Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus (2021 m. lapkričio 12 d. gautas patikslintas ieškinys) prašo:

1) nustatyti, jog šioje byloje pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas yra ieškovės J. K. ir atsakovo K. K. santuokos metu iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įgytas turtas, kurį sudaro: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vertė 41690 Eur); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 5040 Eur); 1,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 2510 Eur); 4,69 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (vertė 7980 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - sėjamąja, vagotuvu, tinklinėmis akėčiomis (vertė 2800 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus ratinį traktorių MTZ Belarus-50, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - plūgu, kultivatoriumi, bulvių kasamąja, šieno rinktuvu, priekaba, perrinktuvu, šieno pjaunamąja (vertė 2900 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos pardavus automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur); piniginės lėšos, ieškovės gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypų, priklausančių ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (9717,56 Eur); piniginės lėšos, atsakovo gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypo, ieškovei ir atsakovui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (1038,03 Eur);

2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti, ieškovei J. K. priteisiant 4,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vertė 7980 Eur); pinigines lėšas, ieškovės gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypų, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (9717,56 Eur), o atsakovui K. K. priteisiant pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(vertė 41690 Eur); 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (vertė 5040 Eur); 1,74 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vertė 2510 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - sėjamąja, vagotuvu, tinklinėmis akėčiomis (vertė 2800 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas pardavus ratinį traktorių MTZ Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neregistruotina žemės ūkio technika - plūgu, kultivatoriumi, bulvių kasamąja, šieno rinktuvu, priekaba, perrinktuvu, šieno pjaunamąja (vertė 2900 Eur); pinigines lėšas; atsakovo gautas pardavus automobilį Audi 80, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 500 Eur); pinigines lėšas, atsakovo gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, teikiant paraiškas dėl žemės sklypo, ieškovei ir atsakovui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, deklaravimo (1038,03 Eur);

3) pripažinti asmenine ieškovės J. K. nuosavybe pinigines lėšas, gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, deklaruojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (11,46 ha ploto) ir išmokas, gautas už gyvulius bei su tuo susijusias išmokas, kurias sudaro 21108,97 Eur;

4) pripažinti asmenine atsakovo K. K. nuosavybe 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(vidutinė rinkos vertė - 6310 Eur);

5) priteisti iš atsakovo K. K. ieškovės J. K. naudai 19390,24 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą;

6) priteisti iš atsakovo K. K. ieškovės J. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atsikirtimai į patikslinto ieškinio reikalavimus iš esmės išdėstyti atsakovo priešieškinyje su patikslinimais. Atsakovas, sutikslinęs priešieškinio reikalavimus (2021 m. rugsėjo 30 d. gautas patikslintas priešieškinis), prašo:

1) Šalių santuoką, sudarytą(duomenys neskelbtini)., nutraukti dėl ieškovės kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K., atsakovui – K.;

3) Priteisti atsakovui iš ieškovės 3000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės;

4) Padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

Ieškovei priteisti: 4,69 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(pagal teismo eksperto išvadą – 15500 Eur); 1,7400 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). (pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 4800 Eur).

Atsakovui priteisti: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą- sandėlį, pastatą – garažą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)(bendra vertė pagal teismo eksperto išvadą - 20730 Eur); 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)(pagal atsakovo užsakymu atliktą UAB „Ober – Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą – 8100 Eur).

5) Pripažinti, jog 0,0841 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė – 6500 Eur), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise;

6) Ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją už didesnę atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5669,24 Eur;

7) Priteisti atsakovui iš ieškovės pas ieškovę esančias pinigines lėšas sumoje 20178,26 Eur;

8) Priteisti atsakovui iš ieškovės 7240,50 Eur piniginę kompensaciją dėl sumažintos bendro turto vertės.

9) Sudengti dalinai iš ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteistinas sumas ir priteisti atsakovui iš ieškovės 21749,52 Eur.

10) Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas

Priešieškinyje nurodė, kad šalys susituokė(duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais: nustatyti, kad šioje byloje pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas yra šalių santuokos metu iki 2013 m. spalio 31 d. įgytas turtas, kurį sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, pastatas- sandėlis, pastatas – garažas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys(duomenys neskelbtini); 3 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini).; 1,74 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; 4,69 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovo gautos piniginės lėšos pardavus ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo gautos piniginės lėšos pardavus traktorių MTZ Belarus - 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo gautos piniginės lėšos pardavus automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka su šio turto ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis vertėmis, teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis jo vertėmis, kurios nustatytos eksperto ir nekilnojamojo turto vertintojo „Ober-Haus“. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodomomis traktorių ir automobilio pardavimo sumomis: traktorius T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas ne už 2800 Eur, o už 1500 Eur; traktorius MTZ Belarus - 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, parduotas ne už 2900 Eur, o už 4000 Lt (1158,48 Eur); automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas ne už 500 Eur, o už 150 Eur. Atsakovo skaičiavimais ieškovė iš Nacionalinio mokėjimo agentūros už bendrus sklypus ir galvijus gavo ne 8982,60 Eur, o 19217,66 Eur, o atsakovas ne 1038,03 Eur, o 1046,72 Eur. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų priteistas 1,74 ha žemės sklypas, nes ieškovė piktybiškai vengė tvarkytis žemės dokumentus (nėra šio žemės sklypo geodezinių matavimų), sakydama, kad kam paliks tas ir susitvarkys. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe pinigines lėšas, gautas po 2012 m. rugpjūčio mėn. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, deklaruojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (11,46 ha ploto) ir išmokas, gautas už gyvulius bei su tuo susijusias išmokas, kurios sudaro 18971,23 Eur. Savo nesutikimą šioje dalyje atsakovas grindžia tuo, kad ieškovė neteisingai nurodo datą, nuo kurios šalys kartu nebegyvena. Ieškovė atsakovą išvarė iš namų ir jie kartu nebegyvena nuo 2013 m. spalio 31 d. Dėl to, asmenine ieškovės nuosavybe galėtų būti pripažintos tik tos piniginės lėšos, gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, deklaruojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (11,46 ha ploto), kurios buvo gautos po 2013 m. spalio 31 d. Be to, lėšos, gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, negali būti pripažintos asmenine ieškovės nuosavybe, nes buvo gautos už gyvulius, kurie buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsakovo skaičiavimais, ieškovės gauta suma už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra ženkliai mažesnės, nei ji nurodo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo ieškovei 19757,72 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nes ieškovės nurodoma dalinamo turto vertė neatitinka byloje esančių įrodymų. Šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio netvarko apie septynerius metus, nors santuoka nėra nutraukta. Atsakovas yra įsitikinęs, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2013 m. spalio 31 d. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė išvarė jį iš bendrų namų. Ieškovė nuolat užgauliodavo ir žemindavo atsakovą, sakydama, kad jis yra vargeta, kuris gyvena tik jos tėvų ir jos turto dėka. Tai tęsėsi daugelį metų, kol ieškovė apskritai jį išvarė iš bendrų namų. Atsakovas dėl tokio ieškovės elgesio nuolat patirdavo psichologinį diskomfortą, o dar didesnį emocinį šoką sukėlė jo išvarymas iš namų, kuriuose jis daug metų gyveno su ieškove ir į kurio sutvarkymą įdėjo tiek daug savo darbo. Atsakovas buvo išvarytas iš jam įprastos aplinkos, kas taip pat sąlygojo didelį psichologinį diskomfortą. Šalys buvo nugyvenę bendrai daug metų, todėl ieškovės elgesys buvo labai netikėtas. Jis dėl ieškovės elgesio patyrė nuolatinį stresą ir psichologinį diskomfortą, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės. Išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių neturėtų būti priteistas, nes abu yra pensijinio amžiaus ir gauna stabilias pajamas. Atsakovo prašomu būdu padalinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, jam tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertė 28830 Eur, o ieškovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertė 20300 Eur. Atsakovo mokėtina suma už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (½ dalis) – 4265 Eur. Atsakovo gauta suma už parduotus du traktorius ir automobilį – 2808,48 Eur, todėl jo mokėtina suma ieškovei ½ dalis - 1404,24 Eur. Žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), jis įgijo asmeninės nuosavybės teise ir dėl to ginčo byloje nėra. Šalys yra gavusios pinigines lėšas, kurios priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 1) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir gyvulius – atsakovas pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis gavo 1724,08 Eur ( ½ dalis 862,04 Eur), o ieškovė pagal banko sąskaitos išrašą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis gavo 32075,60 Eur ( ½ dalis 16037,80 Eur). Taigi ieškovės mokėtina dalis atsakovui yra 15175,76 Eur; 2) už ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius parduotus gyvulius – UAB „K. m.“ ieškovei per banko sąskaitą buvo išmokėta 3507,39 Lt (1015,81 Eur) ir 2823,93 Eur (skaičiuojama mokėjimai grynais ir mokėjimo nurodymai nuo 2011 m. sausio 1 d.), UAB „S. v.“ 856,00 Lt (247,91 Eur), iš viso 4087,65 Eur (ieškovės mokėtina atsakovui ½ dalis 2043,83 Eur); 3) už iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių karvių gauto pieno pardavimą – UAB „P.“ pažymoje nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio mėn. ieškovei už pieną buvo išmokėta grynais – 15190,72 Lt (4399,54 Eur) ir per banko sąskaitą – 1160,77 Eur, bendroje sumoje 5560,31 Eur (ieškovės mokėtina atsakovui ½ dalis 2780,15 Eur); 4) UAB „V. p.“ sumokėjo per banką 357,05 Eur (ieškovės mokėtina atsakovui ½ dalis 178,52 Eur). Bendra mokėtina ieškovės atsakovui priklausanti pinigų dalis yra 20178,26 Eur. Be to ieškovė be atsakovo žinios 2012-05-14 pervedė G. T. pinigines lėšas 50000 Lt (14481 Eur) ir tokiu būdu sumažino bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį turtą. Dėl to ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 7240,50 Eur piniginę kompensaciją dėl sumažintos bendro turto vertės.

