Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kardomosios priemonės skyrimo klausimą nuteistajam J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos, teistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pagal nuteistųjų G. B., R. M., A. M., P. S., D. B. ir O. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo be kitų asmenų J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam J. M. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Remiantis šia nutartimi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. kovo 31 d. išdavė Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos piliečiui J. M., kuris buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2010 m. gruodžio 16 d. pristatytas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi J. M. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminas nustatytas iki 2011 m. kovo 1 d. Vėliau suėmimo terminas Vilniaus miesto 3 apylinkės bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi J. M. kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-156/2013 J. M. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas bei nuo nuosprendžio priėmimo dienos skaičiuojama bausmės pradžia, todėl padarė išvadą, kad dvigubas kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra perteklinis ir nereikalingas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. lapkričio 13 d. gauta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos informacija apie tai, kad J. M. nuo 2013 m. birželio 17 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlieka Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas baigiasi 2014 m. gruodžio 17 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistajam J. M. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuteistasis J. M. ir jo gynėjas prašė paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.

Nuteistajam J. M. skirtina kardomoji priemonė, nes pirmosios instancijos teismui 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikinus paskirtą kardomąją priemonę, apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, J. M. kardomoji priemonė nepaskirta. Baudžiamojo proceso įstatymas leidžia teismui, kurio žinioje yra byla, vertinti, ar tikslinga taikyti nuteistajam kardomąsias priemones.

Nuteistajam J. M. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtina kardomosios priemonės skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju nuteistasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. J. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (šiuo atveju nuteistasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

J. M. apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vien tik paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis J. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybėje, nedirbo, anksčiau yra teistas. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra savanaudiško pobūdžio, be to, ji nebuvo atsitiktinė, buvo gerai suplanuota ir padaryta veikiant organizuota grupe. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. praeityje buvo teistas už nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nuteistasis neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. M., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai - užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 ir 4 dalimis, 123 straipsnio 6 dalimi, 127 straipsniu,

nutaria:

nuteistajam J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę - suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 10 d.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijai.