Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. V. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. nuostatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo E. V. prašymas taikyti jam naujai įsigaliojusią BK 75 str. redakciją ir atidėti bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 str. 1 d. redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, palyginus ankstesnę BK 75 str. 1 d. redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 str. 2 d. numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią, todėl BK 75 str. pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistiesiems asmenims. Tuo pačiu akcentuotina, kad BK 75 str. taikymas yra teismo teise, bet ne pareiga, dėl ko net ir esant formaliems pagrindams, pagrindinis šio straipsnio taikymo kriterijus yra teismo išvada, kad pritaikius BK 75 str. normą, bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, vertinant BK 75 str. nuostatos taikymo nuteistajam galimybę, būtina atsižvelgti ir į visas aplinkybes, susijusias su asmens padaryta veika, jo asmenybe, taip pat ar yra pagrindas manyti, kad, teismui patenkinus tokį nuteistojo prašymą, jis bus sulaikytas nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, ar laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, bei ir, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. sausio 17 d. priėmęs nuosprendį E. V. atžvilgiu įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti skiriant E. V. bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. E. V. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, siekiant savanaudiškų tikslų bei veikiant organizuotoje grupėje, padarymą. Šią nusikalstamą veiką įvykdė kaip organizuotos grupės narys, tiesiogiai realizuodamas turimas draudžiamas medžiagas kitiems asmenims, taip pat prižiūrint kito asmens prekybą šiomis medžiagomis. Šiuo nuosprendžiu buvo atsižvelgta ir į minėtos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, jo trukmę, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo E. V. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas už BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą, tuo konstatuojant, kad E. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o turint jau susiformavusias nuostatas ignoruoti visuomenėje nustatytas taisykles. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei patį nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, kad nėra pagrindų taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti E. V. švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę, taip pat nėra aplinkybių, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties, vertindamas galimybę nuteistajam taikyti BK 75 str. nuostatas, teismas įvertino visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindo taikyti BK 75 str. E. V. atžvilgiu nėra. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. V. atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, siekiant savanaudiškų tikslų ir veikiant organizuotoje grupėje, E. V. buvo teistas ir praeityje, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, kaip teisingai įvertino teismas, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su tokia apygardos teismo išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Kaip minėta, BK 75 str. numatyta norma negali būti taikoma vien formaliu pagrindu, t. y. kad nuteistojo padaryta veika bei jam skirta bausmė patenka į įstatymo nustatytas ribas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Taigi, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Gi aukščiau aptartos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad BK 75 str. nuostatos negali būti taikomos, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistojo E. V. skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių ne tik su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, bet ir atliktos bausmės trukme, jo socialine padėtimi, jos tvirtumu, teigiant, jog teisingumo principas yra visiškai įgyvendintas ir skirtos bausmės tikslai pasiekti, neleidžia vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino Vilniaus apygardos teismas 2015-07-03 nutartyje. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, aukštesniojo teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinta tiek E. V. prašyme, tiek šio klausimo nagrinėjimui pateiktų duomenų visuma bei pagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pakankamai išsamiai nurodyti nuteistojo prašymo netenkinimo motyvai, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o teismo skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d.1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.