- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-669-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00083-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 91-113 taikyti nuteistajam V. K. (V. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Taip pat V. K. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nustatytas komisijos rekomendacijas. Teigiama, kad nuteistasis pataisos namuose elgiasi gerai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, ieškojo galimybės įsidarbinti, mokosi, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino. Teismas laiko, kad nutarimas yra pagrįstas, nuteistajam V. K. gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nes nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kiti jį charakterizuojantys duomenys komisijos nutarime yra įvertinti tinkamai. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerą elgesį, mokymąsi keturiolika kartų skatintas. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, organizuojamuose renginiuose, prisideda prie renginių organizavimo. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, šiuo metu mokosi staliaus specialybės. Nėra duomenų, kad vadovautųsi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis. Nuteistasis yra kreipęsis į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo, tačiau pagal sveikatos būklę įdarbintas nebuvo. Palaiko socialinius ryšius su žmona ir motina. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t. y. 21 balas.
Šalies argumentai
5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuteistajam V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 13 kartų skatintas, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis V. K. pirmą kartą apskritai buvo paskatintas tik 2014 metais, nors bausmę atlieka nuo 2010 metų. Pažymėtina, kad pusę bausmės atlikimo laiko elgesys nebuvo nepriekaištingas. Priešingai, jo elgesyje buvo konstatuoti labai dažni taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai. Didelis pažeidimų ir taikytų nuobaudų skaičius leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad toks nuteistojo V. K. elgesys nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai apie tam tikrą susiformavusį nuteistojo požiūrį į vyraujančias taisykles, jų laikymąsi. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigoje nuteistojo V. K. elgesys akivaizdžiai pakito atsiradus artėjančiai galimybei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
5.2. Skunde pažymima, kad nuteistojo V. K. dalyvavimas privalomose ir kitose socialinės reabilitacijos programose yra pakankamai formalus, o vien dalyvavimas kokioje nors programoje ir visuomeniniuose renginiuose savaime nesudaro pagrindo išvadai apie asmeniui suteiktos informacijos priėmimą ir jos poveikį.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš nuteistojo V. K. nusikalstamą riziką mažinančių veiksnių įvardijama tai, kad nuteistasis V. K. ieškojo galimybės įsidarbinti bei pažymėtina, kad V. K. pataisos įstaigoje nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau jo liga netrukdė dirbti ir daryti sunkius nusikaltimus. Byloje esančioje pažymoje nurodyta nuteistojo ligos diagnozė, tačiau pastabų dėl nuteistojo galėjimo dirbti tam tikrą darbą nenurodyta. Nuteistasis V. K. nurodė, kad paleistas lygtinai jis būtų priimtas į vairuotojo pareigas UAB „M.“. Skunde prokuroras kelia abejonę, kad sveikatos problemų turintis V. K. apskritai galėtų dirbti tokį pakankamai daug jėgų ir sveikatos reikalaujantį vairuotojo darbą. Be to, skunde nurodoma, kad susipažinus su viešai internete prieinamais duomenimis, matyti, kad UAB „M.