Byloje nustatyta, kad K. K. ir J. K. (V.) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini); 0,0841 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini); 3 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; 1,74 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini).; 4,69 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini); pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini).

Iš žemės sklypo įkainojimo akto, mokėjimo pranešimo, 2018 m. balandžio 10 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sąskaitos išrašo matyti, kad K. K. nupirko 0,0841 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Žemės ūkio centro pateiktų J. K. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų judėjimo duomenų laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2020-03-09 matyti, kokie gyvuliai buvo auginami ūkyje, kada ir kam perleisti/parduoti paskerdimui.

Iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų duomenų matyti 2004-02-11, 2004-02-12 periodu J. K. ūkyje auginamos gyvulių bandos sudėtis, atskirų galvijų laikymo pabaigos laikotarpiai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 9 d. pateikė informaciją apie J. K. išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2020-03-09. Per šį laikotarpį J. K. išmokėta 34446,38 Eur suma už žemės sklypų deklaravimą, pasėlius, mėsinius galvijus, pienines karves, į rinką patiektą pieną.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio mėn. pateikė informaciją apie J. K. teiktas paraiškas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2019-12-31, paraiškų lentelėse detalizuotos J. K. išmokėtos sumos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio mėn. pateikė informaciją apie J. K. teiktas paraiškas už 2020 metus, lentelėje detalizuotos J. K. išmokėtos sumos.

J. K. banko sąskaitos išrašas už laikotarpius nuo 2011-01-01 iki 2019-12-31, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir nuo 2021-10-01 iki 2021-11-30 patvirtina apie į jos sąskaitą gautas bei iš jos pervestas/išgrynintas pinigų sumas.

K. K. banko sąskaitos išrašai patvirtina apie į jo sąskaitą gautas pinigų sumas.

Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašo matyti, kad K. K. nuo 2011 m. buvo įregistravęs ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (nuo 2008-04-21 iki 2015-04-17) ir ratinį traktorių Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1995-01-01 iki 2013-08-28).

2013-03-18 sutartimi K. K. ratinį traktorių Belarus-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė I. P. už 4000 Lt.

2015-04-10 sutartimi K. K. ratinį traktorių T-25A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė P. G. už 1500 Eur.

Iš VĮ Regitros informacijos matyti, kad K. K. vardu 2009-04-11 buvo įregistruota transporto priemonė Audi80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2019-12-06 perduota naujam savininkui. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2019-12-06 sutartis patvirtina, kad K. K. pardavė automobilį UAB „E.“ už 150 Eur.

UAB „Aireda“ 2020-07-20 atliktas nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini), vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ20/07-208 nurodyta, kad šio turto rinkos vertė yra 48000 Eur. Turtas vertintas kaip vientisas objektas.

UAB „Ober-haus“ 2020-08-26 atliktas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertinimas, išvada: 1,74 ha žemės sklypo vertė 4800 Eur, 4,69 ha žemės sklypo vertė 14000 Eur, 3 ha žemės sklypo vertė 8100 Eur.

UAB „Ober-haus“ 2020-08-26 atliktas nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini), vertinimas. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 27300 Eur, iš jų žemės sklypo vertė 6500 Eur, gyvenamojo namo - 20100 Eur, sandėlio - 300 Eur, garažo – 300 Eur, kiemo statinių – 100 Eur.

Ekspertas A. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. atliko nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini) ir 4,69 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę. Ekspertizės akto išvada: gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 20730 Eur; 4,69 ha žemės sklypo vertė 15500 Eur.

UAB „Suvalkijos veršeliai“ pažymoje nurodyta, kad 2013 m. kovo 28 d. J. K. už parduotus du veršelius sumokėta 856 Lt.

UAB „P.“ pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. J. K. už parduotą pieną buvo sumokėta: 2012 m. – 5855,80 Lt, 2013 m. – 6209,31 Lt, 2014 m. – 5144,19 Lt, 2015 m. -576,15 Eur.

ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pateikti duomenys patvirtina, kad J. K. už parduotus galvijus 2011 m. spalio 13 d. išmokėta 2033 Lt; 2012 m. liepos 14 d. 3849,50 Lt; 2012 m. lapkričio 16 d. 1072,94 Lt; 2014 m. lapkričio 19 d. 1623,40 Lt; 2016 m. spalio 25 d. 650,04 Eur (nurodytas kaip UAB „Grovida pinigų kvitas).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. spalio mėn. rašte nurodyta, kad K. K. pensijos mokėjimas iš Šilalės skyriaus į Telšių skyrių pervestas nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

G. T. gyvenamąją vietą nuo 2012 m. birželio 27 d. deklaravo(duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. K. paaiškino, kad K. buvo kaimynai, gyveno už kokių 500 metrų nuo jų. Su J. K. bendrauja nuo 1988 m., kai K. atsikraustė gyventi į(duomenys neskelbtini). Padėdavo vieni kitiems prie darbų. K. parsivežė seną namą ir statė gal du metus, žemė buvo J. K. tėvo. Vaikų jau nebebuvo, gyveno dviese, vaikai atvažiuodavo padėti. Jie ūkininkavo ir iš to gyveno. K. K. su traktoriumi dirbdavo, J. K. karves, kiaules šerdavo. Turėjo savo techniką, du traktorius: Belorus ir mažą raudoną pupsiuką. Turėjo kultivatorių, plūgus, bulvių kasamąją, kurią jiems K. K. pardavė, jie taip pat ūkininkavo. Ji dažnai nueidavo pas K., atrodė, kad gerai sugyvena. K. K. buvo aršus, bet J. K. juokais nuleisdavo, ji buvo linksma. Gyveno jie, kaip ir visos sutuoktinių poros. Prieš 10 metų K. K. pradėjo sakyti, kad nebeturi sveikatos dirbti, turi namą Telšiuose ir eis ten gyventi. J. K. nėjo, sakė bus savo namuose ir pradėjo pyktis. J. K. sakė, kad namą Telšiuose nupirko, kad pinigai nenuvertėtų. K. K. iš pradžių tvarkėsi namą ir sugrįždavo, o 2012 m. išėjo visiškai. K. K. išeinant, turtą dalinosi. Jis pasiėmė ir pardavė 2 karves, papjovė dvi kiaules. Mėsą į Telšius vežėsi, gyrėsi, kad šaldiklį nusipirko. Mėsą išsivežant ji kartu nedalyvavo. Kam pardavė karves ir už kiek ji nežino, nedalyvavo kartu. Viena dar buvo veislinė kiaulė, tai J. K. prie jos akių K. K. už kiaulę sumokėjo 1800 Lt, dar buvo labai piktas, kad prie jos pinigus sumokėjo. O ji nustebo, kad tiek daug sumoka, dar sakė J. K. „kodėl už kiaulę moki kaip už karvę“. Tuo metu K. K. gyveno dar kaime, bet jau turtą dalinosi. K. K. išeidamas pardavė traktorių su padargais, o traktoriuką išsivežė į Telšius. Ji pati parduodant traktorių ir dalinantis gyvulius, kartu nedalyvavo. J. K. likusi viena dar 3 metus ūkininkavo, buvo 3 karvės, 2 buliai, kiaulė. Ji samdė, kas jai padėtų. Vaikai atvažiuodavo padėti bulvių pasodinti. K. K. neatvažiuodavo, o Joana sakydavo, kad nerūpi, kaip jis gyvena. Po to J. K. žemę išnuomojo K., tai jai ir pievą nupjaudavo. J. K. ten ilgai gyveno, išėjo į Telšius tik prieš 2 metus. M. ir jos pusbrolis pievas nušienaudavo iki šių metų veltui. Kas dabar tvarko žemes, nežino. Ji jau 5 metai gyvena mieste. Kai gyveno kartu, K. K. nusišerdavo du bulius per 1-2 metus, parduodavo ir sakydavo, kad pinigus jis už juos pasiims. Kiek gaudavo už bulius, ji nežino ir nematė. J. K. už pinigus, gautus už pieną ar gyvulius, pirko maistą, į žemę kur reikėjo dėjo, kurą pirko, leido visiems namų ūkio darbams. Kai K. važiuodavo į miestą, ją pasiimdavo kartu. Ir jau K. K. turbūt ruošėsi išeiti, kai vieną kartą jie nuvažiavo į Šilalę, į „Swedbank“. Ji važiavo nusiimti pinigų ir K. K. taip pat nuėmė visus pinigus, kiek ji nežino, neklausė ir uždarė sąskaitą. Norėjo, kad pinigai būtų kišenėje. Kelinti metai buvo, nepamena, bet prieš išsikraustant K. K., gal 2010-2011 m. Kai keitėsi pinigai, buvo gal 2013 m. dar vyras buvo gyvas, pas juos buvo atvažiavęs K. K., tuo metu jau gyvenęs Telšiuose. Ji pavaišino kava, o jis gyrėsi, kad jau turi 10 000 Eur, rodė pinigus piniginėje, kiek jų buvo, nežino. Tuomet dar euras nebuvo įvestas, o K. K. sakė, kad „jūs nei matę nesat tokių pinigų, o aš turiu“. Prieš K. K. persikeliant gyventi į Telšius, namo pirmame aukšte gyveno G., o antrame sūnus S.. Tai G. išvarė, o R. pasikvietė gyventi. Jai apie tai pasakė J. K.. S. dar ilgai gyveno antrame aukšte, nesenai išėjo. Ji pati tuose namuose nėra buvusi. Kai ji prieš 5 metus išsikraustė iš(duomenys neskelbtini), J. K. liko gyventi. Kada pervedė pinigus G., ji nežino, nedalyvavo, tik sakė, kad „davė, nes K. ją išvarė, kur ji dings“. Atrodo jie turėjo 5 ha žemės, K. K. turėjo 3 ha ir dar pirko iš N.. K. K. žemę išeidamas buvo palikęs K. nupjauti pievas, o likusius nupjaudavo M.. K. daržovių duodavo. Ji gyvendama(duomenys neskelbtini) buvo pensininkė, pensijas atnešdavo laiškininkė ir K.. J. K. pas K. K. į Telšius nevažiavo “gink Dieve“. Ūkininkė buvo J. K. nuo pat kolūkių pabaigos, tiksliai metų nepamena. K. K. sakydavo, kad jis bernas ūkyje, J. K. į tai nieko neatsakydavo. K. pragyvendavo iš ūkininkavimo. K. kitiems žmonėms su traktorių darbų nedirbo, jiems yra porą kartų padėjęs su traktorium, bet jis atidirbo, nes jie buvo talkininkavę. Pats K. K. jai sakydavo, kad važiuoja į Telšius tvarkyti namo. K. K. išsikraustė rudeniop, bet tais metais jau nuo pavasario nebedirbo. Jis, kad išeis, pradėjo kalbėti prieš metus. Nebuvo pijokai nei vienas. Pensijas dėjosi atskirai. Gyveno iš pinigų už pieną. Namui Telšiuose K. K. sakė pirko lentas, keitėsi grindis, kitų darbų neminėjo.

