- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-341-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00325-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- K. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. patikslintais ieškinio reikalavimais prašė:
Šalies argumentai
1.1. Nustatyti, jog šioje byloje pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas yra ieškovės J. K. ir atsakovo K. K. santuokos metu iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įgytas turtas, kurį sudaro: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vertė 41690 Eur); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5040 Eur); 1,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2510 Eur); 4,69 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 7980 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - sėjamąja, vagotuvu, tinklinėmis akėčiomis (vertė 2800 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus ratinį traktorių MTZ Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - plūgu, kultivatoriumi, bulvių kasamąja, šieno rinktuvu, priekaba, perrinktuvu, šieno pjaunamąja (vertė 2900 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur); piniginės lėšos, ieškovės gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypų, priklausančių ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (9717,56 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypo, ieškovei ir atsakovui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (1038,03 Eur);
1.2. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti, ieškovei J. K. priteisiant 4,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 7980 Eur); pinigines lėšas, ieškovės gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypų, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (9717,56 Eur), o atsakovui K. K. priteisiant pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., pastatą - sandėlį, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 41690 Eur); 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 5040 Eur); 1,74 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2510 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - sėjamąja, vagotuvu, tinklinėmis akėčiomis (vertė 2800 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių MTZ Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - plūgu, kultivatoriumi, bulvių kasamąja, šieno rinktuvu, priekaba, perrinktuvu, šieno pjaunamąja (vertė 2900 Eur); pinigines lėšas; atsakovo gautas pardavus automobilį Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypo, ieškovei ir atsakovui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (1038,03 Eur).
1.3. Pripažinti asmenine ieškovės J. K. nuosavybe pinigines lėšas, gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, deklaruojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (11,46 ha ploto) ir išmokas, gautas už gyvulius bei su tuo susijusias išmokas, kurias sudaro 21108,97 Eur;
1.4. Pripažinti asmenine atsakovo K. K. nuosavybe 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 6310 Eur);
1.5. Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovės J. K. naudai 19390,24 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą;
1.6. Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovės J. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas K. K. patikslintais priešieškinio reikalavimais prašė:
2.1. Šalių santuoką, sudarytą 1967 m. vasario 25 d., nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K., atsakovui – K.;
2.2. Priteisti atsakovui iš ieškovės 3000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės;
2.3. Padalinti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei priteisti: 4,69 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal teismo eksperto išvadą – 15500 Eur); 1,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 4800 Eur). atsakovui priteisti: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą- sandėlį, pastatą – garažą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius(duomenys neskelbtini) (bendra vertė pagal teismo eksperto išvadą - 20730 Eur); 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 8100 Eur).
2.4. Pripažinti, jog 0,0841 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 6500 Eur), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise;
2.5. Ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją už didesnę atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5669,24 Eur;
2.6. Priteisti atsakovui iš ieškovės pas ieškovę esančias pinigines lėšas sumoje 20178,26 Eur;
2.7. Priteisti atsakovui iš ieškovės 7240,50 Eur piniginę kompensaciją dėl sumažintos bendro turto vertės. Sudengti dalinai iš ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteistinas sumas ir priteisti atsakovui iš ieškovės 21749,52 Eur. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą tarp K. K. ir J. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu įgytą turtą padalino taip:
3.1. K. K., po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė 20720 Eur); 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 8100 Eur); 1,74 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4800 Eur).
3.2. J. K. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti 4,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 15500 Eur).
3.3. Už K. K. tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei J. K. 9065 Eur piniginę kompensaciją.
3.4. Padalinti po ½ dalį šalių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gautas pinigines lėšas, sudarančias bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, -11509,93 Eur. Ieškovės gauta suma sudaro 9900,38 Eur, atsakovo gauta suma sudaro 1609,55 Eur, todėl už ieškovei atitekusią didesnę piniginių lėšų dalį, iš J. K. atsakovui K. K. priteisti 4145,41 Eur kompensaciją.
3.5. Atlikus 3-4 punkte nurodytų priešpriešinių mokėtinų kompensacijų sudengimą, iš atsakovo K. K. priteisti ieškovei J. K. 4919,59 Eur kompensaciją už atitenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą.
3.6. Pripažinti K. K. asmenine nuosavybe 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 6470 Eur) ir 2808,48 Eur pinigines lėšas, gautas už parduotus traktorius bei automobilį.
3.7. Pripažinti J. K. asmenine nuosavybe pinigines lėšas, gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvulių ir patiekto į rinką pieno deklaravimą 23508,31 Eur; pinigines lėšas, gautas už parduotą pieną 4917,79 Eur; pinigines lėšas, gautas už parduotus gyvulius 2383,92 Eur, iš viso 30810,02 Eur pinigines lėšas.
3.8. Priteisti iš ieškovės J. K. valstybei 1079,50 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5610). Priteisti iš atsakovo K. K. valstybei 856,50 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5610). Priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei J. K. 1421,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad abiejų šalių elgesys turėjo įtakos santuokai iširti, sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų atkurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kartu dėl to atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
5. Byloje nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini), gyveno šalių vaikai G. T. (pirmame aukšte) ir S. K. (salkose). Dukra R. K. taip pat gyveno(duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Santykiai tarp G. T. ir S. K. buvo konfliktiški, atsakovas norėjo atsikraustyti gyventi į Telšius, dėl to G. T. 2012 m. gegužės 14 d. įsigijo butą ir išsikraustė į jį gyventi, jau 2012 m. birželio 27 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po G. T. išsikraustymo, namo pirmame aukšte vyko remontas. Tai, kad atsakovas ruošėsi persikraustymui, keitė grindis, darė kosmetinį remontą patvirtino liudytojai S. K. ir R. K.. S. K. parodė, kad kartu su tėvu į atsilaisvinusią po G. išsikraustymo dalį atsikraustė ir sesuo R. K.. Atsakovo atstovė advokatė A. Ž. nurodė, kad parsikraustęs gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas pas save pasikvietė gyventi ir dukrą R. K., kad jai nebereikėtų nuomotis buto. Liudytoja R. K. nurodė, kad į namą persikraustė 2012 m. liepos 1 d. Nors liudytoja nurodė, kad tėvas atsikraustė į namą 2013 m. spalio 31 d., jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, o atsakovo atstovės ir liudytojos R. K. paaiškinimų prieštaringumas tik patvirtina, jog atsakovas jau 2012 m. apsigyveno atskirai nuo ieškovės. Valstybinio socialinio draudimo valdybos pažyma apie pensijos K. K. mokėjimą, teismo vertinimu, nepatvirtina persikraustymo į (duomenys neskelbtini) fakto. Juolab, kad liudytoja R. K. nurodė, jog jau išsikraustęs atsakovas dar atvykdavo į (duomenys neskelbtini)., 2013-2014 metais buvo užsukęs pas juos į svečius, todėl tikėtina, jog K. K. galėdavo nuvykti į (duomenys neskelbtini) atsiimti pensiją pašte, o formalumus susitvarkė tik po ilgesnio gyvenimo (duomenys neskelbtini)laikotarpio. Dėl ko turėtų būti dalijamos visos gautos piniginės lėšos iš NMA, už gyvulių ir pieno pardavimą nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovas apskritai neįrodė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad šalys bendro ūkio neveda nuo minėtos datos, neaišku, kodėl ši data pasirinkta kaip atskaitos taškas. Teismas sprendžia, kad šalys atskirai gyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ir nuo tada gautos pajamos iš asmeninio turto, nebepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė pinigines lėšas, gautas už parduotus traktorius su technika ir automobilį (iš viso 6200 Eur) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti, pusę šios sumos priteisiant jai. Šį ieškovės reikalavimą teismas laiko nepagrįstu, nes atsiliepime į priešieškinį pati ieškovė nurodė, jog atsakovui pasiėmus traktorius ir automobilį, ji tam neprieštaravo. Netgi reikšdama pradinį ieškinį dėl santuokinio turto padalijimo, ieškovė jokių reikalavimų dėl piniginių sumų, gautų už traktorius ir automobilį, padalinimo nekėlė. Analogiškai atsakovas visus atskiro gyvenimo metus, nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų ieškovei dėl piniginių sumų, gautų už gyvulius, pieną. Šalys neginčija faktinės aplinkybės, jog po atsakovo išsikraustymo ieškovė viena pati rūpinosi likusiais gyvuliais, dirbo žemę, melžė karves ir pardavė jų pieną. Ieškovė viena pati dar kelerius metus po atsakovo išsikraustymo ūkininkavo (pieno ir gyvulių pardavimai rodo, kad tai vyko iki 2016 m. rudens), pardavinėjo gyvulius, pieną, rūpinosi ūkiu be atsakovo pagalbos. Visuma šių aplinkybių formuoja teismo įsitikinimą, kad šalims pradedant gyventi skyrium, jie kilnojamuosius daiktus pasidalijo. Įvertinus šį faktą ir aukščiau aptartą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kilimo momentą, teismo vertinimu, šioje byloje tiek piniginės lėšos, ieškovės gautos po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš NMA už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gyvulius, bei su gyvulių ir pieno pardavimu susijusios pajamos, tiek piniginės lėšos, atsakovo gautos už traktorius ir automobilį, neturi būti pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), vertės teismas nurodė, kad prašymą dėl ekspertizės paskyrimo pateikė ir eksperto kandidatūrą pasiūlė pati ieškovė, prašyme nurodydama, kad pateiktose turto vertinimo ataskaitose nekilnojamojo turto tarp nustatytų verčių skirtumas yra didžiulis, todėl reikalinga objektyviai išsiaiškinti dalintino turto vertę. Teismo nutartimi tenkinus ieškovės prašymą ir atlikus ekspertizę, gautas ekspertizės aktas. Ieškovės atstovo išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą laikyti nepatikima. Byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo. Priešingai nei teigia ieškovės atstovas, ekspertizės metu buvo individualiai įvertinti turto objektai, atlikta lyginamoji analizė. Galima sutikti su ieškovės atstovo nuomone, jog ekspertizės akte nėra detalizuoti ekonominiai ir socialiniai turto buvimo vietos rodikliai, kad tikrai išsakiau yra aptarta UAB „Aireda“ turto vertinimo ataskaitoje. Tačiau lyginamieji objektai ekspertizės akte yra panašūs, nesiskiria fizinė būklė, panašūs statybos metai, statybos tipas analogiškas, baigtumas analogiškas. Ekspertizės akte iš VĮ Registrų centro gautuose lyginamuosiuose objektuose sandorio datos nurodytos atitinkamai 2021 m. gegužės ir kovo mėn., o UAB „Aireda“ – 2019 m. balandžio-lapkričio mėn. Be to, atlikta ekspertizės išvada praktiškai atitinka UAB „Ober-haus“ vertinimo ataskaitą, nors jokių šios turto vertinimo ataskaitos trūkumų, apart to, jog nustatytos vertės ženkliai skiriasi nuo UAB „Aireda“ vertinimo ieškovė nenurodė. Nėra pagrindo teigti, jog atliktos ekspertizės išvados prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, jog šis atvejis apskritai yra unikalus, kadangi gyvenamasis namas su priklausiniais, turi būti įvertinti be žemės sklypo, kuriame stovi. Kaip minėta žemės sklypas pripažįstamas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl susidaro paradoksali situacija, kad namas su priklausiniais galėtų būti parduodamas tik be žemės sklypo, kam, tikėtina, neatsirastų pirkėjo, todėl namo ir priklausinių vertė apskritai yra sąlyginis dalykas. Vien tai, kad eksperto išvada yra nepalanki ieškovei, nesuponuoja pagrindo ją vertinti kaip nepagrįstą ir nepatikimą. Akcentuotina ir tai, jog ieškovė pakartotinės ekspertizės atlikti neprašė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, gyvenamojo namo su priklausiniais vertė nustatytina 20730 Eur.
8. Dėl 4,69 ha žemės sklypo vertės teismas nurodė, kad nesant galimybės itin tiksliai nustatyti kokią pinigų sumą sudaro už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo deklaravimą, teismas taikydamas proporcijos metodą, pats apskaičiavo, kokia pinigų suma šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kuri – asmeninės nuosavybės teise ieškovei, turint omenyje jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo deklaravimą, bei ūkininkavimą (auginant gyvulius, parduodant pieną) šalims pradėjus gyventi atskirai. Teismas duomenų, kad buvo deklaruojamas ne visas 11,46 ha ploto žemės sklypas neturi. Teismas pateikia detalius dalintinos pinigų sumos paskaičiavimus (pagal ieškovės teiktas paraiškas; iki 2015-01-01 mokėtos sumos litais konvertuojamos į eurus santykiu 1:3,4528) (sprendimo 26 lapas) ir konstatavo, kad iš NMA gautos piniginės lėšos, kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sudaro 9900,38 Eur (gautos ieškovės J. K.) ir 1609,55 Eur (gautos atsakovo K. K.). Asmenine J. K. nuosavybe pripažintinos 23508,31 Eur piniginės lėšos, gautos iš NMA už jai asmeninės nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, gyvulių, į rinką patiekto pieno deklaravimą.
9. Byloje kilo ginčas dėl 1,74 ha žemės sklypo padalijimo. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas turi teikti prioritetą turto padalinimui natūra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistinas 4,69 ha žemės sklypas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, atsakovui priteisus 3 ha žemės sklypą, siekiant, kad jo gaunama žemės sklypų plotų dalis būtų kuo lygesnė ieškovei priteisto sklypo plotui, K. K. priteistinas ir 1,74 ha žemės sklypas, kurio vertė 4800 Eur.
10. Ieškovei atitenka nekilnojamojo turto už 15500 Eur, atsakovui atitenka nekilnojamojo turto už 33630 Eur. Už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, iš jo ieškovei priteistina 9065 Eur piniginė kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Ieškovės banko sąskaitoje gautų ir dalintinų piniginių lėšų, gautų iš NMA, suma sudaro 9900,38 Eur, o pas atsakovą – 1609,55 Eur. Šios piniginės lėšos dalintinos po ½ dalį. Kadangi ieškovei pervesta didesnė piniginių lėšų dalis, iš jos atsakovui priteistina 4145,41 Eur kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Atlikus mokėtinų sumų sudengimą, iš atsakovo ieškovei priteistina 4919,59 Eur kompensacija.
11. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 7240,50 Eur už tai, kad ji sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, pervesdama 2012 m. gegužės 14 d. 50000 Lt dukrai G. T.. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo 2012 m. pavasario K. K. derino išsikraustymo į Telšius klausimą, ruošėsi išsikraustymui, jo santykiai su vaikais buvo normalūs, todėl teismui nekelia abejonių, jog apie pervedamus pinigus ir dukrai perkamą butą atsakovas žinojo. Dėl to, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl pusės tos sumos priteisimo jam iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. prašo pakeisti 2022 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7-1117/2022 dalyje dėl santuokos metu įgyto turto - gyvenamojo namo, pastato - sandėlio, pastato - garažo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ir nustatyti, kad atsakovui K. K. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisto pastato - gyvenamojo namo, pastato - sandėlio, pastato - garažo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) vertė yra 41 690 Eur, atitinkamai perskaičiuoti šalims tenkančias kompensacijas už tenkančią didesnę turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmos instancijos teismas ginčo turto vertę nustatė 2021 m. rugsėjo 6 d. atliktu eksperto vertinimu, kai sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 22 d., t. y. nuo turto vertinimo praėjus net 7 mėnesiams. Pastarojo laikotarpio nekilnojamo turto vertės augimo kontekste, pirmos instancijos teismo padaryta išvada remiantis įrodymu (eksperto išvada), kuris atliktas prieš daugiau nei septynis mėnesius (sprendimas priimtas 2022 m. kovo 22 d., o ekspertizės aktas atliktas 2021 m. rugsėjo 6 d.) niekaip negali būti vertinama, jog dalijamo turto rinkos kainos nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, kadangi jos aiškiai neatitinka realios rinkos vertės.
12.2. Ieškovė ginčydama atliktą ekspertizės aktą prašė teismo priimant sprendimą juo nesiremti, kadangi ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, išvada nepatikima, nepagrįsta, su trūkumais, jos turinys prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai, be to, ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas, visiškai neatsako į klausimą kokia yra dalijamo turto rinkos vertė pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.
12.3. Apklaustas 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu ekspertas A. L. nurodė, kad aptariama ekspertizės akto išvada neišsiskiria specialiomis žiniomis ir yra prilyginta įprastam turto vertinimui, kokį atliko ir UAB „Aireda“ (2022-02-02 posėdžio 1.16.35 min). Ekspertizės įžanginėje dalyje „bendros sąvokos“ nurodyta, kad individualus turto vertinimas yra turto vertinimas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Teismo posėdžio metu ekspertas į ieškovės atstovo klausimą ar šioje ekspertizėje buvo vertinamos individualios ginčo turto savybės, ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad individualus ginčo turto vertinimas atliktas nebuvo.
12.4. Nors ekspertas neva rėmėsi lyginamuoju sandorių metodu, tačiau atlikti palyginimą neidentifikavus lyginamų objektų individualių savybių yra neįmanoma. Lyginamųjų objektų individualios savybės taip pat nebuvo nustatytos (2022-02-02 posėdžio 1.15.40 min). Nors akte nurodyti keturi palyginamieji objektai, tačiau nei ekspertizės akte nei teismo posėdžio metu pats ekspertas negalėjo nurodyti kokiu laikotarpiu (data, metai) lyginamų objektų sandoriai buvo sudaryti vertinant pastarojo laikotarpio kainų augimo tendencijas (lyginamųjų objektų sandoriai galėjo būti atlikti prieš metus, du ar daugiau) (2022-02-02 posėdžio 1.29.40 min).Ekspertizės akto 2.3.3. punkte nurodyta, kad svarbiausi turto vertės nustatymo kriterijai: turto buvimo vietos ekonominiai, socialiniai rodikliai. Nors ekspertas nurodė, kad nevertinų jų, neva šie rodikliai neturi jokios įtakos turto vertei (2022-02-02 posėdžio 1.23.40 min.), kas aiškiai prieštarauja turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punktui, tačiau kaip matyti iš aptariamos eksperto išvados 10 psl. visgi šie veiksniai yra aptariami.
12.5. Ieškovė mano, kad 2022 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas dalyje dėl santuokos metu įgyto turto - gyvenamojo namo, pastato - sandėlio, pastato - garažo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), vertės nustatymo turi būti pakeistas nustatant, kad atsakovui K. K. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisto pastato - gyvenamojo namo, pastato - sandėlio, pastato - garažo, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), vertė yra 41 690 Eur, atitinkamai perskaičiuoti šalims tenkančias kompensacijas už tenkančią didesnę turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. prašo pakeisti 2022-03-22 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7-l 117/2022, atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei J. K. tenkinti pilna apimtimi, ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. K. atmesti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė išvarė jį iš bendrų namų. Ieškovė nuolat užgauliodavo ir žemindavo atsakovą. Atsakovas dėl ieškovės elgesio patyrė nuolatinį stresą ir psichologinį diskomfortą, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad šalys atskirai gyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Byloje atsakovo pateikta 2021 m. spalio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie pensijos pervedimą, kurioje nurodoma, kad VSDFV K. K. socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas atnaujintas nuo 2013-12-01. Pirmosios instancijos teismas nepaisė šio įrodymo šioje byloje, kuris pagrindžia, kad nuo 2013-12-01 pensija atsakovui buvo mokama (duomenys neskelbtini), t.y. šalys jau gyveno atskirai. Jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šalys jau gyveno atskirai ir atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. gruodžio mėn. atvykdavo atsiimti pensijos į (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė.
13.3. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimų metu buvo nurodyta, kad šalys gyvena atskirai nuo 2013 m. spalio 31 d., tačiau atsakovui išsikraustant joks gyvulių ar bendrų lėšų pasidalijimas neįvyko, todėl turėtų būti dalijamos visos išmokos iš NMA ir išmokos susijusios su gyvulių laikymu, pardavimu, pieno pardavimu, gautos nuo 2011 m. sausio 1 d., nes dar gyvenant kartu šalys nebetvarkė bendro ūkio, visomis pajamomis už žemės sklypų deklaravimą, gyvulius, pieną disponavo ieškovė ir atsakovui jo dalies lėšų neperdavė. teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys atskirai negyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., o ne nuo 2013 m. spalio 31 d., taip klaidingai nustatant pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai.
13.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „šalims pradedant gyventi skyrium, jie kilnojamuosius daiktus pasidalino. Teismas peržengė ginčo šalių nustatytas ribas, t.y. ieškovei prašant nurodytą turtą - pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - sėjamąja, vagotuvu, tinklinėmis akėčiomis (vertė 2800 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių MTZBelarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - plūgu, kultivatoriumi, bulvių kasamąja, šieno rinktuvu, priekaba, perrinktuvu, šieno pjaunamąja (vertė 2900 Eur); pinigines lėšas; atsakovo gautas pardavus automobilį Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur) pinigines lėšas, ieškovės gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypų, priklausančių ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (9717,56 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypo, ieškovei ir atsakovui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (l 038,03 Eur); - pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jas padalinti, o atsakovui su šiuo ieškinio reikalavimu sutinkant, teismas savo iniciatyva nustatė, kad šalims pradedant gyventi skyrium, jie kilnojamuosius daiktus pasidalijo.
13.5. Su teismo bendro turto balanso apskaičiavimu atsakovas K. K. sutinka tik iš dalies. Atsakovo manymu, dalintinas sekantis santuokoje įgytas turtas: 4,69 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagal teismo eksperto išvadą- 15500 Eur); 1,7400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober - Haus" nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą - 4800 Eur); 3 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober - Haus" nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą-8100 Eur). Pastatas -gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), (bendra vertė pagal teismo eksperto išvadą - 20730 Eur); Piniginės lėšos, atsakovo gautos už parduotus du traktorius ir automobilį - 2808,48 Eur, Šalys yra gavusios pinigines lėšas, kurios priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir gyvulius: Atsakovo gautos lėšos pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 1.724,08 Eur; Ieškovės gautos lėšos pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis 32.075,60 Eur; už ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius galvijus ir pieną ieškovės laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2019-12-31 gautos lėšos 10.005,01 Eur (UAB „Krekenavos agrofirma” 3839,74 Eur, UAB „Suvalkijos veršeliai"247,91 Eur, UAB „ Pakražantė" 5560,31 Eur, UAB „ Vilkyškių pieninė" 357,05 Eur). 14.481,00 Eur (50 000 Lt) suma, kurią ieškovė 2012-05-14 be atsakovo žinios ir sutikimo pervedė šalių dukteriai G. T..
13.6. Taikant proporcijos metodą, teismas neteisingai apskaičiavo, kokia pinigų suma šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kuri - asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui. Teismas nurodė, kad deklaruotas plotas 19,11 ha iš jų 11,46 ha asmeninis ieškovės, kas sudaro 60 proc. deklaruoto ploto. VĮ Registrų centro išrašuose matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra bendro 11,4600 ha ploto, o žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 8,9600 ha. Ir būtent šis plotas yra tinkamas išmokoms gauti. Kitą žemės sklypo dalį sudaro: 0,3000 ha pievų ir natūralių ganyklų plotas; 0,2000 ha užstatyta teritorija; 2,3000 ha kitos žemės plotas, 2,2500 ha nusausintos žemės plotas. NMA 2020-08 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2020 m. buvo mokamos išmokos bendram 15,56-19,11 ha plotui kuris kasmet kito. Taip pat NMA rašte paaiškinama, kad :“skiriant paramą yra vertinamas bendras paraiškose deklaruotas/paramos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas“. Į tai teismas neatsižvelgė, papildomų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galimybė tiksliai nustatyti deklaruotus žemės sklypus, šalims nepasiūlė pateikti bei pats neišreikalavo taip paliekant neapibrėžtą situaciją ir netiksliai padalintą bendrą sutuoktinių turtą. Skaičiuojant proporcingai kiekvienai iš šalių tenkančias lėšų sumas, turėtų būti naudojamas ne 11,46 ha, bet būtent 8,9600 ha žemės sklypo dydis. Vadinasi, ieškovės lėšų suma atitinkamai turėtų būti perskaičiuota ir sumažinta.
13.7. Atsakovas nesutinka, kad 1,74 ha žemės sklypas būtų priteistas jam. Sklypas yra arti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo. Šiuo atveju, teismas, dalindamas turtą natūra neatsižvelgė ir į tai, kad priteisus 1,74 ha žemės sklypą atsakovui, padalinto turto vertės iš esmės skiriasi, o būtent ieškovei priteisė nekilnojamojo turto už 15.500 Eur, atsakovui - nekilnojamojo turto už 33630 Eur, už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, iš atsakovo ieškovei priteisė 9065 Eur piniginę kompensaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis santaupų neturi, gyvena iš gaunamos senatvės pensijos, taigi galimybės sumokėti tokio dydžio kompensaciją ieškovei jis neturi.
13.8. Atsakovas nesutinka su teismo apskaičiavimu, jog: „ieškovės banko sąskaitoje gautų ir dalintinų piniginių lėšų, gautų iš NMA, suma sudaro 9900,38 Eur, o pas atsakovą -1609,55 Eur. Šios piniginės lėšos dalintinos po 1/2 dalį. Kadangi ieškovei pervesta didesnė piniginių lėšų dalis, iš jos atsakovui priteistina 4145,41 Eur kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Atlikus mokėtinų sumų sudengimą, iš atsakovo ieškovei priteistina 4919,59 Eur kompensacija. Atsakovo manymu, turėtų būtų dalinamos visos nuo 2011-01-01 iki 2020-12-31 iš NMA šalių gautos piniginės lėšos, kurios priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 1) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir gyvulius - atsakovas pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis gavo 1.724,08 Eur (1/2 dalis 862,04 Eur), o ieškovė pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis gavo 32.075,60 Eur (1/2 dalis 16037,80 Eur). Taigi ieškovės mokėtina dalis atsakovui yra 15.175,76 Eur; 2) už ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius parduotus gyvulius ir gauto pieno pardavimą iš viso 10.005,01 Eur (ieškovės mokėtina atsakovui 1/2 dalis 5002,50 Eur). Bendra mokėtina ieškovės atsakovui priklausanti pinigų dalis yra 20.178,26 Eur.
13.9. Po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovo dukra atsitiktinai pas atsakovą namuose rado 2012-05-28 Telšių AVPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir supratusi, kad lai yra itin svarbus įrodymas byloje pateikė jį atsakovo atstovams. Atsakovas pats buvo pamiršęs apie tokio dokumento egzistavimą dėl savo senyvo amžiaus (beveik 80 m.) ir sveikatos būklės, kurie atsispindi jo teiktuose paaiškinimuose teismui. Šis dokumentas teikiamas teismui kartu su prašymu jį prijungti prie bylos medžiagos. Kaip matyti iš teikiamo nutarimo, 2012-05-11 (penktadienį), t.y. likus 3 dienoms iki ieškovei 2012-05-14 (pirmadienį) pervedant šalių dukteriai 50 000 Lt, tarp atsakovo ir jo dukters, kuri gyveno tėvams priklausančiame name, kilo konfliktas, dėl kurio net buvo iškviesti policijos pareigūnai ir pradėtas tyrimas pagal G. T. ir K. K. pareiškimus. Taigi, esant tokiems įtemptiems santykiams ir vykstant tyrimui, apklausiant šalis jau po 2012-05- 11 nei viena iš šalių nemini dovanotų pinigų G. T. butui įsigyti. Priešingai, K. K. nurodė, kad G. T. gyvena šalių name ir išsikelti neketina. Šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad 2012 m. gegužės 14 d. 50000 Lt G. T. ieškovė pervedė be atsakovo žinios ir sutikimo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina pusė šios sumos 7.40,50 Eur piniginė kompensacija dėl sumažintos bendro turto vertės.
13.10. Teismas neteisingai paskirstė šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netiksliai apskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Be to, akcentuotina, kad ekspertizės byloje turto vertei nustatyti prašė būtent ieškovė, dėl jos susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, ekspertizės metu nustatytos turto vertės praktiškai atitiko UAB „Ober- haus“ vertinimo ataskaitą, kuria vadovavosi atsakovas. Kaip nurodė teismas, ekspertizės atlikimas, už kurį apmokėjo ieškovė, buvo naudingas atsakovui, kadangi tam prieštaravo ir su eksperto nustatytomis vertėmis, nesutiko ieškovė. Taigi, šios išlaidos negali būti priteistinos iš atsakovo.
14. Atsakovas K. K. taip pat teikė atsiliepimą į ieškovės J. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
14.1. 2021-09-06 atlikta ekspertizė yra teisėta ir galiojanti. Nesutikdama su minėtu ekspertizės aktu ieškovė galėjo šį ekspertizės aktą ginčyti ar prašyti paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nedarė. Prašymą dėl ekspertizės paskyrimo pateikė pati ieškovė, prašyme nurodydama, kad pateiktose turto vertinimo ataskaitose nekilnojamojo turto tarp nustatytų verčių skirtumas yra didžiulis, todėl reikalinga objektyviai išsiaiškinti dalintino turto vertę. Teismo nutartimi buvo tenkintas šis ieškovės prašymas ir byloje buvo atlikta ekspertizė, gautas ekspertizės aktas.
14.2. Ekspertizės aktas yra vėliausiai atliktas turto vertinimas. Ekspertas vertino analogiškus netoli miesto centro esančius objektus, pagal skelbimus arba VĮ Registrų centre įregistruotus sandorius. Tiek UAB „Aireda“, tiek ekspertas darė vertinimą lyginamuoju metodu, eksperto parinkti objektai netgi yra arčiau. Be to, UAB „Ober-haus“ vertinimas, pagal vertes panašus į eksperto vertinimą. Daiktą parduoti be žemės sklypo yra sudėtinga, tai turi įtakos kainai. Žemės sklypas, ant kurio stovi namas, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Daiktą parduoti be žemės sklypo yra sudėtinga, kadangi svarbiausias objektas yra būtent žemės sklypas, pirkėjai tikėtinai pirktų žemės sklypą su statiniais dėl žemės sklypo, o namą nugriautų. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodomos ir iškraipomos eksperto nurodytos aplinkybės.
15. Ieškovė J. K. teikė atsiliepimą į atsakovo K. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašė K. K. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl kurio teiktas atsakovo apeliacinis skundas, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes iš byloje nustatytų aplinkybių (liudytojų R. K., S. K. paaiškinimų), taip pat ir pačių šalių paaiškinimų matyti, kad, gyvenant santuokoje, tarp ieškovės ir atsakovo buvo įvairių nesutarimų dėl kasdienių reikalų, ūkininkavimo, kitų buitinių dalykų. Be to, sutuoktiniai kartu negyvena jau pakankamai ilgą laiką, todėl nuspręsti, kurio iš jų kaltė dėl šeimos iširimo buvo didesnė, tiesiog neįmanoma.
15.2. Nors atsakovas reiškė reikalavimą dėl 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, tačiau teismas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir į paties atsakovo paaiškinimus, kad „neėmė į galvą“ faktiško šeimos iširimo ir pradėjimo gyventi atskirai, visiškai pagrįstai priešieškinį šioje dalyje atmetė.
15.3. Teismas pagrįstai nustatė, jog šalys atskirai gyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina ir kiti šioje byloje esantys įrodymai. Pirma, iki 2012 m. vasaros ieškovei ir atsakovui priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jų dukra G. T.. Kadangi atsakovas norėjo persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė ir atsakovas nutarė dukrai padovanoti pinigų, jog ši galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį plotą ir persikeltų į jį gyventi, o atsakovas iš kaimo persikraustysiąs gyventi į miestą. Taip ir buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikta pažyma, išduota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, kurioje nurodoma, kad nuo 2012 m. birželio 27 d. G. T. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini). Šį butą G. T. buvo įsigijusi iš tėvų jai dovanotų pinigų, kurie buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos į dukters sąskaitą banke. Tai, kad atsakovas tuo metu ruošėsi persikraustyti iš kaimo, patvirtino ir liudytojai S. K. bei R. K.. Įrodymų visuma patvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių patikimumą. Tuo tarpu, atsakovo pateikta VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma apie tai, kad nuo 2013-12-01 pensija atsakovui mokama (duomenys neskelbtini), nepatvirtina atsakovo versijos, kad šalys atskirai apsigyveno nuo 2013 m. spalio 31d. Tuo labiau, kad ši aplinkybė nėra siejama su jokiu faktu ar kitomis aplinkybėmis.
15.4. Atsižvelgiant į tai, kad pradinio ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo momentu šalys daugiau negu septynerius metus jau gyveno atskirai, todėl ieškovė prašė dalinti tik tą santuokos metu įgytą turtą, kuris yra įgytas iki 2012 m. rugpjūčio mėn., t.y. įgytą iki to momento, kai atsakovas išėjo nuo ieškovės gyventi atskirai (persikėlė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)), ir tą turtą - pinigines lėšas, kurios buvo gautos iš bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri yra registruota tiek ieškovės, tiek ir atsakovo vardu (1.7400 ha ploto žemės sklypas, 4.6900 ha ploto žemės sklypas ir 3.000 ha ploto žemės sklypas). Atsakovui išėjus nuo ieškovės ir nutraukus bendrą gyvenimą (2012 m. rugpjūčio mėn.), pajamos, gautos Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiant paraišką dėl asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio žemės sklypo deklaravimo, laikytinos asmenine ieškovės nuosavybe ir šioje byloje nedalintinos.
Šalies argumentai
15.5. Dėl dalintino turto verčių. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skaičiuojant proporcingai kiekvienai iš šalių tenkančias lėšų sumas, turėtų būti naudojamas ne 11,46 ha, bet 8.96 ha žemės sklypo dydis, dėl ko ieškovės lėšų suma atitinkamai turėtų būti perskaičiuota ir sumažinta. Atsakovas šiuo metu jau sutinka, jog pajamos, gautos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise deklaruojant žemės sklypą, yra jos asmeninė nuosavybė (nors nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme su šiuo reikalavimu nesutiko), o antra, iš byloje esančių Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymų į paklausimus matyti, kad neįmanoma nustatyti, konkrečiai, už kokį žemės sklypą kokio dydžio lėšos yra išmokėtos. Dėl to, ieškovės manymu, teismas teisingai pritaikė skaičiavimo metodiką, kurią naudojant buvo paskaičiuotos ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažintinos piniginės lėšos.
15.6. Ieškovė nuo pat proceso pradžios reiškė reikalavimą jai priteisti 4,69 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 1,74 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 3,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Viso proceso metu šio reikalavimo ieškovė nekeitė. Tuo tarpu, atsakovas, nors pradiniu priešieškiniu ir pareiškė analogišką reikalavimą, tačiau vėliau, be jokių pagrįstų motyvų, persigalvojo ir žemės sklypą priteisti ieškovei, tokiu būdu jam priteisiant 1/2 dalį piniginę kompensaciją, skaičiuojamą pagal šio žemės sklypo vertę. Pažymėtina, kad būtent atsakovo iniciatyva buvo atlikti visų žemės sklypų vertinimai. Turto vertės ženkliai padidėjo ir tuomet atsakovas pakeitė reikalavimą, prašydamas priteisti jam piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų plotai, teismo sprendimu padalinti šalims, yra maždaug lygiaverčiai, plotai praktiškai atitinka abiem šalims priteistus plotus, todėl, atsižvelgiant į minėtą materialinės teisės nuostatą, ieškovės nuomone, šioje dalyje nėra pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą.
15.7. Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nepagrįstas įrodymais. Priešingai, nagrinėjant bylą, nustatyta, jog ieškovė kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Kadangi atsakovas jau nuo pavasario ruošėsi persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), o name gyveno jų dukra G. T., todėl kartu su sutuoktine ir nusprendė jai nupirkti butą, o dukrai išsikrausčius į naują gyvenamąją vietą, pats atsakovas apsigyvens gyvenamajame name. Taip ir buvo padaryta. Ieškovės nurodomos su buvo pirkimu susijusios aplinkybės nuoseklios, atitinka į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (pinigų pervedimo laikas, G. T. buto pirkimo data, jos gyvenamosios vietos deklaravimas įsigytoje nuosavybėje). Be to, tai patvirtino ir liudytojas S. K.. Be to, atsakovas iki pat šio proceso neginčijo nei pinigų pervedimo fakto, nei pirkimo-pardavimo sutarties.
15.8. Nors atsakovas savo netinkamą elgseną procese motyvuoja nesupratimu, nežinojimu, amžiumi, bei sveikatos būkle, tačiau būtina įvertinti tai, kad jis turėjo du atstovus, profesionalius teisininkus, kurie žino teisės nuostatas ir procesines normas bei galimybes jomis tinkamai pasinaudoti. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pateikiamą nutarimą prijungtų prie bylos, jame nurodytos aplinkybės nepatvirtina to, jog atsakovui nebuvo žinoma apie piniginių lėšų pervedimą G. T. buto pirkimui. Nutarime aprašyta situacija tiesiog dėl kilusio ginčo tarp atsakovo ir jo dukters, tačiau nesusijusio su buto pirkimo išlaidomis. Todėl, įvertinant šias aplinkybes, prašome atsisakyti priimti atsakovo pateikiamą dokumentą, nes atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtas dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo prijungti naujus įrodymus – 2012 m. gegužės 28 d. Telšių AVPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovas motyvuoja, kad negalėjo jo pateikti pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu, nes dėl savo senyvo amžiaus buvo pamiršęs apie šio įrodymo egzistavimą.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.
20. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas K. K. ar jo atstovai aptariamą įrodymą būtų prašęs prijungti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir teismas būtų atsisakęs jį priimti, taip pat akivaizdu, kad atsakovas turėjo visas galimybes šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui.
21. Įvertinusi prašomo pridėti dokumento turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog naujų įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau. Nėra pagrindo priimti apelianto prašomo įrodymo, nes jis nei patvirtinta, nei paneigia atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. ir J. K. (V.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; 1,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini); 4,69 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini).; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Iš žemės sklypo įkainojimo akto, mokėjimo pranešimo, 2018 m. balandžio 10 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sąskaitos išrašo matyti, kad K. K. nupirko 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini).
25. Iš VĮ Žemės ūkio centro pateiktų J. K. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų judėjimo duomenų laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2020-03-09 matyti, kokie gyvuliai buvo auginami ūkyje, kada ir kam perleisti/parduoti paskerdimui.
26. Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų duomenų matyti 2004-02-11, 2004-02-12 periodu J. K. ūkyje auginamos gyvulių bandos sudėtis, atskirų galvijų laikymo pabaigos laikotarpiai.
27. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 9 d. pateikė informaciją apie J. K. išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2020-03-09. Per šį laikotarpį J. K. išmokėta 34446,38 Eur suma už žemės sklypų deklaravimą, pasėlius, mėsinius galvijus, pienines karves, į rinką patiektą pieną.
28. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio mėn. pateikė informaciją apie J. K. teiktas paraiškas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2019-12-31, paraiškų lentelėse detalizuotos J. K. išmokėtos sumos.
29. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio mėn. pateikė informaciją apie J. K. teiktas paraiškas už 2020 metus, lentelėje detalizuotos J. K. išmokėtos sumos. Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašo matyti, kad K. K. nuo 2011 m. buvo įregistravęs ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2008-04-21 iki 2015-04-17) ir ratinį traktorių Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1995-01-01 iki 2013-08-28).
30. 2013-03-18 sutartimi K. K. ratinį traktorių Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė I. P. už 4000 Lt. 2015-04-10 sutartimi K. K. ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė P. G. už 1500 Eur. Iš VĮ Regitros informacijos matyti, kad K. K. vardu 2009-04-11 buvo įregistruota transporto priemonė Audi80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2019-12-06 perduota naujam savininkui. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2019-12-06 sutartis patvirtina, kad K. K. pardavė automobilį UAB „Evirmedas“ už 150 Eur.
31. UAB „Aireda“ 2020-07-20 atliktas nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ20/07-208 nurodyta, kad šio turto rinkos vertė yra 48000 Eur. Turtas vertintas kaip vientisas objektas. UAB „Ober-haus“ 2020-08-26 atliktas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertinimas, išvada: 1,74 ha žemės sklypo vertė 4800 Eur, 4,69 ha žemės sklypo vertė 14000 Eur, 3 ha žemės sklypo vertė 8100 Eur. UAB „Ober-haus“ 2020-08-26 atliktas nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 27300 Eur, iš jų žemės sklypo vertė 6500 Eur, gyvenamojo namo - 20100 Eur, sandėlio - 300 Eur, garažo – 300 Eur, kiemo statinių – 100 Eur. Ekspertas A. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini) , ir 4,69 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., vertinimo ekspertizę. Ekspertizės akto išvada: gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 20730 Eur; 4,69 ha žemės sklypo vertė 15500 Eur.
32. UAB „Suvalkijos veršeliai“ pažymoje nurodyta, kad 2013 m. kovo 28 d. J. K. už parduotus du veršelius sumokėta 856 Lt. UAB „Pakražantė“ pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. J. K. už parduotą pieną buvo sumokėta: 2012 m. – 5855,80 Lt, 2013 m. – 6209,31 Lt, 2014 m. – 5144,19 Lt, 2015 m. -576,15 Eur. ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. už parduotus galvijus 2011 m. spalio 13 d. išmokėta 2033 Lt; 2012 m. liepos 14 d. 3849,50 Lt; 2012 m. lapkričio 16 d. 1072,94 Lt; 2014 m. lapkričio 19 d. 1623,40 Lt; 2016 m. spalio 25 d. 650,04 Eur (nurodytas kaip UAB „Grovida pinigų kvitas).
33. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. spalio mėn. rašte nurodyta, kad K. K. pensijos mokėjimas pervestas nuo 2013 m. gruodžio 1 d. G. T. gyvenamąją vietą nuo 2012 m. birželio 27 d. deklaravo (duomenys neskelbtini).
Dėl sutuoktinių kaltės
34. Atsakovas K. K. nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės.
35. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011; kt.).???
36. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
38. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė skirtingus vertinimus dėl santuokos iširimo priežasčių. Apelianto argumentai dėl ieškovės kaltės grindžiami vien tik jo paties vertinimu ir šalių dukters R. K. parodymais, tačiau byloje apklausti kiti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad abi šalys gyveno tai geriau tai blogiau sutardami, kad tarp šalių vykdavo barniai. Šalių sūnus S. K. nurodė visiškai priešingas aplinkybes, o būtent kad atsakovas buvo aršus. Tad įvertinus visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, pačių šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abi šalys savo elgesiu prisidėjo prie santuokos galutinio nutrūkimo. Padarius tokią išvadą, pagrįstai atmestas ir atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl momento, nuo kurio taikomi padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms
39. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys atskirai gyvena nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio ir prašė taikyti santuokos nutraukimo padarinius nuo 2013 m. spalio 31 d., nes nuo tada atsakovui buvo mokama pensija i(duomenys neskelbtini) r tai - vienintelis šalių gyvenimo atskirai pradžios įrodymas. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad santuokos nutraukimo padariniai taikytini nuo 2012 metų rugpjūčio mėn.
40. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
41. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
42. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio.
43. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).
44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien duomenys, jog nuo 2013 m. gruodžio 1 d. gauna pensiją (duomenys neskelbtini) skyriuje, savaime nepatvirtina kad tik nuo to momento šalys pradėjo gyventi atskirai. Ir netgi priešingai, tai nuosekliai patvirtina byloje teiktus liudytojų paaiškinimus, kad atsakovas išsikraustė iš bendrų šalių namų gerokai anksčiau ir pensijos mokėjimo vietos pakeitimas vertintinas kaip jau kurį laiką vykusio gyvenimo atskirai rezultatas. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dar gyvenant kartu šalys nebetvarkė bendro ūkio, kas tik papildomai patvirtina, kad nepagrįsti apelianto teiginiai apie tai, kad padariniai sutuoktinių teisėms ir pareigoms turėtų būt taikytini nuo 2013 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad atsakovo atstovės advokatės paaiškinimai, jog kartu su tėvu į atsilaisvinusią namo dalį atsikraustė ir dukra R. K., o R. K. savo ruožtu teikė paaiškinimus, kad į namą persikraustė 2012 m. liepos 1 d. teismas pagrįstai rėmėsi šiais paaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad labiausiai tikėtina, kad šalių bendras gyvenimas visiškai nutrūko būtent nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, todėl atsakovo K. K. apeliacinio skundo argumentai dėl padarinių sutuoktinių teisėms ir pareigoms taikymo nuo 2013 m. spalio 31 d. atmestini.
Dėl ekspertizės aktu nustatytos namo su priklausiniais ir žemės sklypo vertės
45. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčo turto vertę nustatė 2021 m. rugsėjo 6 d. atliktu eksperto vertinimu ir turėjo vadovautis UAB „Aireda“ atlikto turto įvertinimu.
46. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).
47. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Taikant tik lingvistinį aiškinimo metodą CK 3.119 straipsnio reikalavimų įvykdymas galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms. Tuo tarpu priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė gyvenamojo namo su priklausiniais vertę grindė UAB „Aireda“ atlikto turto vertinimo ataskaita, pagal kurią namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kaip vientiso objekto vertė yra 48000 Eur. Iš šios sumos, ieškovė atima žemės sklypo vertę 6310 Eur ir nurodo, kad namo su priklausiniais vertė 41690 Eur. Atsakovas gyvenamojo namo su priklausiniais vertę grindė UAB „Ober-haus“ atlikto turto vertinimo ataskaita, pagal kurią šio turto rinkos vertė yra: gyvenamojo namo - 20100 Eur, sandėlio - 300 Eur, garažo – 300 Eur, kiemo statinių – 100 Eur; bei eksperto A. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. atliktos ekspertizės išvada, kad gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 20730 Eur.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, vadovavosi ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos verte. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimą byloje inicijavo būtent pati ieškovė. Pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nesutikdama su minėtu ekspertizės aktu ieškovė galėjo prašyti paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nedarė. Vien tai, kad eksperto išvada yra nepalanki ieškovei, savaime nesuponuoja išvados, kad ji nepagrįsta.
50. Byloje atliktas turto rinkos vertės ekspertizės aktas yra vėliausiai atliktas turto vertinimas, tai reiškia, kad laiko atžvilgiu – šis vertinimas buvo aktualiausias. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl ekspertizės akto vertinimo iš esmės beveik sutampa su tais, kuriuos ieškovės atstovas nurodė ir bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjimo metu. 2022 m. kovo 22 d. teismo sprendime išsamiai motyvuota kodėl teismas vadovavosi būtent ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte, pasisakyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl ekspertizės akto netinkamumo.
51. Apeliacinio skundo argumentai dėl eksperto A. L. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu atmestini kaip subjektyvi ieškovės pozicija ir selektyvus eksperto atskirų sakinių vertinimas išskiriant juos iš bendro konteksto. Ieškovės argumentai, kad byloje jau atlikti UAB „Ober-haus“ ir UAB „Aireda“ turto vertinimai galėjo turėti įtakos eksperto padarytai išvadai dėl turto vertės grindžiami prielaida ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė iš esmės panaši su UAB „Ober-haus“ esančia turto vertinimo ataskaita, kas papildomai patvirtina, kad būtent ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė yra artimiausia realiai vertei.
52. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu nustatyta ginčo turto verte ir tinkamai sprendė klausimą dėl namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir piniginės kompensacijos paskaičiavimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl kilnojamojo turto pasidalinimo, šalims pradedant gyventi atskirai
53. Atsakovo teigimu, atsakovui išsikraustant joks gyvulių ar bendrų lėšų pasidalijimas neįvyko, todėl turėtų būti dalijamos visos išmokos iš NMA ir išmokos susijusios su gyvulių laikymu, pardavimu, pieno pardavimu, gautos nuo 2011 m. sausio 1 d., nes dar gyvenant kartu šalys nebetvarkė bendro ūkio, visomis pajamomis už žemės sklypų deklaravimą, gyvulius, pieną disponavo ieškovė ir atsakovui jo dalies lėšų neperdavė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „šalims pradedant gyventi skyrium, jie kilnojamuosius daiktus pasidalijo. Ieškovės teigimu, šalys nekilnojamuosius daiktus pasidalino pradėdamos gyventi atskirai.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
55. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar šalys pasidalino kilnojamuosius daiktus, pagrįstai vertino pačių šalių elgesį, t.y. kad ieškovė, teikdama ieškinį, nekėlė reikalavimo dėl piniginių sumų už traktorius ir automobilį, priteisimo, nurodė neprieštaravusi, kai atsakovas pasiėmė traktorius ir automobilį, o atsakovas savo ruožtu visus atskiro gyvenimo metus nereiškė ieškovei pretenzijų ieškovei dėl piniginių sumų, gautų už gyvulius, pieną, atsižvelgė į liudytojų parodymus apie ieškovės ir atsakovo santykius dėl ginčo kilnojamųjų daiktų, ir surinktų įrodymų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad tiek piniginės lėšos, ieškovės gautos po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš NMA už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gyvulius, bei su gyvulių ir pieno pardavimu susijusios pajamos, tiek piniginės lėšos, atsakovo gautos už traktorius ir automobilį, neturi būti pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamos. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.
Dėl kito turto padalijimo
56. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo, kokia pinigų suma šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o kuri - asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui. Teismas nurodė, kad deklaruotas plotas 19,11 ha iš jų 11,46 ha asmeninis ieškovės, kas sudaro 60 proc. deklaruoto ploto. Ieškovo teigimu, VĮ Registrų centro išrašuose matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra bendro 11,4600 ha ploto, o žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 8,9600 ha. Ir būtent šis plotas yra tinkamas išmokoms gauti, šalims nepasiūlė pateikti duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti deklaruotus žemės plotus.
