Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-1351-911/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-22
Bylos Nr.: e2-1351-911/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09102-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Kristina Serdiukienė (pirm.)
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. Ž.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Viktoras Gecas, Ramunė Juškaitė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-1351-911/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09102-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,atsakovui A. Ž., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Anželai Šumauskienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. Ž. bei pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, kompensacijos priteisimo, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti atsakovo A. Ž. ir ieškovės J. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir panaikinti Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje apskaitytą šalių santuokos įrašą pagal santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini); nustatyti atsakovo A. Ž. ir ieškovės J. Ž. nepilnamečio sūnaus G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo mama, ieškove J. Ž.; priteisti iš A. Ž. nepilnamečiui vaikui G. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (iki einamojo mėnesio 15 dienos) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; priteisti iš A. Ž. 1390 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. Ž. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti tokią tėvo A. Ž. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. Ž. tvarką: 1) nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. savo lėšomis ir transportu pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val. parveža nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei buvimo su nepilnamečiu sūnumi metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai nepilnametis sūnus ir šią nedarbo (poilsio) dieną gyvena su tėvu, nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val.; 2) nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. neporiniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 d.) bei Naujuosius metus (sausio 1 d.) kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, savo lėšomis ir transportu išsiveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 18 val.; 3) nepilnametis sūnus G. Ž. poriniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio mėn. 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio mėn. 31 dieną) bei Naujuosius metus (sausio mėn. 1 dieną) kiekvienų kalendorinių metų gegužės pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) leidžia su mama J. Ž.; 4) nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. poriniais kalendoriniais metais Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, savo lėšomis ir transportu išsiveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 18 val.; 5) nepilnametis sūnus G. Ž. neporinių kalendorinių metų Šventąsias Velykas (dvi dienos) leidžia su mama J. Ž.; 6) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. Ž. tvarkos esant kitoms šeimos šventėm tėvas A. Ž. informuoja ir tariasi su mama J. Ž. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos šeimos šventės; 7) visomis kitomis, tvarkoje neaptartomis nedarbo ir švenčių dienomis, tėvas A. Ž. susitarus su mama J. Ž. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, gali pasiimti nepilnametį sūnų G. Ž. savo lėšomis ir transportu išveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveždamas jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios nedarbo ir švenčių dienos, 18 val.; 8) nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. pradėjus nepilnamečiui sūnui lankyti mokyklą, gali pasiimti nepilnametį sūnų visais (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laikotarpiais ir trukmei išskyrus vasaros atostogas, kurių pusę (iš anksto suderinus tikslų laikotarpį ir tvarką) nepilnametis sūnus leidžia su tėvu A. Ž., likusią pusę vasaros atostogų leidžia su mama J. Ž.; 9) nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. nepilnametį sūnų į užsienį išsivežti gali tik su mamos J. Ž. sutikimu nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą, parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą savo lėšomis. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų laikotarpiu, išskyrus jo atostogų laikotarpius, išsivežti nepilnamečio sūnaus į užsienį negali; 10) tvarkoje nenumatytomis dienomis, datomis nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. gali pasiimti nepilnametį sūnų tik iš anksto – ne vėliau nei prieš 1 dieną įspėjus ir gavus mamos J. Ž. sutikimą, savo lėšomis ir transportu paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos, darželio ir parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, darželį; 11) šalys sutaria ir žino, kad esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, gali būti keičiama nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka bei abu tėvai turės lygias teises bendraujant, auklėjant bei lygiai atsakydami už nepilnamečio sūnaus auklėjimą, vystymą, švietimą, poelgius (CK 2.14 str. 1 d., 3.168 str., 3.170 str.); 12) šioje bendravimo tvarkoje numatytais ir nenumatytais atvejais abu vaikų tėvai įsipareigoja bendrauti su vaiku abipusiu sutarimu ir kompromisų būdu, išimtinai atsižvelgdami į vaiko interesus. Šioje bendravimo tvarkoje nustatyta bendravimo su vaiku trukmė ir laikotarpiai neatima iš vaiko tėvų teisės bendrauti ilgiau ar kitais laikotarpiais, nei numatyta šioje tvarkoje, jeigu pats vaikas to pageidauja. Tokiu atveju bendravimo laikas sutariamas bendru vaiko tėvų sutarimu. Atsakovui A. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 0,1371 ha žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 400 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2018-12-04, būdas: masinis vertinimas), automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: 2002-01-03, vertė: 2 850 Eur; priteisti ieškovei J. Ž. 7 675 Eur kompensaciją už atsakovui A. Ž. priteistiną didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos įgytą pavardę – „G.“; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad po 2019 m. šalių santykiuose atsirado įtampa. Ieškovė nurodo, jog santuokos pradžioje gyveno darnų ir gražų šeimyninį gyvenimą, tačiau ilgainiui prasidėjo tarpusavio nesutarimai, nepagarba vienas kito atžvilgiu. Situaciją paaštrindavo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Ieškovei grįžus dirbti (po vaiko auginimo ir priežiūros atostogų) prasidėjo jos nepagrįstas įtarinėjimas neištikimybe. Ilgainiui pasikeitė šalių požiūriai į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Nuo 2020-05-10 ginčo šalių santuokinis gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs. Nuo 2020-08-11, kaip nurodo ir pats atsakovas ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-29823-20 medžiagoje atsakovas su ieškove gyvena visiškai atskirai. Nuo 2020-08-11 iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas savo nepilnamečio sūnaus G. Ž. išlaikymui skyrė tik 70 Eur. Ieškovė nori nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuri pasireiškia jų abiejų nesutarimais ir tai yra subrendęs bei tvirtas jos apsisprendimas. Ieškovė sutinka, kad vaikui svarbūs ir reikalingi abu tėvai, tačiau šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo vaiko gyvenime – jį auklėjant ir lavinant – turi didesnę reikšmę, mamos ir sūnaus ryšys su ieškove yra stiprus, prieraišus, saugus. Esant išvardintoms aplinkybėms, akivaizdu, kad sūnaus atskyrimas nuo mamos sukeltų tiek mamai, tiek sūnui didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus, neatitiktų vaikų noro. Ieškovės pagrįstu įsitikinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, interesus. Ieškovė pareiškia, jog ginčo šalių sūnus neturi specifinių poreikių. Ieškovė apskaičiavo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma bendrai – 600 Eur. Ši suma iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu yra tik darbo užmokestis (toliau – DU) iš darbovietės (duomenys neskelbtini), kuris atskaičius mokesčius vidutiniškai per mėnesį siekia apie 630 Eur. Iš šių pajamų ieškovė moka už buto nuomą, buto patarnavimus ir kt. komunalinius mokesčius, rūpinasi ir tenkina būtinuosius vaiko poreikius (maistas, apranga, avalynė, darželis ir pan.). Ieškovei (kol gyveno kartu) žinoma, kad atsakovo DU atskaičius mokesčius siekdavo apie 1000 Eur. Ieškovė šiuo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1390 Eur (4 mėn. (nuo 2020-08-11 iki 2020-12-11) x 300 Eur + 26 k. d. x 10 Eur (300 Eur/30 k. d.= 10 Eur/d.) - 70 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas pagal 2017-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,1371 ha žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 400 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data: 2018-12-04, būdas: masinis vertinimas). Santuokos metu šalys įsigijo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: 2002-01-03, vertė 2850 Eur (pagal atsakovo 2021-03-20 pardavimo skelbimą) ir automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 2014-05-09, vertė 6000 Eur (pagal analogiškus automobilio pardavimo skelbimus, realią automobilio būklę). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 0,1371 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 400 Eur, automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2 850 Eur. Į dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgyto turto balansą įtraukti parduoto automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę – 6 000 Eur. Dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgyto turto balansas iš viso sudaro: 19 250 Eur (žemės sklypas vertė – 10 400 Eur, automobilis AUDI A6 vertė – 2 850 Eur, automobilis Škoda Octavia vertė – 6 000 Eur). Atsakovui natūra prašomo priteisti turto vertė – 13 250 Eur (žemės sklypas vertė – 10 400 Eur, automobilis AUDI A6 vertė – 2 850 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui natūra prašomo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti turto vertė yra didesnė, nei atsakovo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vertė, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 6 625 Eur. Į dalintino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgyto turto balansą įtrauktinas ir parduotas automobilis Škoda Ocatvia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio reali vertė rinkoje – 6 000 Eur (automobilis įgytas už 7 000 Eur). Neatsižvelgiant į tai, jog atsakovas savavališkai, skyrybų proceso eigoje pardavė šalims priklausiusį automobilį ir už žymiai mažesnę kainą (3 900 Eur) nei ši yra rinkoje (jau įvertinus esamus automobilio defektus), vadovaujantis CK 3.87, 3.88, 3.118, 3.119 str. nuostatomis ieškovei taip pat priteistina ½ parduoto automobilio vertės rinkoje t. y. 3 000 Eur (6 000 Eur/2). Nustačius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgyto turto balansą – 19 250 Eur, atsakovui tenkančio natūra turto vertę – 13 250 Eur, parduoto automobilio Škoda Ocatvia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realią vertę rinkoje – 6 000 Eur, iš viso ieškovei priteistina 9 625 Eur ( 6 625 Eur + 3 000 Eur) kompensacija. Tikslindama šį ieškinį ieškovė nurodo, jog atsakovas pardavęs automobilį Škoda Ocatvia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 1 950 Eur sumą. Likusi ieškovei priteistina iš atsakovo kompensacijos suma padalinus santuokoje šalių įgytą turtą sudaro – 7 675 Eur (9 625 Eur - 1 950 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi. Nurodo, kad jeigu teismas nustatytų teisinius pagrindus, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi, tokiu būdu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; mažamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko tėvu A. Ž.; nustačius mažamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu A. Ž., ieškovės reikalavimą dėl vaiko išlaikymo išlaidų atmesti, kadangi vaiko tėvas A. Ž. pats užtikrins mažamečio sūnaus G. Ž. pilną išlaikymą; bylą dalyje dėl vaiko bendravimo su tėvu A. Ž. tvarkos nustatymo nutraukti, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo ginčo šiuo klausimu nėra; dėl abiejų transporto priemonių padalinimo būdo ieškovės 2021-03-29 patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi, ieškovei neįrodžius transporto priemonių rinkos verčių ir piniginės kompensacijos dydžių; jeigu mažamečio sūnaus G. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaiko motina, tai tokiu atveju ieškovės reikalavimą dėl vaiko išlaikymo išlaidų priteisimo sumažinti nuo 300 Eur iki 150 Eur; sutuoktinių turimą žemės sklypą padalinti natūra ir nustatyti, kad žemės sklypas po šalių santuokos nutraukimo atitenka ieškovei ir atsakovui po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra grindžiamas ieškovės noru nutraukti santuoką ir faktine aplinkybe, kad jai nepavyko nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi jis yra grindžiamas vienašališku ieškovės ketinimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodyti abipusiai sutuoktinių nesutarimai nėra ir negali būti objektyvia priežastimi nutraukti santuoką, kadangi tokie nesutarimai ieškovės nėra įrodyti jokiomis priemonėmis. Nurodo, kad atsakovo jokios kaltės dėl santuokos iširimo nėra, nes jis ne kartą ragino ieškovę ramiai svarstyti problemas, kurios galimai slegia ieškovę. Nurodo, kad neprieštarauja santuokos nutraukimui dėl ieškovės kaltės, kadangi tik ieškovė siekia santuokos nutraukimo. Ieškovės nurodyta data 2020-08-11 yra ieškovės vienašališkas pareiškimas, kuris nėra pagrįstas. Nurodo, kad šalys iki šiol veda bendrą ūkį, kadangi kartu prižiūri ir išlaiko sūnų Gustą, bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo šeimos turtą – transporto priemonę ir žemės sklypą. Atsakovo gyvenimas kitoje gyvenamojoje vietoje yra įtakotas ieškovės veiksmų atsakovo atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo teisinei išvadai, kad šalys gyvena skyriumi nuo 2020-08-11. Nurodo, kad nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, kadangi, atsakovo nuomone, ieškovė nėra atsakingas asmuo mažamečio vaiko atžvilgiu, o atsakovo ir sūnaus G. emocinis ryšys yra tvirtas ir nuoseklus. Ieškovė teismui nurodė atitinkamą lentelę vaiko poreikiams patenkinti per kalendorinį mėnesį, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad nuo 2020-08-14 iki 2021-01-05 ieškovė pati realiai būtų skyrusi vaiko išlaikymui po 300 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad vaiko poreikiams per kalendorinį mėnesį šalys niekada neskyrė po 600 Eur, kadangi sūnaus tokių poreikių niekada nebuvo. Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki 2021-01-05 atsakovas nesutinka, kadangi mano, kad šeima nėra iširusi, dabartiniu metu šalys veda bendrą ūkį, prižiūri, auklėja ir išlaiko mažametį sūnų G., o sutuoktinių gyvenimas skyriumi nėra nustatytas teismo. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra jokių ginčų dėl bendravimo su mažamečiu sūnumi G. Ž.. Atsakovo teisės dėl mažamečio vaiko G. Ž. globos nėra apribotos, todėl ieškovės ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku yra visiškai lygios. Jeigu ieškovė yra nusprendusi ir ji jaučia poreikį, kad teismas nustatytų tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tai tokiu būdu ši bendravimo tvarka turi būti teismo nustatyta nepažeidžiant abiejų tėvų lygiateisiškumo vaiko atžvilgiu principo. Dėl prašomo turto padalinimo atsakovas prieštarauja. Pirmiausia, ieškovė nutylėjo teismui, kad automobiliu Škoda Octavia visada naudojosi pati ieškovė, kad šis automobilis ieškovės buvo stipriai sugadintas autoįvykio metu, todėl šio automobilio vertė buvo mažesnė nei rinkos vertė dėl jo esminių trūkumų. Automobilį atsakovas pardavė, kadangi buvo būtinos piniginės lėšos tinkamai vykdyti teismo nutartį dėl išlaikymo mažamečiam sūnui teikimo pagal ieškovės reikalavimą. Ieškovės nurodyta automobilio Škoda Octavia rinkos vertė yra nereali, kadangi ieškovė šią kainą nustatė pagal kitų asmenų viešą skelbimą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie ieškovės sukeltą autoįvykį ir šio automobilio prekinės vertės praradimą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė neginčija automobilio Škoda Octavia pardavimo sandorio ir ½ dalį šio sandorio vertės ieškovė priėmė iš atsakovo, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko su atsakovo turto įvertinimu. Dėl automobilio Audi A6 vertės nustatymo atsakovas taip pat nesutinka, kadangi 2850 Eur šio automobilio vertė yra nereali. Jeigu ieškovė yra įsitikinusi šio automobilio verte, tai tokiu atveju atsakovas sutinka, kad automobilis po santuokos nutraukimo liktų asmeniškai ieškovei, o atsakovui ieškovė sumokėtų ½ dalį šio automobilio piniginės vertės, t. y. 1425 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas neprivalo ieškovei mokėti jokių piniginių kompensacijų, kadangi atsakovas nesutinka su pernelyg didelėmis turto vertėmis, o taip pat žemės sklypas yra dalomas tarp sutuoktinių natūra, o lengvasis automobilis Audi A6 galėtų likti ieškovei tuo atveju, jeigu ji sutiktų atsakovui sumokėti 1425 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Žemės sklypas yra nekilnojamasis daiktas, kuris gali būti padalintas natūra. Ieškovė neturi jokios privilegijos ir/ar įstatyminio pagrindo reikalauti iš atsakovo piniginės kompensacijos. Jeigu ieškovei nepriimtina ½ dalis žemės sklypo, tai tokiu atsakovas neprieštarauja, kad visas žemės sklypas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų sumokėta atitinkamai 5 200 Eur piniginė kompensacija.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp ieškovės J. Ž. ir atsakovo A. Ž., konstatuojant ieškovės J. Ž. kaltę dėl santuokos iširimo, jeigu teismas civilinio proceso metu nustatytų teisinius pagrindus, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo tikrai yra iširusi; mažamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko tėvu A. Ž.; žemės sklypą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. Ž. ir A. Ž. nuosavybės objektas, padalinti tarp sutuoktinių natūra ir nustatyti ieškovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo bei atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo. Atsakovas priešieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes bei motyvus, nurodytus atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį.

4. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, jog visos asmeninės priežastys, kodėl ji nori nutraukti santuoką yra išdėstytos 2021-03-29 patikslintame ieškinyje. Šių aplinkybių kontekste manytina, jog ne vien atsakovas, tačiau abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, nes abiem trūko supratimo ir tolerancijos, ilgai gyvenant santuokoje pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, jie pasikeitė patys kaip asmenybės, kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu. Atsakovas nepateikė teisinių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl, esant šioms aplinkybėms, jo kaltė neturėtų būti konstatuota. Šiuo atveju byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai. Pastarieji atsakovo veiksmai prieš ieškovę iki kreipimosi į teismą ir po – bendro santuokoje užgyvento turto automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas be ieškovės žinios, jos asmeninių daiktų buvusių parduotame automobilyje negrąžinimas, nepagrįstas kreipimasis į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Klaipėdos miesto savivaldybėje dėl neva netinkamai prižiūrimo sūnaus G. Ž., galiausiai atsakovo demonstruojamas procesinis elgesys šalių santuokos nutraukimo bylos procese leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ir atsakovas laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokią išvadą paneigiančių įrodymų atsakovas kol kas byloje nepateikia. Niekuo teisiškai nepagrįsta ir atsakovo nuomonė, kuria pasak atsakovo ginčo šalys iki dabartinio momento veda bendrą ūkį, kadangi kartu prižiūri ir išlaiko šalių nepilnametį sūnų G. Ž., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo šeimos turtą – transporto priemonę ir žemės sklypą. Esamu atveju, ieškovė remdamasi rašytiniais įrodymais byloje nurodo bei pagrindžia aplinkybę, jog šalys dar nuo 2020-08-11 (kaip nurodo ir pats atsakovas) gyvena atskirai, nebekuria jokio bendro turto nei bendromis lėšomis nei darbu. Gyvena visiškai atskirus savarankiškus gyvenimus. Šalių nepilnamečio vaiko priežiūra ir išlaikymas numatytas įstatymo, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas dar nuo 2017-07-17 (nuo įsigijimo) neturi jokios ginčo šalių bendromis lėšomis ar darbu sukurtos pridėtinės vertės, todėl nėra visiškai jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog ginčo šalys iki pat šiol veda bendrą šeimos ūkį. Atsakovo teiginiai apie nerūpestingą ir neatsakingą ieškovės gyvenimą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje atsakovas nepateikia jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas turi emocinį ryšį su sūnumi, tačiau kartu nurodo, jog ieškovės, kaip motinos, vaidmuo vaiko gyvenime – jį auklėjant ir lavinant – turi didesnę reikšmę. Mamos ir sūnaus ryšys su ieškove yra stiprus, prieraišus, saugus. Šiuo atveju, atsakovas byloje nepateikia jokios informacijos, įrodymų apie aplinkos, kurioje vaikas gyventų tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ar netinkamą ieškovės, kaip mamos pareigų atlikimą. Dėl vaiko išlaikymo, ieškovė pateikė detalų vaiko poreikių patenkinimui patiriamų išlaidų paskaičiavimą. Paskaičiavimus pagrindžia rašytiniais įrodymais: įvairių prekių, produktų įsigijimo čekiai, pažymos iš darželio ir pan. Visa tai prieštarauja deklaratyviems atsakovo teiginiams, jog ieškovė siekia ekonominės naudos sau, tuo tarpu pačiam atsakovui kol kas neatskleidžiant savo tikrosios turtinės padėties. Ieškovė tiek 2021-01-05 tiek 2021-03-29 patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1390 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki ieškinio teismui padavimo dienos, nesuprantama, kodėl atsakovas mini 2020-05-10 datą. Priešieškiniu atsakovas teigia, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra jokių ginčų dėl bendravimo su mažamečiu sūnumi G. Ž.. Ieškovė nurodo, jog pirmiausia sprendžiant šalių santuokos nutraukimo klausimą nesutarimai tarp sutuoktinių kilo sprendžiant klausimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovei nematant pagrindo bei sąlygų, jog šalių nepilnametis vaikas gyventų su atsakovu, pastarasis pradėjo elgtis piktybiškai: be ieškovės žinios ir nesutartu laiku paimdavo nepilnametį šalių sūnų iš darželio, vėliau atsakovas neparvežė šalių sūnaus sutartu laiku pas ieškovę, o dar visoje šalyje įvedus karantiną bei ribojant judėjimą tarp savivaldybių atsakovas nepaisydamas tokių ribojimų bei draudimų mažametį šalių sūnų iš gyv. vietos savivaldybės (Klaipėdos m.) išsivežė į Vilnių. Pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką šalių sūnus jaučiasi gerai, saugiai – supranta, kad gyvena su ieškove ir jam yra aiški rutina, atsakovą mato pakankamai. Ieškovė nurodo, jog šalių mažametis sūnus ilgesnį laiką pabuvęs pas atsakovą, darosi piktas, tokius mažamečio pokyčius pastebi ir darželio auklėtojos. Ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra pagrindo laikyti neadekvačia ir atsakovą diskriminuojančia bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, nes tvarka pirmiausia siekia užtikrinti mažamečio sūnaus reguliarų ugdymosi procesą, dienos rėžimą bei saugią aplinką, kartu ir protingas galimybes su sūnumi bendrauti pačiam atsakovui. Byloje vertinant turto padalijimo būdą natūra nepriimtinumą ar negalimumą, akivaizdu, jog ginčo šalių dalintinas turtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,1371 ha ploto, kuriam taikomos: kelių apsaugos zona (0,0234 ha), elektros tinklų apsaugos zona (0,0094 ha), paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, paviršinių vandens tekinių pakrantės apsaugos juosta, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos. Vertinant nurodytas žemės sklypui taikytinas apsaugos zonas ir ribojimus, kurie sudaro 0,0328 ha, tinkamo naudoti bei šalims dalintino žemės sklypo ploto lieka 0,1043 ha. t. y. po 0,05215 ha (0,1043/2), kuriems lieka taikomos išvardintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuo atveju vargu ar žemės sklypo padalinimas šalims natūra po ½ būtų racionalus bei naudingas ir galimas naudoti pagal jo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Daikto padalinimas natūra apsunkintų galimybes žemės sklypą vienai iš šalių ir parduoti, nes dėl esamų konfliktiškų šalių santykių neabejotina, jog konfliktas kiltų ir dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų. Šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, lydimiems atsakovo netinkamų veiksmų proveržio, kilti ir ateityje. Ieškovė nesutikdama su atsakovo pasiūlymu – jeigu ieškovei nepriimtina ½ dalis žemės sklypo, tai tokiu atveju atsakovas neprieštarautų, kad visas žemės sklypas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų sumokėta atitinkama piniginė kompensacija nurodo, kad ieškovė gyvendama santuokoje nenorėjo pirkti šio žemės sklypo. Sklype ieškovė jau nėra buvusi 3 m. ir šiuo metu atsakovui pardavus ieškovės naudotą automobilį ieškovė į sklypą nuvykti fiziškai neturi galimybės. Ieškovė vertindama savo finansinę padėtį nėra pajėgi atsakovui išmokėti ½ žemės sklypo vertės. Žemės sklypas yra eksploatuojamas paties atsakovo su jo tėvais, kurie žemės sklype sodininkauja. Akcentuotina, jog priešieškiniu atsakovas nurodo ne visą šalių santuokoje įgytą ir santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą. Šiuo atveju atsakovas priešieškiniu nieko neužsimena apie kitą santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą: automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2850 Eur ir jau parduotą automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6000 Eur.

5. Ieškovė J. G. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu 2021-08-24 papildomai paaiškino, kad atsakovas išlaikymą moka nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones po 300 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas 2020-08-11 iki ieškinio pateikimo teisme dienos. Dėl vaiko vardu atidarytos banko sąskaitos nurodė, kad nieko nežino, prisijungimų neturi, pinigais nedisponuoja, pinigai sūnaus nepasiekia. Automobilį Škoda Octavia, 2014 m. gamybos, pirko iš bendrų santaupų, mokėjo 7000 Eur. Pirktas naudotas iš fizinio asmens. Įgyto automobilio būklė buvo gera. Nurodė, kad turėjo su šiuo automobiliu tris autoįvykius, iš kurių vienas buvo didesnis, o du smulkūs. Pirmasis automobilio autoįvykis buvo 2019 m., paskutinysis autoįvykis buvo 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Automobilį ieškovė susiremontavo iš savo santaupų, jis buvo pilnai sutvarkytas. Ieškovė nesutiko su atsakovu dėl automobilio pardavimo. Atsakovas automobilį pasiėmė turėdamas atsarginį jo raktelį, ieškovei nežinant, bei asmeniškai sudarė pardavimo sutartį. Atsakovas pardavęs automobilį ieškovei davė pusę gautos sumos 1950 Eur. Nurodo, kad netiki, kad atsakovas automobilį pardavė už tokią sumą, kokią nurodo, nes ji per maža. Mano, kad reali automobilio vertė yra 6000 Eur. Dėl fotoaparato, jis nėra išmokėtas, turi mokėjimo atidėjimą, liko mokėti 1509,97 Eur. Šiuo metu gyvena su sūnumi 2 kambarių nuomojamame bute Daukanto g. Bute yra tvarkinga, visa reikalinga buitinė technika, vaikui sąlygos yra užtikrintos. Šiai dienai ieškovės bendros pajamos 970 Eur į rankas. Atsakovas bendravimo su vaiku metu neinformuoja ieškovės apie sūnaus buvimo vietą. Atsakovas turėjo priklausomybių, pavartojęs alkoholio tapdavo agresyvus. Ieškovė taip pat prisidėjo prie santuokos nutrūkimo, neieškojo taikaus būdo. Atsakovui ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta kardomoji priemonė – draudimas artintis prie ieškovės. Žemės sklypą įsigyti norėjo atsakovas, bet ieškovė neprieštaravo. Sklypas yra (duomenys neskelbtini). Sklypą prižiūri atsakovas su savo tėvais. Sklypo padalinimas per pusę sukeltų konfliktus ateityje. Palaiko sklypo vertę – 10400 Eur. Prieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 670 Eur/mėn. Kartu nebegyvena nuo praeitų metų gegužės mėnesio, kardomoji priemonė atsakovui buvo skirta rugpjūčio mėn. Ieškovė nurodo, jog būdavo situacijų, kad dirbdavo vakarais viršvalandžius. Dirba buhaltere. Didžioji dalis ieškovės kolegų yra fotografai, jiems pozuodavo kaip modelis. Nurodo, kad nebuvo neištikima atsakovui. Teismo posėdžio metu 2021-09-29 papildomai paaiškino, kad neturėtų pinigų atsakovui sumokėti kompensacijos už sklypą, jei jis būtų priteistas ieškovei. Prieštarauja kainai, už kurią atsakovas pardavė automobilį Škodą Octavia. Teismo posėdžio metu 2021-12-02 papildomai paaiškino, kad fotosesijų skaičiaus nepamena, datų nepamena. Du kartus fotosesijose dalyvavo sūnus. Fotosesijų metu nebuvo apsinuoginusi. Neturėjo intymių santykių su A. A., jis nėra lankęsis ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. Ž. palaikė priešieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu 2021-08-24 papildomai paaiškino, kad nori auginti savo vaiką, nori daugiau praleisti vaiko su sūnumi. Atsakovas kompiuteryje ieškovės elektroniniame pašte pamatė ieškovės susirašinėjimą su A. A., kur jie vienas kitam siuntinėjo nepadorias nuotraukas. Metų pradžioje vyko foto-video paroda, kurioje ieškovė pasiprašė savanoriškai padirbėti. Po renginio atsakovas atvyko pasitikti ieškovės, kur ji su kolega išlipo įkaitusiais žandais iš lifto. Tai sukėlė virtinę konfliktų. Mano, kad ieškovė buvo neištikima. Teismo posėdžio metu 2021-09-29 papildomai paaiškino, kad įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvyko 2020 m., datos tiksliai nepamena, vakare, buvo miesto šventė, dalyvavo ieškovė ir jos kolega A. A.. Atsakovas norėjo sužinoti, kur slepiamas Škoda automobilis. Susitikimo metu buvo prašoma atiduoti automobilinius pakrovėjus. Ieškovė griežtai atsisakė grąžinti daiktus. Ieškovė sugalvojo suvaidinti konfliktą. Po to sekė uždraudimas grįžti į namus. Vėliau ribojimas bendrauti su vaiku. Po šio įvykio buvo bandoma sukurti bylą dėl smurtavimo. Ieškovės bendravimas su A. A. viena iš skyrybų priežasčių. Nurodė, jog atsakovas vieną kartą pervedė vaiko gimtadieniui 70 Eur į ieškovės sąskaitą, o visą kitą pervesdavo į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą. Atsakovas vaiko vardu 2020 m. rugpjūčio mėn. atidarė banko sąskaitą, prisijungimo prie šios sąskaitos neturi. Todėl atidarė šią sąskaitą, nes ieškovė atsisakė imti pinigus vaiko išlaikymui, nurodydama, kad pašalpos neims. Pervesdavo po 150 Eur, vėliau įmokos mažėjo. Mano, kad pilnai pasirūpintų sūnumi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovė padavė atsakovą antstoliams dėl išlaikymo vaikui. 2020 m. žiemą pasiėmė lizingą, pirko ausines, suma 180 Eur, išmokėjimas dviem metams, moka po 10 Eur/mėn. Kartu nebegyvena su ieškove nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka visiškai nesutinka. Kas antras savaitgalis netinka, nori bendrauti dažniau. Prašo nustatant bendravimo tvarką vadovautis tuo, kas nurodyta priešieškinyje. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. jau vedė atskirą ūkį nuo ieškovės. Šiuo metu palaiko santykius su kita moterimi. Gyvena dabar pas draugę, nuomos kol kas nemoka. Gyvena 2 kambarių bute, kuriame yra vaikiška lovytė, kitos reikiamos priemonės. Bute dar gyvena draugė ir jos 6 m. dukra. Atsakovas dirba nuo 7.30 val. iki 16 val. Darbo valandos kinta priklausomai nuo atsakovo vaiko poreikių – paėmimo iš darželio ir panašiai. Dabar gaunamos pajamos – minimumas. Įnešti į banką grynieji pinigai buvo pasiskolinti iš pažįstamų asmenų. Banko sąskaitos išraše matyti, kad buvo mokėta už gyvenamas patalpas, kur atsakovas gyveno. Sutartis nutraukta 2021-09-01. Automobilis Škoda (2014 m. gamybos) buvo įsigytas už 7000 Eur. Po autoįvykio automobiliui buvo pakeistas „kapotas“, „sparnai“, „bamperis“. Atsakovas pasiėmė automobilį ir nuvežė atlikti elektros patikrinimą, nes buvo labai daug klaidų. Automobilio pardavimo dieną ant pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjas ant sutarties parašė, kad automobilis yra po remonto, neištaisytos jo techninės elektroninės klaidos bei automobilis paveiktas korozijos. Automobilis parduotas pažįstamam asmeniui. Mano, jog Audi A6 vertė yra mažesnė nei nurodo ieškovė, nes yra paveiktas korozijos. Atsakovas įdėjo skelbimą už tokią sumą, nes norėjo gauti daugiau pinigų. Už sklypą sumokėjo virš 8000 Eur. Su ieškovės nurodyta sklypo verte sutinka. Su ieškovės nurodomu sklypo padalinimu nesutinka, nes neturi pinigų sumokėti kompensaciją. Sklypas yra 14 a ploto, mano, kad natūra padalinus sklypą po ½ dalį, pavyktų abiem šalims juo naudotis. Dėl priklausomybės alkoholiui nesutinka, nurodo, kad neturi. Teismo posėdžio metu 2021-12-02 papildomai paaiškino, kad VTAS 2021-10-21 akte nurodytos atsakovo pajamos 770 Eur/mėn. nurodytos ne dabartiniu laikotarpiu, galbūt tai ankstesnės jo gaunamos pajamos. Dabartiniu metu atsakovas gauna minimumą. Atsakovas moka 250 Eur nuomą plius komunalinius. Šiuo metu turi įsiskolinimą už nuomą.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Anžela Šumauskienė teismo posėdžio metu 2021-10-27 pateikė išvadą. Dėl gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga nuo gimimo su mama, į mažą vaiko amžių, į tai, kad vaikui reikalingas ryšys su mama, institucija nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nėra jokių argumentų, kodėl vaikas su mama negalėtų augti. Nėra duomenų, kad ieškovė blogai atliktų savo kaip mamos pareigas. Dėl bendravimo tvarkos. Bendravimo tvarkos 50/50, teismų praktikos yra minimaliai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra pasisakęs, kad toks bendravimo su vaiku modelis yra galimas tada, kai sutinka visi. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Mano, jog ieškovės pasiūlyta tvarka yra optimali, atitinkanti vaiko interesus ir poreikius. Siūlo, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su sūnumi ir porą darbo dienų per darbo savaitę, kad tvarka būtų gausesnė, kad tėvo bendravimo su vaiku dienų būtų daugiau. Dėl išlaikymo. Išlaikymas priteisiamas pagal į bylą pateiktus įrodymus. Nurodo, kad tėvas su kuriuo gyvena ir taip patiria didesnių išlaidų vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos RKB, jų santuoka įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. Ž. (t. 1, 12 b. l., CBP-11315, ZIP laikmenoje esantys priedai „Sant_liud.“, „ (duomenys neskelbtini)“).