Liudytojas S. K. parodė, kad ieškovė ir atsakovas yra jo tėvai. Iš pradžių jie gyveno(duomenys neskelbtini). Kai ardėsi kolūkiai, kraustėsi į (duomenys neskelbtini) kaimą, į mamos tėvuko žemę. Jis buvo baigęs 9 klases. Ten namo nebuvo, jie statė su tėvu. Jis išėjo gyventi į Telšius 1996 metais. Tėvai gyveno kaip šuo su kate. Vienas kitą išprovokuodavo. Tėvas visuomet teisus, nebandyk pasakyti, kliūdavo ir jiems. Galima sakyti, kad tėvams nesutapo charakteriai, kivirčai ir dėl darbų būdavo, ir taip iš jaunystės laikų. Tėvas kolūkio laikais gerdavo su draugais. Mama ne, su vaikais būdavo. Būdavo ir smurto, pagrinde prieš mamą. Sakydavo, kad tik nieko nesakytų tėvui, nes tuoj „rankas paleisdavo“. Mama į policiją nesikreipdavo, tokių įstatymų nebūdavo. Tėvai gyveno iš ūkio, iš gyvulių: jaučių, karvių, kiaulių. Dirbo ir mama, ir tėvas, vaikai parvažiuodavo savaitgaliais. Tėvas išėjo atskirai gyventi 2012 m. rudenį, prieš tai dar važinėjo. Kalbos būdavo jau senai, kad išeis, kai susipykdavo. Tėvas sakydavo „atiduok kas mano ir išeinu“, nes mamos tėvų žemė. Kaip tėvas nusprendė išeiti, nežino, gal atsibodo dirbti. Ir jis nebevažiuodavo padėti, buvo atsibodę barniai. Tėvas parėjo į (duomenys neskelbtini). Namą tėvai buvo pirkę dar gyvendami (duomenys neskelbtini) kaime. Iki pareinant tėvui, jis gyveno su žmona antrame namo aukšte, sesuo G. pirmame. Jie bardavosi su G., ir tėvai nusprendė nupirkti G. butą, jau senai tėvas sakydavo, kad reikia. Nežino 50000 Lt ar 80000 Lt sumokėjo. Nupirko 2012 m. pavasarį. Tėvas žinojo apie G. nupirktą butą. Pinigus davė mama, pinigai bendri buvo. Tėvas atsikraustė su drabužiais ir mašina Audi 80. Tėvai dalinosi turtą, tėvas laukė iki rudens, kad paaugtų buliai, norėjo gyvulius parduot. Nežino kokių gyvulių turėjo, kiaulę papjovė, sakė. Kai tėvas parėjo, turėjo 20000 Lt, dar buvo traktoriukas, mašina neparduota. Tėvas išsikraustant pardavė traktorių MTZ 50 su inventoriumi: šieno rinktuvu, plūgu, kultivatoriu, bulvių kasamąja, priekaba, žoliapjove, grėbliu, kažkam iš kaimo ir pasiėmė pinigus 10 500 Lt. Pupsiuką parvežė pas tėvo seserį P. G. į (duomenys neskelbtini), k. Prie jo buvo sėjamoji, tinklinės akėčios, pjaunamoji ir vagotuvas. Kiaulę parsivežė papjautą, kitą gal pardavė. Jis name nebegyvena gal 4 metus. Iš pradžių su tėvu bendravo, po to nebebendravo, o po to tėvas jį išmetė – išregistravo ir baigėsi. Su tėvu susipykę, baldus pasiimant kvietėsi policiją. Tėvui išėjus, mama viena darbavosi, turėjo kelias karves, kiaules. Mano, kad tėvui išeinant tėvai kilnojamą turtą pasidalino. Tėvas, kas buvo jo vardu susirinko, pasiėmė didžiąją dalį gyvulių, išsipardavė, paliko švarius pašalius. Mama ūkininkavo dar kokius 8 metus, į miestą parėjo prieš 2 metus. Kada paskutinius gyvulius pardavė, nežino. Mano, kad tėvų santuoka iširo daugiau dėl tėvo kaltės. Tėvas ir toliau visiems „nervus ėda“. Tiek tėvas, tiek mama samdo, kas žemes prižiūri, nemano, kad gauna pinigų. Tėvas Audi 80 gal pardavė, pupsiukas sesers vardu ar parduotas, nežino. Tėvas pinigus laikydavo prie savęs. Turėjo pinigų ir pensiją gaudavo. Atsikraustant padėjo tėvui remontą daryti, keitė grindis, tapetus, plyteles. Antrą aukštą jis buvo susiremontavęs, nes tėvas žadėjo jam palikti, o po to išregistravo. Su tėvu santykiai pradėjo blogėti 2015-2016 m. kai nusipirko sodą. Iš tėvo namo išėjo prieš du metus, gal 2019 m. Tėvas jokių pinigų nedavė, nei ačiū už remontus nepasakė. Jis buvo langus sudėjęs, apšiltinęs, įrengęs vonią, tualetą. R. parėjo gyventi kartu su tėvu 2012 m. Santykiai su tėvu nuo išėjimo pikti. Nebuvo tokio laiko tarpo, kad nevažiuotų į (duomenys neskelbtini) k., ir bulves kasdavo, mišką veždavo, traktorių taisydavo. Tėvas pats sakė, kad duos pinigus G. butui ir pats pareis į namą. Kiek žino bendri pinigai buvo pas mamą ir dar turėjo atskirai tėvas ir mama. Su R. santykiai buvo normalūs, pradėjo pyktis, kai pradėjo kraustytis. Dalį daiktų išsivežė su policija, dalį paliko ir R. už tuos daiktus sumokėjo 200 Eur. Tėvams dalinantis gyvulius, parduodant techniką ir gaunant pinigus, jis nedalyvavo. G. santykiai su tėvu, kaip ir visų: ir pasipykdavo, ir geruoju. Jis su tėvu nesusitinka, nes tėvas jo neįleidžia. Jis išsikraustė į nusipirktą sodo namelį, kurį susiremontavo. Sodą nupirko už 3000 Eur, iš mamos jis gavo pinigų, gal 3000-5000. Tuomet jau tėvai nebegyveno kartu ir tėvas turbūt nežinojo.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai. Ji gimė(duomenys neskelbtini) kaime, bet ten tėvai gyveno neilgai. Po to trumpą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) pas tėvuko mamą. Po to apsigyveno(duomenys neskelbtini) kaime. Mama dirbo pieno surinkėja, tėvukas traktorininku. Paskui tėvai perėjo dirbti į fermą ir dirbo, kol likvidavosi kolūkis. Gyveno valdiškame name, turėjo daug gyvulių: karvių, 20 kiaulių, vištų, ančių. Visus darbus dirbdavo patys tėvai su vaikais. Ji taip pat buvo įsidarbinusi kolūkyje buhaltere, bet kai naikinosi, ji parėjo į Telšius ir stojo į Darbo biržą. 1990 m. tėvams sudegė tvartas ir beveik visi gyvuliai. Liko viena karvė, viena kiaulė ir dvi telyčios. Taip pat atsirado namo, kuriame jie iki tol gyveno, savininkai. Juos pradėjo keldinti lauk iš namo. Tėvai jau buvo nusipirkę namą Telšiuose, pirko 1988 m. Tada mama sugalvojo statyti namą ant savo tėvuko žemės(duomenys neskelbtini). Susitvarkė dokumentus ir 1989-1990 m. pradėjo statyti. Priduotas namas 1993 m. Mamos tėvukas neilgai kartu gyveno. Daugiausia statant dirbo tėvas ir mamos brolio vaikas. Namas medinis, jį parvilko ir po to tvarkė, rengė. Dar statė tvartą, daržinę, grūdų sandėlį. Viskas daroma iš bendrų pinigų. Kipišas prasidėjo (duomenys neskelbtini) kaime, kai mama pradėjo priekaištauti, kad tėvukas gyvena iš jos, nors tėvas dirbo. Ūkininko ūkį mama turėjo nuo 2003 m. Situacija keitėsi 2004 metais, kai mama ant savęs persirašė tėvo gyvulius, nes tėvui buvo pasakę, kad tiek gyvulių turint 3 ha žemės negali išlaikyti. Mama turėjo 11 ha ir dar jos vardu buvo pirkta 1,74 ha, 4,97 ha. Buvo 7 raguočiai, visada iki 10 kiaulių, mama deklaravo žemes ir pinigai ėjo į jos sąskaitą. Ji pati kiekvieną savaitgalį važiuodavo padėti. Tėvas daug dirbo, bet vis buvo blogai. Vieną kartą nuvažiavusi pamatė, kad tėvas valgo lašinius, paklausė, tai pasakė, kad neduoda valgyti. Čia buvo 2009-2010 m. Mamos nuomone, tėvas negalėjo sirgti. Nuvažiavusi savaitgalį pamatė, kad tėvas vos eina. Paklausus pasakė, kad susuko nugarą jau visa savaitė, o tik vakar sugebėjo iškviesti seselę, kuri buvo kaimynė. Tėvų šeimyninis gyvenimas iširo dėl mamos priekaištų, sakydavo tėvui „su čemodanu atėjai, su čemodanu išeisi“. Nuolat mama užgauliojo tėvą, sakydavo „turi trobą Telšiuose ir eik“. Mama 2012 m. pradėjo karves pardavinėti ir tėvukas nusprendė nebelaukti. Tėvas paskelbė, kad parduos techniką. Turėjo traktorių Belorus T25, buvo ir inventorius. Su turimu inventoriumi galėjo nudirbti visus ūkio darbus: arti, akėti, vagoti, šieną pjauti, bulves sodinti, kasti. Traktorių su inventoriumi pardavė, gavo 4000 Lt. Ji nebuvo, kai pardavė, nežino ar vieną pardavė ar su padargais. Už traktorių pinigus pasiėmė tėvas, nes jis jį remontavo, pinigų mama remontui neduodavo. Į Telšius tėvas atsikraustė su striuke ir rudu „adijalu“. Pinigų ji nematė, jai nerodė ir ji neklausė. Parsivežė vieną kiaulę. Kiaulių buvo, kas pardavė, nežino. Name Telšiuose gyveno G. T. pirmame aukšte, o antrame brolis. G. T. išsikraustė į butą(duomenys neskelbtini). Buvo gandai, kad kažkiek pinigų jai pravedė. Pati G. T. pinigų neturėjo, todėl įtarė, kad butą nupirko mama. Butas nupirktas 2012 m., pinigai pervesti gegužės 14 d. Yra žmogus, kuris gali patvirtinti, kad visus klausimus sesuo derino su mama, tėvas nieko apie tai nežinojo. Tėvas Telšiuose gyvena nuo 2013 m. spalio 31 d. Į (duomenys neskelbtini) kaimą, po išėjimo, buvo nuvažiavęs vieną kartą jos prašymu, kad mamai sutvarkytų sutrūnijusį balkį troboje. Ir dar vieną kartą mama paskambinusi liepė tėvui atvažiuoti pasiimti 3 ha žemės nuosavybės dokumentų. Sakė paliks kieme po akmeniu. Tai tėvas nuvažiavo ir pasiėmė, tai buvo 2017 m. gegužės 22 d., nes tą pačią dieną išnuomojo žemę S. K.. Mama, tėvui išėjus, ūkininkavo, paskutines karves pardavė 2016 m. spalio-lapkričio mėnesį. Ji daugiausiai važiuodavo padėti. Sesuo dirbo Vokietijoje, grįždavo kas 3 mėnesius ir nelabai norėjo dar padėti. Tėvų bendras nekilnojamasis turtas: namas Telšiuose, ir žemės sklypai: 4,96 ha, 3 ha, 1,7 ha. 3 ha tėvukas pats deklaravo, o kas prižiūri kitus sklypus, nežino. Kada brolis išsikraustė iš namo, neatsimena. Liko namo viršuje dušo kabina, spintelės, kriauklė, stalas, jos atiduota dujinė. Brolis už juos prašė 200 Eur ir ji sumokėjo. Kaip įvertinti santykius nežino, nepyksta ant mamos. Siūlė mamai važiuoti į Telšius, nevažiavo. Su mama bendravimas nutrūko 2019 m. gruodį, kuomet sesuo grįžo iš Vokietijos, parsivežė mamą į namus. Ji paskambino mamai ir paklausė ar ši žino, kad jos turtą dalina. Mama pasakė, kad parašė įgaliojimą ir nesikiša. Nuo tada mamos telefonas atjungtas. Mažo traktoriaus niekas nepirko, išvežė pas seserį. Po to darbuojantis miške jis aplūžo, tai tėvo sesuo pasiūlė, kad gali nupirkti ir pardavė už 1500 Eur. Audi 80 pardavė į laužyną, gavo 150 Eur. Tėvas turėjo sąskaitą banke, ji tebėra neuždaryta, gauna pensiją. (duomenys neskelbtini) kaime pensiją atnešdavo grynais. Kai tėvukas parėjo į Telšius, lapkričio mėnesį kreipėsi į Sodrą, kad pervestų iš Šilalės į Telšius ir pensiją pradėjo vesti į banką. Pas tėvą didelių pinigų sąskaitoje nebuvo, tik pensija bei nuo 2017 m. iš mokėjimų agentūros už 3 ha deklaruotos žemės. Tėvai turėjo 5 karves ir jas melžė abu rankomis. Per dieną būdavo apie 80 litrų pieno. Pinigus gaudavo už pieną grynais, tėvas parnešdavo ir atiduodavo mamai. Tik paskutiniu metu pinigai buvo per banką. Gyvulius pardavinėjo gyvo svorio, skerdienos nėra mačiusi. Ji pati ir šienaudavo, ravėjo daržus, sodino bulves, kasė, sodino runkelius. Šienaujamas plotas buvo 3 ha, 4,96 ha ir 1,74 ha. Mamos 11 ha buvo sėjama, daržas buvo ir 40 vagų. Talkos buvo per šienapjūtes ir bulviakasius. Padėdavo K., kaimynė J., mamos brolis. Kiek dažnai ateidavo K., nežino, sutikdavo ir savaitgaliais, bendraudavo, nesipyko. Tėvas nemoka nusiimti pinigų iš banko, nemoka surašyti dokumentų, nes baigęs tik 3 klases. Tėvas supažindintas su reikalavimais ir visais paskaičiavimais. Ji su broliu į namo, esančio(duomenys neskelbtini), antrą aukštą parėjo gyventi 1995 m. 2002 metais brolis vedė ir ji išsikraustė, brolis liko gyventi su šeima iki 2018-2019 metų. Ji vėl parėjo į namą gyventi su vaiku 2012 m. liepos 1 d. į pirmą aukštą. Tėvas parėjo 2013 m. spalio 31 d. Kai tėvas parėjo, porą metų brolis su tėvu sutarė gerai, bendravo visi. Po to pradėjo brolis spausti tėvą, kad užrašytų 2 aukštą, norėjo garažą statytis, pradėjo nebesutarti. Tėvas išeidamas jokių gyvulių negavo, mama pinigų jam nepervedė. Tėvas nori, kad jam atitektų namas Telšiuose, 3 ha žemės ir pinigų. G. išsikraustė, nes nesutarė su tėvu, buvo parašiusi pareiškimą policijai. G. nupirko butą 2012 m. gegužės 14 d. Tų metų birželio 22 d. sumokėjo mokesčius ir G. atidavė raktus. Tada ji atsikraustė į namą. Pažymas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros sulyginus su mamos banko išrašais, paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. mamai į sąskaitą pagal banko išrašus už žemes, pieną, gyvulius ir parduotą veršidę buvo pervesta 56561 Eur, o į tėvuko sąskaitą už abu parduotus traktorius, Audi ir išmokas už 3 ha žemės – 4532 Eur. Todėl mano, kad mama turėtų tėvui pravesti 25000 Eur. Tėvas iš (duomenys neskelbtini) kaimo išėjo ne savo noru, sakė, kad neatlaikė spaudimo. Jis buvo nuolat mamos žeminamas, buvo nuolatiniai priekaištai. Tėvas po išėjimo jautė stresą, pergyveno, gėrė raminamus vaistus. Dėl santuokos iširimo kalta mama. Tėvas alkoholį vartojo tik per šventes. Ji smurto nėra mačiusi, jos tėvas nėra mušęs. Tėvas buvo griežtas, bet nėra buvę taip, kad dėl tėvo griežtumo būtų reikėję nakvoti ne namuose. Kai tėvas gyvena Telšiuose, mama nebuvo atvažiavusi nei karto. Tėvas niekur po įstaigas nevaikščiodavo. Pirmą kartą girdi, kad tėvas nuvažiavęs su K. užsidarė sąskaitą Šilalės banke. Tėvas atėjęs gyventi prisidėdavo prie maisto, jis turėjo ką buvo susitaupęs iš pensijos. Po tėvo išėjimo ji pati padėjo mamai parduoti gyvulius. Išėjus broliui, antrame aukšte galima gyventi. Brolis buvo atlikęs remontą, kai ji negyveno, kai ji parėjo 2012 m. jau buvo po remontų.

