Kauno apygardos teismo nutartis, 1S-1600-317/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-30
Bylos Nr.: 1S-1600-317/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-33-1-01166-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Jaliniauskas
Pareiškėjas: Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų

Kategorijos

2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1600-317/2014Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01166-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-369-791/2014, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, grąžinta Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui, motyvuojant tuo, kad iš kaltinamojo akto turinio nėra aiškus prokuroro nurodytos organizuotos grupės narių susitarimo laikas daryti kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus, susitarimo vieta, nėra nurodyta kaip pasireiškė kiekvieno kaltinamojo, kaip grupės nario, vaidmuo darant kiekvieną nusikaltimą, koks kiekvieno grupės nario veiksmų turinys bei pobūdis, kokias užduotis turėjo kiekvienas grupės narys, nėra nurodyti duomenys, kurie patvirtintų organizuotos grupės pastovumą, veiklos trukmę ir intensyvumą, grupės narių betarpišką dalyvavimą realizuojant nusikalstamus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad kaltinimai kaltinamiesiems pateikti ne pagal atskiras, konkrečias inkriminuojamas veikas, kiekvieną jų atskirai kvalifikuojant, bet kaip bendrininkų bendrų veiksmų kratinys, nurodyti nusikalstami veiksmai bendrai kvalifikuojami iš karto pagal kelis straipsnius. Nutartyje nurodoma, kad prokuroras neįvykdė pareigos nurodyti nusikaltimo padarymo vietą, kadangi kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra nurodyta vieta, kurioje kaltinamasis veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Kaltinamojo akto trūkumais teismas įvardijo ir tai, kad prokuroras nenurodė kaltinamųjų, atliekančių bausmę, bausmės pradžios ir pabaigos, bausmės atlikimo vietos, kaltinamųjų gyvenamosios ar deklaruotos vietos iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat neatnaujintos kaltinamųjų teistumo pažymos, nėra pridėti nauji duomenys apie kaltinamųjų teistumus. Be to, teismas pažymėjo, kad kaltinamajame akte nėra išreikšta prokuroro nuomonė dėl galimybės atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad dėl prokuroro surašyto kaltinamojo akto trūkumų yra pažeista įtariamųjų teisė žinoti, kuo jie įtariami ir duoti parodymus, žinoti, kuo yra kaltinami, teisė pasirengti gynybai ir efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Teismo manymu, nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti iš esmės, todėl byla perduotina prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir baudžiamąją bylą Nr. 1-369-791/2014 perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui bylą parengti nagrinėti teisme. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte buvo nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalaujami duomenys, šie duomenys buvo nurodyti teisingai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Skunde nurodoma, kad iš teismo nutarties matyti, jog teismas nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta aplinkybe, kad kaltinamieji dalyvavo organizuotoje grupėje. Tačiau pastebima, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje neturėti būti iš esmės analizuojama ir sprendžiama, kokia bendrininkavimo forma veikė kaltinamieji. Kaltinamasis aktas taip pat nėra tas dokumentas, kuriame turėtų būti smulkiai išdėstyti duomenys, motyvai ir argumentai dėl organizuotos grupės, nes, be kita ko, tokio reikalavimo net nėra BPK 219 straipsnyje. Valstybinio kaltintojo ir kitų proceso dalyvių argumentai ir motyvai dėl organizuotos grupės buvimo ar nebuvimo turėtų būti išsakomi baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio metu, teismas šį klausimą turėtų išspręsti tik priimdamas nuosprendį. Jei išnagrinėjęs bylą teismas nustatytų, kad organizuotos grupės požymio nebuvo, jis šį požymį tiesiog galėtų pašalinti iš kaltinimo. Prokuroro teigimu, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal BPK 255 ir 256 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą teismui yra suteikta teisė nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, taip pat galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis.

