- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 2-432-301/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02277-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais A. K. ir O. K., jų atstovui advokatui Renui Bradūnui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir turto padalijimo, pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei, tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais A. K. ir O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. K. ir O. K. ieškinį šalims dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes; taikytis nenori. Nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė atsakovo sistemingu piktnaudžiavimu alkocholiniais gėrimais, psichinio ir fizinio smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu jos vaikų, iš kurių dukra yra nepilnametė, akivaizdoje. O būtent: ieškovės žeminimu bei terorizavimu, pastoviu necenzūrinių žodžių naudojimu jos atžvilgiu bei koliojimu; buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurtavimo (duomenys neskelbtini) prieš ją, pastarajam esant girtam (1,82 prom.), kuris nutrauktas jiems susitaikius (atsakovas savo kaltę pripažino); atsakovas smurtavo ir prieš jos sūnų M. V.; be to, mano, kad būtent atsakovas peiliu buvo subadęs jos automobilio padangas; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti šiais argumentais: dėl aukščiau nurodyto atsakovo pastoviai nesikartojančio agresyvaus elgesio ji (ieškovė),nebegalėdama to kęsti, buvo priversta ir 2018-05-15 iš bendrų namų išvyko atgal į tėviškę iš kurios ir buvo atvykusi, t.y. K. kur tebegyvena iki šiolei. Dėl itin greitai po santuokos sudarymo staiga iširusios dėl atsakovo agresyvaus elgesio jų santuokos ir šeimos ji patyrė skaudžius dvasinius pergyvenimus bei didelį nusivylimą, todėl ir 2017-05 išvyko iš savo ankstesnės nuolatinės gyvenamosios vietos K. ir nusipirko gyvenamąjį namą su atsakovu K. savivaldybėje, kuri, beje, yra dideliu atstumu nuo ankstesnės nuolatinės jos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad jaučiasi moraliai sužlugdyta, nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, ko pasekoje susirgo: (duomenys neskelbtini) išraše iš med. dokumentų konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas; 3) padalyti santuokoje iš bendrų lėšų įgytą ir pagerintą turtą lygiomis dalimis taip: a) atsakovui natūra priteisti jo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) - bendrai 42 000 Eur vertės, ir įvairius baldus, esančius pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), - kurių bendra rinkos vertė 2000 Eur. Nurodė, kad būtent natūra prašė nekilnojamąjį turtą ir jame likusius baldus priteisti atsakovui, nes jis liko juose gyventi, o ji išvyko gyventi atgal į tėviškę – K. (iš kur ir buvo atvykusi, čia turi iki santuokos įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) būtent dėl neprognozuojamo ir agresyvaus atsakovo, kuris sistemingai piktnaudžiavo alkocholiniais gėrimais, elgesio, ko pasekoje objektyviai negalėjo likti gyventi viename name su atsakovu; b) ieškovei natūra priteisti jos nuosavybėn automobilį VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) 1400 Eur vertės; c) priteisti iš atsakovo ieškovei 21 300 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) atsakovas gyveno pas ją (ieškovę) K., nes neturėjo darbo (jį buvo praradęs). Po santuokos sudarymo jiedu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, tai yra žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bendrai 42 000 Eur vertės . Teigia, kad šio turto įsigijimui buvo panaudotos abiejų lėšos lygiomis dalimis, taip: 1)20000 Eur, kuriuos paskolino atsakovo tėvai (K.), pervesdami į sūnaus sąskaitą prieš pat sandorio sudarymą (nei rašytinė, nei notarinė sutartis paskolos nebuvo sudaryta, tikslus grąžinimo terminas nebuvo aptartas). Nurodė, kad pusę šios skolos ji (ieškovė) viena grąžino iš savo asmeninių – po tėvo mirties paveldėto ir parduoto turto lėšų, tai yra: 2017-12-18 ji viena grąžino 10 000 Eur, kuriuos gavo iš paveldėto po savo tėvo mirties ir realizuoto turto,- į O. K. sąskaitą juos pervesdama iš savo sąskaitos. Nurodė, kad už 4 vnt. paveldėtus po tėvo mirties žemės/miško sklypus ji su seserimi juos (duomenys neskelbtini) pardavusi gavo viso 62 850 Eur ir lygiomis dalimis šie pinigai - t.y. po 31 425 Eur – buvo pervesti kiekvienai atskirai į jų sąskaitas, o (duomenys neskelbtini) už ½ miško asmeniškai ieškovei pervesta 2500 Eur; 2) ji panaudojo asmenines lėšas – t.y.10 000Eur, kuriuos jai 2017 m. padovanojo pusbrolis K. K. (dovanojimo sandoris nebuvo sudarytas, šią sumą voke pusbrolis perdavė jai, matant liudytojai D. R.; jau pusė metų, kai pusbrolis K. K. yra išvykęs iš Lietuvos, gyvena kažkur V., ji jo telefono numerio neturinti); 3) nurodė, kad atsakovas 41 000 Eur kompensacijos (kurią gavo iš pirmos sutuokinės po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto pirkimo metu jau visos neturėjo, nes dalį jau buvo išleidęs, todėl panaudojo tik dalį tų pinigų, kokią - nenurodė; 4) gautus 4000 Eur rankpinigių atsakovas išleido jų vestuvėms, o ne namo pirkimui; 5) turto gerinimui - tai yra namo ir stogo remontui ji panaudojo savo asmeninės lėšas: tai yra po tėvo mirties paveldėtas lėšas, kurios į jos sąskaitą buvo pervestos (duomenys neskelbtini) - 8360 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1326 Eur, (duomenys neskelbtini) - 1328 Eur – ir kurias ji naudojo namo/stogo remontui, sumokėdama 2017-07 meistrui J. V. 5000 Eur rankpinigių bei į stogo meistro J. V. sąskaitą iš nurodytos savo sąskaitos dar pervedė: 2017-12-14 1000 Eur, 2017-12-15 800 Eur ir 2017-12-17 850 Eur, o 2017-07 pabaigoje meistrui davė 5000 Eur rankpinigių iš savo paveldėtų po tėvo mirties asmeninių lėšų (meistras J. V. dirbo pagal verslo liudijimą ir kvitą dėl 5000 Eur dydžio rankpinigių už stogo remontą gavimo jai išrašė tik (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju mokėjimo kvitas patvirtina rankpinigių už stogą mokėjimo faktą, bet ne mokėjimo laiką. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.
Teisme nurodė, kad su priešieškiniu sutinka tiek, kiek šis neprieštarauja ieškinio reikalavimas. Nurodė, kad su trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. K. ir O. K. reikalavimais sutinka iš dalies, tai yra: 1) sutinka su reikalavimu dėl 1500 Eur skolos priteisimo, nes šiuos pinigus (duomenys neskelbtini) mėnesį per atsakovą pasiskolino iš O. ir A. K. ( O. K. pinigus iš savo sąskaitos pervedė į savo sūnaus - atsakovo sąskaitą, o pinigai buvo reikalingi ieškovės tėvo laidotuvėms; ji (ieškovė) manė, kad dėl to skolinga atsakovui, kuris tuos pinigus jai perdavė, o ne jo motinai, todėl iki šiol 1500 E. K. dar negrąžino); 2) dėl 5000 Eur skolos A. ir O. K. – šio trečiųjų asmenų reikalavimo ieškovė nepripažįstą, nes: a) neįrodytas šios paskolos suteikimo atsakovui faktas – nėra privalomos notarinės sutarties formos ir nėra duomenų, kad realiai tie pinigai buvo perduoti atsakovui ir kad pastarasis tuos pinigus perdavė ieškovei, o ji šiais pinigais atsiskaitė su stogo meistru. Nurodė, kad šiuo atveju 5000 Eur skola atsakovui nebuvo suteikta, o trečiųjų asmenų pateikta paprasta rašytinė sutartis yra formali: tik surašyta siekiant solidarios sūnaus ir marčios atsakomybės kai pinigai nebuvo perduoti, todėl toks sandoris yra negaliojantis; 3) dėl reikalavimo dėl 10 000 Eur skolos grąžinimo – šiuo atveju sutarties forma ne notarinė kaip to reikalauja CK 6.871 str. 3 d., 20000 Eur buvo pervesti iš motinos O. K. sąskaitos į jos sūnaus/ atsakovo sąskaitą ir nėra solidarios prievolės nurodymo, todėl ši prievolė /atsakomybė yra dalinė. Atsakovas turėjo įrodyti, kad ši prievolė solidari, tačiau tokių įrodymų nepateikė. 20 000 Eur buvo panaudoti nekilnojamojo turto pirkimui ir ieškovė viena 2017-12-18 (2017-12-12 įplaukus į jos sąskaitą 31 425 Eur už parduotą paveldėtą iš jos tėvo žemę) jau grąžino 10 000 Eur. Tretieji asmenys savo reikalavimo pareiškime pripažino, kad ieškovė 2017-12-18 dalį šios skolos - 10 000 Eur padengė savo asmeninėmis lėšomis, kurios buvo gautos iš paveldėto ir realizuoto po jos tėvo mirties turto.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas teisme prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes : jis negirtavo (tai patvirtina jo tėvai – tretieji asmenys; atsakovas pripažino, kad praeityje yra gydęsis nuo alkoholizmo – tai yra kodavosi nuo šios priklausomybės Kauno priklausomybių centre 3 metams), po ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar tris mėnesius gyveno su ieškovė be incidentų; ieškovės kaltė – pati išvyko iš namų; taikytis nenori; 2) ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti: ieškovė tik nuo 2019-01 lankosi pas gydytoją, vadinasi, jos sveikatos problemos kilo dabar ir nėra aišku ar jos susijusios su santuokos nutraukimu, nes santuokiniai ryšiai nutrūko 2018-05; ieškovė nepateikia įrodymų dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos dabartinės sveikatos problemų ir atsakovo elgesio bei šeimos iširimo buvimo. Teigia, jog nėra įrodyta, kad atsakovo kaltė sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės sveikatai, be to, pati ieškovė nebandė ieškoti kompromisų; 3) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) - bendrai 42 000 Eur vertės, padalinti natūra nelygiomis dalimis, tai yra : atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 64/100 dalis šio nekilnojamojo turto 26 880 Eur vertės, ieškovei pripažinti nuosavybės teisę į 36/100 dalis šio nekilnojamojo turto 15 120 Eur. vertės, dėl šių priežasčių: a) nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas panaudojus asmenines atsakovo lėšas – 21 908 Eur dydžio kompensaciją, kurią jam 2017-03-03 išmokėjo (pervedė) buvusi sutuoktinė R. S. po santuokos nutraukimo pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą bendru sutikimu pasidalijus turtą, ir iš skolintų iš jo tėvų O. ir A. K. 20 000 Eur sumos; atsakovas neigia, kad ieškovė namo pirkimui panaudojo 10 000Eur dovaną jai iš jos pusbrolio K., nes apie tokią dovaną atsakovas nieko nežino, šių pinigų nematė ir ieškovė įrodymų, patvirtinančių tokio dovanos gavimą byloje nepateikė. Nurodė, kad turtas turi būti padalintas natūra, kadangi būtent tokį namą šalys įsigijo tikslu kad būtų sudarytos sąlygos gyventi jo ir ieškovės šeimai (ieškovė turi vaikų iš kitos santuokos), nes jam vienam tokio namo nereikia; 4) dėl 5000 Eur skolos tretiesiems asmenims A. ir O. K. – pripažįsta, nes pinigai buvo pasiskolinti iš jo (atsakovo) tėvų bendroms šeimos reikmėms - stogo remontui, todėl šis įsipareigojimas yra solidarus. Skolos abu su ieškove prašė nuvykę pas jo tėvus, tačiau pastarieji dar norėjo pagalvoti, o kitą kartą jis nuvyko vienas ir motina jam vadė 5000 Eur bei namuose surašė raštelį dėl šios skolos, kodėl raštelio nepadavė namuose pasirašyti ieškovei nežino. Nepripažįsta ieškovės aiškinimo dėl 5000 Eur rankpinigių už stogo remontą davimo meistrui iš jos asmeninių/ paveldėtų po jos tėvo mirties lėšų. Nurodė, kad 2017-07 kai ieškovė davė meistrui J. V. 5000 Eur rankpinigių jo namuose nebuvo, tačiau tie pinigai buvo jo tėvų paskolinti jam namo remontui; 4) pripažino, kad bendra name likusių ir jam (atsakovui) natūra priteistinų baldų vertė 2000 Eur; 5) sutinka dėl automobilio 1400 Eur vertės priteisimo natūra ieškovei; 6) sutinka su trečiųjų asmenų reikalavimais dėl 5000 Eur skolos (panaudotos stogo remontui) ir likusios 10 000 Eur skolos (panaudotos žemės ir pastatų pirkimui) priteisimo solidariai. Nurodė, kad O. K. yra jo motina, o A. K. yra jo patėvis. Nurodė, kad 10 000 Eur skola tretiesiems asmenims yra solidari jo ir ieškovės prievolė, nes nekilnojamasis turtas už juos buvo įsigytas ne tam tikromis dalimis, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, kad 5000 Eur skola - pagal paprastą rašytinę sutartį pasiskolinti iš jo tėvų vieno iš sutuoktinių (atsakovo) ir panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui – namo stogo remontui, todėl ir prievolė ši yra solidari.