Liudytoja R. K. parodė, kad atliko namo(duomenys neskelbtini) vertinimą. Apžiūra vyko sunkiai. Į vidų pateko tik po 1,5 val. ginčų tarp artimųjų. Tai ją privertė ypatingai sąžiningai atlikti vertinimą. Namas senas, 1960 metų statybos. Namo viduje būklė vidutinė, kas ir paminėta ataskaitoje. Tai standartinis 1960 metų statybos namas ir jokių didelių investicijų tame name nebuvo, tik pakrapštymai. Namas (duomenys neskelbtini) gatvėje, gatvė paklausi, prie šiaurinio išvažiavimo iš Telšių. Sena gatvė, kur stovi visi individualūs namais, šalia Maxima, darbo birža, unija. Tai nėra centras, bet negali sakyti, kad tai periferija ar rajonas, kur tik daugiabučiai. Vieta gera. Vertinimo esmė yra lyginamasis metodas. 89 kv. m. tai labai mažo ploto sovietmečio statybos kvadratūra. Šita imtis, kai vertinama ir buvo taikoma iki 200 kv. m. Sąlygoja ir kitų metų statyba. 1960-1970 metais po 250-300 kv. m. nebuvo beveik namai statomi ir nebuvo išduodami leidimai. Vertinimui paimti 1961, 1971, 1960 metų statyba. Tai didelis argumentas ir teismas turi atsižvelgti kokie kitų vertintojų statybos metai, plotas ir vieta. Šitie aspektai įvertinti. Taip pat sklypo dydis – 8 arai. Palyginimui paimti 6, 6, 11 arai- tai yra 1960 m. standartiniai namų statybai skiriami sklypai. Jei palyginimui pridedamas sklypas su 20-25 arais, tai ataskaitoje taikomi ne šito segmento ar meto palyginamieji objektai. Sovietmečio statyba, sienos yra betonas, taip pat pokarinė statyba plytos, ne viso karkaso rąstai. Skaičiuota namo vertė 528 Eur už kv. m. Kainai turi įtakos viskas- plotas, statybos metai, vieta. Kiekvienas vertinimas yra atliekamas iš Registrų centro perkamų duomenų. Taip pat atsižvelgiama į savo turimus duomenis, bet patirties reikalas kokius iš Registrų centro duomenis taikyti. Vertinimo paketas, kai suformuoji Registrų centre užklausą. Turi sutartį su Registru centru, perka užklausą, įeina į duomenų bazę, pasirenka miestą, susiformuoja gatves, plotus, iš žinių suformuoja kv. m. kainos imtį ir tada programa pati suieško pagal suvestą imtį namus. Gaunama 15-18 namų imtis ir analizuojama pagal metus, plotą, atrenkama ir dedama į lentelę, taikomos pataisos ir šitaip randama konkretaus namo konstanta. Vertinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 20 d., o šiai dienai (2022 m. vasario 1 d.) kainos kilo ženkliai. Dabar Telšiuose vidurkis kv. m. kaina 1000 Eur. Jos vertinime buvo žemiausia riba. Šiai dienai 900-890 Eur kv. m. jei kalbėti apie namų segmentą. Negalime suabsoliutinti, nes nėra statiško vieno skaičiaus. Imama statybos metai, plotas, vieta, būklė objekto. Žemė, kaip subjektas namų valdoje neegzistuoja, negali būti parduodama viena. Kai pastatas nugriaunamas, tada atsiranda sklypas 9 arų ir tada sakykim vertė 3000 Eur už arą. Tačiau vertinant visa metodika yra skaičiuojama tik iš kv. m, kitos metodikos šito turto segmentui nėra. Visas skaičiavimas vyksta iš 89,74 kv.m. namo ploto. Po to darai išskyrimus, nes išskaičiuotos vertės sąlyginės. Tai reiškia, kad žemė, kaip objektas turi sąlyginę vertę, kaip ir kiti pastatai, nes rinkoje jų pardavimas atskirai yra negalimas. Palyginamieji turi būti objektyviai atspindintys turto vertę. Jei būtų atskirai suformuotas užsakymas rasti tiksliai žemės sklypo kainą, nežino koks turto vertintojas galėtų nustatyti užstatyto žemės sklypo vertę, kai vertinama namų valda. Galima suformuluoti vertintojui atlikti nustatyti atskirų objektų vertę, tai galima, bet nebus objektyvu. Realiai turėtų įtakos jei pastatas priklausytų kitam savininkui nei žemė, bet tai turėtų būti suformuluotas užsakymas. Lentelėje pažymėta būklės pataisa- prastesnė būklė, tai jos nuomonė. Nes imant palyginimui viršuje, kas gali lemti analogiškos būklės, žemės sklypo ploto ir tų pačių pastatymo metų tokį skirtumą kainų, tai tik prastesnė būklė. Sienų konstrukcijų pataisa, šita pataisa netgi pakelia namo vertę, nes ėmė už pagrindą plytas, blokelius ir tinkuotą betoną. Tinkuotas betonas prilygintas plytoms ir blokeliams, tai pakelia vertę, nes rąstai, mediniai namai, taiko mažinančius koeficiantus. Šito namo kaina su tais dviem koeficiantais pakilo. Kainos vidurkis tai nėra sudėti kainas ir padalinti jas, dar įsiveda pataisos, kurios koreliuojasi su tam tikru skaičiumi, poriniu palyginamuoju metodu. Jei būtų dar taikiusi pataisą, nes plotas skiriasi, kaina būtų dar padidėjusi to namo. Objektyviai žiūri į to namelio kainą, aišku tokia kaina buvo 2020 m. vasara. Paskaičiuota vertė ir nurodyta vertė skiriasi, nes mano, kad namų valdos vertė 48000. Realiai galėjo padaryti 47500 Eur, bet ji padidino į didžiąją pusę, nes jos palyginamieji yra žymiai brangesni, nei ji įvertino šitą namą. Negali atsakyti kokia namo vertė be žemės sklypo, nes nenori burti. Rinka šiai dienai pakilusi 25-30 procentų. Vertindama pirmiausia vadovavosi metodika. Visada turto vertintojas turi rinktis palyginamuosius objektus, kuriuos renkiesi iš metodikos ir žinių. Didžiąja dalim yra standartai formulės ir tas kas numatyta įstatyme. Ataskaitoje nurodyta kokiais įstatymais rėmėsi. Taikė mažinantį koeficiantą rąstams ir medžiui. Betonas dabar nenaudojamas, prilygina plytoms ir blokeliams, nes panašu. Pats šlakbetonis ir yra kaip apšiltinimo medžiaga, nes tuo laikotarpiu tame procese buvo naudojami spaliai, ar buvo šitam namui naudojami spaliai atsakyti negali. Namas turi cokolinį aukštą, nes ji ten fotografavo, ir žmonės gyveno. Vertinant žiūrėjo į pastatymo metus, vietą, gretimų namų vertę, visi šie kriterijai svarbūs.

Ekspertas A. L., teikdamas paaiškinimus dėl ekspertizės akto, parodė, kad buvo pavesta nustatyti pastato, esančio(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo vertę. Apžiūrėjus statinius nustatyta būklė vidutinė, ne aukščiau. Turtas tinka gyventi, bet reikalauja investicijų, be atliktų renovacijų, stogo keitimo ir kt. Buvo vertinimo procesas, nagrinėta sandorių bazė. Registrų centro bazė, kuria gali naudotis vertintojai, pakankamai patikima. Taip pat nagrinėta antrinė rinka, nes Registrų centro bazėje buvo pasigesta panašumo su nagrinėjamu objektu pagal statybos metus, plotą, vietą miesto centro atžvilgiu. Traukos centras yra paežerė, senamiestis. Imtos vietos gyvenamuosiuose rajonuose, panašiu atstumu nuo traukos centro. Paimti lyginamieji objektai yra tik du, kiti atmesti dėl per didelės kainos sklaidos ir nepanašumo į nagrinėjamą objektą. Yra visa informacija, nuotraukos. Atlikus paskaičiavimus nustatyta kaina 27200 Eur. Žemės sklypas(duomenys neskelbtini), kaime taip pat įvertintas. Paimti trys panašiausi sandoriai, kad būtų panašūs plotai, žemės našumas ir lyginta. Nustatyta vidutinė ha kaina 3300 Eur, ir vidutinė sklypo kaina 15300 Eur . Žiūrint į šios dienos rinkos realijas, tai rinkos vertė būtų didesnė, pokyčiai žymūs ir vertė kyla. Vertinimas 2021 m. rugpjūtį, o sandoriai imti atlikti iki tos datos. Nustačius namų valdos vertę, buvo atimta sklypo vertė pagal Registrų centrą. Sutinka su kolege R. K., kad negalima vertinti sklypo, nes jis yra užstatytas. Būtų sklypas tuščias, turėtų rinkos vertę. Šiuo atveju jis turi sąlyginę vertę, metodų paskaičiavimui nėra, priklauso nuo vertintojų konsultacijų. Nustatyta ne vidutinė vertė, vidutinei vertei pataisos nenaudojamos, kaip statistiniai duomenys pagal kvadratūrą. Nustatyta individuali rinkos vertė ekspertizės atlikimo datai. Vertė nustatyta individualaus vertinimo pagrindu, tai ne vidutinė rinkos vertė, o rinkos vertė. Nustatyta remiantis panašiais objektais iš Registrų centro bazės. Vidutinė rinkos vertė yra tai ką matome Registrų centro išraše ir neturi nieko bendro su apskaičiuota individualia verte pagal Registrų centro sandorių duomenis.

