- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2-133-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01374-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
- 3.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas, civilinėje byloje Nr. B2-2090-254/2015 pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl bankrutavusios individualiosios įmonės J. D. turgaus „Marmantas“ 2015 m. balandžio 29 d. 15-ojo kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BĮĮ J. D. turgaus „Marmantas“ 2015 m. balandžio 29 d. 15-ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimus. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo pranešta apie 2015 m. balandžio 29 d. įvykusį BĮĮ J. D. turgaus „Marmantas“ 15-ąjį kreditorių komiteto posėdį. Pasak pareiškėjos, skundžiami nutarimai yra neteisėti, nes susirinkimą vedė neįgaliotas asmuo (G. G.), buvo neteisėtai išrinktas pirmininkas B. Č.. Protokole pažymėta, kad 2015 m. balandžio 29 d. įvykusiame kreditorių komiteto susirinkime dalyvauja 4 iš 5 susirinkimo dalyvių ir susirinkimas laikomas įvykusiu, tačiau posėdyje dalyvavo tik Z. D. ir B. Č., o juridinis asmuo UAB „Kauno keliai“ (vadovas R. Š.) 2015 m. balandžio 28 d. raštu balsavo neteisėtai, nes bankroto byloje neturi reikalavimo teisės. Protokole nurodyta, kad UAB „Baklis“ atstovas G. G. teikė ataskaitą už laikotarpį nuo 14-ojo kreditorių komiteto posėdžio iki 15-ojo kreditorių komiteto posėdžio, tačiau pačios ataskaitos teismui tvirtinti nepateikė. Pareiškėja skunde cituoja 2013 m. birželio 3 d., 2014 m. rugsėjo 3 d. administratorės ataskaitų turinį bei dalį ginčijamo nutarimo ataskaitos apie išlaidas ir nurodo, kad prie šių ataskaitų nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, todėl ataskaitas vertina kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Tokiu pat laiko ataskaitoje minimą 2014 m. kovo 28 d. sandorį dėl įmonės turto pardavimo „laisvu pardavimu“ už 150 000 Lt, nes pagal 2005 m. kovo 4 d. turto ekspertizės aktą šio turto kaina buvo 3 219 365 Lt, o šiuo metu ji galėtų būti dar didesnė, todėl teismas turėtų skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Ataskaitoje nurodyta, kad antstolių kontora gražino 27 884,88 Lt, iš to pareiškėja sprendžia, kad V. Z. piktnaudžiavo teise, jeigu šių pinigų nepaskirstė, todėl finansiniai reikalavimai patvirtinti neteisėtai. Be to, skunde tvirtinama, kad BĮĮ J. D. turgui „Marmantas“ bankroto byla iškelta ir bankroto administratorė paskirta neteisėtai, nepagrįstai patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, minima civilinė byla dėl pareiškėjos iškeldinimo ir nurodomos kitos aplinkybės, kurios nėra susijusios su ginčijamais 2015 m. balandžio 29 d. 15-ojo kreditorių komiteto nutarimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. D. skundą.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi J. D. turgui „Marmantas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Baklis“.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad nei bankroto administratorė, nei teismas jos neinformavo apie 15-ąjį kreditorių komiteto susirinkimą, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas teismui nėra numatęs pareigos pranešti kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims apie planuojamus sušaukti kreditorių susirinkimus. Teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorė informaciją apie planuojamą kreditorių susirinkimą pareiškėjai siuntė jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jai siųsta korespondencija grįžo neįteikta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja tiek teismui adresuotuose savo procesiniuose dokumentuose, tiek administratorei nurodo būtent šį savo gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad administratorė, išsiųsdama pranešimą apie planuojamą susirinkimą jai žinomu pareiškėjos adresu, CPK nustatytų procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių normų nepažeidė ir tinkamai informavo pareiškėją apie kreditorių komiteto susirinkimą (CPK 1 str. 1 d., 117, 122 str.).
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2010 m. gegužės 28 d. – 2010 m. birželio 3 d., kuriame buvo išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių (pirmininkas UAB „Kauno keliai“ atstovas, VSDFV Kauno skyriaus atstovas, B. Č., J. Š., Z. D.). 2015 m. balandžio 29 d. įvyko BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ 15-asis kreditorių komiteto posėdis. Iš šio posėdžio protokolo ir jo priedų teismas nustatė, kad posėdyje dalyvavo du komiteto nariai: Z. D. ir B. Č., o du komiteto nariai VSDFV Kauno skyrius ir UAB „Kauno keliai“ balsavo raštu. Teismas atmetė pareiškėjos teiginį, kad kreditorių susirinkimo komiteto narė UAB „Kauno keliai“ neturi reikalavimo teisės bankroto byloje, nurodydamas, kad UAB „Kauno keliai“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Teismas, remiantis šiais duomenimis, nustatė, kad iš viso posėdyje dalyvavo (balsavo raštu) keturi iš penkių komiteto narių, todėl kreditorių komiteto nutarimus laikė priimtais (ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo; šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Atsižvelgiant į tai, atmetė pareiškėjos argumentą, kad nutarimai negalėjo būti priimti, nes raštu, anot pareiškėjos, balsuoti kreditorių komiteto nariai negalėjo.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad susirinkimo pirmininkas ir sekretoriaujantis asmuo išrinkti neteisėtai. Teismas iš skundžiamo protokolo nustatė, kad susirinkimo pirmininku išrinktas B. Č., o sekretoriaujančiu UAB „Baklis“ įgaliotas asmuo G. G.. Teismas, nustatęs, kad pirmajame kreditorių susirinkime išrinkta kreditorių komiteto pirmininkė UAB „Kauno keliai“ balsavo raštu, sprendė, kad pagrįstai buvo išrinktas kitas susirinkimo pirmininkas, už kurį balsavo du kreditorių komiteto nariai. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo išrinktas ne naujas kreditorių komiteto pirmininkas, o tik 15 - jam kreditorių komiteto posėdžiui pirmininkaujantis asmuo. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad G. G. yra neteisėtas UAB „Baklis“ atstovas ir negalėjo dalyvauti kreditorių komiteto posėdyje bei jame sekretoriauti.
Teismas pažymėjo, kad klausimai dėl bankroto administratorės UAB „Baklis“ paskyrimo teisėtumo ir administratoriaus įgaliojimų, kaip ir dėl teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo yra išnagrinėti ir dėl jų bankroto byloje yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. vasario 4 d. nutartys c. b. Nr. 2-278/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis c. b. Nr. 2-193/2012 ir kt.), todėl šiuo aspektu pareiškėjos argumentus vertino kaip neteisingus.
Teismas nenustatė pareiškėjos nurodomų kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo ar nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų, todėl skundo remiantis šiais argumentais netenkino.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentu, kad administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikti duomenys neteisingi. Teismas nurodė, kad byloje tokių duomenų nėra, taip pat pažymėjo, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl ataskaitą pagrindžiančių duomenų gavimo ir jai buvo atsisakyta juos pateikti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu nutarimą dėl ataskaitos patvirtinimo.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad J. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kaina nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad iš protokolo matyti, jog buvo nutarta patvirtinti J. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kaina viešose varžytynėse pagal UAB „Lituka ir ko“ nustatytas žemės sklypų rinkos vertes. Teismas nenustatė jokių turto pardavimo tvarkos pažeidimų. Kadangi pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl šio nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, o dėl skunde minimo turto (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 29 d. kreditorių komiteto posėdyje nutarimas nebuvo priimtas, tai teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl nutarimo dėl J. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos patvirtinimo.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja prašo panaikinti visus 2015 m. balandžio 29 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, tačiau skunde nenurodė jokių argumentų dėl nutarimų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo juos panaikinti.
Kitus pareiškėjos skundo argumentus (dėl neteisėtos bankroto bylos iškėlimo IĮ J. D. turgus „Marmantas“, dėl administratorės paskyrimo galimo neteisėtumo, finansinių reikalavimų nepagrįstumo ir kt.) teismas vertino kaip nesusijusius su ginčijamais nutarimais. Teismas pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą prašymą, kuriame prašė J. D. turgaus „Marmantas“ atsiliepimo į skundą nevertinti, nes bankroto administratorė neįgaliota atstovauti šią įmonę, atmetė. Teismas pažymėjo, kad administratorė yra paskirta teisėtai ir yra teisėta bankrutavusios įmonės atstovė, todėl nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji neturėjo teisės pateikti atsiliepimą į jos skundą. Pareiškėjos prašymą įpareigoti administratorę atsakyti į jos 2015 m. birželio 2 d. skundą „Dėl neteisėtos veiklos sustabdymo“ taip pat atmetė, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų, neturi pagrindo spręsti dėl administratorės veiksmų.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti BIĮ J. D. turgaus „Marmantas“ 2015 m. balandžio 29 d. įvykusio 15-ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą IĮ J. D. turgui „Marmantas“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi bankroto byloje administratore paskyrė ieškovų pasiūlytą UAB „Baklis“ neišsiaiškinus pastarojo asmens kompetencijos ir legitimumo ir įgaliojimo apimties teikti administravimo paslaugas J. D. turgui „Marmantas“.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ilgai nagrinėja bankroto bylą, rėmėsi suklastotais dokumentais, o jos pateiktais įrodymais ir argumentais nepagrįstai nesirėmė.
4. Pirmosios instancijos teismo teisėja D. B., nagrinėjanti bankroto bylą, pareiškėjos prašymus nagrinėjo tendencingai, buvo šališka, todėl visus jos prašymus nepagrįstai atmetė.
5. Apeliantės atžvilgiu yra vykdoma didelės grupės susitarusių asmenų afera, suklastojus dokumentus siekiama nepagrįstai ir neteisėtai užvaldyti visą apeliantei bei BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ priklausantį turtą, tam tikslui iniciavus nepagrįstą bankroto bylos iškėlimą J. D. turgus „Marmantas“.
6. Bankroto administratorius UAB „Baklis“ akcininkas G. G. ir antstolis M. P. pareiškėjos turtą įvertino ir realizavo tik jiems naudinga kaina, neatsižvelgdamas į viešai skelbiamas turto vertes. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, turėjo matyti šiuos neteisėtus veiksmus ir informuoti reikiamus pareigūnus bei institucijas. Teismas nepagrįstai nepaisė įstatymo nuostatos, įpareigojančios pranešti prokurorui apie nusikalstamas veikas, jei civiliniame procese paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.
Atsiliepimas
IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankroto administratorės UAB „Baklis“ įgaliotas asmuo G. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad apeliantė nuolat teikia nepagrįstus skundus, kad pareiškėja kiekvienoje byloje, nesvarbu dėl ko yra ginčas, pasisako ne dėl esmės, teismus įtikinėdama, kad visi yra susitarę prieš ją, taip apsunkina teismo darbą ir vilkina bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bankrutavusios individualios įmonės savininkės skundo dėl įmonės kreditorių komiteto nutarimų, kuriais patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, nustatyta individualios įmonės savininkės asmeninio turto pardavimo kaina, patvirtinta metinė pelno mokesčio deklaracija, pratęstos įmonės likvidacijos procedūros, panaikinimo.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nutaria sudaryti kreditorių komitetą, šis pagal įstatymą turi teisę kontroliuoti, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, ginti kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, įgyvendinti kitas kreditorių susirinkimo priskirtas funkcijas (ĮBĮ 25 str. 2, 3 d.). Tai reiškia, kad sudarius kreditorių komitetą, pastarasis sprendžia administratoriaus veiklos ataskaitos ir turto pardavimo kainos ir tvarkos klausimus. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas (ĮBĮ 25 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju BIĮ J. D. turgaus „Marmantas“ kreditorių komitetas 2015 m. balandžio 29 d. įvykusiame posėdyje sprendė šios klausimus: bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimas, J. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymas, metinės pelno mokesčio deklaracijos tvirtinimas, įmonės likvidacijos procedūrų pratęsimas.
Pirmu klausimu svarstyta BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ administratorės UAB „Baklis“ ataskaita už laikotarpį nuo 14-ojo kreditorių komiteto posėdžio iki 15-ojo kreditorių komiteto posėdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už savo veiklą bankroto administratorius, visų pirma, yra atskaitingas įmonės kreditoriams, kurie kontroliuoja jo veiklą. Viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį formų – bankroto procedūrų metu vykdytos veiklos ataskaitos pateikimas. Administratorius veiklos ataskaitą kreditoriams turi teikti reguliariai už ataskaitinį laikotarpį. Veiklos ataskaitoje turi būti išsamiai išdėstyta, kaip buvo vykdomos įmonės bankroto procedūros, ar jos neužtruko nepagrįstai ilgai, ar vykdomi kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, jeigu ne, kokios yra to priežastys ir pan. Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį.
Bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių susirinkimo ar komiteto (jeigu jis sudaromas) pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-234/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Pritarimu administratoriaus pateiktai veiklos ataskaitai kreditoriai konstatuoja, jog administratorius tinkamai vykdo funkcijas ir neviršija įgaliojimų, todėl ir toliau turi vykdyti įmonės bankroto procedūras.
Pareiškėja J. D. nei skunde dėl 2015 m. balandžio 29 d. 15-ojo kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, nei skunde dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties iš esmės nepateikė argumentų dėl nepritarimo UAB „Baklis“ pateiktai veiklos vertinimo ataskaitai, o tik išdėstė savo poziciją dėl negalimumo UAB „Baklis“ vykdyti savo pareigas. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė iškelti IĮ J. D. turgui „Marmantas“ bankroto bylą ir administratore paskirti UAB „Baklis“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kadangi duomenų apie tai, kad UAB „Baklis“ būtų netekusi teisės teikti bankroto administravimo paslaugas byloje nėra, o jos paskyrimo teisėtumas jau įsiteisėjusia nutartimi įvertintas, tai pareiškėjos nurodyti argumentai dėl šios administratorės teisės teikti administravimo paslaugas BIĮ J. D. turgui „Marmantas“, laikytini nepagrįstais. Duomenų apie tai, kad administratorė ataskaitiniu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigas nėra pateikta. Dėl to kreditorių komitetas neturėjo pagrindo netvirtinti administratorės UAB „Baklis“ veiklos ataskaitos, o teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos J. D. skundo dėl šio nutarimo panaikinimo.
Kaip minėta, 2015 m. balandžio 29 d. įvykusiame kreditorių komiteto susirinkime antru klausimu buvo sprendžiama dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo. Šiuo atveju reikšminga bylai aplinkybė yra ta, kad bankrutuojanti individuali įmonė, yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles subsidiariai atsako juridinio asmens dalyviai (savininkai) (CK 2.50 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-996/2013). Iš 2015 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių komiteto protokolo matyti, kad buvo nutarta patvirtinti J. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainą viešose varžytynėse pagal UAB „Lituka ir ko“ nustatytas žemės sklypų rinkos vertes: I-ųjų varžytynių metu – už vertintojų ataskaitose nurodytą rinkos vertę: 15,30 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 57 000 Eur; 12,09 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 48 000 Eur; 172/600 dalies 6 a. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur; II-jų varžytynių metu – už 80 proc. vertintojų nurodytos rinkos vertės; neįvykus varžytynėms, 1 mėn. neparduotą turtą pardavinėti už 60 proc. rinkos vertės, nurodytos viešajame registre įvertinime laisvu pardavimu, vėliau neparduotą turtą parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą. Apie laisvą pardavimą buvo nutarta skelbti internete ir laikraštyje „Kauno diena“. Taigi nutarimas dėl parduodamo turto rinkos kainos buvo pagrįstas UAB „Lituka ir ko“ nustatyta turto verte, numatyta jo pardavimo tvarka viešose varžytynėse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokių turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pažeidimų (ĮBĮ 23 str. 5 p., 25 str. 3 d., 33 str. 6 d.).
Dėl kitų priimtų komiteto nutarimų (metinės pelno mokesčio deklaracijos tvirtinimas, įmonės likvidacijos procedūrų pratęsimas) neteisėtumo argumentų pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėja nepateikė, nors pareiškėja ir prašė panaikinti visus 2015 m. balandžio 29 d. vykusius kreditorių komiteto nutarimus. Tokių argumentų nepateikia ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į apeliacijos ribas, į tai, kad buvo laikytasi komiteto sušaukimo tvarkos ir priėmimo procedūros, į šių nutarimų turinį, pripažįsta pagrįstus pirmosios instancijos teisme argumentus, jog nėra pagrindo panaikinti komiteto nutarimus, kuriais patvirtinta pelno mokesčio deklaracija, pratęstos įmonės likvidacijos procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl 15-ojo kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiais argumentų, susijusių su jos informavimu apie kreditorių komiteto posėdį, nutarimų priėmimo procedūros pažeidimų. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja pateikia argumentus, nesusijusius su priimtais kreditorių komiteto nutarimais, pateikia faktus, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas paduoda skundą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų, jis skunde turi nurodyti išsamius argumentus ir pateikti šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina nutarimų neteisėtumą. Tuomet, kai pareiškėja tokių duomenų skunde nepateikia, o pirmosios instancijos teismas jo skundo netenkina, apeliacinės instancijos teisme dėstyti naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos skunde, nėra teisinio pagrindo, kadangi tai nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko ir dėl to jos nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-996/2013).
Apeliantė skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad teismas rėmėsi neva suklastotais dokumentais, tačiau iš atskirojo skundo turinio negalima suprasti, kokius konkrečius dokumentus ji turi omenyje ir kas patvirtina jų suklastojimą. Analogiškai, apeliantė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė jos pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nenurodo, kokie konkretūs jos pateikti įrodymai galėtų paneigti teismo padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde yra nurodomi įvairūs faktai, tam tikros faktinės aplinkybės ir daug kitos informacijos, kuri faktiškai yra nesusijusi su išnagrinėtu ginču, todėl atskirasis skundas šia apimtimi neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad bankroto procedūros tęsiasi pernelyg ilgai, o teisėja, nagrinėjanti bankroto bylą, bankroto bylą nagrinėja šališkai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl 2015 m. balandžio 29 d. vykusio kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, o ne dėl visų bankroto procedūrų teisėtumo. Be to, laikytinas pagrįstu atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog apeliantė, reikšdama skundus, nesusijusius su ginčo dalyku, sudaro prielaidas pernelyg ilgam bankroto procesui. Dėl apeliantės argumento, jog teisėja D. B. bylą nagrinėja tendencingai ir šališkai, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas apeliantei ne kartą išaiškino, jog abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2KT-61-943/2015 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-83-943/2015; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-129-943/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog teisėja D. B. galėjo būti šališka ar suinteresuota šios bylos baigtimi. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjos prašymai buvo atmesti remiantis suklastotais dokumentais ir todėl konstatuotinas teisėjos šališkumas, laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotais dokumentais. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Kadangi byloje nėra duomenų, jog egzistuoja aplinkybės, kurios leistų pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.), tai pareiškėjos atskirojo skundo argumentas dėl teisėjos šališkumo atmestinas.
Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo apeliacine tvarka klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.