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais O. K. ir A. K. bei jų atstovas teisme prašė jų reikalavimą tenkinti: 1) priteisti jų naudai iš ieškovės 1500 Eur skolos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės tėvui laidotuvėms reikėjo pinigų, o sūnus (atsakovas) tuo metu gyveno K. pas ieškovę, todėl ji į sūnaus sąskaitą banke pervedė prašomus paskolinti ieškovės tėvo laidotuvėms 1500 Eur (paduoti pinigų ieškovei dėl didelio atstumo iki K. negalėjo, todėl pervedė į sūnaus sąskaitą, kurią žinojo); 2) priteisti jų naudai iš ieškovės ir atsakovo solidariai 10 000Eur skolos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti atsakovą ir ieškovę solidariais jų (trečiųjų asmenų) skolininkais pagal (duomenys neskelbtini) skolos dokumentą 5000 Eurų sumai, nes skolos grąžinimo terminas – 2020-07-16; 4) priteisti jų naudai iš ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
L. M. V., kuris yra ieškovės sūnus, parodė, kad pas motiną atvažiuodavo kas 2-ą ar 3-čią savaitę. Matydavo, jog mama dažnai būdavo apsiverkusi, o nepilnametė sesuo pasakodavo, kad atsakovas tampo mamą (ieškovę) už rankų bei muša. Parodė, kad atsakovą dažnai matydavo neblaivų, išskyrus atvejus, kai atsakovas ruošdavosi kur nors važiuoti, o neblaivus atsakovas mamą dažnai vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Parodė, kad ir (duomenys neskelbtini) atsakovas išgėrė alaus ir dar kažko, po to pradėjo mušti mamą, o jis (sūnus) neleido, tada jam (M. V.) kumštimi atsakovas sudavė smūgį į veidą, tačiau jis (liudytojas) mamos (ieškovės) prašomas pareiškimo dėl šio smurto atvejo policijai nerašė. Parodė, kad jam (liudytojui) automobilio nereikėjo, o tai teigdamas atsakovas meluoja.
Liudytoja A. A., kuri yra ieškovės sesuo, parodė, kad 2017 m. per šv. Kūčias atsakovas prisigėrė, naudojo necenzūrinius žodžius, po to nuėjo į automobilį ir ten vienas gėrė apie 2 val. Kitą, šv. Kalėdų, dieną atsakovas vėl prisigėrė, po to pradėjo verkti, o seseriai (ieškovei) paklausus kas yra pastarąją tik nustūmė. Parodė, kad pas seserį ir atsakovą (duomenys neskelbtini) svečiuose buvo 3 kartus. Matė, kad nuo penktadienio - šeštadienį ir sekmadienį atsakovas girtauja, nesikelia iš lovos (tik iš reikalo), užgaulioja seserį (ieškovę) necenzūriniais žodžiais, prie stalo ieškovės atžvilgiu kitų akivaizdoje naudoja psichologinį smurtą („nevalgyk stora būsi“), elgiasi nepagarbiai (įtarinėjo, kad ieškovė ne į kirpėjų kursus važiuoja, o pas kažkokius vyrus, todėl reikalavo, kad ji nesinaudotų internetu, feisbuku). Parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir ieškovės tėvas ir jos abi paveldėjo 11 000 Eur pinigais bei po ½ dalį miško bei žemės, kuriuos (duomenys neskelbtini) pardavė Z.. Parodė žinanti, jog: 1) pusbrolis K. yra dovanojo ieškovei 10 000Eur; 2) iš paveldėtų po tėvo mirties lėšų sesuo pagerino nusipirktą turtą – perdengė stogą, supirko virtuvės ir miegamojo baldus.
Liudytoja D. R., kuri yra ieškovės draugė, gyvenanti K., parodė, kad 2017 m. pavasarį (iki šalių santuokos sudarymo), tikslios datos neprisimena, su ieškove važiavo į P.. Ieškovė buvo sakiusi, kad turės stabtelėti ir susitikti su pusbroliu, todėl jos buvo sustojusios, prisimena, kad atėjo nepažįstamas vyriškis vardu K. ir ieškovei padavė voką sakydamas: „čia tau dovanų 10 000“.
Liudytojas J. V. parodė, kad jis remontavo šalių namo stogą 2017-07 ieškovė sumokėjo jam 5000 Eur rankpinigių, tačiau kvitą dėl šios sumos jis išrašė (duomenys neskelbtini), nes tik tada paprašė ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais Onos ir A. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė nurodo, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė atsakovo pastoviu piktanaudžiavimu alkoholiniais gėriamais, psichinio ir fizinio smurto naudojimu jos (ieškovės) atžvilgiu vaikų akivaizdoje (tai yra jos žeminimu bei terorizavimu, pastoviu necenzūrinių žodžių naudojimu jos atžvilgiu, koliojimu). Šias aplinkybes grindė: liudytojos M. V., A. A. parodymais; prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga.