Ieškovė, teikdama ieškinį, santuokos, sudarytos tarp jos ir atsakovo nutraukti neprašė, reiškė reikalavimus tik dėl santuokinio turto padalinimo. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka realiai yra nutrūkusi, šalys daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Ieškovė ir jos atstovai tiek atsiliepimuose į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia tuo, jog daug metų buvo engiamas, žeminamas (vadinamas ubagu, bernu), jautė nepagarbą iš ieškovės bei nuolatinį psichologinį terorą. Būtent dėl tokio ieškovės elgesio, pasak atsakovo, jis nebenorėdamas toliau kentėti, buvo priverstas išsikraustyti iš namų, kuriuos kūrė savo darbu ir gyveno daug metų.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinis, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą jos bei vaikų atžvilgiu, vartojo alkoholį, o ji tiesiog daug metų kentėjo. Atsakovas iš namų išsikraustė, nes nebenorėjo dirbti žemės ūkyje, pats taip nusprendė, ruošėsi išsikraustymui, ji jo iš namų nevarė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl faktinio santuokos iširimo, bendro ūkio netvarkymo, atskiro gyvenimo pradžios momento. Ieškovės teigimu, šalys gyvena atskirai nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ir pradedant gyventi atskirai jos pasidalijo gyvulius, dėl ko po šios datos gautos išmokos iš NMA už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo deklaravimą bei išmokos, susijusios su gyvulių laikymu, pieno pardavimu, gyvulių pardavimu, turėtų būti pripažįstamos jos asmenine nuosavybe. Atsakovo teigimu, šalys gyvena atskirai nuo 2013 m. spalio 31 d., o jam išsikraustant joks gyvulių pasidalijimas neįvyko, todėl turėtų būti dalijamos visos išmokos iš NMA ir išmokos susijusios su gyvulių laikymu, pardavimu, pieno pardavimu, gautos nuo 2011 m. sausio 1 d., nes dar gyvenant kartu šalys nebetvarkė bendro ūkio, visomis pajamomis už žemės sklypų deklaravimą, gyvulius, pieną disponavo ieškovė.

Ieškovė savo nurodomą atsakovo išsikraustymo momentą (2012 m. rugpjūčio mėn.) grindžia tuo, jog 2012 m. vasarą iki tol name, esančiame(duomenys neskelbtini), gyvenusi dukra G. T. išsikraustė į įsigytą butą, o į jos atlaisvintą namo dalį netrukus įsikraustė atsakovas. Tai, kad tėvas atsikraustė į namą Telšiuose 2012 m. rudeniop patvirtino ir liudytojas S. K., tuo metu tebegyvenęs namo antrame aukšte (salkose). Atsakovas savo teiginį, jog išsikraustė iš namų 2013 m. spalio 31 d. grindžia tuo, jog nuo 2013 m. lapkričio mėn. iš Šilalės rajono į Telšių rajoną buvo pervestas pensijos mokėjimas. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių gyvenimo atskirai pradžios momentą, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė.

Byloje nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini), gyveno šalių vaikai G. T. (pirmame aukšte) ir S. K. (salkose). Dukra R. K. taip pat gyveno Telšiuose, nuomojosi butą. Santykiai tarp G. T. ir S. K. buvo konfliktiški, atsakovas norėjo atsikraustyti gyventi į Telšius, dėl to G. T. 2012 m. gegužės 14 d. įsigijo butą ir išsikraustė į jį gyventi, jau 2012 m. birželio 27 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Po G. T. išsikraustymo, namo pirmame aukšte vyko remontas. Tai, kad atsakovas ruošėsi persikraustymui, keitė grindis, darė kosmetinį remontą patvirtino liudytojai S. K. ir R. K.. S. K. parodė, kad kartu su tėvu į atsilaisvinusią po G. išsikraustymo dalį atsikraustė ir sesuo R. K.. Atsakovo atstovė advokatė A. Žukienė nurodė, kad parsikraustęs gyventi į Telšius, atsakovas pas save pasikvietė gyventi ir dukrą R. K., kad jai nebereikėtų nuomotis buto. Liudytoja R. K. nurodė, kad į namą persikraustė 2012 m. liepos 1 d. Nors liudytoja nurodė, kad tėvas atsikraustė į namą 2013 m. spalio 31 d., jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, o atsakovo atstovės ir liudytojos R. K. paaiškinimų prieštaringumas tik patvirtina, jog atsakovas jau 2012 m. apsigyveno atskirai nuo ieškovės. Valstybinio socialinio draudimo valdybos pažyma apie pensijos K. K. mokėjimą, teismo vertinimu, nepatvirtina persikraustymo į Telšius fakto. Juolab, kad liudytoja R. K. nurodė, jog jau išsikraustęs į Telšius, atsakovas dar atvykdavo į Šilalės r., 2013-2014 metais buvo užsukęs pas juos į svečius, todėl tikėtina, jog K. K. galėdavo nuvykti į Šilalės r. atsiimti pensiją pašte, o formalumus susitvarkė tik po ilgesnio gyvenimo Telšiuose laikotarpio. Dėl ko turėtų būti dalijamos visos gautos piniginės lėšos iš NMA, už gyvulių ir pieno pardavimą nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovas apskritai neįrodė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad šalys bendro ūkio neveda nuo minėtos datos, visiškai neaišku, kodėl ši data pasirinkta kaip atskaitos taškas. Teismas sprendžia, kad šalys atskirai gyvena nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ir nuo tada gautos pajamos iš asmeninio turto, nebepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovė šio gyvenamojo namo su priklausiniais vertę grindžia UAB „Aireda“ atlikto turto vertinimo ataskaita, pagal kurią namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kaip vientiso objekto vertė yra 48000 Eur. Iš šios sumos, ieškovė atima žemės sklypo vertę 6310 Eur ir nurodo, kad namo su priklausiniais vertė 41690 Eur.

Atsakovas gyvenamojo namo su priklausiniais vertę grindžia UAB „Ober-haus“ atlikto turto vertinimo ataskaita, pagal kurią šio turto rinkos vertė yra: gyvenamojo namo - 20100 Eur, sandėlio - 300 Eur, garažo – 300 Eur, kiemo statinių – 100 Eur; bei eksperto A. L. 2021 m. rugsėjo 6 d. atlikos ekspertizės išvada, kad gyvenamojo namo su priklausiniais vertė 20730 Eur.

3) Dėl 3 ha žemės sklypo vertės. Ieškovė nurodo, kad šio sklypo vertė 5040 Eur. Atsakovo UAB „Ober-haus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šio sklypo vertė 8100 Eur. Iš esmės ieškovė jokių kontrargumentų, jog nesutiktų su UAB „Ober-haus“ nustatyta žemės sklypo verte, nenurodė, jos neginčijo. Dėl to, 3 ha žemės sklypo vertė nustatytina 8100 Eur.

4) Dėl 1,74 ha žemės sklypo vertės. Ieškovė nurodo, kad šio sklypo vertė 2510 Eur. Atsakovo UAB „Ober-haus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad šio sklypo vertė 4800 Eur. Iš esmės ieškovė jokių kontrargumentų, jog nesutiktų su UAB „Ober-haus“ nustatyta žemės sklypo verte, nenurodė, jos neginčijo. Dėl to, 1,74 ha žemės sklypo vertė nustatytina 4800 Eur.

5) Apskaičiuojant, kokia susidaro suma piniginių lėšų, gautų iš NMA nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių 4,69 ha, 3 ha, 1,74 ha žemės sklypų deklaravimą, teismas remiasi NMA 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn., 2021 m. spalio mėn. raštais, šalių banko sąskaitų išrašais.

Už 2021 m. deklaracijas iš NMA gautų piniginių lėšų dydis, deklaruoti plotai nėra aiškūs, teismo sprendimo priėmimo metu galimai ne visos sumos yra išmokėtos, šalys padalinti 2021 m. gautų pajamų neprašė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nė vienas iš sutuoktinių neprašo nukrypsti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Byloje kilo ginčas dėl 1,74 ha žemės sklypo padalijimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė šį žemės sklypą priteisti atsakovui, tokios pozicijos laikėsi ir teismo posėdyje. Atsakovas iš pradžių sutiko su minėto žemės sklypo priteisimu jam, tačiau paskutinį kartą tikslindamas priešieškinio reikalavimus, savo reikalavimą pakeitė, prašė priteisti šį žemės sklypą ieškovei. Savo nesutikimą dėl sklypo jam priteisimo atsakovas grindžia tuo, jog sklype nėra padaryta geodezinių matavimų, nes to nesutiko padaryti ieškovė; sklypas yra arti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo; sklypas yra tvindomas būtent nuo ieškovės sklypo. Savo argumentams pagrįsti atsakovas bei jo atstovai jokių įrodymų apie faktinę sklypo būklę nepateikė. UAB „Ober-haus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad tai yra pieva, besiribojanti su žemės ūkio paskirties sklypais, privažiavimo sąlygos prie sklypo geros. Nors žemės ūkio naudmenų našumas 28,4 yra mažesnis nei kitų šalims priklausančių sklypų, tačiau atitinkamai ir vertė šio sklypo yra mažesnė.