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

9. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.

10. Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų bei šalių teismo posėdyje teiktų paaiškinimų nustatyta, jog šalys nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda, susitaikyti vienas su kitu nebenori, todėl laikytina, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

12. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

13. Pripažinus, jog nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iširimo priežasčių prezumpciją, pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, iškilusius nesutarimus šalims nesiekiant spręsti geruoju, susitariant, derinant pozicijas, o kiekvienam siekiant primesti kitam savo supratimą apie šeimos vertybes, elgesį šeimoje ir pan. Sprendžiant kaltės klausimą, esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Tokiais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, jog ieškovė santuokos metu buvo neištikima. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis kompiuteryje ieškovės elektroniniame pašte pamatė ieškovės susirašinėjimą su A. A., kur jie vienas kitam siuntinėjo nepadorias nuotraukas. Metų pradžioje vyko foto-video paroda, kurioje ieškovė pasiprašė savanoriškai padirbėti. Po renginio atsakovas atvyko pasitikti ieškovės, kur ji su kolega išlipo įkaitusiais žandais iš lifto. Tai sukėlė virtinę konfliktų.

15. Atsakovo prašymu 2021-12-02 teismo posėdyje liudijo A. A., kuris paaiškino, kad su ieškove dirba vienoje darbovietėje. Ieškovę pažįsta apie 2 metus. Darbe nėra vienas kitam pavaldūs. A. A. yra pardavimų vadovas, ieškovė yra buhalterė. Jų santykiai yra darbiniai. Nurodė, kad yra fotografas. Yra fotografavęs keletą kartų ieškovę, kaip klientę. Fotosesijos buvo atliekamos ieškovės iniciatyva. Už fotosesijas buvo atsiskaitoma. Turi individualios veiklos pažymėjimą fotografijai. Su atsakovu pirmą kartą susipažino kažkur prieš pusantrų metų, atsakovas neigiamai komentavo socialiniuose tinkluose jo fotografijas. Ieškovė kitą dieną atsiprašė ir pasakė, kad atsakovas komentavo neblaivus. Fotosesijos metu ieškovė buvo su rūbais. Ieškovės gyvenamojoje vietoje nėra buvęs. Intymių santykių su ieškove neturi. Yra matęs keletą kartų ieškovės ir atsakovo konfliktus darbe. Dvi fotosesijos vyko su vaiku, tai buvo arba nedarbo dienos arba savaitgaliai. Darbo metu nefotografavo. Vakarais niekada nebuvo atliekamos fotosesijos. Ieškovė nėra skolinga už fotosesijas.

16. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę. Be kita ko, atsakovo elgesys jau esant santuokos nutraukimo bylai teisme, toks kaip savavališkas vaiko išvežimas į kitą miestą, šalyje esant griežtiems karantino ribojimams, šeimos transporto priemonės pardavimas nesant ieškovės sutikimo, parodo jo impulsyvų būdą. Taip pat pažymėtina, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena su kita moterimi, nors santuoka su ieškove dar nėra nutraukta. Nuo kada atsakovas palaiko santykius su kita moterimi byloje duomenų nėra. Šalių pateikti įrodymai nėra pakankami, kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti.

17. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktinai nebuvo lojalūs ir tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, t. y. abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas ir nei vienas jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių ir išlaikymo

18. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

19. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. paliekama pavardė „G.“, A. Ž. – „Ž.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką – G. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodydama, kad ieškovės, kaip motinos, vaidmuo vaiko gyvenime – jį auklėjant ir lavinant – turi didesnę reikšmę. Sūnaus ryšys su ieškove yra stiprus, prieraišus, saugus. Sūnaus atskyrimas nuo mamos sukeltų tiek mamai, tiek sūnui didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus, neatitiktų vaikų noro. Atsakovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nurodydamas, kad, atsakovo nuomone, ieškovė nėra atsakingas asmuo mažamečio vaiko atžvilgiu, o atsakovo ir sūnaus G. emocinis ryšys yra tvirtas ir nuoseklus. Vaikas mėgsta taip pat bendrauti su atsakovo tėvais, kurie atitinkamai taip pat turi tvirtą emocinį ryšį su savo anūku G..

21. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

24. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Žemesnės instancijos teismas

25. Nagrinėjamu atveju šalių sūnui 4 metai. Nepilnametis vaikas nuo gimimo iki 2020-08-11 gyveno su abiem tėvais. Nuo 2020-08-11 vaikas gyvena kartu su ieškove. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas gyvena socialiai priimtiną gyvenimą, dirba, gauna reguliarias pajamas. Išvadą teikiančios byloje institucijos į bylą pateiktais duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tinkamas vaikui gyventi sąlygas (t. 4, 22-27 b. l.).

26. Byloje nėra duomenų nei apie ieškovės, nei apie atsakovo asmenines ir moralines savybes bei vertybes ar gyvenimo būdą, dėl kurių vaikas negalėtų su kiekvienu iš jų gyventi.

27. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Anžela Šumauskienė 2021-10-27 teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, kad Institucija nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, argumentuodama, kad vaikas auga nuo gimimo su mama, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, į tai, kad vaikui reikalingas ryšys su mama. Nėra jokių argumentų, kodėl vaikas su mama negalėtų augti. Nėra duomenų, kad ieškovė blogai atliktų savo kaip mamos pareigas.

28. Atsižvelgiant į Išvadą teikiančios institucijos išvadą, į G. Ž. amžių – 4 metai, dėl kurio jam ypatingai reikalinga motinos priežiūra, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, ir G. Ž. prisirišimo laipsnis prie motinos yra didesnis, į tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaiko interesus, ieškinio reikalavimas tenkinamas – G. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina, ieškove J. G., nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis), o priešieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio sūnaus G. Ž. gyvenamąją vietą su atsakovu A. Ž. – atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

30. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį, atsakovas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 642 Eur (468 Eur „į rankas“), dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

32. Ieškovė yra pateikusi lėšų reikalingų vaiko poreikiams patenkinti skaičiavimą už laikotarpį nuo 2020-06-30 iki 2020-12-31 (t. 1, 12 b. l., CBP-11315, ZIP laikmenoje esantis priedas „G. _islaid_sk.“), bei išlaidas vaikui patvirtinančius čekius (t. 2, 28 b. l., DOK-14515, ZIP laikmenoje esantis priedas „Kvitai_cekiai_vaikui.“). Prašomas priteisti 300 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis yra didesnis už teismų praktikoje formuojamą esantį vidutinį vaiko išlaikymo dydį. Išanalizavęs vaiko mėnesinių išlaidų lentelę, teismas mano, kad ne visos pateiktos išlaidos yra pagrįstos arba ne visų dydis atitinka protingą vaiko poreikių dydį. Pateiktoje lentelėje mėnesinės išlaidos vaiko išlaikymui svyruoja nuo 569 Eur iki 771 Eur. Į skaičiuotę įtrauktos automobilio remonto išlaidos, taip pat išlaidos kurui, automobilio draudimui, kai esamu momentu, kaip nurodė ieškovė, automobilio neturi. Ieškovė nepateikė skaičiuotės, kaip apskaičiuoja sūnui tenkančią komunalinių mokesčių dalį. Taip pat iš skaičiuotės matyti, kad vaikui reikalingų išlaidų suma maistui ir buičiai svyruoja nuo 182 Eur mėnesiui iki 287 Eur mėnesiui. Ieškovė nenurodė, kokios išlaidos yra patiriamos buičiai, kuomet mokymo priemonių, baldų, higienos, sveikatos priežiūros, komunalinių ir draudimo išlaidos yra paskaičiuotos kitose grafose (C, D, E, F). Ieškovė nepagrindė, kad 4 metų vaikui reikalinga iki 287 Eur suma maistui, kai pilnas maitinimas darbo dienomis yra suteikiamas darželyje, o išlaidos darželiui paskaičiuotos C grafoje. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra padidintos. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, į tai, kad nepilnametis specialių poreikių neturi, teismas sprendžia, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma.

33. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Žemesnės instancijos teismas

35. Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinis gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius yra 809,99 Eur, bei teikia buhalterijos paslaugas įmonei, už kurias kas mėnesį papildomai gauna po 170 Eur. Taip pat iš ieškovės pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, jog ieškovė 2020 metais gavo 3300 Eur pajamų pagal verslo liudijimą (Verslo liudijimo rūšies kodas: Fotografavimo veikla (išskyrus fotoreporterių veiklą) (029)). Taigi ieškovė pajamos per mėnesį yra ne mažesnės nei 979,99 Eur (t. 3, 110 b. l., DOK-22955, ZIP laikmenoje esantis priedai).

36. Atsakovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-05-17 buvo: 2020 m. liepos mėn. – 1305 Eur, rugpjūčio mėn. – 1114,02 Eur, rugsėjo mėn. – 1319,11 Eur, spalio mėn. – 2055 Eur, lapkričio mėn. – 1058,82 Eur, gruodžio mėn. – 795,34 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 173,99 Eur, vasario mėn. – 599,31 Eur, kovo mėn. – 599,31 Eur, balandžio mėn. – 547,11 Eur (t. 3, 89-94 b. l.). Atsakovas nuo 2021-04-13 dirba (duomenys neskelbtini) elektromontuotoju (t. 3, 16 b. l.). Pagal atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsakovo darbo sutarties 1.3 punktą atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas yra sveikas, jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl manytina, kad atsakovo prasta materialinė padėtis yra laikinojo pobūdžio.

37. Galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

38. Byloje esančiais įrodymais, šalių turtinės padėtys laikytinos lygiavertėmis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė moka vaikui išmoką po 70 Eur/mėn., ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. Ž. išlaikymui priteisiamas po 215 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis (500 Eur – 70 Eur išmoka vaikui = 430 / 2 = 215 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

41. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 1390 Eur (4 mėn. (nuo 2020-08-11 iki 2020-12-11) x 300 Eur + 26 k. d. x 10 Eur (300 Eur /30 k. d.= 10 Eur /d.) - 70 Eur). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka nurodydamas, kad išlaikymą vaikui teikė išlaikymui skirtas lėšas pervesdamas į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą (t. 4, 30-36 b. l.).

42. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė apie šią banko sąskaitą nežinojo, šiomis lėšomis disponuoti negalėjo, o vaiką laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki ieškinio teismui pateikimo dienos išlaikė pilnai savo lėšomis.

43. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki 2020-12-29 pervedė ieškovei 70 Eur (t. 1, 27 b. l., DOK-327, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mokėjimas(14)“). Priteisus iš atsakovo išlaikymą po 215 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 912 Eur ((215 Eur x 4 mėn.) + (7,17 Eur (215 Eur/30 d.) x 17 d. (nuo 2020-12-12 iki 2020-12-28 imtinai) - 70 Eur (atsakovo pervesti pinigai)) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-08-11 iki 2020-12-28 įskaitytinai.

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos

44. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią tėvo A. Ž. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. Ž. tvarką:

1) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. savo lėšomis ir transportu pasiima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val. parveža nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei buvimo su nepilnamečiu sūnumi metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai nepilnametis sūnus ir šią nedarbo (poilsio) dieną gyvena su tėvu, nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val.;

2) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. neporiniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio mėn. 24- 26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio mėn. 31 dieną) bei Naujuosius metus (sausio mėn. 1 dieną) kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, savo lėšomis ir transportu išsiveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 18 val.;

3) Nepilnametis sūnus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) poriniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio mėn. 24- 26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio mėn. 31 dieną) bei Naujuosius metus (sausio mėn. 1 dieną) kiekvienų kalendorinių metų gegužės pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) leidžia su mama J. Ž.;

4) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. poriniais kalendoriniais metais Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, savo lėšomis ir transportu išsiveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepilnametis sūnus parvežamas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 18 val.;

5) Nepilnametis sūnus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) neporinių kalendorinių metų Šventąsias Velykas (dvi dienos) leidžia su mama J. Ž.;

6) Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarkos esant kitoms šeimos šventėm tėvas A. Ž. informuoja ir tariasi su mama J. Ž. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos šeimos šventės.

7) Visomis kitomis, tvarkoje neaptartomis nedarbo ir švenčių dienomis, tėvas A. Ž. susitarus su mama J. Ž. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, gali pasiimti nepilnametį sūnų G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) savo lėšomis ir transportu išveždamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveždamas jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios nedarbo ir švenčių dienos, 18 val.;

8) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. pradėjus nepilnamečiui sūnui lankyti mokyklą, gali pasiimti nepilnametį sūnų visais (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laikotarpiais ir trukmei išskyrus vasaros atostogas, kurių pusę (iš anksto suderinus tikslų laikotarpį ir tvarką) nepilnametis sūnus leidžia su tėvu A. Ž., likusią pusę vasaros atostogų leidžia su mama J. Ž.;

9) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. nepilnametį sūnų į užsienį išsivežti gali tik su mamos J. Ž. sutikimu nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą, parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą savo lėšomis. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų laikotarpiu, išskyrus jo atostogų laikotarpius, išsivežti nepilnamečio sūnaus į užsienį negali;

10) Tvarkoje nenumatytomis dienomis, datomis nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. gali pasiimti nepilnametį sūnų tik iš anksto - ne vėliau nei prieš 1 dieną įspėjus ir gavus mamos J. Ž. sutikimą, savo lėšomis ir transportu paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos, darželio ir parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, darželį.

11) Šalys sutaria ir žino, kad esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, gali būti keičiama nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka bei abu tėvai turės lygias teises bendraujant, auklėjant bei lygiai atsakydami už nepilnamečio sūnaus auklėjimą, vystymą, švietimą, poelgius (CK 2.14 str. 1 d., 3.168 str., 3.170 str.);

12) Šioje bendravimo tvarkoje numatytais ir nenumatytais atvejais abu vaikų tėvai įsipareigoja bendrauti su vaiku abipusiu sutarimu ir kompromisų būdu, išimtinai atsižvelgdami į vaiko interesus. Šioje bendravimo tvarkoje nustatyta bendravimo su vaiku trukmė ir laikotarpiai neatima iš vaiko tėvų teisės bendrauti ilgiau ar kitais laikotarpiais, nei numatyta šioje tvarkoje, jeigu pats vaikas to pageidauja. Tokiu atveju bendravimo laikas sutariamas bendru vaiko tėvų sutarimu.

45. Atsakovas nurodo, kad tarp jo ir ieškovės nėra jokių ginčų dėl bendravimo su mažamečiu sūnumi G. Ž.. Nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra neadekvati ir diskriminuojanti atsakovą.

46. Byloje teikiančios išvadą institucijos atstovė pateikė išvadą, jog ieškovės pasiūlyta tvarka yra optimali, atitinkanti vaiko interesus ir poreikius, tačiau siūlytų, kad ši bendravimo tvarka būtų gausesnė, kad tėvo bendravimo su vaiku dienų būtų daugiau.

47. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus (CK 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

48. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismas, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, tuo pačiu siekti tėvų interesų – būtent galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros.

50. Tėvų tarpusavio teisės ir pareigos auklėjant ir ugdant vaikus kyla iš įstatymo, kuris, be kita ko, nustato pareigą bendradarbiauti ir netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, todėl nėra nustatytinos bendravimo tvarkos dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su mama (ieškove), atsižvelgiant į šalių pozicijas, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bylos nagrinėjimo metu taikytą bendravimo tvarką, siekiant konkretumo ir aiškumo, nustatytina tokia tėvo (atsakovo) ir vaiko bendravimo tvarka:

1) Atsakovas A. Ž. porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. - 17.30 val. savo lėšomis ir transportu pasiima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 18 val. grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei buvimo su nepilnamečiu sūnumi metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai nepilnametis sūnus ir šią nedarbo (poilsio) dieną bendrauja su tėvu, nepilnametis sūnus parvežamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 18 val.;

2) Atsakovas A. Ž. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais savo lėšomis ir transportu pasiima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.

3) Atsakovas A. Ž. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais savo lėšomis ir transportu pasiima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.

4) Atsakovas nelyginiais metais bendrauja su sūnumi Gustu per šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) bei šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. sūnų Gustą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šv. Kalėdų ar šv. Velykų pirmosios dienos 19 val.

5) Atsakovas lyginiais metais bendrauja su sūnumi Gustu per šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), paskutiniąją metų dieną (gruodžio mėn. 31 dieną) bei Naujuosius metus (sausio mėn. 1 dieną) ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. sūnų Gustą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų (sausio 1 d.) ir šv. Velykų antrosios dienos 19 val.

6) Atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi G. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) bei savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), paimant sūnų 10.00 – 10.30 val. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val.

7) Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) sūnus G. praleidžia su ieškove J. G. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirsto bendravimo grafikas.

8) Sūnaus G. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) atsakovas A. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi G. nuo 16 val. pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.30 val.

9) Atsakovas A. Ž. pradėjus nepilnamečiui sūnui lankyti mokyklą, gali pasiimti nepilnametį sūnų visais (rudens, žiemos, pavasario) atostogų laikotarpiais ir trukmei išskyrus vasaros atostogas, kurių pusę (iš anksto suderinus tikslų laikotarpį ir tvarką) nepilnametis sūnus leidžia su tėvu A. Ž., likusią pusę vasaros atostogų leidžia su mama J. Ž.. Ieškovė įpareigojama paruošti ir perduoti tėvui vaiko būtinus asmeninius daiktus, priežiūros priemones, sūnaus G. asmens dokumentus, reikalingus atostogoms.

10) Nepilnamečio sūnaus G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas A. Ž. nepilnametį sūnų į užsienį išsivežti gali tik su mamos J. Ž. sutikimu nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą, parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą savo lėšomis. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų laikotarpiu, išskyrus jo atostogų laikotarpius, išsivežti nepilnamečio sūnaus į užsienį negali;

11) Tvarkoje nenumatytomis dienomis, datomis nepilnamečio sūnaus G. Ž. tėvas A. Ž. gali pasiimti nepilnametį sūnų tik iš anksto - ne vėliau nei prieš 1 dieną įspėjus ir gavus mamos J. Ž. sutikimą, savo lėšomis ir transportu paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos, darželio ir parvežant nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, darželį.

13) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais bei neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais vaiką gali pasiimti iš vaikų darželio, todėl jam neturint galimybės pasiimti vaiko, jį iš vaikų darželio turės pasiimti ieškovė. Kita vertus, atsakovui ketinant vaiką pasiimti ne iš vaikų darželio, o iš jo gyvenamosios vietos, ieškovė turi teisę žinoti, ar atsakovas ketina bendrauti su vaiku. Akivaizdu, kad yra svarbu žinoti apie šią aplinkybę iš anksto, todėl atsakovui negalint nepilnamečio sūnaus pasiimti nustatytam bendravimui per šventes ar savaitgalį, atsakovas turi ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki nustatyto bendravimo per šventes ar savaitgalį apie tai informuoti ieškovę. Atsakovui nesant galimybės bendrauti nustatyta tvarka darbo dienomis su savo sūnumi, paimant vaiką iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos, nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys) atsakovas prieš 4 val. turi pranešti ieškovei.

14) Jeigu atsakovas A. Ž. pagal nustatytą bendravimo tvarką jam priklausančią bendrauti su sūnumi dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką iš ieškovės J. G., atsakovas A. Ž. praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su sūnumi G. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

51. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką teismas atsižvelgia ir į tai, kad prioritetas bendrauti su vaiku turi būti teikiamas vaiko tėvams vienodai, nes tai yra jų prigimtinė teisė ir pareiga auginti ir auklėti savo vaiką. Teismas pažymi, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 str.), jis turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję. Teismas mano, kad ši bendravimo tvarka atitinka vaiko geriausius interesus ir poreikius. Teismas mano, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir eilinėmis savaitės dienomis. Taipogi teismas mano, jog sūnus per didžiąsias metų šventes turi bendrauti tiek su mama, tiek ir su tėvu, todėl ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas bendrautų vienais metais visų švenčių metu tik su vienu iš tėvų, o kitais metais – su kitu, neatitinka vaiko poreikio pabūti per šventes su abiem tėvais. Ieškovės prašomos nustatyti tvarkos 53.5.6. ir 53.5.7. punktai, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius yra nekonkretūs, nėra aišku apie kokias kitas šeimos šventes eina kalba, o be to 53.5.12. punktas numato šalims susitarus papildomą atsakovo bendravimą su sūnumi bendravimo tvarkoje nenumatytais atvejais. Pabrėžtina, kad pilnaverčiam vaiko subrendimui bei vaiko paruošimui suaugusiųjų gyvenimui yra būtina ne vaiko tik motina, bet ir tėvas.

52. Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

53. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijų priteisimo

54. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

55. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo 0,1371 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Skoda Octavia, pirmos reg. data – 2014-05-09, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Audi A6, pirmos reg. data – 2002-01-03, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 12 b. l., CBP-11315, ZIP laikmenoje esantys priedai „J. Z._NTR_Mediacija“, „J. Ž. info“).

Dėl automobilio Škoda Octavia

56. Ieškovė prašo priteisti kompensaciją už santuokoje įgytą ir vėliau parduotą automobilį Škoda Octavia. Nurodo, kad atsakovas savavališkai, skyrybų proceso eigoje pardavė šalims priklausiusį automobilį Škoda Octavia už žymiai mažesnę kainą (3 900 Eur) nei ši yra rinkoje (jau įvertinus esamus automobilio defektus), atsakovas pardavęs automobilį Škoda Octavia pervedė ieškovei 1 950 Eur sumą.

57. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės nurodyta automobilio Škoda Octavia rinkos vertė yra nereali, kadangi ieškovė šią kainą nustatė pagal kitų asmenų viešą skelbimą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie ieškovės sukeltą autoįvykį ir šio automobilio prekinės vertės praradimą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė neginčija automobilio Škoda Octavia pardavimo sandorio ir ½ dalį šio sandorio vertės ieškovė priėmė iš atsakovo, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko su atsakovo turto įvertinimu. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad automobilis Škoda (2014 m. gamybos) buvo įsigytas už 7000 Eur. Po autoįvykio automobiliui buvo pakeistas „kapotas“, „sparnai“, „bamperis“. Atsakovas pasiėmė automobilį ir nuvežė atlikti elektros patikrinimą, nes buvo labai daug klaidų. Automobilio pardavimo dieną ant pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjas ant sutarties parašė, kad automobilis yra po remonto, neištaisytos jo techninės elektroninės klaidos bei automobilis paveiktas korozijos. Automobilis parduotas pažįstamam asmeniui.

58. Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniame ieškinyje prašydama automobilį Škoda Octavia priteisti jai, nurodė jo vertę 4 800 Eur (t. 1, 7 b. l.), bei pateikė šio modelio automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad automobilių Skoda Oktavia kainos yra: 2013 m. – 5 200 Eur, 2014 m. – 5 900 Eur (t. 1, 12 b. l., CBP-11315, ZIP laikmenoje esantys priedai „image1“, „image0“, „image2“).

59. Atsakovas 2021-03-16 be ieškovės sutikimo pardavė automobilį Škoda Octavia už 3 900 Eur bei 2021-03-18 bankiniu pavedimu pervedė ieškovei puse už automobilį gautos sumos 1 950 Eur (t. 2, 2 b. l., t. 3, 34 b. l.).

60. Ieškovė patikslintu ieškiniu nesutinka su automobilio pardavimo kaina, mano, kad atsakovas automobilį pardavė už didesnę kainą nei nurodyta pardavimo sutartyje. Nurodo, kad automobilio Škoda Octavia vertė 6 000 Eur, todėl ieškovei prašo priteisti 1 050 Eur (6 000 Eur / 2 - 1 950 Eur). Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė Skoda Octavia markės automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad šios markės automobilių pardavimo kainos: 2014 m. – 7 700 Eur, 2013 m. – 6 990 Eur, 2014 m. – 8 500 Eur (t. 2, 28 b. l., DOK-14515, ZIP laikmenoje esantys priedai „Skoda_Octavia_1“, „Skoda_Octavia2“, „Skoda_Octavia_3“).

61. Ieškovė nurodo, kad automobilis po autoįvykio buvo pilnai suremontuotas bei pateikė pardavėjo D. B. 2021-01-08 išrašytą sąskaitą faktūrą Serija DB Nr. 004 už automobilio remontą ((duomenys neskelbtini) 987 Eur sumai ir 2021-01-08 Pinigų priėmimo kvitą (t. 2, 28 b. l., DOK-14515, ZIP laikmenoje esantys priedai „Skoda Octavia remontas“, „Pinigu priemimo kvitas Skoda“).

62. Iš ieškovės pateiktos 2021-03-17 filmuotos vaizdo medžiagos matyti, jog automobilio buferis ir dešinysis sparnas parduodant automobilį nebuvo nudažyti (t. 1, 176 b. l., DOK-12610, ZIP laikmenoje esantis priedas „Video (1)“). 2021-03-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta informacija apie įvykius ir trūkumus: kėbulo defektai, po autoįvykio neišspręstos elektronikos problemos (t. 2, 2 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

63. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad automobilio Škoda Octavia pardavimo metu 2021-03-16 jo vertė buvo 6 000 Eur, nes ieškovė pradiniame ieškinyje, kuomet šį automobilį prašė priteisti jai, nurodė jo vertę 4 800 Eur bei pateikė šią vertę grindžiančius įrodymus, o atsakovui pardavus automobilį, tai yra praėjus 3,5 mėnesio, ieškovė automobilio vertę nurodo jau 1 200 Eur didesnę. Visuotinai žinoma, jog automobilio vertė laikui bėgant krenta, o ne kyla. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog automobilis nebuvo pilnai sutvarkytas. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog po autoįvykio keistos automobilio dalys nebuvo nudažytos, o taip pat nėra byloje duomenų, jog automobilio techninė būklė buvo gera. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos - faktūros negalima nustatyti, kokie remonto darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktuose tokio pat modelio automobilių pardavimo skelbimuose yra nurodyta, jog parduodami automobiliai yra be defektų, todėl teismas negali remtis šiais pateiktais įrodymais, kaip pagrindžiančiais ieškovės nurodomą automobilio Škoda Octavia kainą, nes šalių turėtas automobilis, akivaizdu, jog buvo parduotas su defektais. Esant nurodytoms aplinkybėms ši ieškovės reikalavimo dalis atmetama, kaip nepagrįsta.

Dėl automobilio Audi A6

64. Ieškovė prašo atsakovui A. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2 850 Eur, o ieškovei priteisti kompensaciją.

65. Atsakovas su automobilio Audi A6 verte nesutinka. Nurodė, kad sutinka, jog automobilis po santuokos nutraukimo liktų asmeniškai ieškovei, o atsakovui ieškovė sumokėtų ½ dalį šio automobilio piniginės vertės, t. y. 1425 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad Audi A6 vertė yra mažesnė nei nurodo ieškovė, nes yra paveiktas korozijos. Atsakovas įdėjo skelbimą už tokią sumą, nes norėjo gauti daugiau pinigų.

66. Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, jog automobilio AUDI A6 vertė yra 1 000 Eur, (t. 1, 7 b. l.), bei pateikė šio modelio automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad 2002 m. automobilių Audi A6 kainos yra 799 Eur, 1 500 Eur, 1 800 Eur (t. 1, 12 b. l., CBP-11315, ZIP laikmenoje esantys priedai „image1“, „image0“, „image2“). Patikslintu ieškiniu ieškovė šio automobilio vertę nurodo 2850 Eur, kurią nustatė pagal paties atsakovo įkeltą šio automobilio pardavimo skelbimą.

67. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog automobiliu AUDI A6 naudojasi atsakovas. Į bylą pateiktas šio atsakovo automobilio pardavimo skelbimas, kuriame nurodoma automobilio kaina yra 2 850 Eur (t. 2, 28 b. l., DOK-14515, ZIP laikmenoje esantis priedas „image2.“).