Atsakovas nurodo, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės, o būtent ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nieko nesakiusi (duomenys neskelbtini) iš namų išvyko į K. ir daugiau nebegrįžo. Atsakovas neigia ieškovės nurodytą aplinkybę dėl jo girtavimo, tačiau pripažino, jog praeityje yra gydęsis nuo šios priklausomuybės Kauno priklausomybių centre (buvo užkoduotas).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 3.60 str.2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, teismas turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę.
Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nuo 2018-05-15 šalys gyvena atskirai (tą pripažįsta abi šalys), todėl įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2018-05-15.
Iš ieškovės aiškinimo teisme, liudytojos A. A. parodymų, liudytojo M. V. parodymų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, kurioje pagal ieškovės 2018-02-24 pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurtavimo 2(duomenys neskelbtini), apie 15 val., prieš ją (ieškovę) fakto tai yra atsakovui esant neblaiviam - 1,82 prom., pastarasis suėmęs ieškovę už rankų ir jas spausdamas nutempė per lovos galą ant grindų ir ji pargriuvo ant grindų, o, esant spaudžiamoms jos rankoms ir tempimui už rankų, ji juto fizinį skausmą, šaukė ir prašė paleisti, todėl atbėgo namuose buvę jos vaikai - nepilnametė dukra V. G., g. (duomenys neskelbtini) bei sūnus M. V., o dukra Viltė šaukė „paleisk mamą“ ir iškvietė policiją (žr. prijungtos baudž. bylos medžiagos: b.l. 1 –2018-02-24 protokolas pareiškimas ;b.l.26-27 –apklausos protokolas; b.l. 42 – 2018-03-01 apžiūros metu ieškovė parodė, kad atsakovas gerdavo kiekvieną savaitgalį, kai nedirba; b.l. 27- 2018-02-28 ieškovė apklausta kaip liudytoja papildomos apklausos metu parodė, kad pavartojęs alkoholio atsakovas tampa konfliktiškas; b.l.25- 2018-02-24 apklausta liudytoja ieškovė parodė, kad 2018-02-24 atsakovo smurtavimas prieš ją yra nebe pirmas kartas, tačiau anksčiau policijai nepranešdavo; b.l. 88- įtariamojo apklausos protokolas - atsakovas apklaustas įtariamuoju 2018-03-01 kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl 2018-02-24, 15 val. fizinio smurto panaudoto ieškovės atžvilgiu; b.l. 108-110- Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu 2018-03-23 atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. nutrauktas) – nustatyta, kad atsakovas savaitgaliais, kai nedirbdavo, namuose piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o būdamas neblaivus nepagarbiai elgdavosi su ieškovė, ją įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, žemino, naudojo ieškovės atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės nepilnametės dukros ir sūnaus akivaizdoje. Tokio atsakovo elgesio pasekoje ieškovė, nors ir atsakovui atsiprašius jos ikiteisminio tyrimo eigoje, tačiau nesulaukus jo elgesio pakitimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, (duomenys neskelbtini) buvo priversta galutinai apsispręsti dėl tolimesnio gyvenimo su atsakovu ir tai padarė išvykdama gyventi atgal į savo tėviškę – tai yra į K. iš kur ir buvo atvykusi ištekėjusi už atsakovo.
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės, bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi
šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo,
jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių
gyvenimas (CK 3.60 str. 2 d.).
Atsakovas nurodo, kad ieškovės kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad ji paliko šeimą ir išvyko gyventi atgal į K. Nagrinėjamu atveju ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad būtent 2018-05-15 ieškovės išvykimas gyventi į tėviškę (K.) buvo sąlygotas aukščiau nurodyto netinkamo atsakovo elgesio šeimoje ir buvo objektyvi tokio atsakovo elgesio pasekmė, o ne ieškovės kaltės forma dėl šeimos iširimo. Kitokių aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo atsakovas nenurodė ir nepateikė.
Teismas ,ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo elgesys – tai yra jo polinkis savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio imtinai), kai nereikia eiti į darbą, piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ir, esant neblaiviam naudoti psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu jos nepilnametės dukros akivaizdoje, ieškovės užgauliojimai, žeminimas ir necenzūriniai kreipiniai į ją, kuriuos girdėdavo jos nepilnametė dukra iš kitos santuokos, lėmė šalių santuokos iširimą, tai yra būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26 str., 3.27 str.1 d. 3.28 str. ko pasekoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas, todėl spręstina, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 ir 2 d.).
Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje dėl kurių būtų galima ieškovės elgesį vertinti kaip sutuoktinės santuokinių pareigų nevykdymą.
Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), o nustatyti tokios žalos dydį yra priskirta teismo diskrecijai.
Nagrinėjamoje byloje, kadangi šalių santuoka, kaip jau buvo konstatuota, iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes, didelius išgyvenimus patyrė ir jos vaikai, matydami kaip atsakovas elgiasi su jų motina.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į ieškovės nurodomų patirtų išgyvenimų pobūdį ir trukmę, jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje naudotą ne tik nuolatinį psichologinį, tačiau ir fizinį smurtą, jai dėl atsakovo veiksmų sukeltus dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinį nestabilumą, kurių pasekmės išryškėjo ir objektyviai buvo konstatuotos tik šiuo metu (b.l. 150 – išrašas iš med. dokumentų diagnozė - vidutinio sunkumo depresijos epizodas) kas patvirtina, jog nurodytosios pasekmės dėl atsakovo elgesio nebuvo išnykę, net ieškovei išėjus iš bendrų namų, įvertinęs šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turi būti tenkinamas, iš atsakovo priteisiant 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.245 – 6.250 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse byloje 3K-3-422/2008, 3K-3-415/2008, 3K-3-113/2011, 3K-3-177/2007).
Nutraukus santuoką, įvertinus ieškovės prašymą, atsakovo neprieštaravimą dėl to ir nesant pagrindų, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, ieškovei paliktina santuokinė pavardė.
