- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- T-1181-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00083-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- P. S.
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Džiuljetai Beinoratei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl įpareigojimų nuteistajam P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu P. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam P. S. su intensyvia priežiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimas, kuriame siūloma nuteistajam P. S. paskirti du įpareigojimus, t. y. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teikime nurodoma, kad P. S. lygtinio paleidimo laikotarpiu iki 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo taikoma intensyvi priežiūra. Priežiūros metu nuteistasis dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (15 balų iš 168). Nuteistasis nėra baustas administracine tvarka, jam nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Teikime nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog pasibaigus intensyvios priežiūros laikui nuteistasis P. S. turi tik bendrąsias probuojamojo pareigas, siekiant individualizuoti probacijos sąlygas, kurios darytų teigiamą poveikį probuojamojo elgesiui, jam tikslinga skirti teikime nurodomus įpareigojimus.
Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti.
Prokuroras prašė teikimą tenkinti iš dalies ir nuteistąjį įpareigoti tik tęsti darbą.
Nuteistasis P. S. su teikimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam P. S. su intensyvia priežiūra. Minėta teismo nutartimi nuteistajam nebuvo paskirtos jokios baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos. Taigi darytina išvada, jog teismas, tvirtindamas nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam, nematė pagrindo ir poreikio nustatyti P. S. baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PĮ) 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad probacijos sąlygos yra teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Lietuvos Respublikos PĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. To paties straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia konstatuoti, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos PĮ 29 straipsniu, probacijos sąlygos gali būti keičiamos. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog negalima keisti tų probuojamojo pareigų, kurios yra nustatytos įstatymu ir kurių pakeitimo sąlygų bei tvarkos nenumato įstatymas. Vis tik teismas, jeigu tam yra pagrindas, gali keisti tą probacijos sąlygų dalį, kuri yra nustatyta teismo procesiniu sprendimu ar sprendimais. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus probacijos skyriaus teikime yra prašoma probuojamajam paskirti naujas pareigas, o ne šiomis pareigomis pakeisti teismo procesiniu sprendimu probuojamajam jau paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teigtina, jog negalima keisti to, ko nėra nustatyta, todėl Vilniaus probacijos skyriaus teikimas negali būti tenkinamas.
Kaip jau minėta, probacijos sąlygos gali būti keičiamos, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Akivaizdu, kad šiuo metu P. S. privalo vykdyti tik bendrąsias probuojamojo pareigas, kadangi intensyvi priežiūra jam jau nebėra taikoma. Vis tik toks faktas nėra pagrindas nustatyti nuteistajam naujas pareigas bei teigti, kad bendrosios probuojamojo pareigos (šiuo metu egzistuojančios probacijos sąlygos) nedaro ar nedarys jo elgesiui teigiamos įtakos. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog P. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, probacijos metu nebuvo baustas administracine tvarka, jam nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis vykdo bendrąsias probacijos pareigas. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti, jog nuteistajam būtų tikslinga skirti naujas pareigas.
Teismas pažymi ir tai, jog papildomų pareigų probuojamajam nustatymo sąlygos ir tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos PĮ 30 straipsnyje. Lietuvos Respublikos PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo probuojamajam, jeigu jis probacijos metu padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, arba jis nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų. Taigi papildomos pareigos asmeniui gali būti nustatomos, kai yra įstatyme numatytas pagrindas. Akivaizdu, jog šiuo atveju nustatyti naujas pareigas P. S. nėra pagrindo.
Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas nėra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl įpareigojimų nuteistajam P. S. skyrimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.