68. Teismas mano, jog 19 metų senumo automobilio kaina 2 850 Eur yra išties padidinta. Nesant byloje kitų neginčytinų įrodymų, teismas nustatydamas automobilio AUDI A6 vertę, dėl kurios šalys nesutaria, vadovaujasi ieškovės į bylą pateiktais šio automobilio ir kitų šio modelio automobilių pardavimo skelbimais. Teismas, nustatydamas automobilio vertę, ją apskaičiuoja pagal pateiktų pardavimo skelbimų kainų bei ieškovės nurodytos kainos vidurkį. Laikytina, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 737 Eur ((2 850 Eur + 799 Eur + 1 500 Eur + 1 800 Eur) / 4). Nustačius automobilio vertę, atsižvelgiant į tai, kad juo naudojasi atsakovas, automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiamas asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Atsakovas turi atlyginti ieškovei 868,50 Eur (1 737 Eur / 2) kompensaciją už jam tenkančio turto dalį.

Dėl žemės sklypo

69. Ieškovė prašo atsakovui A. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,1371 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 400 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad žemės sklypą įsigyti norėjo atsakovas, bet ieškovė neprieštaravo. Sklypą prižiūri atsakovas su savo tėvais. Sklypo padalinimas per pusę, sukeltų konfliktus ateityje. Nurodė, kad neturėtų pinigų atsakovui sumokėti kompensacijos už sklypą, jei jis būtų priteistas ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

70. Atsakovas priešieškiniu prašo žemės sklypą padalinti tarp sutuoktinių po ½ dalį. Nurodė, kad neprieštarautų, kad visas žemės sklypas atitektų ieškovei, o atsakovui būtų sumokėta kompensacija. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad už sklypą sumokėjo virš 8000 Eur. Su ieškovės nurodyta sklypo verte sutinka. Su ieškovės nurodomu sklypo padalinimu nesutinka, nes neturi pinigų sumokėti kompensaciją. Sklypas yra 14 a ploto, mano, kad natūra padalinus sklypą po ½ dalį, pavyktų abiem šalims juo naudotis.

71. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

72. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

73. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

74. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

75. Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

76. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl žemės sklypo padalinimo, ieškovė prašo žemės sklypą priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją, o atsakovas prašo žemės sklypą padalinti natūra, o taip pat neprieštarautų, jog sklypas būtų priteistas ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją. Iš to matyti, jog nei viena iš šalių nenori, jog jai būtų priteistas visas žemės sklypas, taip pat abi šalys nurodė, jog neturėtų lėšų sumokėti kitai šaliai kompensacijos. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį įrodinėja žemės sklypo padalinimo natūra negalimumą ir nepriimtinumą, nurodydama, jog sklypui taikomos: kelių apsaugos zona (0,0234 ha), elektros tinklų apsaugos zona (0,0094 ha), paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, paviršinių vandens tekinių pakrantės apsaugos juosta, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos. Vertinant nurodytas žemės sklypui taikytinas apsaugos zonas ir ribojimus, kurie sudaro 0,0328 ha, tinkamo naudoti bei šalims dalintino žemės sklypo ploto lieka 0,1043 ha. t. y. po 0,05215 ha (0,1043/2), kuriems lieka taikomos išvardintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuo atveju vargu ar žemės sklypo padalinimas šalims natūra po ½ būtų racionalus bei naudingas ir galimas naudoti pagal jo naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Daikto padalinimas natūra apsunkintų galimybes žemės sklypą vienai iš šalių ir parduoti, nes dėl esamų konfliktiškų šalių santykių neabejotina, jog konfliktas kiltų ir dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų. šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams.

77. Vertinant šias ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog žemės sklypą padalinus natūra (tinkamo naudoti žemės sklypo plotas tenkantis kiekvienai iš šalių po 0,05215 ha), šio kiekvienai iš šalių tenkančio žemės sklypo dalies nepakaktų jį panaudojant pagal paskirtį, pavyzdžiui statant mažo ploto namą. Žemės sklypą priteisiant kuriai nors iš šalių, tai sukeltų finansinių nepatogumų, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog neturi galimybių sumokėti antrajai šaliai kompensacijos. Pažymėtina, jog jei nei vienam iš sutuoktinių šio dalinamo turto nereikia, juo naudotis neplanuoja, šalys šį turtą gali parduoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ieškinio reikalavimas žemės sklypą priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją, atmetamas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas žemės sklypą padalinti šalims natūra po ½ dalį tenkinamas, 0,1371 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims padalinamas natūra po ½ dalį.

78. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra tenkinami iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

80. Ieškovė sumokėjo 258 Eur žyminį mokestį (t. 1, 29 b. l. DOK-319, ZIP laikmenoje esantis priedas, 42 b. l., DOK-2311, ZIP laikmenoje esantis priedas „ZM_apmokejimas“, 176 b. l., DOK-12610, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mokėjimas(21)“, t. 2, 28 b. l., DOK-14515, ZIP laikmenoje esantis priedas „ŽM_mokėjimas“), 2021-01-08 nutartimi ieškovei atidėtas 147 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 1, 30-31 b. l.). Ieškovė sumokėjo 1 470 Eur už atstovavimą byloje (t. 2, 80 b. l., DOK-17501, ZIP laikmenoje esantys priedai, 170 b. l., DOK-20224, ZIP laikmenoje esantys priedai, t. 4, 3-4, 49-50 b. l.). Taigi iš viso ieškovė patyrė 1 728 Eur bylinėjimosi išlaidas bei, kaip jau minėta, 2021-01-08 nutartimi ieškovei atidėtas 147 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas.

81. Atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (t. 2, 103 b.l.), 1 258,40 Eur advokatui už atstovavimą (t. 4, 54-55 b. l.). Taigi atsakovas iš viso patyrė 1 358,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

82. Byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (100 proc.) ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100 proc.), reikalavimus dėl išlaikymo vaikui (72 proc.) ir išlaikymo įsiskolinimo (66 proc.) priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo (70 proc.), žemės sklypo ir automobilio Audi A6 priteisimo atsakovui (50 proc.), kompensacijos ieškovei priteisimo (11 proc.) tenkino iš dalies, todėl laikytina, kad ieškinio reikalavimai tenkinti 67 procentais. Atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atmesti, o reikalavimas dėl žemės sklypo padalinimo šalims natūra po ½ dalį tenkintas, todėl laikytina, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti 33 procentais.

83. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (67 proc.), ieškovei iš atsakovo yra priteisiamos 1 158 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 728 Eur x 67 proc.). Kadangi atsakovo priešieškinis yra tenkinamas iš dalies (33 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisiamos 448 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 358,40 Eur x 33 proc.).

84. 2021-01-08 nutartimi ieškovei atidėtas 147 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Valstybei iš atsakovo yra priteisiamas 98 Eur žyminis mokestis (147 x 67 proc. / 100), o iš ieškovės valstybei priteisiama 49 Eur žyminio mokesčio (147 Eur – 98 Eur).

85. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. kovo 23 d. nutartimis, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje atliktą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apie J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kretingos RKB sudarytą santuoką. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. G. palikti pavardę „G.“, A. Ž. – „Ž.“.

Priteisti ieškovei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 868,50 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui A. Ž. tenkančią turto dalį.

Nustatyti nepilnamečio G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis iki einamojo mėnesio 15 dienos periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 912 Eur (devynių šimtų dvylikos eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

4) Atsakovas nelyginiais metais bendrauja su sūnumi G. per šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) bei šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. sūnų Gustą iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šv. Kalėdų ar šv. Velykų pirmosios dienos 19 val.

5) Atsakovas lyginiais metais bendrauja su sūnumi G. per šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), paskutiniąją metų dieną (gruodžio mėn. 31 dieną) bei Naujuosius metus (sausio mėn. 1 dieną) ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas 10 val. - 10.30 val. sūnų G. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrosios dienos (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų (sausio 1 d.) ir šv. Velykų antrosios dienos 19 val.

6) Atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi G. birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo diena) bei savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), paimant sūnų 10.00 – 10.30 val. iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val.

13) Atsakovui negalint nepilnamečio sūnaus pasiimti nustatytam bendravimui per šventes ar savaitgalį, atsakovas turi ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki nustatyto bendravimo per šventes ar savaitgalį apie tai informuoti ieškovę.

14) Atsakovui nesant galimybės bendrauti su savo sūnumi nustatyta tvarka darbo dienomis, paimant vaiką iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos, nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, atsakovo liga, kitos svarbios priežastys) atsakovas prieš 4 val. turi pranešti ieškovei.

15) Jeigu atsakovas A. Ž. pagal nustatytą jam priklausančią bendrauti su sūnumi dieną vėluoja daugiau kaip 30 min. paimti vaiką iš ieškovės J. G., atsakovas A. Ž. praranda galimybę tą dieną, šventę ar savaitgalį bendrauti su sūnumi G. Ž..

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 158 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) a.k. 448 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 98 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 49 Eur žyminį mokestį valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. kovo 23 d. nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė