Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 21 d. pri­im­to nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsni 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 4, 9 dalies pagrindu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu jam pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai) paskirta bausme ir skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.).Komisija 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Ko­misijos nutarimą dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pa­kankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino visų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių ap­lin­kybių. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad V. K. darbinė motyvacija žema, ka­dangi jis pataisos įstaigoje neieškojo apmokamo darbo, tačiau skunde pažymima, kad jis ne vieną kartą dėl įdarbinimo kreipėsi su prašymu, kuris nebuvo tenkinamas dėl laisvų darbų vietų stokos. Nuteistasis buvo skatintas už buitinius darbus ir santechnikos remontą. Tai, kad V. K. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, patvirtina ir žemas pakartotinio nusi­kals­tamo elgesio rizikos vertinimas, kurį sudaro tik 40 balų, taip pat įgytos socialinės ir ko­mu­nikavimo kompetencijos. Nuteistojo pažanga taip pat pasireiškia tuo, kad jis vykdo indi­vi­dualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, be to, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, po to kompiuterių operatoriaus specialybę ir šiuo metu siekia įgyti suvirintojo specialybę. Apylinkės teismas taip pat neįvertino, kad V. K. yra nutraukęs visus ryšius su asmenimis, kurie ateityje jam gali daryti blogą įtaką, kaltę dėl nusikaltimų jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad turi būti nubaustas už savo padarytą veiką, tačiau mano, kad jau yra pasimokęs. Nuteistasis nori išeiti į laisvę, kur sieks įsidarbinti ir gyventi dorą gyvenimą.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įsta­tymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lyg­tinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio pa­lei­dimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nu­si­kalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. K. pri­s­kir­tinas prie žemos, bet artimos vidutinei rizikos grupei (40 balų). Tačiau, net ir esant šioms ap­linkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukš­čiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir jo pažanga ma­ži­nant nusikalstamo elgesio riziką.Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų prie­monių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įta­ką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių re­komendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsa­kymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Taip pat pažymėtina, kad spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas vadovaujasi ir BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, pagal kurį pataisos prie­mo­nės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinant nuteistojo pavojingumą bei pobūdį ir pavojingumą nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl, sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturi būti sumenkinamos. Darant šią iš­vadą, akcentuotina, kad pagal socialinio tyrimo išvadą V. K., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veik­sniai, susiję su ankstesniais nusikalstamais veiksmais ir gyvenimo stiliumi (anksčiau teistas, šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad organizavo neteisėtą disponavimą ir platinimą didelio kiekio nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų; nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje). Nors pri­pa­žin­tina, kad aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra iš esmės statiškas kriminogeninis veiksnys, tačiau tam tikrą elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti neprie­kaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susiję jo nuostatų pokyčiai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad V. K. elgėsi išskirtinai pozityviai – jis bausmės atlikimo metu buvo net septynis kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos nega­lioja. Nustatyta, kad po paskutinės nuobaudos paskyrimo nuteistasis už gerą elgesį ir dalyvavimą pataisos programose buvo taip pat septynis kartus paskatintas, kas pagrindžia jo pastangas tai­sy­tis. Tačiau įvertinant aplinkybę, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo ir yra atsisakęs darbo, nėra pagrindo konstatuoti esminių jo elgesio ir mąstymo pokyčių.Išvados dėl esminių nuteistojo pokyčių neleidžia daryti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duo­menys, kad V. K., kalbėdamas apie problemas, jas vis dar neigia ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti. Jis neapgalvoja visų savo elgesių pasekmių, yra linkęs pa­sitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, nors praeityje yra pasirinkęs nekonstruktyvų sprendimo būdą. Dėl nuteistojo skunde akcentuojamų aplinkybių, susijusių su įgyta profesija, galimybe įsidarbinti ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, pažymėtina, kad šie veiksniai socialinio tyrimo išvadoje nėra pripažinti kaip mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ri­ziką, be to, šios aplinkybės egzistavo ir iki bausmės atlikimo, tačiau nuo nusikalstamų veikų darymo V. K. nesulaikė.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis V. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įsta­ty­mų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam tai­kyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruo­džio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. (V. K.) skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.