“ yra ilgą laiką jokios veiklos nevykdanti bendrovė, kurioje jau vieni metai laiko nėra darbuotojų, bendrovę turi gana ženklių ir ilgą laiką besitęsiančių įsiskolinimų, todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad tikrovės neatitinkančią pažymą V. K. prašymu pateikė jį pažįstantys asmenys. Be to, ši pažyma net negalėjo būti išduoda ir galimai yra suklastota, nes bendrovė neturi jokių darbuotojų. Anot apelianto, toks, tikrovės akivaizdžiai neatitinkančios pažymos pateikimas tik patvirtina, kad nuteistojo V. K. elgesys pataisos namuose yra nukreiptas tikslingai siekiant sudaryti teigiamą įspūdį apie save, siekiant lygtinio paleidimo, nors veiksmų ir aplinkybių visuma išduoda, kad toks jo elgesys yra apsimestinas. Priešingai, susidaro įspūdis, kad bendravimo su tyrimą atliekančiais specialistais metu nuteistasis V. K. tiesiog siekia sudaryti teigiamą įspūdį, o socialinio tyrimo išvada neatitinka jo tikrojo mąstymo ir elgesio, yra surašyta formaliai ir neįsigilinus į esmę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į prokuroro skundą (pavadintas ,,pastabos“) nuteistasis V. K. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Nurodo, jog nesutinka su Kauno apygardos prokuroro Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos styrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos paduotu apeliaciniu skundu, kadangi jis klaidinantis teismą. Teigiama, jog prokuroras atskiras aplinkybes išdėstė taip, kad joms būtų suteiktas kuo didesnis vertinimo reikšmingumas. Nors prokuroras skunde teigia, jog mano, kad Lygtinio paleidimo procese padarytos esminės klaidos, dėl kurių pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, tačiau jokių pagrįstų įrodymų savo teiginiams prokuroras nepateikia. Pareiškėjas nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal šiuo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu, t . y. vertinamos taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, tačiau prokuroras vertino nuteistojo asmenybę iki bausmės atlikimo pradžios ir nuteistojo gyvenimo būdą iki sulaikymo ir nusikaltimų tikslus. Tokiu būdu pažeidė pagrindinę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos normą. Nors prokuroras nesutinka su socialinio tyrimo išvada, tačiau jos nedetalizuoja. Atsiliepime pažymima, kad egzistuoja pažeidėjų elgesio modeliai, kurių pokyčiai ateityje gali ir nepriklausyti nuo pirminių priežasčių, o keičiantis asmens požiūriui teigiama linkme – mažėja pakartotinio nusikalstamumo rizika. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras nepagrįstai ,,kabinasi“ dėl buvusių skirtingo pobūdžio nuobaudų (nuobaudų skirtingumas rodo, kad tai nebuvo pažeidimų sistemiškumas), kurios negalioja ir nekreipia dėmesio į tai, jog nuteistasis 13 kartų skatintas. Nepriekaištingo elgesio sąvoka, pasak nuteistojo, šioje situacijoje iš viso negali būti vartojama, nes šiai sąvokai taikomas reikalavimas yra iš esmės nesuderinami dalykai su nuteistojo statusą turinčiu asmeniu. Nesutinkama su prokuroro pozicija, kad nuteistasis atitiko tik formalią nuteistojo poziciją ir niekuo neišsiskyrė iš kitų nuteistųjų, teigiama, jog tokiu atveju prokuroras turėtų nurodyti požymius, kurie leistų konstatuoti reikiamą nuteistojo reikšmingą pažangą. Nesutinkama ir su prokuroro pozicija, kad nuteistojo elgesys turėtų būti vertinamas tik kaip formalus, o tai, jog nuteistasis nedirbo pateisina nuteistojo pateikta pažyma apie atleidimą nuo darbo dėl sveikatos, o pažymos išdavimo teisėtumo niekas neginčijo. Taip pat prokuroras nepateikė įrodymų, kad įmonė, kurioje ketina įsidarbinti nuteistasis, nevykdo veiklos, net ir tuo atveju, tai nebūtų pagrindas spręsti, jog nuteistasis nedirbs, nes tikimybė, jog nuteistajam pradėjus dirbti ar jam perleidus minėtos įmonės valdymą, ji pradės veikti. Nepagrįstos prokuroro abejonės, kad nuteistasis negali dirbti dėl sveikatos, kadangi prokuroras neišsiaiškino ligos simptomų ir ar tai trukdo vairavimui, nenustatė, kokias distancijas važiuos nuteistasis ir kiek laiko praleis vairuodamas, ar jam bus pasiūlytas kitas darbas.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje prokuroras pritarė skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir nepatvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundas tenkinamas.
9. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
10. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą šį institutą taikyti ar jo netaikyti. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti pagrįsta visapusišku nuteistojo asmenybės, jo požiūrio į padarytas nusikalstamas veikas, elgesio laisvės atėmimo vietoje, socialinių ryšių, galimybės sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitų svarbių aplinkybių vertinimu.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro skundo argumentus ir išanalizavusi apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų nuteistojo pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, neįvertino socialinio tyrimo išvadoje nurodytos balų skaičiavimo klaidos priežasčių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis V. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad geru elgesiu nuteistasis V. K. pasižymėjo tik artėjant terminui atsirasti formaliems pagrindams jam taikyti lygtinį paleidimą. Nors nėra pagrindo pritarti prokuroro nuomonei, kad nuteistojo dalyvavimas privalomose ir kitose socialinės reabilitacijos programose yra tik formalus, tačiau pritartina, jog vien dalyvavimas kokiose nors programose ar visuomeniniuose renginiuose, nesant kitų nuteistojo tolesnę riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą apie tai, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors atlikdamas bausmę pastaruoju metu nuteistasis V. K. elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau, nepaisant to socialinio tyrimo išvadoje jam yra nustatytas kriminogeninis veiksnys (gyvenimo stilius ir draugai) ir tai rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys nėra efektyviai koreguojamos.
Atsiliepimas
13. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra skatintas 14 kartų (o ne trylika, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, prokuroro skunde ir paties nuteistojo atsiliepime), tačiau jis buvo ir 7 kartus baustas. Nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu iš tiesų negalioja, apygardos teismo manymu, ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. vasario 9 d., o pažeidimai padaryti beveik po daugiau kaip trejų metų, t. y. 2013 m. rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog jis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
14. Be to, atvykęs į pataisos įstaigą, V. K. atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Vėliau, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis pareiškė prašymą dirbti, tačiau tokį prašymą jis pateikė praėjus gana ilgam laikotarpiui nuo bausmės atlikimo pradžios ir tik tuomet, kai Komisija nustatė atitinkamą rekomendaciją. Nors vėliau byloje buvo gauti duomenys, kad nuteistasis V. K. nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje, tame tarpe ir nuteistojo asmens byloje, nėra jokių duomenų apie V. K. diagnozuotą ligą (ligas), todėl teismas neturi galimybės patikrinti teismui pateiktoje pažymoje (išrašytoje 2019 m. gegužės 27 d.) nurodyto įrašo, jog jis yra ribotai darbingas dėl bendro susirgimo ir nuo kada jo darbingumas yra ribotas.
15. Nuteistasis V. K. pateikė pažymą, kad paleistas lygtinai būtų priimtas į vairuotojo pareigas UAB „M.“. Nors teisėjų kolegija ir nepritaria prokuroro apeliaciniame skunde keliamoms abejonėms, jog nuteistasis V. K. negalėtų dirbti vairuotoju dėl sveikatos problemų, tačiau sutinka su prokuroro skundo motyvu, jog UAB „M.“ yra veiklos nevykdanti bendrovė. Iš tiesų, viešai internete prieinami duomenys rodo, kad UAB „M.“ ilgą laiką nevykdo jokios veiklos, joje metai laiko nėra darbuotojų, bendrovė turi ženklių ir ilgą laiką besitęsiančių įsiskolinimų, todėl minėtos įmonės direktoriaus J. Š. įsipareigojimas įdarbinti nuteistąjį šioje įmonėje yra abejotinas. Dar didesnę abejonę V. K. ketinimu įsidarbinti kelia ir tai, jog ir anksčiau svarstant lygtinio paleidimo klausimą, jis teikė pažymą dėl įdarbinimo įmonėje, kuri buvo likviduota (UAB „T.“) ir teismas tokius nuteistojo teiginius laikė nesąžiningu jo elgesiu.
Šalies argumentai
16. Apylinkės teismo nutartyje pagrindu taikyti lygtinį paleidimą laikytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje iš tikrųjų fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nuo 36 iki 21 balo. Kaip teisingai skunde nurodo prokuroras, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas 6 kartą. Pirmą kartą sprendžiant lyginio paleidimo klausimą buvo konstatuota 40 balų jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, vėliau ji nežymiai mažėjo iki 36 balų. 2018-08-23 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio balų skaičius yra 36, iš kurių 16 yra dinaminiai balai. 2019 m. birželio 11 d. teiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi iki 21 balo. Minėtos išvados III skyriuje nurodyta jog rizika sumažėjo 15 svartinių taškų, kadangi atliekant pakartotinį OASys įvertinimą 2018 metais buvo padaryta techninė balų skaičiavimo klaida (informacijos apie teisės pažeidimus skiltyje). Iš teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys atviro dokumento, pateikto kartu su nuteistojo asmens byla, matyti, jog 2019-06-10 vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nenurodyti dinaminiai ir statiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai, tačiau matyti, jog nuo 20 (nustatyti ankstesniais vertinimais) iki 5 balų yra sumažėję balai, susiję su teisės pažeidimais, kiti balai yra nepakitę. Siekiant įvertinti prokuroro skundo argumentą dėl paviršutiniško nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nustatyti galimą socialinio tyrimo išvadoje nurodytą klaidą skaičiuojant balus ankstesniuose vertinimuose, išanalizuota minėta vertinimo metodika. Nustatyta, jog 2 puslapyje grafoje ,,Ar teisės pažeidėjas yra identifikuojamas kaip ,,recidyvistas“ pažymėtas atsakymas ,,Ne“, nors akivaizdu ir tai konstatuota 2014-01-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu, t. y. būdamas 2008 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; 5 puslapyje 2.2 eilutėje skiltyje ,,Ar teisės pažeidimui būdinga kas nors iš to, kas išvardyta toliau (prašant pažymėti visus kurie tinka) – nepažymėta, jog būdinga ginklų nešiojimas/ panaudojimas, nors V. K. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; o 2.7 eilutėje ,,Grupės spaudimas“ nurodyta, jog jis yra lengvai paveikiamas gaujos narys, nors V. K. nuteistas už nusikalstamos veikos organizavimą. Taip pat eilutėje 2.13 ,,Ar dabartiniai teisės pažeidimas (-ai) yra sunkesni lyginant su ankstesniais pažeidimais?“ pažymėtas atsakymas ,,Ne“, nors anksčiau jis buvo teistas už nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
17. Taigi išanalizavus V. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir tai, jog ankstesniame vertinime duomenys apie teisės pažeidimus pažymėti teisingai, daroma išvada, kad klaida padaryta ne ankstesniuose, o pastarajame vertinime, t. y. atliktame 2019-06-10. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pagrindo daryti išvadą apie 15-os svertinių taškų suma sumažėjusią V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – pagrindo nėra. Net ir sutinkant su tuo, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, jog dėl skaičiavimo klaidos balai yra sumažėję, akivaizdu, jog jie sumažėję dalyje, susijusioje su ankstesniais nuteistojo teisės pažeidimais, todėl sprendžiama, jog tokiu atveju yra sumažėję ne dinaminiai, o statiniai pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos balai, o tai reiškia, jog dinaminių balų suma liko nepakitusi ir jų, kaip nurodyta ankstesniame vertinime išliko 16.
18. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl to, jog nuteistasis pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, be abejonės asmenį charakterizuoja teigiamai, tačiau jų nepakanka konstatuoti, kad V. K. iš esmės yra pakeitęs savo požiūrį į nustatytų reikalavimų ir taisyklių laikymąsi, kurių laikymasis yra neišvengiamai susijęs su lygtinio paleidimo instituto praktiniu taikymu ir nelaikytinos faktoriumi, galinčiu turėti realios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje ir sumažinti tikimybę nusikalsti pakartotinai. Todėl, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, paminėtos aplinkybės veiks kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.
19. Išdėstytų aplinkybių visuma šiuo atveju leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog V. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nepatvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 91-113 taikyti V. K. (V. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.