Tarpusavio išlaikymas santuokos nutraukimo momentu yra nereikalingas, todėl jo priteisimo klausimas nespręstinas.
Šalys bendrų vaikų nesusilaukė, todėl su jais susiję klausimai nesprendžiami.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117.1 d.)
Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 str.2 d.).
Nagrinėjamu atveju, nesant ginčo pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2018-05-15, kuomet ieškovė iš bendrų šalių namų išvyko gyventi į savo tėviškę – K. (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).
Ginčo dėl dalintino turto vertės (ekspertui nustačius nekilnojamojo turto vertę – 42000 Eur, name likusių visų baldų 2000 Eur, automobilio VW Passat -1400 Eur) byloje nėra.
Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis: ji savo asmeninėmis lėšomis (palikimas po tėvo mirties) prisidėjo prie santuokos nusipirkto namo stogo remonto.
Atsakovas prašo dalijant nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) - bendrai 42 000 Eur vertės nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 64/100 dalis šio turto – 26 880 Eur vertės , o ieškovei į 36/100 dalis šio turto – 15 120 Eur vertės, nes šio namo pirkimui panaudojo iš pirmos sutuoktinės jam pervestą 20908 Eur dydžio kompensaciją santuokos nutraukimo byloje.
Ginčo dėl šalių name likusių baldų vertės bendrai 2000 Eur sumai ir automobilio vertės VW Passat 1400 Eur byloje nėra. Atsakovas sutinka, kad visi name likę baldai 2000 Eur vertės natūra būtų priteisti jam bei sutinka, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), 1400 Eur vertės natūra būtų priteistas ieškovei. Viso atsakovo prašomo priteisti jam turto (nekilnojamojo ir baldų) vertė - 28880 Eur, o atsakovei (nekilnojamojo ir automobilio) -16520 Eur.
Ieškovė prašo turtą dalinti lygiomis dalimis: atsakovui priteisti natūra visą nekilnojamąjį turtą (žemė bei pastatus) 42 000Eur vertės ir name likusius (jai išėjus) baldus bendrai 2000 Eur vertės, tai yra viso turto atsakovui 44 000 Eur vertės , o jai priteisti natūra automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), 1400 Eur ir iš atsakovo 21 300 Eur kompensaciją už jam tenkančią natūra didesnę turto dalį. Kadangi dėl neprognozuojamo ir agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė gyventi su atsakovu bendrame name negalėjo ir 2018-05-15 ji išvyko gyventi atgal į tėviškę iš kur buvo atvykusi sudariusi santuoką su atsakovu – tai yra į K. (ten turi iki santuokos įsigytą butą, kuriame ir gyvena), turto natūra prašo nedalinti. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą dalinti tik natūra, nesutinka mokėti ieškovei kompensaciją, nes, teigia, jog neturi finansinių galimybių. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” (prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini)”) vairuotoju, vyksta į komandiruotės į užsienį (L.).
žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniais pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) - bendrai 42 000 Eur vertės, name likę įvairius baldai kurių bendra rinkos vertė 2000 Eur, automobilis VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) 1400 Eur vertės, iš viso turtas 45 400 Eur vertės.
Ieškovė teigė, kad, įsigyjant (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą už 43 000 Eur ji panaudojo 10 000 Eur, kuriuos jai padovanojo pusbrolis K., įteikdamas jai voką tai matant liudytojai (ieškovės draugei) D. R.. Atsakovas tokios ieškovės nurodomos dovanos pinigų gavimo ir jų panaudojimo nekilojamajam turtui įsigyti faktą neigia. CK 6.496 str. 1 d. numato, kad sutartis, kai dovanojama suma didesnė kaip 1500 Eur turi būti rašytinės formos. Įstatyme reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str.). Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė neįrodė 10 000 Eur dovanos gavimo iš pusbrolio K. ir šių pinigų panaudojimo 2017-06-06 įsigyjant su atsakovu nurodytą nekilnojamąjį turtą.
Abi šalys nurodė, kad nekilnojamo turto įsigijimui buvo panaudota 20 000 Eur suma, kurią jiems paskolino tretieji asmenys – atsakovo motina O. K. ir jo patėvis A. K., šią sumą O. K. pervedė iš savo sąskaitos banke į sūnaus (atsakovo) sąskaitą ir šie pinigai buvo panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui. 1/2 šios skolos ieškovė viena grąžino trečiajam asmeniui O. K., tai yra iš savo sąskaitoje esančių asmeninių lėšų, kurios buvo gautos iš paveldėto ir realizuoto po jos tėvo mirties turto, 2017-12-18 pervedė 10 000 Eur (b.l. 117). Tai pripažino ir tretieji asmenys.
Atsakovas teigė, kad nekilnojamojo turto įsigijimui jis panaudojo 21 908 Eur dydžio kompensaciją, kurią jam pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini) išmokėjo/pervedė buvusi sutuoktinė R. S. nutraukiant santuoką ir pasidalijus turtą (b.l. 65 – banko išrašas). Ieškovė iš esmės pripažino, kad atsakovas turto įsigijimui panaudojo šią kompensaciją, tačiau teigė, kad panaudotas jos dydis buvo mažesnis. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinačių šią aplinkybę (kad atsakovas panaudojo ne visą 21 908 Eur dydžio kompensaciją). Be to, atsakovas teigė, kad panaudojo savo asmenines lėšas – tai yra 4000 Eur sumą atgautų rankpinigių, o ieškovė, pripažinusi šią atsakovo asmeninių lėšų atgautą sumą, teigė, jog šiuos pinigus atsakovas išleido jų vestuvėms, o ne nekilnojamojo turto pirkimui. Nei atsakovas, nei ieškovė jokių įodymų dėl 4000 Eur sumos panaudojimo/nepanaudojimo nekilnojamojo turto įsigijimui nepateikė. Pažymėtina, kad iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad dar iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą buvo pervesti po jos tėvo mirties paveldėti pinigai, tai yra: 2017-05-09 – 8360 Eur, 2017-05-16 -1326 Eur, 2017-05-17 – 1328 Eur, iš viso 11 014 Eur, kurie, kaip įrodinėjo ieškovė, buvo naudojami ir namo stogo remontui. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis – tai yra nurodyta 21 908 Eur gautos kompensacijos suma - prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo (2017-06-06 pirkimo), 20 000 Eur šio turto įsigijimui šalys pasiskolino iš trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais bei disponavo savo turimomis lėšomis. CK 3.98 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Tokiu būdu tenkinamas priešieškinio reikalavimas dalyje dėl turto padalijimo ir atsakovui pripažintina nuosavybės teisė į 64/100 dalis šio turto - 26 880 Eur vertės, o ieškovei į 36/100 dalis šio turto - 15 120 Eur vertės (3.98 str. 2 d.).
Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 str. nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.
Šalių nekilnojamas turtas - žemės sklyps, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) - objektyviai realiai didžiausią vertę turi tik kai yra kaip vienas turtinis kompleksas. Šiame turte nuo pat ieškovės išėjimo gyvena ir juo naudojasi vienas atsakovas. Tuo tarpu ieškovė išvyko gyventi į savo tėviškę – K., ten gyvena iki santuokos su atsakovu turėtame bute. Atsakovas reikalauja nekilnojamąjį turtą dalinti natūra. Teismas sprendžia, kad tokie atsakovo motyvai naudingi išimtinai atsakovui, o ieškovės teises jie pažeidžia. Minėta, nekilnojamojo turto vertė didžiausia, tik kai jis funkcionuoja kaip vienas turtinis vienetas, todėl jo padalinimas natūra iš esmės reikštų nepagrįstą turto vertės praradimą ir toks padalinimas būtų neprotingas, nes nuostolingas. Aukščiau nustatytos aplinkybės, šalių tarpusavio elgesys posėdžio metu, leidžia spręsti, kad dėl atsakovo konfliktiško jam esant neblaiviam elgesio, ieškovės atžvilgiu naudoto psichologinio bei fizinio smurto, atlikto ikiteisminio tyrimo, šalys gyventi vienoje sodyboje negali. O ir ieškovė pageidauja su nepilnamete dukra ir siekdama apsaugoti nepilnametį vaiką iš kitos santuokos nuo atsakovo aukščiau nurodyto elgesio žalingo poveikio, - gyventi ramioje aplinkoje savo tėviškėje K. turimame nuosavame bute, kur netoliese gyvena jos giminės, draugai ir pažįstami. Be to, minėta, jog ieškovei priteisus dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių natūra, būtų reikalingos papildomos investicijos, įrengiant atskirą namo šildymą, patekimą į jai paskirtas patalpas, komunikacijas, todėl, padalijus turtą natūra, galimai kiltų nesutarimai dėl viso nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo, dėl ko, kelių bendraturčių teisė valdyti vieną daiktą būtų apsunkinta. Atsakovo argumentai, jog galimai jis dėl finansinės padėties nepajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jam atiteksiantį turtą natūra, nesudaro pagrindo turtą padalinti jo nurodytu būdu - natūra. Dalijant turtą būtina įvertinti ar šalys galės laisvai disponuoti priteistu turtu. Kadangi ieškovė turi atskirą butą K., o šalių santuoka yra iširusi dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir nuolat kylančių konfliktų jam esant neblaiviam, tai yra iš esmės dėl netinkamo atsakovo elgesio, todėl šie argumentai nepaneigia būtinybės turtą padalinti kompensavimo būdu. Pažymėtina, kad atsakovas dirba vairuotoju, jo darbas yra susijęs ir su išvykimu į užsienį, kas neabejotinai sąlygoja gaunamas didesnes pajamas, turi pastoviais darbines pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad turto padalijimas tarpusavio kompensavimo būdu pažeis atsakovo teises.
Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas negali būti dalijamas natūra, nes toks padalijimas yra neprotingas, ženkliai mažina turto vertę ir yra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Tokiu būdu, pripažinus atsakovui nuosavybės teisę į 67/100 dalis (28 140 Eur vertės) nekilnojamojo turto ir visi baldai, esantys pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė 2000 Eur viso turto 30140 Eur vertės; atsakovui natūra priteisiamas jo nuosavybėn minėtas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) – bendrai 42 000 Eur vertės; o pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į 33/100 dalis (13 860 Eur vertės) šio nekilnojamojo turto, ieškovei natūra priteisiamas automobilis VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) 1400 Eur vertės bei iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija 13860Eur už jos nekilnojamojo turto dalį ir 1000 Eur kompensacija už kos kilnojamojo turto dalį (baldų) (CK 3.98 str. 2 d., 3.127 str. 3 d.).
Dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų
Tretieji amenys pareiškę savarankiškus reikalavimus (kreditoriai) O. K. ir A. K. prašo priteisti jų naudai iš ieškovės 1500 Eur dydžo skolą. Nurodo, kad šiuos pinigus ieškovė per jų sūnų pasiskolino savo tėvo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laidotuvėms. Kadangi ieškovė ir atsakovas tuo metu gyveno K., tai ji, O. K., ieškovės prašomą per O. K. sūnų – atsakovą S. paskolinti tėvo laidotuvėms 1500 Eur sumą 2017-01-17 pervedė į savo sūnaus sąskaitą banke (b.l. 69 mokėjimo nurodymas), nes ieškovės sąskatos nežinojo, o perduoti pinigus grynais dėl atstumo negalėjo. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudarytą, pinigų paskolinimo ir jų perdavimo ieškovei faktą patvirtina pinigių pervedimą iš O. K. sąskaitos į sūnaus (atsakovo) sąskaitą.
Ieškovė 1500 Eur skolą pripažįsta visiškai. Ginčo dėl 1500 Eur paskolos grąžinimo tarp šalių nėra, todėl 1500 Eur skola priteistina iš ieškovės trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai bei 5% metinės palūkanos nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-07-04) iki visiško sprendimo įvykdymo (6.873 str., 6,874 str., 6.37 str., 6.210 str.).
