eur skola priteisiama iš ieškovės trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai bei 5 proc. metinės palūkanos nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2.8. Dėl 20 000 Eur paskolos tretiesiems asmenims teismas nustatė, kad sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) iš trečiųjų asmenų ėmė ir gavo solidariai, ir už šią paskolą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą. Nors 10 000 Eur ieškovė tretiesiems asmenims jau grąžino pervesdama pinigus iš savo sąskaitos į O. K. banko sąskaitą, tačiau tretiesiems asmenims nesutinkant, kad nutraukiant šalims santuoką buvusi solidari prievolė butų keičiama ir/ar dalijama, iš ieškovės ir atsakovo solidariai tretiesiems asmenims priteisiama 10 000 Eur skola bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2.9. Ieškovė įrodė, kad iš viso panaudojo 7 650 Eur savo asmeninių lėšų, gautų realizavus paveldėtą tėvo turtą, namo stogo remontui. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisina 7 650 Eur dydžio kompensacija, nes atsakovui santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, atitenka natūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. gegužės 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą dalyje dėl atsakovo pripažinimo kaltu nutrūkus santuokai, kalta pripažinti ieškovę, panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei, pakeisti sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo – apeliantui priteisti 67/100 dalis o ieškovei 33 /100 dalis nekilnojamojo turto natūra, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos už apeliantui tenkančią didesniąją kilnojamojo turto dalį, priteisiant 300 Eur kompensaciją ieškovei, pakeisti sprendimą dalyje dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio pagerinimo ieškovei, priteisiant 5 125,5 Eur kompensaciją, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (127 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur advokato pagalbos išlaidų). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutrūkimo kaltės, vadovavosi tik ieškovės nurodytais argumentais ir jai artimų asmenų parodymais bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, tuo tarpu apelianto argumentai, jam artimų asmenų parodymai nebuvo vertinti. Liudytojas J. V. paliudijo, kad dirbdamas prie namo darbų, kurie truko apie mėnesį laiko, nėra matęs apelianto neblaivaus. Apelianto tėvai A. K. bei O. K. nurodė, kad ieškovė su atsakovu atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį padėti ūkio darbuose, tačiau niekada nebuvo girtaujama. Vienintelis įrodymas apie atsakovo neblaivumą yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau akivaizdu, kad ji tepatvirtina vienkartinio incidento buvimą, tačiau ne pastovų atsakovo elgesį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat patvirtina, kad šalys susitaikė, po to gyveno kartu, kol atsakovė, nieko nesakiusi, susikrovė daiktus ir išvyko.
1.2. Neturtinė žala nebuvo įrodyta. Teismas vadovavosi tik gydytojo pažyma dėl tariamo ieškovės psichikos sveikatos sutrikimo. Tačiau ši pažyma buvo gauta ir pateikta jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, dėl sutrikimo ieškovė kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, be to, pažymoje nurodoma, kad ieškovės dėmesys fiksuotas į buities problemas, tačiau nenurodomas joks smurtas ar kiti apelianto veiksmai, dėl to kyla pagrįstos abejonės, ar ši pažyma yra tinkamas įrodymas neturtinės žalos faktui pagrįsti.
1.3. Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, neatsižvelgė į priešieškinyje nurodomas aplinkybes, kurioms esant turtas buvo įgytas, o būtent, kad atsakovui turtas natūra yra nereikalingas šiuo metu: apeliantas, dirbdamas vairuotoju, išvyksta ir namie nebūna savaitėmis, grįžta tik savaitgaliais. Jam nereikalinga naudotis didelės kvadratūros namu ir jis neturi galimybių naudotis ūkiniais pastatais, prižiūrėti žemės ir kt. Gyvenamasis namas iš esmės buvo reikalingas ieškovei, kuri turi mažametę mergaitę iš ankstesnės santuokos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas išgalės sumokėti ieškovei kompensaciją, kadangi atsakovo darbo užmokestis nėra didelis (apie 600 Eur), jis nėra tolimųjų reisų vairuotojas, kuriam mokami dideli komandiruotpinigiai.
1.4. Teismas be pagrindo ieškovei priteisė 1 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Kaip nustatyta, kilnojamąjį turtą sudarė 1 400 Eur automobilis, kuris atiteko ieškovei ir 2 000 Eur vertės įvairūs baldai. Tokiu būdu reiškia, kad apeliantui tenkančio turto vertė 600 Eur viršija ieškovei tenkančio turto dalį, tad apeliantas turėtų būti įpareigotas ieškovei sumokėti ne 1 000 Eur kompensaciją, tačiau 300 Eur.
1.5. Teismas iš apelianto priteisė ieškovei visas jos investicijas į bendrą turtą (7 650 Eur), kas, apelianto vertinimu, yra neteisinga. Teismui pripažįstant ieškovei 33/100 dalis nekilnojamojo turto, pripažintina ir tai, kad ji šią dalį atitinkamai pagerino savo lėšomis. Dėl nurodytos priežasties piniginė kompensacija priteistina tik už 67/100 dalių pagerinimą, t. y. 5 125,50 Eur (7 680 Eur x 67/100).
Atsiliepimas
8. Ieškovė K. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. Atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė fakto, kad prieš ieškovę smurtavo. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09265-18 yra duomenys apie tai, kad ieškovė nuosekliai teigė, jog atsakovas savaitgaliais girtuokliauja, išgėręs yra konfliktiškas. Šias aplinkybes civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai. 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jis tapdavo konfliktiškas. Liudytojas J. V. patvirtino, kad su atsakovu darbo metu išgerdavo butelį alaus. Visa tai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, įžeidinėjo ieškovę, prieš ją vartojo smurtą, todėl jo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas ir jo mama bei patėvis neigė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, teismas padarė pagrįstas išvadas, kad labiau tikėtina, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis girtuokliavo, vartojo smurtą prieš ieškovę, ją įžeidinėjo. Atsakovas nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė.
2.2. Ieškovė, sudarydama santuoką, tikėjosi darnios šeimos. Ieškovė atvyko gyventi pas atsakovą į jo gyvenamą vietą, pakeitė savo gyvenimą, darbą, paliko draugus, gimines ir pažįstamus. Ieškovė į bendrų namų sukūrimą investavo savo asmenines lėšas. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė su atsakovu susituokė tikėdamasi visą laiką gyventi kartu darnioje šeimoje. Visas tas viltis sužlugdė atsakovas savo netinkamu elgesiu. Atsakovas nepakeitė savo gyvenimo būdo ir po to, kai ieškovė atleido atsakovui dėl smurto. Ieškovė negalėdama pakęsti pažeminimų, patyčių buvo priversta palikti bendrai nusipirktus ir įrengtus namus, grįžti į ankstesnę gyvenamąją vietą. Ieškovė dėl nurodytų atsakovo veiksmų patyrė išgyvenimus, jos sveikata nepasitaisė ir po kelių mėnesių po išvykimo iš bendrų namų. Ieškovė gydėsi savarankiškai, vartojo vaistus, tai nepadėjo, todėl ieškovė po kiek laiko kreipėsi į medikus. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, pergyvenimo dėl neišsipildžiusių lūkesčių, buvo sužalota ieškovės sveikata. Kreipimosi į medikus faktą patvirtina medicininiai dokumentai. Psichologiniai susirgimai laikomi sveikatos sutrikdymu. Todėl teismo priteista iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta.
2.3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė įsigyti turtą tam, kad gyventi kartu. Ieškovė turi nuosavą kitą gyvenamąjį būstą, atsakovas kito gyvenamojo būsto neturi. Atsakovas ir po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, toliau gyveno namų valdoje, joje ir šiuo metu gyvena, visa namų valda naudojasi. Atsakovo darbo vieta yra netoli namų valdos, atsakovas iki santuokos gyveno netoli įsigytos namų valdos, netoli namų valdos gyvena jo mama ir patėvis. Taigi, atsakovas yra ekonomiškai ir socialiai susietas su namų valda, kuri teismo sprendimu jam paskirta natūra. Tuo tarpu ieškovė gyvena Kupiškyje, su santuokoje įsigytu nekilnojamuoju turtu jos nesieja ekonominiai, kiti santykiai. Be to, su atsakovu gyvenimas viename būste neįmanomas, atsakovas yra konfliktiškas, įžeidinėja ieškovę. Kartu akivaizdu, kad padalinti gyvenamąjį namą į dvi dalis be neproporcingos žalos pačiam namui neįmanoma, išlaidos atidalijimui būtų didelės.
2.4. Atsakovas turi neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, dirba, gauna stabilias pajamas, todėl gali gauti paskolą ir su ieškove atsiskaityti. Be to, neįtikėtina, kad atsakovas dirbdamas vairuotoju, kuris dirba užsienyje, gautų tik 600 Eur pajamų. Nekyla jokių abejonių, kad atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas, tame tarpe komandiruotpinigius, dienpinigius, kurie neapmokestinami ir kurių nesimato VSDFV pateiktuose dokumentuose apie gaunamas pajamas, darbo užmokestį. Apeliantas realiai naudojasi vienas nekilnojamuoju turtu, turi teisę juo disponuoti, todėl jis privalo sumokėti kompensaciją ieškovei, kuri turtu nesinaudoja, jo neturi.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Kompensacija teismo sprendimu paskaičiuota bendrai tiek už kilnojamąjį turtą, tiek už nekilnojamąjį turtą ir kompensacija paskaičiuota teisingai. Namų valdos vertė yra 42 000 Eur, automobilio vertė 1 400 Eur, baldų vertė 2 000 Eur. Viso turto vertė yra 45 400 Eur. Teismas sprendimu nustatė, kad atsakovo turto dalis namų valdoje yra 67/100 dalys, kurios pinigine išraiška sudaro 28 140 Eur. Ieškovės dalis name yra 33/100 dalys, kas pinigine išraiška sudaro 13 860 Eur. Namų valda paskirta atsakovui natūra, todėl iš atsakovo ieškovei priteista 13 860 Eur kompensacija. Automobilis priteistas ieškovei 1 400 Eur vertės, baldai atsakovui 2 000 Eur vertės, iš atsakovo ieškovei priteista 1 000 Eur kompensacija už baldus. Automobilis įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, tad jokia kompensacija atsakovui už automobilį nepriklauso. Atsakovas netgi neįrodinėjo, kad automobilis įsigytas iš santuokoje uždirbtų lėšų. Tokiu būdu teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei priteisus automobilį, kuris įsigytas iš jos asmeninių lėšų, atsakovui nepriklauso piniginė kompensacija.
2.6. Teismas padalino turtą natūra atsižvelgdamas į tai, kad nusprendė, jog atsakovo sumokėta kainos dalis perkant nekilnojamąjį turtą buvo didesnė. Teismas, ieškovės nuomone, nepagrįstai šią aplinkybę nustatė ir nepagrįstai padalino turtą nelygiomis dalimis, nes turtas buvo įsigytas lygiomis dalimis, nes preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tačiau šios sprendimo dalies ieškovė neginčijo, atsižvelgdama į tai, kad iš atsakovo ieškovei buvo priteista 7 650 Eur kompensacija už turto pagerinimą. Taigi, teismas turtą padalino tarp sutuoktinių natūra pagal įsigijimo kainą, atsižvelgdamas kas kiek sumokėjo, o kompensaciją priteisė pagal rinkos vertę, kuri yra 1 000 Eur mažesnė, negu pirkimo kaina. Todėl iš esmės ieškovės teisėti lūkesčiai yra pažeisti, nes turtas padalintas natūra tarp sutuoktinių nustatant turto dalis pagal įsigijimo kainą, o padalintas pagal rinkos vertę, kuri yra mažesnė negu įsigijimo kaina. Visas turto pagerinimas teko atsakovui, nes jam teko turtas natūra. Tokiu būdu atsakovas yra praturtėjęs ieškovės sąskaita 7 650 Eur ir šią sumą ieškovei turi gražinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje kilęs ginčas dėl to, kas kaltas dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo būdo bei kompensacijos už kilnojamojo turto padalinimą ir kompensacijos už nekilnojamojo turto padalinimą nelygiomis dalimis priteisimo.
11. Nustatyta, kad ieškovė K. S. ir atsakovas V. S. susituokė 2017 m. gegužės 27 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15. Ieškovė 2018 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir jame esantys baldai, natūra priteistini atsakovui, ieškovei priteisiant kompensacijas bei prašė jai priteisti automobilį VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) Santuoką prašė pripažinti iširusia dėl atsakovo kaltės. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, pateikdamas savo reikalavimus dėl turto padalijimo (atsakovui priteisiant 64/100 nekilnojamojo turto dalis, ieškovei – 36/100 dalis) bei nurodydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismui ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, su teismo sprendimu nesutinka atsakovas, apeliacinį skundą grįsdamas: 1) procesinės teisės normų netinkamu taikymu, susijusiu su įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl kaltės ir dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 176-185 straipsniai); 2) materialinės teisės normų netinkamu taikymu, susijusiu su turto padalijimo būdo parinkimu ir kompensacijų priteisimu (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
12. Apeliantas skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio V. S. kaltės ir sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 1 000 Eur neturtinė žala. Apeliantas taip pat prašo nustatyti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
13. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgė į šalių paaiškinimus byloje, baudžiamosios bylos Nr. 01-1-09265-18 medžiagą, liudytojų M. V., A. A. parodymus. Teismas teisingai įvertino, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo inicijuotas ieškovės dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimo metu nukentėjusiąja pripažinta ieškovė paliudijo, kad „2018-02-24, apie 15 val., prieš ją (ieškovę) atsakovui esant neblaiviam, pastarasis suėmęs ieškovę už rankų ir jas spausdamas nutempė per lovos galą ant grindų ir ji pargriuvo ant grindų, o, esant spaudžiamoms jos rankoms ir tempimui už rankų, ji juto fizinį skausmą, šaukė ir prašė paleisti, todėl atbėgo namuose buvę jos vaikai – nepilnametė dukra V. G., bei sūnus M. V., o dukra V. šaukė „paleisk mamą“ ir iškvietė policiją“ (baudžiamosios b. l. 26-27, 42). 2018 m. kovo 1 d. apžiūros metu ieškovė parodė, kad atsakovas gerdavo kiekvieną savaitgalį, kai nedirbo (baudžiamosios b. l. 25, 27). Atsakovas, apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl fizinio smurto panaudoto ieškovės atžvilgiu (baudžiamosios b. l. 108-110). Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. kovo 23 d. nutarimu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad atsakovas savaitgaliais, kai nedirbdavo, namuose piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o būdamas neblaivus nepagarbiai elgdavosi su ieškove, ją įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, žemino, naudojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės nepilnametės dukros ir sūnaus akivaizdoje. Teismas taip pat įvertino ir liudytojų M. V., A. A. parodymus, kurie paliudijo, kad atsakovas savaitgaliais įprastai vartodavo alkoholį ir nepagarbiai elgdavosi su ieškove.
15. Įvertinęs šiuos įrodymus, taip pat išklausęs ir kitų bylos dalyvių – trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. paaiškinimus bei liudytojo J. V. parodymus teismas teisingai sprendė, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, iš esmės pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK, nes jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, savo sutuoktinei buvo nelojalus, rodė jai atvirą nepagarbą, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu jos nepilnametės dukros ir pilnamečio sūnaus bei kitų artimųjų akivaizdoje, todėl ieškovės užgauliojimai, žeminimas ir necenzūriniai kreipiniai į ją, kuriuos girdėdavo jos nepilnametė dukra iš kitos santuokos ir kiti asmenys lėmė šalių santuokos iširimą, ko pasėkoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos nutrūkimo, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl kaltės, neįvertino liudytojo J. V. parodymų, kuris paliudijo, kad dirbdamas prie namo darbų, kurie truko apie mėnesį laiko, nėra matęs apelianto neblaivaus, taip pat trečiųjų asmenų A. K. bei O. K. paaiškinimų, kad sutuoktiniai atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį padėti ūkio darbuose, tačiau nebuvo girtaujama.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojo J. V. parodymų, duotų 2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje pažymi, kad šis liudytojas nurodė, jog „kaip mes dirbam, butelį alaus atsigeriam“, „<...> ir atsakovas“, „kai išvažiuodavau, nematydavau“, „dienos metu, ne“ (2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29:45). Taigi, pagal šiuos įrodymus, dėl jų nekonkretumo, negalima spręsti ne tik, kad piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, bet ir apie tai, kad to nedarė. Tačiau, tas aplinkybes, kad atsakovas turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad yra kodavęsis dar pirmosios santuokos metu (2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:18:46). Taigi, nepaisant to, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu tretieji asmenys (atsakovo motina ir tėvas) neigė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, turėjo pagrindo spręsti, kad labiau tikėtina, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo smurtą prieš ieškovę, ją įžeidinėjo ir žemino.
18. Ir nors atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, tiek ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes ji išvyko iš savo gyvenamosios vietos, šie atsakovo teiginiai dėl ieškovės kaltės nepatvirtinami jokiais kitais objektyviais duomenimis, t. y. byloje neįrodyta, kad ieškovė nesirūpino šeima ir ją paliko. Priešingai, visa bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kad ji išvyko iš sutuoktinių gyvenamosios vietos būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio (CPK 178, 185 straipsnis).
19. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
20. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.
21. Apeliantui nepaneigus skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl jo kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo teisėtumo ir pagrįstumo, jo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje paliekant nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
22. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas tvirtina, kad neturtinė žala byloje nebuvo įrodyta, o pažyma apie atsakovės sveikatos būklę nelaikytina tinkamu įrodymu, kadangi ji gauta praėjus ilgam laikui po faktinio sutuoktinių išsiskyrimo, be to, pažymoje nenurodyta, kad ieškovės sveikata pašlijo būtent dėl atsakovo veiksmų (smurto ir pan.). Nesutiktina su nurodytais argumentais.
23. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
24. Sutiktina su apeliantu, kad nors nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 22 d. gautuose medicininiuose duomenyse nėra nurodyta ieškovės susirgimo (depresijos epizodo) priežasčių, ieškovei į medikus kreipiantis dėl nerimo, nemigos, blogos nuotaikos, padidinto jautrumo, tačiau visa bylos medžiaga rodo atsakovo netinkamą elgesį su ieškove, kas konstatuota ir sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei teisę į 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o apeliantui nenurodžius reikšmingų argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas, skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje paliekant nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo parinkimo
25. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
26. Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui. Tokiu atveju teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).
27. Nagrinėjamoje byloje teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kuomet spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, natūra jį priteisinat atsakovui, argumentavo, kad nekilnojamojo turto vertė didžiausia, tik kai turtas funkcionuoja kaip vienas turtinis vienetas, todėl jo padalinimas natūra iš esmės reikštų nepagrįstą turto vertės praradimą ir toks padalinimas būtų neprotingas, net nuostolingas. Be to, nurodė, kad ieškovei priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių natūra, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą, patekimą į jai paskirtas patalpas, komunikacijas, todėl, padalijus turtą natūra, galimai kiltų nesutarimai dėl viso nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, dėl ko, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų apsunkinta. O atsakovo argumentus, jog galimai jis dėl finansinės padėties nepajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atiteksiantį turtą natūra, laikė nesudarančius pagrindo turtą padalinti jo nurodytu būdu – natūra abiem sutuoktiniams.
28. Kaip jau aptarta, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nesinaudoja ginčo turtu, nes jau gyvena kitame jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam tokio dydžio gyvenamasis namas, kuriame ketino gyventi su sutuoktine ir jos vaikais, yra taip pat nereikalingas ir per didelis. Taigi abi bylos šalys prieštarauja, kad joms nekilnojamasis turtas būtų priteistas natūra, kitai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais (tiek atsakovas, tiek ir ieškovė, be kita ko nurodė, kad neturi lėšų kompensacijai išmokėti), nė vienai jis nereikalingas nuolat gyventi, todėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) dalumas/nedalumas, tikėtinos investicijos siekiant atidalinti turtą, taip pat ir susiklostę šalių tarpusavio santykiai, negali būti pripažinti kaip lemiantys šio turto bendro valdymo negalimumą. Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019).
29. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo parinktas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas nukrypstant nuo prioritetinio turto padalinimo būdo, yra nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo pakeistina, jį padalinant natūra abiem šalims, panaikinant sprendimo dalį dėl 13860 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad dalintiną turtą sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniais pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) – bendrai 42 000 Eur vertės, šiame name likę įvairūs baldai, kurių bendra rinkos vertė 2 000 Eur, automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės, iš viso dalinamas turtas, kurio vertė yra 45 400 Eur (42000 Eur + 2000 Eur + 1400 Eur). Tokį santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą savo procesiniuose dokumentuose sudarė ir abi bylos šalys.
31. Pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei priklausanti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei žemės sklypo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), dalis sudaro 33/100, o atsakovui – 67/100 ir teismo sprendimas šioje dalyje nėra ginčijamas. Tačiau sprendime nėra nurodyta, kaip tokia dalis buvo nustatyta. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat nenurodė, kaip buvo nustatytos sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik apsiribojo nuoroda į tai, kad teismas šias dalis nustatė pagal turto įgijimo kainą, o padalino pagal rinkos kainą. Tokia nuostata yra neteisinga. Teismo nustatytos sutuoktinių dalys, ieškovei – 33/100, o atsakovui – 67/100, galėjo ir buvo paskaičiuotos tik atsižvelgiant į rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (42 000 Eur), įvertinus kiekvieno iš sutuoktinių panaudotas asmenines pinigines lėšas įsigyjant turtą ar jį pagerinant.
32. Šalys nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 42 000 Eur, o šį turtą įsigyjant buvo panaudotos 21 980 Eur atsakovo asmeninės lėšos, 7 650 Eur ieškovės asmeninės lėšomis buvo pagerintas turtas (stogas). Tuomet sutuoktinių bendros lėšos turte sudaro 12 442 Eur, o kiekvienam tenka po 6 221 Eur (42 000 Eur – 21 980 Eur – 7 650 Eur = 12 442 Eur) / 2 = 6 221 Eur). Tada kiekvieno sutuoktinio dalis turte sudaro: ieškovės – 13 871 Eur (7 650 Eur + 6 221 Eur), atsakovo – 28 129 Eur (21 908 Eur + 6 221 Eur), o tai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas dalis: ieškovės 33/100 dalį (13 871 Eur x 100 / 42 000 Eur), o atsakovo – 67/100 dalį (28 129 x 100 / 42 000 Eur). Šiuo aspektu ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai, kad teismas nepagrįstai padalino turtą nelygiomis dalimis, tačiau ieškovė sprendimo neskundė tik todėl, kad jai iš atsakovo buvo priteista 7 650 Eur kompensacija už turto pagerinimą, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte ar pirmosios instancijos teismo nustatytas sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje į aptariamą turtą laikyti neteisingomis.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atlikti pagerinimai jos asmeninėmis lėšomis – 7 650 Eur vertės, skaičiuojant teismo nustatytas idealiąsias dalis, jau buvo įskaičiuoti, kaip ir atsakovo asmeninių piniginių lėšų dalis – 21 908 Eur, panaudota įgyjant šį turtą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nėra pareiškusi atskiro reikalavimo dėl 7 650 Eur piniginių lėšų priteisimo. Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 7 650 Eur sumą įskaitydamas į ieškovei tenkančią idealiąją dalį visiškai nepagrįstai šį ieškovės piniginį įnašą dar papildomai priteisė iš atsakovo. Dėl nurodytų priežasčių nurodyta teismo sprendimo dalis dėl 7 650 Eur piniginių lėšų priteisimo naikinama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kilnojamojo turto padalijimo
34. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas be pagrindo ieškovei priteisė 1 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, kadangi bendra šio turto vertė sudarė 3 400 Eur, tačiau 1 400 Eur vertės automobilis buvo priteistas ieškovei, todėl apeliantas turėtų būti įpareigotas ieškovei sumokėti tik 300 Eur kompensaciją.
35. Kaip nustatyta, bendrą santuokoje įgytą dalintiną kilnojamąjį turtą sudarė 1 400 Eur vertės automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kuris skundžiamo teismo sprendimo pagrindu atiteko ieškovei ir 2 000 Eur vertės įvairūs baldai, esantys gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Pasisakant dėl automobilio, nurodytina, kad iš pateiktų automobilio registracijos dokumentų matyti, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur yra įgytas santuokos metu (2018 m. vasario 17 d., b. l. 12), šį bendrą dalintiną turtą ieškinyje ir priešieškinyje buvo nurodę tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Taigi ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad automobilis yra jos asmeninis turtas, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek pačios ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams (CK 3.88 ir 3.89 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant įrodymus, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Ieškovė tokių įrodymų byloje nepateikė.
36. Įvertinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės, pagrįstai priskyrus prie dalintino sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jį priteisus ieškovei, o 2000 Eur vertės baldus priteisus atsakovui, šis pagrįstai ir teisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad iš jo ieškovei turėjo būti priteista 300 Eur, o ne 1000 Eur kompensacija (1 400 Eur + 2000 Eur = 3400 Eur : 2 = 1700 Eur, 2000 Eur – 1700 Eur = 300 Eur) (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 1000 Eur piniginės kompensacijos pakeičiama, ją sumažinant iki 300 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas turto padalinimo būdo ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį dalyse, nekilnojamąjį turtą padalinus natūra abiem sutuoktiniam (ieškovei priteisiant 33/100 dalis, o atsakovui – 67/100 dalis nekilnojamojo turto), bei priteisiant ieškovei iš atsakovo 300 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį (baldus), taip pat naikinama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 13860 Eur kompensacija už jam vienam natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą ir 7 650 Eur kompensacija už gyvenamojo namo vertės padidinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).
38. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas), 1 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1 450 Eur. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas), 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 650 Eur. Valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė 44,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
39. Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (60 proc., patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir automobilio paskyrimo) bei į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (40 proc., patenkinti reikalavimai dėl kilnojamojo turto padalinimo su kompensacija, ir nekilnojamojo turto padalinimo būdo): ieškovei iš atsakovo priteistina 870 Eur (1 450 Eur x 60 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistinas 260 Eur (650 Eur x 40 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 610 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.
40. Įvertinus tai, kad šalims žyminio mokesčio dalies sumokėjimas paduodant ieškinį ir priešieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgus į kiekvienai iš šalių sprendimu priteistino turto vertę bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, valstybės naudai iš ieškovės priteisiamas 583,6 Eur (711 Eur x 40 proc., 748 Eur x 40 proc.) dydžio žyminis mokestis, o iš atsakovo 875,4 Eur (711 Eur x 60 proc., 748 Eur x 60 proc.) dydžio žyminis mokestis valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis). Valstybei iš ieškovės taip pat priteisiama 17,95 Eur (44,86 x 40 proc.), iš atsakovo – 26,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovas šias bylinėjimosi išlaidas: 127 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies (40 proc., patenkinti du reikalaimai), ieškovei iš atsakovo priteistinos 240 Eur atstovavimo išlaidos (400 Eur x 60 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistinos 170,8 Eur bylinėjimosi išlaidos (427 Eur x 40 proc.), patirtos apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9, 8.11 punktai, CPK 98 straipsnis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 69,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo dalyje ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra 67/100 dalis nekilnojamojo turto – 0,1900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio 3I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio) (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 28 140 Eur vertės.
Ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra 33/100 dalis nekilnojamojo turto – 0,1900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio 3I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio) (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 13 860 Eur vertės“.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei K. S. iš atsakovo V. S. priteista 13860 Eur (trylika tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų) kompensacija už atsakovui tenkantį nekilnojamąjį turtą ir 7650 Eur (septyni tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų) už jam tenkančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) vertės padidinimą iš asmeninių ieškovės lėšų.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur vertės, atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti visus įvairius baldus, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 2 000 Eur vertės ir priteisti ieškovei K. S. iš atsakovo V. S. 300 Eur (trijų šimtų eurų) kompensaciją“.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti valstybės naudai iš ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 583,60 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 60 ct) žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 875,10 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 10 ct) žyminio mokesčio, kurio dalies sumokėjimas paduodant ieškinį bei priešieškinį buvo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,95 Eur (septyniolika eurų 95 ct), o iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,91 Eur (dvidešimt šešis eurus, 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 69,20 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.