Skunde prokuroras teigia, kad nutartyje nepagrįstai ir neteisingai išdėstyta visa eilė aplinkybių dėl organizuotos grupės, kurios, neva, nėra aiškios iš kaltinamojo akto turinio. Priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte nurodytas organizuotos grupės narių susitarimo laikas, susitarimo vieta, kiekvieno organizuotos grupės nario veiksmai, aplinkybės, susiję su organizuotos grupės pastovumu ir veiksmų intensyvumu, aprašant veikas atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu nurodytas kiekvieno kaltinamojo veiksmų turinys ir pobūdis. Prokuroras pastebi, jog teismas baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą neprofesionaliai ir neetiškai pavadino „bendrininkų bendrų veiksmų kratiniu“, nors kaltinamasis aktas buvo rengtas pakankamai ilgai, taip pat buvo ypatingai kruopščiai koreguojamas, tikrinimas ir taisomas. Skunde pažymima, jog tais atvejais, kai keli asmenys, dalyvaudami organizuotoje grupėje, padaro kelias nusikalstamas veikas, kurias jungia vieningas sumanymas ir vieningas tikslas, t. y. vieninga tyčia, tokias nusikalstamas veikas kaltinamuosiuose aktuose tikslinga nurodyti vieną kartą, išsamiai aprašant visą nusikalstamų veikų eigą, parodant jų tarpusavio ryšį ir susietumą, nurodant visus nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis ir jų vaidmenis nusikalstamų veikų daryme. Nei BK, nei teismų praktikoje, nei baudžiamosios teisės ar baudžiamojo proceso teisės doktrinoje nėra reikalavimo, kad kaltinamajame akte organizuotos grupės narių padarytos kelios nusikalstamos veikos, kurias jungė vieninga tyčia, būtų aprašytos kiekviena atskirai ir kiekvienam bendrininkui atskirai.

Prokuroras skunde nurodo ir tai, kad teismo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2A-587/2005 nėra nurodyta reikalavimų kaltinamajame akte tiksliai parašyti, kokie konkretūs kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182 ir 214 straipsnių dispozicijas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte yra nurodytas tiek nusikalstamų veikų padarymo laikas, t. y. kada buvo skambinama nukentėjusiems asmenims, kada buvo prisijungiama prie jų banko sąskaitų, kada buvo sudaromo sutartys su vartojimo kredito bendrovėmis, tiek nusikalstamų veikų padarinių atsiradimo vieta ir laikas, t. y., kada pinigai buvo pervedami į kitų asmenų banko sąskaitas, kada ir kur šie pinigai buvo išimami bankomatuose.

Skunde pažymima, jog, nors teismo nutartyje net kelis kartus yra pabrėžiama, kad dėl tariamų kaltinamojo akto netikslumų yra pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, bei tinkamai pasirengti gynybai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visiems 25 kaltinamiesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, taip pat jiems pasirašytinai buvo įteikti kaltinamojo akto nuorašai ir nė vienas kaltinamasis ar kaltinamųjų gynėjas viso proceso metu nuo 2011 metų nepareiškė, kad jiems yra nesuprantama, kuo kaltinamieji yra kaltinami, ar neužtikrinama teisė tinkamai pasirengti gynybai ir gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Prokuroras skunde nurodo, kad BPK 219 straipsnio 3 punktas neįpareigoja kaltinamajame akte nurodyti duomenis apie kaltinamųjų atliekamų bausmių pradžias ir pabaigas, bausmės atlikimo vietas, gyvenamąją ar deklaruotą vietą iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo matyti, kad prieš dalį kaltinamųjų yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, todėl nebuvo tikslinga nurodyti kaltinamiesiems paskirtų bausmių pabaigos, nes kaltinamajame akte nurodytos datos iki bylos išnagrinėjimo galėjo pasikeisti ir nebebūti aktualios. Nors teismas nurodo, kad nebuvo nurodytos kaltinamiesiems paskirtų bausmių atlikimo vietos, tačiau prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtame sąraše asmenų, kurie turi būti apklausti teisiamajame posėdyje, yra nurodytos visų kaltinamųjų gyvenamosios ir bausmių atlikimo vietos. Be to, kaltinamųjų gyvenamosios ir deklaruotos vietos iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo yra nurodytos teismui pateiktuose proceso dalyvių asmens duomenyse. Prokuroras taip pat pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo surašyta teismo nutartis, kai kurių kaltinamųjų duomenys apie teistumus galėjo pasikeisti, tačiau tai jokiu būdu nelaikytina kaltinamojo akto trūkumu ar klaidomis, kurias turėtų taisyti bylą nagrinėsiantis teismas.

Prokuroras taip pat teigia, kad nutartyje taip pat visiškai nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamajame akte nėra išreikšta prokuroro nuomonė dėl galimybės atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamojo akto 81-82 puslapiuose nurodžius, kurie kaltinamieji savo kaltę pripažino, kurie – nepripažino, kaltinamojo akto 82 puslapyje yra nurodyta, kad dalis kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, todėl nėra galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tokia pati prokuroro nuomonė yra nurodyta ir 2014 m. balandžio 23 d. lydraštyje dėl baudžiamosios bylos perdavimo.

Skunde pažymima, kad, sprendžiant dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar bylos perdavimo prokurorui, taip pat būtina vadovautis protingumo, proceso greitumo ir proceso ekonomiškumo principais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo akto apimtis – 214 puslapių. Tik 6 kaltinamiesiems kaltinamojo akto nuorašai buvo išsiųsti elektroniniu paštu, likusiems 19 kaltinamųjų kaltinamojo akto nuorašai buvo atspausdinti ir atšviesti. Taigi kaltinamiesiems įteikti kaltinamojo akto nuorašai sudarė net 4066 puslapius. Jei kaltinamasis aktas būtų tikslinamas, tai reikštų, kad vėl turėtų būti atspausdinta ir atšviesta mažiausiai 4066 puslapiai. Be to, kaltinamasis aktas buvo surašytas 2014 m. kovo 3 d., o su bylos medžiaga perduotas teismui tik 2014 m. balandžio 23 d. Taip įvyko dėl užsitęsusio kaltinamojo akto nuorašų įteikimo kaltinamiesiems, taigi visiškai tikėtina, kad, nusprendus bylą perduoti prokurorui, užtruktų tiek kaltinamojo akto tikslinimas, tiek vėl galėtų užsitęsti kaltinamojo akto nuorašų įteikimas kaltinamiesiems. Iš teismo nutarties matyti, kad kaltinamasis aktas galėtų būti tik minimaliai patikslintas, tačiau toks minimalus patikslinimas akivaizdžiai prieštarautų protingumo, proceso greitumo ir proceso ekonomiškumo principams, juo labiau, tikslinti kaltinamąjį aktą nėra jokios būtinybės, kadangi jau surašytas kaltinamasis tiktas visiškai atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir jokiu būdu netrukdo nagrinėti bylos.

Prokuroro pastebėjimu, neigiama praktika, kai priimant nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nutartyse yra pakankamai smulkiai analizuojami baudžiamosios bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, pasisakoma nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimais ir dėl kitų baudžiamosios bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kadangi tai sudaro pagrindą tokią nutartį priėmusiam teisėjui nusišalinti arba būti nušalintam nuo bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą negauta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas tenkintinas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnis. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadinasi, teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011).

Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Iš nagrinėjamoje byloje surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimai yra dėstomi visų pirma nurodant visus 25 asmenis, veikusius organizuotoje grupėje, bendrai nurodant, kuo pasireiškė organizuotos grupės veikla, ir detalizuojant, kurie iš organizuotos grupės dalyvių sudarė nusikalstamos veiklos planą bei šio plano turinį. Toliau dėstomos kiekvieno organizuotos grupės veiklos epizodo konkretaus nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybės, nuosekliai nurodant, kuo pasireiškė kiekvieno iš tame epizode dalyvavusio kaltinamojo veiksmai, ir baigiant kaltinamųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimu.