Tretieji amenys pareiškę savarankikus reikalavimus (kreditoriai) O. K. ir A. K. prašo priteisti jų naudai iš ieškovės ir atsakovo solidariai 10 000 Eur skolą bei 5 % metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka šiais argumentais: nurodo, kad žemės ir pastatų įsigijimui ji su atsakovu iš atsakovo tėvų – trečiųjų asmenų skolinosi 20 000 Eur, kuriuos atsakovo motina pervedė į sūnaus (atsakovo) sąskaitą, tačiau ½ dalį – tai yra 10 000Eur šios skolos ji (ieškovė) grąžino iš asmeninių lėšų (peveldėjimo), pervesdama pinigus iš savo sąskaitos į O. K. sąskaitą (b.l.89, 117). Todėl mano, kad likusią skolos ½ dalį (10 000Eur) turi grąžinti vienas atsakovas.
Atsakovas su šiuo trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. reikalavimu sutinka visiškai.
CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).
Šiuo atveju už 20 000 Eur paskolą sutuoktiniai (ieškovas ir atsakovė) iš trečiųjų asmenų Onos ir A. K. ėmė ir gavo solidariai ir už šią paskolą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą. Nors 10 000 Eur ieškovė tretiesiems asmenims jau grąžino pervesdama pinigus iš savo sąskaitos į O. K. banko sąskaitą, tačiau kreditoriai / tretieji amenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, O. K. ir A. K. nesutinka, kad nutraukiant šalims santuoką buvusi solidari prievolė butų keičiama ir/ar dalijama, todėl nutraukiant šalių santuoką šiuo atveju buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Tokiu būdu iš ieškovės ir atsakovo solidariai tretiesiems asmenims priteisiama 10 000 Eur skola bei 5 % metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.6 str. 4 d., 6.873 str., 6,874 str., 6.37 str., 6.210 str.)..
Tretieji amenys pareiškę savarankiškus reikalavimus (kreditoriai) O. K. ir A. K. prašo pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariais jų skolininkais pagal (duomenys neskelbtini) “Skolos dokumentą” 5000 Eur sumai (b.l. 71), kuriuos paskolino atsakovui V. S. namo remontui, o pastarsis pasižadėjo solą grąžinti trijų metų laikotarpiu.
Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad už stogo remontą ji meistrui (liudytojui) J. V. 2017-07 sumokėjo 5000 Eur rankipinigų iš paveldėtų po tėvo mirties pinigų, o raštelį (kvitą) dėl jų gavimo pastarasis surašė tik 2018-04-09. Be to, nurodė, kad už stogo remonto darbus ji atsiskaitė paveldėtais po savo tėvo mirties už jo parduotą žemę gautais pinigais, pervesdama meistrui J. V. iš savo sąskaitos (b.l.117): 2017-12-14 1000 Eur, 2017-12-15 800 Eur ir 2017-12-17- 850 Eur (viso 2650 Eur). Viso už stogo remontą sumokėjo iš paveldėtų asmeninių lėšų 7650 Eur (5000Eur +2650 Eur). Nurodė, kad po tėvo, mirusio 2017-01), mirties, pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą,šios sumos buvo pervesta į jos sąskaitą (b.l.148) : 2017-05-09 – 8360 Eur, 2017-05-16- 1326 Eur, 2017-05-17 – 1328 Eur, iš viso 11 014 Eur sumą ir būtent iš šių pinigų ji 2017-07 sumokėjo meistrui J. V. 5000 Eur rankpinigių už stogo remontą, o kvitą meistars išrašė 2018-04. Iš bylos rašytinių įrodymų (b.l.110-111 – ieškovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašas) nustatyta, kad: ieškovės sąskaitoje 2017-06-10 buvo 11 708,90 Eur; laikotarpyje nuo 2017-06-13 iki 2017-07-19 ieškovė iš šios sąskaitos nusiėmė/išsigrynino 5800 Eur, o per 4 dienas, tai yra nuo 2017-07-20 iki 2017-07-23 – nusiėmė/išsigrynino 4800 Eur šių paveldėtų pinigų. Ieškovė teigia, kad apie tariamą trečiųjų asmenų (atsakovo motinos ir patėvio) atsakovui duotą 5000 Eur sumą namo remontui nieko nežino, šių pinigų nematė, apie tokią paskolą nieko nežino. Teigia, kad byloje atsakovo pateiktas tokios skolos raštelis (b.l. 71) yra surašytas dėl akių.
Atsakovas su šiuo trečiųjų asmenų reikalavimu sutinka visiškai. Nurodė, kad ieškovė buvo išvykusi, todėl tėvai jam vienam paskolino 5000 Eur, o jis pinigus padavė ieškovei ir ji sumokėjo stogdengiams.
Iš ieškovės aiškinimo, liudytojo J. V. parodymų, rašytinių bylos duomenų ( aukščiau nurodyti banko sąskaitų išrašai) spręstina, kad būtent ieškovė sumokėjo meistrui J. V. už stogo remontą 5000 Eur rankpinigių, nusiimdama/išgrynindama asmenines lėšas, gautas realizavus paveldėta tėvo turtą, dėl kurios 2018-04-09 ieškovės prašymu buvo išrašytas kvitas (b.l. 123- 2018-04-09 prekių/paslaugų pirkimo - pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei vėliau pervedė iš nurodytos savo sąskaitos į J. V. sąskaitą už stogo dengimo darbus taip pat asmenines, lėšas, gautas realizavus paveldėta tėvo turtą, viso 2650 Eur (b.l. 117 - 2017-12-14 1000 Eur, 2017-12-15 800 Eur ir 2017-12-17- 850 Eur). Tokiu būdu iš viso ieškovė panaudojo 7650 Eur savo asmeninių lėšų, gautų realizavus paveldėta tėvo turtą, namo stogo remontui. Vadinasi, šalių šeimai, disponuojant ieškovės asmeninėmis lėšomis, gautomis realizavus paveldėta ieškovės tėvo turtą, kurias ieškovė nusiėmė /išsigrynino laikotarpyje nuo 2017-06-13 iki 2017-07-23 nuo savo sąskaitos iš viso 10 600Eur (5800 Eur +4800 Eur) (b.l. 110-111) ir iš jų 5000 Eur 2017-07 padavė meistrui J. V. kaip rankipinigius už stogo remontą, - poreikio skolintis iš trečiųjų asmenų stogo remontui nebuvo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jo gautus iš motinos ir patėvio 5000 Euir jis perdavė ieškovei, o ji šiais pinigais sumokėjo stogo meistrui J. V.. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovo pateiktas 2017-07-16 “ raštelis pavadinimu “skolos dokumentas” (b.l.71), kuriame nurodyta, kad O. ir A. K. paskolina V. S. 5000 Eur namo remontui, o skolą V. S. pasižada grąžinti trijų metų laikotarpiu, pasirašo skolintojai (tretieji asmenys) ir skolininas (atsakovas V. S.) - bendrų prievolių šeimai nesukūrė, nes atsakovas neįrodė, kad tokie jo gauti pinigai buvo panaudoti namo stogo remontui. Tokiu būdu, ieškovė nepripažintina skolininke pagal tokį (duomenys neskelbtini) “skolos dokumentą”, nes tai yra atsakovo asmeninė prievolė tretiesiems asmenims O. ir A. K. (CK 3.98 str. 3 d.).
