Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamųjų A. B. ir D. S. 2015 m. gegužės 15 d. skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinimai, pareikšti E. V. ir V. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-791/2015 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, išskirti į atskirą baudžiamąją bylą, suteikiant jai naują numerį, ir išskirtosios baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas iki paaiškės kaltinamųjų E. V. ir V. M. buvimo vieta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. A. (J. A.), gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. C. (J. C.), gim. (duomenys neskelbtini), S. D. (S. D.), gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), I. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį,

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi dėl kaltinamųjų V. M. ir E. V. paskelbtos paieškos, siekiant išvengti bylos vilkinimo bei užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus, kitų asmenų teisę į teisingą teismą, baudžiamoji byla kaltinamųjų V. M. ir E. V. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą.

Kaltinamieji A. B. ir D. S., nesutikdami su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi, kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydami šią nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. B. ir D. S. skundai atmestini

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju gali bylą išskirti į kelias bylas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, išskirdamas bylas, rėmėsi minėtu straipsniu ir pagrįstai nurodė, kad tikslinga iš baudžiamosios bylos Nr. 1-75-791/2015 išskirti į atskirą baudžiamąją bylą kaltinamųjų V. M. ir E. V., kuriems paskelbta paieška ir buvimo vieta nežinoma, atžvilgiu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kaltinamieji E. V. ir V. M. į teisiamuosius posėdžius neatvyksta nuo 2014 m. gruodžio 19 d., teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimis kaltinamiesiems anksčiau skirtos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą ir paskelbta jų paieška, siekiant nustatyti jų buvimo vietas (T. 99, b. l. 99-114, 116-120). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštų matyti, kad paieškomų asmenų surasti nepavyksta, žinomais adresais negyvena, nedirba, darbo biržoje neregistruoti, artimi giminaičiai jų nemato apie metus laiko (T. 100, b. l. 57, 142). Taigi, nutartį išskirti bylas teismas priėmė tik tada, kai buvo nustatyta, kad kaltinamieji E. V. ir V. M. pasislėpė nuo teismo. Toks sprendimas visiškai atitinka BPK 234 straipsnio 4 dalies, į kurią nuorodą daro teisminio nagrinėjimo stadijoje taikomo BPK 254 straipsnio 1 dalis, nuostatą, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Akivaizdu, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties (bylą sudaro 101 tomas, 23 kaltinamieji, apie 100 kitų proceso dalyvių (advokatų, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų). Todėl nagrinėjamu atveju bylų išskyrimas V. M. ir E. V. atžvilgiu, leidžia toliau nagrinėti bylą kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Priešingu atveju visos bylos nagrinėjimą būtų tekę atidėti neribotam laikui – iki bus surasti pasislėpę V. M. ir E. V.. Priimtą sprendimą išskirti bylas teismas reikiamai motyvavo. Pažymėtina, kad motyvuotai priimant atitinkamose BPK normose numatytus sprendimus, tos normos nėra pažeidžiamos.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad išskyrus baudžiamąją bylą prieš V. M. ir E. V. į atskirą, baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-75-791/2015 vertinant įrodymus, bus pažeistos kitų kaltinamųjų teisės užduoti klausimus šiems kaltinamiesiems ir tokiu būdu bylą išnagrinėti teisingai ir bešališkai.

Apygardos teismas pažymi, jog priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvieno epizodo aplinkybes. Įvertinus V. M. ir E. V. dalyvavimą teismo procese, darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, yra tikslinga išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo V. M. ir E. V. atžvilgiu į atskirą bylą.

Pažymėtina, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ir nors, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duoti teismui paaiškinimus yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Šioje proceso stadijoje V. M. ir E. V. pozicijos dar nėra aiškios, nes teisme jie dar nebuvo apklausti, todėl teigti, jog tai trukdys nustatyti tiesą byloje, nėra jokio pagrindo. Tokie skundų argumentai grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas V. M. ir E. V. atžvilgiu kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus.

Taip pat pažymėtina, kad suradus kaltinamuosius V. M. ir E. V., baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo bylas vėl sujungti į vieną ir nagrinėti visų kaltinamųjų atžvilgiu.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje dviejų kaltinamųjų nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet priešingai – neišskyrus bylos dėl V. M. ir E. V. į atskirą bus pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kaltinamiesiems garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos sudėtingumą ir jos eigą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria V. M. ir E. V. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kaltinamųjų A. B. ir D. S. skundus atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.