- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1S-140-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00083-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teigiamas nuteistojo elgesys, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nuteistasis pažymi, kad jis nepriklauso asmenims, kuriems lygtinis paleidimas pagal BVK negali būti taikomas. Tai reiškia, kad asmuo, gavęs teigiamą Komisijos išvadą, turi teisę būti paleistas lygtinai. Komisija laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį pažįsta geriau, nei teismas, todėl Komisijos pateikta išvada turi turėti didesnę įrodomąją vertę.
4.2. Nuteistojo manymu, Komisija teisingai įvertino jo žemą nusikalstamo elgesio riziką, gerą elgesį bausmės atlikimo metu ir už tokį elgesį skirtus paskatinimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą Komisija teikia jau ne primą kartą, o tai rodo, kad jo teigiami elgesio pokyčiai ir akivaizdi pažanga buvo pastebėti jau anksčiau.
4.3. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neginčija, kad jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau ši aplinkybė nėra ir negali būti pagrindu išvadai, kad nuteistasis neturi teisės pretenduoti į lygtinį paleidimą. Nuteistasis sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis praeityje yra teistas, tačiau atlikęs 3/4 bausmės pakeitė savo elgesį, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. taikant lygtinį paleidimą bausmės tikslai bus pasiekti. Teismas, nors ir nurodė, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra, tačiau nepagrįstai šios pažangos nelaikė pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis pažymi, kad mokosi, įgijo ne vieną specialybę, o tai rodo siekį pasikeisti, laisvėje integruoti į darbo rinką. Priešingai, negu konstatavo teismas, žema nusikalstamo elgesio rizika, pastangos pasikeisti, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas sudaro pagrindą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl galimybės jau šiuo metu V. K. taikyti lygtinį paleidimą yra pagrįsta, šios išvados teisingumo nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia. Pažymima, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas ir žema nusikalstamo elgesio rizika nėra vieninteliai kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).
8. Pateiktos bylos duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, pakankamai duomenų, leidžiančių neabejoti nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumu lygtinio paleidimo taikymui, byloje nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nepaisant šių aplinkybių socialinio tyrimo išvadoje jam yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai ir tai rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, yra žema – 36 balai, ją sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (16 balų) veiksniai. Atkreipiamas dėmesys, kad tokia pati nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų, atliktų 2017 m. gegužės 31 d., 2018 m. gegužės 24 d., metu. Tai rodo, kad nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde minima aplinkybė, kad Komisija jau ne pirmą kartą priima sprendimą jį paleisti lygtinai. Iš 2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo priimtas sprendimas nebuvo vienbalsis (Komisijos pirmininkas balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą), o tai patvirtina manymą, kad dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo vis dar kyla abejonių. Šiuo atveju V. K., nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, kriminogeninių veiksnių įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali ženkliai sumažinti.
9. Aplinkybės, kad nuteistasis dvylika kartų skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, asmenį charakterizuoja teigiamai, tačiau jų nepakanka konstatuoti, kad V. K. iš esmės yra pakeitęs savo požiūrį į nustatytų reikalavimų ir taisyklių laikymąsi, kurių laikymasis yra neišvengiamai susijęs su lygtinio paleidimo instituto praktiniu taikymu. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus rodo, kad V. K. yra ne tik skatintas, bet ir septynis kartus baustas drausmine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo faktas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiruošimu laikytis su lygtinio paleidimo taikymu susijusių įpareigojimų ir draudimų. Be to, svarbia aplinkybe vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikytina ir tai, kad nuo paskutinio paskatinimo, skirto 2018 m. birželio 18 d. (prieš svarstymą Komisijos posėdyje 2018 m. birželio 28 d.), nuteistasis dagiau skatintas nebuvo, nesiekė įsidarbinti, nors įpareigojimas įsidarbinti buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neįsidarbino motyvuodamas sveikatos problemomis, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad dėl medicininiame pažymėjime nurodyto susirgimo asmuo negali dirbti, kad jo galimybė dirbti ribojama, byloje nėra. Jų skunde nepateikė ir nuteistasis.
10. Šiuo atveju, kai nuteistasis V. K. anksčiau jau yra teistas, šiuo metu bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais nuteistas ir už keturių tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir sunkių, padarymą, ir kai socialinio tyrimo išvadoje anksčiau padaryti teisės pažeidimai įvertinti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo pastangos tinkamai elgtis neturėtų kelti jokių pagrįstų abejonių. Esant paminėtoms aplinkybėms, nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu ir šią aplinkybę apylinkės teismas pagrįstai laikė vienu iš argumentų, kuriais pagrindė atsisakymą patvirtinti komisijos nutarimą.
11. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes ir jas BVK 157 straipsnio taikymo aspektu įvertino teisingai. Vien tai, kad nuteistasis byloje esančius duomenis vertina kitaip, neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertinto neteisingai, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
12. Nuteistasis teisingai pastebi, kad jis nėra priskiriamas kategorijai nuteistųjų, kurių atžvilgiu lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Taip pat V. K. teisus teigdamas, kad jis turi teisę į lygtinį paleidimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Tokia išvada darytina įvertinus BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, kaip minėta, lygtinio paleidimo sąlygas atitinkantys nuteistieji gali, bet ne privalo būti paleisti lygtinai. Galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima apylinkės teismas, įvertinęs BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.
13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.