Kadangi kaip aukščiau buvo, nustatyta, remontuojant namo stogą buvo panaudotos 7650 Eur dydžio asmeninės ieškovės lėšos, gautos realizavus paveldėta jos tėvo turtą, tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteisina 7650 Eur dydžio kompensacija, nes atsakovui santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - gyvenamas namas, atitenka natūra, todėl, laikytina, kad dėl ieškovės prisidėjimo asmeninėmis paveldėtomis lėšomis – t.y. 7650 Eur suma- remontuojat šio namo stogą, taip padidėjo šio turto vertė (CK 3.98 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 100Eur sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dallies sumokėjimas buvo atidėtas)( b.l. 41-42); 1350Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 7; 152-154, 201-202; 226). Tokiu būdu ieškovė patyrė 1450Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 100Eur sumokėto žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dallies sumokėjimas buvo atidėtas)(b.l.73); 550Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (b.l.171, 227). Tokiu būdu atsakovė patyrė 650Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (77,78%) bei į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (22,22%) : ieškovei iš atsakovo priteistina 1050,03Eur, o atsakovui iš ieškovės priteistina 144,43Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas užskaičius, iš atsakovo ieškovei priteistina 905,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tretieji asmys su savarankiškais reikalavimais prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 495 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b.l.88) ir 400Eur advokato pagalbai apmokėti (b.l.172). Tokiu būdu tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais patyrė 895 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys ieškovės atžvilgiu (esant pareikštiems 3 reikalavimams, iš kurių 2 patenkinti ir vienas atmestas) patenkintas 67%. Tokiu būdu tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais priteistina: iš ieškovės 329,75Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; o iš atsakovo (esant pareikštiems jam 2 reikalavimams, iš kurių abu patenkinti 100%) priteistina 565,25 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Šalims žyminio mokesčio dalies sumokėjimas paduodant atitinkama ieškinį ir priešieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo: ieškovei (b.l.42), atsakovui (b.l.73). Atsižvelgus į kiekvienai iš šalių sprendimu priteistino turto vertę bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims valstybės naudai iš ieškovės priteisiamas 314,92 Eur dydžio žyminis mokestis, o iš atsakovo 1102,38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1p., 96 str.).
Byloje susidarė 44,86 Eur dydžio (bylos viršelio kita pusė – pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudais priteisiamos iš ieškovės – 9,97 Eur , o iš atsakovo 34,89 Eur - tai yra proporcingai atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str., 293 str. 1 d.4 p., 282 str. 2 d. 1 p.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą K. rajono savivaladybės administracijos CMS, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – S..
Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip :
atsakovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti nekilnojamąjį turtą – 0,1900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį) (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrai 42 000Eur vertės,
priteisti ieškovei K. S. iš atsakovo V. S. 13860 Eur (trylika tūksančių aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) kompensaciją už jam natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą,
priteisti ieškovei K. S. iš atsakovo V. S. 7650 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) už jam tenkančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) vertės padidinimą iš asmeninių ieškovės lėšų,
ieškovei K. S. priteisti automobilį VWPassat, v/n (duomenys neskelbtini) 1400 Eur vertės bei iš atsakovo V. S. ieškovei K. S. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) kompensaciją už jai tenkančią jos kilnojamojo turto dalį,
atsakovui V. S. priteisti visus įvairius baldus, esančius pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), bendrai 2000 Eur vertės.
Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais Onos ir A. K. ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti iš ieškovės K. S. trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 16 d.( 2018-10-16 priimtas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimas teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,
priteisti iš ieškovės K. S. ir atsakovo V. S. solidariai trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 16 d. (2018-10-16 priimtas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimas teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,
trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais O. K. ir A. K. reikalavimą ieškovei K. S. dėl jos pripažinimo trečiųjų asmenų solidaria skolininke pagal 2017-07-16 „Skolos dokumentą“ 5000 Eur sumai atmesti,
pripažinti atsakovą V. S. trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais O. K. ir A. K. skolininku pagal 2017-07-16 „Skolos dokumentą“ 5000 Eur sumai, o šią prievolę asmenine atsakovo V. S. prievole tretiesiems asmenims.
Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei K. S. 905,60 Eur (devynis šimtus penkis eurus 60 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiųjų asmenų O. K. ir A. K. naudai iš ieškovės K. S. 329,75Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 75 ct), o iš atsakovo V. S. 565,25 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 25 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės K. S. 314,92 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 92 ct) žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. S. 1102,38 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą du eurus 38 ct) žyminio mokesčio, kurio dalies sumokėjimas paduodant ieškinį bei priešieškinį buvo atidėti iki sprendimo priėmimo.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės K. S. 9,97 Eur (devynis eurus 97 ct), o iš atsakovo V. S. 34,89 Eur (trisdešimt keturis eurus 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.