57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl iš NMA gautų piniginių lėšų paskirstymo proporcingai bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir asmeninei ieškovės nuosavybei. Teismas, vertindamas šių lėšų paskirstymo proporciją įvertino visus šalių byloje teiktus dokumentus. Nors atsakovas ir nurodo, kad teismas netiksliai padalino bendrą sutuoktinių turtą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.
58. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, kad 1,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas jam, nes sklypas yra arti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas neturi galimybės sumokėti tokio dydžio kompensacijos ieškovei atsakovo manymu, nekilnojamasis turtas turėtų būti dalinamas ne pagal žemės sklypų plotą, bet pagal turto vertes, kaip tai numatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje.
59. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
60. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
61. Ieškovė prašė šį žemės sklypą priteisti atsakovui, o atsakovas, nors iš pradžių sutiko su tuo, tačiau nagrinėjimo eigoje poziciją pakeitė ir prašė priteisti šį žemės sklypą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas 1,74 ha žemės sklypą padalino įvertinęs visų dalintų žemės sklypų plotus ir nustatęs, kad priteisus 1,74 ha žemės sklypą atsakovui, jo gaunama žemės sklypų plotų dalis būtų kuo lygesnė ieškovei priteisto žemės sklypo plotui.
62. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad paties 1,74 ha ploto sklypas lygiomis dalimis šalims negali būti padalintinas dėl pernelyg mažos kiekvienai iš šalių tenkančios žemės sklypo dalies, todėl pagrįstai spręsta, kad žemės sklypas turėtų būti priteistas vienai iš šalių, kitai priteisiant piniginę kompensaciją.
63. Vis dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1,74 ha ploto sklypą priteisė atsakovui, atsižvelgdamas tik į kiekvienai šaliai tenkančius žemės plotus. Abi šalys neturėjo ketinimo išsaugoti apylygius žemės plotus po santuokos nutraukimo, abi siekė, kad žemės sklypas būtų priteistas priešingai šaliai, siekdamos piniginės kompensacijos. Padalinus žemės sklypus natūra jų ploto pagrindu, padalinto turto vertės, tenkančios kiekvienai iš šalių iš esmės skiriasi, o būtent ieškovei priteisė nekilnojamojo turto už 15500 Eur, atsakovui - nekilnojamojo turto už 33630 Eur, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 9065 Eur piniginė kompensacija. Pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad jo turtinės galimybės sumokėti tokio dydžio piniginę kompensaciją ieškovei yra išties ribotos. Konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, priteisiant ieškovei 1.74 ha ploto žemės sklypą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, ty. galimybes sumokėti piniginę kompensaciją ir taip vienai iš šalių užkrauna pernelyg didelė finansinė našta įgyvendinant teismo sprendimą mokant piniginę kompensaciją.
64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad būtent ieškovei priteisus ginčo sklypą, jai atitektų nekilnojamojo turto už 20300 Eur (4,69 ha žemės sklypas 15500 Eur vertės ir 1,74 ha žemės sklypas 4800 Eur vertės), o atsakovui nekilnojamojo turto už 28830 Eur (3 ha žemės sklypas 8100 Eur vertės bei gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), 20730 Eur vertės), už tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį atsakovo ieškovei mokama piniginė kompensacija sumažėja iki 4265 Eur.
65. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1,74 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) keistina, 1,74 ha ploto žemės sklypą (4800 Eur vertės) priteisiant ieškovei ir nustatant, kad ieškovei atitenka nekilnojamojo turto už 20300 Eur, atsakovui atitenka nekilnojamojo turto už 28830 Eur. Už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, iš jo ieškovei priteistina 4265 Eur piniginė kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Sudengus teismo sprendime iš ieškovės atsakovui priteistinas sumas už pervestą didesnę piniginių lėšų dalį (4145,41 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 119,59 Eur kompensacija.
66. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš ieškovės 7240,50 Eur už tai, kad ji sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pervesdama 2012 m. gegužės 14 d. 50000 Lt dukrai G. T.. Apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu grindžiami prielaidomis ir nepatvirtini jokiais įrodymais, dėl šio klausimo išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas ir teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.
67. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020), dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
68. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už ekspertizės išlaidas sumokėti turėtų išimtinai ieškovė, nes jos iniciatyva ji buvo atlikta.
69. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
70. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus teiktų reikalavimų pobūdį ir apimtis, įvertinus kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, šalys proceso eigoje teikė eilę procesinių dokumentų, nuolat tikslino reikalavimus, tiek vienos, tiek kitos šalies reikalavimai tenkinti ir atmesti, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatytos dalintino turto vertės atitinka atsakovo nurodytas turto vertes, ekspertizės atlikimas, už kurį apmokėjo ieškovė, buvo naudingas atsakovui, tačiau netenkintas jo didelės apimties reikalavimas dėl piniginių lėšų, gautų iš NMA, padalijimo, tad tikslią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją nagrinėjamu atveju apskaičiuoti yra sudėtinga. Tai įvertinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkami sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, šių išlaidų naštą paskirstydamas abiem šalims vienodai.
71. Nors teismo sprendimas ir keistinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio dydis nekinta, nes šalims priteisto turto vertė išlieka ta pati.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
73. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
74. Iki bylos nagrinėjimo ieškovė pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 136,00 Eur žyminio mokesčio ir 550,00 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovas pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 632,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidas.
75. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinį skundą teikė tik dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės ir jos apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas teikė apeliacinį skundą iš esmės dėl viso sprendimo (kaltės, neturtinės žalos, santuokos nutraukimo pasekmių momento, dėl kilnojamojo turto pasidalijimo, santuokinio turto balanso, dalintino turto verčių, nekilnojamojo turto padalijimo, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimo) ir apeliacinis skundas patenkintas iš dalies tik dėl 1,74 ha žemės sklypo padalijimo, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinas žyminis mokestis nuo pusės 1,74 ha žemės sklypo vertės (4800 Eur/2), t.y. 54 Eur, ir 13 proc. patirtų teisinės pagalbos išlaidų (78 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo iš dalies pakeisti ir santuokos metu įgytą turtą padalinti taip:
1) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini) (vertė 20720 Eur); 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 8100 Eur);
2) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti 4,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 15500 Eur), 1,74 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4800 Eur).
3) Už K. K. tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei J. K. 4265,00 Eur piniginę kompensaciją.
4) Padalinti po ½ dalį šalių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gautas pinigines lėšas, sudarančias bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, -11509,93 Eur. Ieškovės gauta suma sudaro 9900,38 Eur, atsakovo gauta suma sudaro 1609,55 Eur, todėl už ieškovei atitekusią didesnę piniginių lėšų dalį, iš J. K. atsakovui K. K. priteisti 4145,41 Eur kompensaciją.
5) Atlikus 3-4 punkte nurodytų priešpriešinių mokėtinų kompensacijų sudengimą, iš atsakovo K. K. priteisti ieškovei J. K. 119,59 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų 59 centų) kompensaciją už atitenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.