- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2KT-61-943/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos J. D. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-844-230/2015, pradėta pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje 2-640-285/2014.
2015 m. gegužės 25 d. pareiškimu J. D. pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui ir bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: N. Indreikienės, V. Lozoraitytės ir L. Jachimavičiaus, netenkino pareiškėjos prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir taip apribojo jos teisę pasisakyti byloje sprendžiamu klausimu. Be to, bylą nagrinėti paskirti teisėjai dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kurios šalimi buvo pareiškėja ir priėmė jai nepalankius procesinius sprendimus. Pareiškėja taip pat teigia, kad bylą nagrinėjantys teisėjai remiasi suklastotais dokumentais, priima neteisėtus procesinius sprendimus, kas sudaro pagrindą juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Kauno apygardos teismo teisėjais taip pat nepasitikima, kadangi nagrinėjant pareiškėjos prašymus (dėl bylų sujungimo, atleidimo nuo žyminio mokesčio) jie netenkinami, kas leidžia teigti, kad sprendimai priimami įtakojant kitų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Nušalinus nuo civilinės bylos Nr. 2A-844/230/2015 Kauno apygardos teismo teisėjus, bylą prašoma perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimo pareiškimas grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. nušalinimo pareiškimu teigiama, jog Kauno apygardos teismas neišsprendė, ar pareiškėjos manymu, išsprendė netinkamai, jos prašymus. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.
Pasisakant dėl teisėjų kolegijos, paskirtos nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-844-230/2015, sprendimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, papildomai pažymėtina, kad pagal bendrą CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir tik esant CPK 322 straipsnyje nurodytoms išimtims, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija gali nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėja taip pat mano, kad bylą pagal jos apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 1 d. tesimo sprendimo nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija negali nagrinėti šios bylos, kadangi dalis teisėjų yra nagrinėję susijusias bylas. Nustatyta, kad teisėja V.Lozoraitytė dirbdama Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2135-221/2011 pagal ieškovo Bankrutuojančios IĮ J. D. turgus „Marmantas“, atstovaujamos administratoriaus UAB „Baklis“, ieškinį dėl iškeldinimo ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo, pareikštą atsakovams J. D., M. D., M. D.. 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Tuo tarpu teisėjas L. Jachimavičius dalyvavo nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad CPK 71 straipsnis draudžia teisėjui pakartotinai dalyvauti bylos nagrinėjime, be to, teismuose skiriant bylą nagrinėti konkrečiam teisėjui siekiama užtikrinti, kad teisėjas, išdėstęs savo poziciją byloje keliamu klausimu, nevertintų to paties ginčo pakartotinai. Šiuo atveju byloje, kurioje pareikšti nušalimai, vertinami klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos iš UAB „Žemėtvarkos darbai“ priteisimo. Ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiami netinkamai UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktais darbais, o prašant priteisti neturtinę žalą teigiama, kad J. D. patyrė emocinį sukrėtimą, prarado pasitikėjimą savivaldos, apskričių institucijomis, licencijuotų bendrovių vykdoma veikla, kas lemia jos neturtinės žalos atsiradimą. Taigi, kaip rodo aptartos aplinkybės, nagrinėjama byla ir bylos, kurių nagrinėjime dalyvavo teisėjai V. Lozoraitytė ir L. Jachimavičius, nesusijusios, aplinkybės, jog teisėjai, kuriems pavesta vertinti skundo pagrįstumą, spręsdami kitus su pareiškėja susijusius ginčus priėmė jai nepalankius procesinius sprendimą, nesudaro nušalinimo pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikė, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-844-230/2015 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos J. D. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-844-230/2015 nagrinėjimo.