Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K., nuteistas 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 181 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir subendrinus su 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 9 d.

Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistasis V. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis V. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis grindžiama tik abstrakčiais argumentais, naudojant įprastą tokioms nutartims šabloną. Nutartyje akcentuojama nuteistojo charakteristika, kokia ji buvo prieš pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, jog jo pozityvi veikla, socialinė reabilitacija, atliekant laisvės atėmimo bausmę nustumiama į šalį ir praktiškai nenagrinėjama, nors įstatymas numato kitaip. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Komisija taikyti jam lygtinį paleidimą priėmė pakartotinai, nuteistajam įvykdžius Komisijos skirtas rekomendacijas. Komisijos nuomone V. K. yra pasirengęs grįžti į visuomenę su tam tikra priežiūra. Nuteistojo nuomone, dalinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, taikant probaciją yra žymiai naudingesnis tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei, kadangi nuteistasis į ją grąžinamas turėdamas tam tikrus įpareigojimus ir apribojimus. Skunde pažymima, jog V. K. nusikalstamo elgesio rizika žema – 38 balai (pagal OASys), kas leidžia manyti ir teigti, kad nuteistasis nenusikals. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paskutinę nuobaudą nuteistasis gavo tik 2013 m. gruodžio 13 d., skatintas buvo 9 kartus, yra įsigijęs išsilavinimą, dirbo neapmokamą darbą, nesilaikė kriminalinės subkultūros, paleistas iš pataisos įstaigos turi darbo pasiūlymą. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, taip pat įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, mokosi suvirintojo specialybės, buvo pateikęs prašymą dėl įdarbinimo, tačiau priimtas nebuvo, savo noru nemokant už darbą remontavo 8-ojo būrio buitinę patalpą, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko ryšius su artimaisiais, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 38 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus buvo paskatintas, tačiau ir 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors V. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokosi, šiuo metu nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 40 balų iki 38 balų. Minėtos aplinkybės rodo, jog V. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už trijų sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą, t. y. už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais, sprogmenimis ir nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Savo kaltės nusikaltimų padaryme nepripažino, likusi neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos įvykusio posėdžio dienai – 2017 m. birželio 8 d.). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, V. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.