Vienas iš pagrindinių skundžiamos nutarties motyvų yra tai, kad prokuroras, aprašydamas kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kurias jie padarė veikdami organizuotoje grupėje, aplinkybes, nenurodė organizuotos grupės narių susitarimo daryti kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus laiko, susitarimo vietos, kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip grupės nario, vaidmens darant kiekvieną nusikaltimą, jų veiksmų turinio ir pobūdžio, kiekvieno iš grupės narių turėtų užduočių, taip pat duomenų, patvirtinančių organizuotos grupės pastovumą, veiklos trukmę ir intensyvumą, grupės narių betarpišką dalyvavimą realizuojant nusikalstamus veiksmus. Tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame vis tik nurodyta daugelis minėtų aplinkybių – tiek organizuotos grupės narių susitarimo laikas (S. J., L. D. (buvusi pavardė B. (B.), I. G., E. K., V. L. ir A. B. apgaule įgyti svetimą turtą susitarė iki 2011 m. balandžio 13 d., o susitarimai su kitais organizuotos grupės nariai nurodyti detalizuojant kiekvieną organizuotos grupės veiklos epizodą – su V. M., L. D., A. M., R. A. susitarta iki 2011 m. balandžio 13 d., su V. M. susitarta iki 2011 m. gegužės 4 d., su M. P. – iki 2011 m. gegužės 20 d. ir t. t.); tiek susitarimo vieta (kaltinamajame akte nurodyta, kad S. J., L. D., I. G., E. K., V. L. ir A. B. susitarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose); tiek susitarimo turinys (pagal sutartą nusikalstamos veikos planą L. D. turėjo aprūpinti I. G., E. K., V. L. ir A. B. mobiliaisiais telefonais ir SIM kortelėmis, papildyti jų naudojamų išankstinio mokėjimo paslaugos mobiliojo ryšio abonentų sąskaitas, o I. G., E. K., V. L. ir A. B. neteisėtai naudojamais mobiliaisiais telefonais turėjo skambinti atsitiktiniams asmenimis Klaipėdos apskrityje, jiems prisistatyti valstybės tarnautojais ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiais asmenimis arba asmenimis, siūlančiais darbą, taip apgaule įgyti asmens anketinius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, juos perduoti kitiems asmenims, ir, panaudojant šiuos duomenis bei kitais būdais, įgyti svetimą turtą. Taip pat I. G., E. K., A. B. ir V. L. turėjo tiesiogiai ir per tarpininkus ieškoti bendrininkų ir su jais susitarti, kad jie: gautų banko sąskaitų, į kurias būtų galima neteisėtai pervesti pinigus; neteisėtai panaudodami svetimus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungtų prie kitų asmenų banko sąskaitų, šių asmenų vardu sudarytų sutartis su vartojimo kredito bendrovėmis ir šiose banko sąskaitose atliktų pinigų pervedimus; jiems perduotus grynuosius ar į jų banko sąskaitas pervestus nusikalstamu būdu gautus pinigus, per elektroninę bankininkystę ar pinigus išėmus bankomatuose arba bankų skyriuose, pervestų į kitų asmenų banko sąskaitas ar perduotų kitiems asmenims); kiekvieno iš organizuotos grupės narių veiksmų turinys ir pobūdis veikiant prieš atskirus nukentėjusiuosius (pavyzdžiui, veikiant pagal sutartą planą, I. G. 2011 m. balandžio 13 d. iš mobiliojo telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino E. Ž. į laidinį telefoną, prisistatė Sodros darbuotoja, ir pasakęs, kad E. Ž. turi būti grąžinti pinigai dėl nedarbingumo, paprašė pasakyti ir taip įgijo E. Ž. prisijungimo prie sąskaitos AB Swedbank elektroninės bankininkystės duomenis); tiek ir duomenys, patvirtinantys organizuotos grupės pastovumą, veiklos trukmę ir intensyvumą, betarpišką dalyvavimą darant nusikalstamas veikas (kaltinamajame akte nurodyta organizuotos grupės veiklos pradžia ir pabaiga, o veiklos intensyvumas bei kiekvieno grupės nario betarpiškas dalyvavimas organizuotos grupės veikloje atskleidžiamas nurodant organizuotos grupės narių veiksmus konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu).

Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog tais atvejais, kai keli asmenys (šiuo atveju – 25), dalyvaudami organizuotos grupės veikloje, padaro kelias nusikalstamas veikas, veikdami pagal vieningą sumanymą, tai yra, vieningą tyčią, tokias nusikalstamas veikas kaltinamuosiuose aktuose tikslinga nurodyti vieną kartą, išsamiai aprašant visą nusikalstamų veikų eigą, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį ir susietumą, nurodant visus nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis ir jų vaidmenis nusikalstamų veikų daryme. Toks organizuotos grupės narių kartu veikiant padarytų nusikalstamų veikų aprašymas nelaikytinas bendrininkų bendrų veiksmų „kratiniu“, o šiuo atveju – visiškai logiškas, atsižvelgiant į tai, kad visos inkriminuojamos veikos glaudžiai tarpusavyje susiję, kaltininkai veikė pagal vieningą sumanymą, kiekvienu konkrečiu atveju turėdami veiksmų planą ir pasiskirstę užduotimis. Kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų aprašymas atskirai tik bereikalingai išplėstų ir taip didelės apimties kaltinamąjį aktą, tačiau vargu ar suteiktų daugiau aiškumo ir konkretumo, kadangi visų kaltinamųjų veiksmai yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Prokuroras skunde teisingai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, jog esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, yra laikomi nusikaltimo vykdytojais, o aprašant organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, kurias jungė vieninga tyčia, tokių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nurodomos vieną kartą, atskirai neaprašant nei kiekvienos nusikalstamos veikos pagal konkretaus nusikaltimo sudėtį, nei kiekvieno organizuotos grupės nario veiksmų darant nusikalstamą veiką.

Skundžiamoje nutartyje taip pat teigiama, kad kaltinamajame akte nėra atskirai suformuluota ir nurodyta, būtent kokie konkretūs nusikalstami kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182, 214 ir 215 straipsnių dispozicijas, nenurodytas tikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas, nusikalstamų veikų padarinių atsiradimo vieta ir tikslus laikas. Tačiau kaltinamajame akte, aprašant kaltinamųjų veikas kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu, nėra atskirai nurodyta, kurie veiksmai atitinka kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ne tik numatytų BK 182, 214 ir 215 straipsniuose, sudėtį. Tokie duomenys pateikti bendrai aprašant organizuotai grupei inkriminuojamas veikas, nurodant kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius atitinkančias formuluotes. Tuo tarpu aprašant nusikalstamas veikas kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu nurodyta, kokiu būdu buvo realizuota kiekvienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtis – kaip įgyti prisijungimo prie sąskaitos duomenys, kaip šie duomenys buvo neteisėtai panaudoti ir kokiu būdu apgaule buvo įgytas nukentėjusiojo turtas, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas. Šiuo atveju padarinių atsiradimo vieta nėra esminis nusikalstamų veikų sudėties požymis, kadangi, visų pirma, BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis nereikalauja padarinių atsiradimo, o BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis realizuota elektroninėje erdvėje, taigi galima nustatyti tik vietą, kurioje veikė kaltininkas, bet ne padarinių atsiradimo vietą. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte vieta, kurioje veikė kaltinamieji, yra nurodyta – S. J., L. D., I. G., E. K., V. L. ir A. B. nusikalstamas veikas darė atlikdami bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o kitų kaltinamųjų veikimo vieta nurodyta aprašant nusikalstamas veikas kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu.

Pažymėtina, jog tai, kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimą, sprendžia būtent prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, tai yra, ar pagrįstai kaltininkams inkriminuotas veikimas organizuotoje grupėje, ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

Esminis skundžiamos nutarties motyvas yra tai, kad dėl kaltinamojo akto netikslumų yra pažeidžiama kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie kaltinami ir duoti parodymus, bei teisė pasirengti gynybai. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad visiems kaltinamiesiems dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo įteikti pranešimai apie įtarimą bei kaltinamasis aktas ir nė vienas kaltinamasis ar jo gynėjas nepareiškė, kad pateiktas kaltinimas yra nesuprantamas ar kad dėl tokio kaltinimo yra pažeidžiama teisė pasirengti gynybai bei efektyviai gintis nuo pateiktų kaltinimų. Šiuo atveju teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad kaltinamojo akto trūkumai pažeidžia minėtas kaltinamųjų teises, bet kaip tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, nenurodė.

Nepagrįstas yra ir skundžiamos nutarties motyvas, jog kaltinamajame akte prokuroras privalo nurodyti duomenis apie kaltinamųjų bausmės pradžią ir pabaigą, gyvenamąją vietą ar deklaruotą gyvenamąją vietą iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroras skunde teisingai pažymi, kad BPK 219 straipsnio 2 punktas neįpareigoja prokuroro kaltinamajame akte nurodyti šiuos duomenis, juolab, kad bylos medžiagoje šie duomenys yra užfiksuoti (kaltinamiesiems paskirtų bausmių atlikimo vietos nurodytos prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtame teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sąraše, o kaltinamųjų gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos nurodytos teismui pateiktuose proceso dalyvių asmens duomenyse). Tikslūs duomenys apie nuteistųjų atliekamų bausmių pradžią ir pabaigą bei teistumus negalėjo būti nurodyti dėl objektyvių priežasčių – ikiteisminio tyrimo metu prieš dalį įtariamųjų buvo atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, nuo kaltinamojo akto surašymo iki bylos perdavimo į teismą keli įtariamieji buvo nuteisti kitose bylose, taigi šie duomenys pasikeitė, tačiau jų netikslus nurodymas nelaikytinas esminiu kaltinamojo akto trūkumu.

Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, prokuroras kaltinamajame akte išreiškė nuomonę dėl galimybės atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaip numatyta BPK 219 straipsnio 8 punkte – kaltinamojo akto 82 puslapyje nurodyta, jog, kadangi dalis kaltinamųjų savo kaltės nepripažino, todėl nėra galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Perdavus bylą prokurorui kaltinamajam aktui patikslinti užtruktų tiek paties kaltinamojo akto tikslinimas, tiek jo nuorašų įteikimas kaltinamiesiems, o tai, atsižvelgiant į pakankamai ilgą tyrimo trukmę, prieštarautų proceso greitumo bei ekonomiškumo principams. Aukštesnysis teismas nenustatė tokių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalėtų ištaisyti bylą nagrinėjantis teismas, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas