- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-193/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, kuria bankrutuojanti individuali įmonė J. D. turgus „Marmantas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto civilinėje byloje Nr. B2-545-254/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi IĮ J. D. turgus „Marmantas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Baklis“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2010-02-04. Teismo 2010 m. gegužės 6 d., 2011 m. kovo 2 d. nutartimis patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
Atsakovo BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ kreditoriai 2010-05-28-2010-06-03 susirinkime nutarė nepasirašyti taikos sutarties ir pripažino, kad nėra galimybės atstatyti įmonės mokumą. Šiame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusia teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2011). Kreditorių komitetas 2010-10-29 nutarė kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovė J. D. dėl šio nutarimo teismui padavė skundą, kuris įsiteisėjusia teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494/2011), laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės J. D. bankroto byloje keliamas abejones, susijusias su bankrutuojančios įmonės turto kiekio ir vertės nustatymu, nesprendė klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi iš esmės išnagrinėjo ginčą pagal J. D. skundą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių ir teisinės registracijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi pripažino IĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintus kreditorių reikalavimus, pavedė administratoriui atlikti ĮBĮ 31 straipsnyje, 32 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir organizuoti turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą šiuo klausimu, taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta, nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai įsipareigojimai, yra įsiteisėjusi, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti įmonę bankrutavusia ir taikyti likvidavimo procedūrą. Teismas nurodė, kad šioje byloje netikslinami tie patvirtinti kreditorių reikalavimai, dėl kurių yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, ir tie, kurių pagrįstumas yra patvirtintas bankroto byloje esančiais įrodymais. Kartu patikslino teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintus tuos kreditorių reikalavimus, kuriuos tvirtinant buvo įskaičiuotos palūkanos, delspinigiai, žyminis mokestis, ir tokiu būdu sumažino A. K., D. K., O. M., J. V. L., F. A., M. A. N., Z. D., negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos „Baltija“, UAB „Kauno keliai“ ir kt. reikalavimus, pateikė išsamius motyvus dėl UAB „Kauno keliai“ kreditoriaus statuso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas buvo šališkas bei neobjektyvus, nes kreditorių reikalavimus patikslino rašytinio proceso tvarka, netenkino prašymų išreikalauti papildomus įrodymus, prijungti prie bankroto bylos kitas teismuose nagrinėjamas bylas, atsižvelgė tik į ieškovų interesus ir ignoravo jos, kaip įmonės savininkės, teisėtus lūkesčius. Dėl to buvo paneigta bankroto proceso paskirtis bei tikslai, pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis, Teismų įstatymo 2, 3, 5 straipsniai. Teismo šališkumą taip pat patvirtina 2011-04-11, 2011-06-17, 2011-07-21 nutartys, kuriuose nurodyta, kad 2011-04-28, 2011-07-14, 2011-08-31, 2011-10-26 bus nagrinėjamas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Teismas sąmoningai ignoravo byloje esančius faktus apie jai nuosavybės teise priklausančius privačios namų valdos sklypus su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir be pagrindo atsisakė patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą.
2. Teismas nesiaiškino ir netinkamai nustatė įmonės turto kiekį ir jo vertę, todėl bankroto byla iškelta be pagrindo.
3. Teismas neįvertino to, kad bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ direktorius G. G. nėra pateikęs įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, todėl neteisėtai buvo paskirtas bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 str.), o visi šio neįgalioto asmens priimti nutarimai kelia abejonių jų teisėtumu.
4. Teismas be pagrindo pavirtino: UAB „Kauno keliai“ finansinį reikalavimą, nes jis nėra įmonės kreditorius ir neperėmė likviduotos SĮ „Kauno keliai“ bei reorganizuotos AB „Kauno keliai“ teisių ir pareigų; H. B., G. A., K. R., Kauno apskrities VMI reikalavimus, dėl kurių ji yra parengusi ieškinius teismui dėl nepagrįsto šių asmenų praturtėjimo. Apeliantė mano, kad ji iš viso nėra skolinga kreditoriams G. A., V. B., K. R., J, Runkevičienei, Kauno apskrities VMI, negyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Baltija“, Z. D., O. M., G. J., D. L., V. V., D. K., A. Š., J. G., B. Č., A. P., V. Š., R. G., A. Š., V. M., V. Z., D. S., J. Š., J. V. L., D. J..
Atsiliepimas
Atsakovo BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ administratorius atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atskirajame skunde pateikti argumentai yra nenuoseklūs ir nepagrįsti, pakartojami tie patys reikalavimai, kurie buvo nurodyti ankstesniuose skunduose ir jau yra teismų išnagrinėti. Teigia, kad atsakovė piktnaudžiauja proceso teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria atsakovas BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip yra žinoma, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 ir kt.). Šis tikslas yra siejamas su viešuoju interesu, apimančiu tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių, tiek visos visuomenės interesus. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus šiai procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.
Teisėjų kolegija pagal bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad yra visos aukščiau nurodytos įstatymo sąlygos pripažinti BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto: kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti teismo 2010 m. gegužės 6 d., 2011 m. kovo 2 d. nutartimis, kurios yra įsiteisėjusios daugiau nei prieš tris mėnesius; kreditoriai nesikreipė į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo; nėra pratęstas įstatyme numatytas terminas. Beje, kaip matyti iš skundo, apeliantė šių aplinkybių neginčija.
Vertindama atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma, atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad teismas neteisėtai šį klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Kaip žinoma, specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 1 str. 1 d.). Tuo tarpu ĮBĮ imperatyviai nenumato, kad klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama privalo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti kokio proceso tvarka šį klausimą nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nurodytą proceso teisės normos pažeidimą.
Antra, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas, susijęs tiek su teisėjos D. Burdulienės, tiek su viso Kauno apygardos teismo galimu suinteresuotumu šia byla, grindžiamas tais pačiais skunde nurodytais motyvais, ne kartą buvo sprendžiamas tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos apeliaciniame teismuose. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas, 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atmesdamas J. D. prašymą, konstatavo, kad ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su teismo procesiniais sprendimais ir juos skundžia apeliacine tvarka nesudaro pagrindo abejoti nei teisėjos, nei viso teismo šališkumu. Konstatuota, kad tokios J. D. abejonės grindžiamos tik prielaidomis ir subjektyviais pareiškėjos samprotavimais (civilinė byla Nr. 2KT-75/2011). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas 2011 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė atsakovės pareiškimą dėl teisėjos D. Burdulienės nušalinimo nuo šios bankroto bylos nagrinėjimo bei už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise apeliantei paskyrė baudą. Tuo tarpu atskirajame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios pagrįstų apeliantės teiginius dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo šališkumo (CPK 7, 17, 65-66, 185 str.).
Trečia, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti atskirojo skundo argumentus, susijusius su įmonės turto kiekio ir jo vertės nustatymu iškeliant bankroto bylą bei tikrinti bankroto bylos iškėlimo pagrindus, o taip pat bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ paskyrimo teisėtumą, nes šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos ir dėl jų šioje byloje yra priimti įsiteisėję teismų 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2010 m. vasario 4 d. sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-278/2010). Tuo tarpu, kaip žinoma, tokie teismo sprendimai turi res judicata galią ir yra privalomi visoms institucijoms bei asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovė be pagrindo tvirtina, jog teismas skubotai iškėlė jos įmonei bankroto bylą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos šis klausimas teisme pradėtas nagrinėti 2000 m., o baigtas tik 2009 m. Tuo pačiu pagrindu iš naujo taip pat netirtinos atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su neva apeliantei, o ne valstybei, nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei juose pastatytais pastatais, nes, kaip teisingai nurodė teismas, dėl to yra priimti įsiteisėję administracinių teismų sprendimai (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-153-480/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. AS143 – 130/2011).
Ketvirta, apeliantė teigia, jog teismo patvirtinti patikslinti kreditorių reikalavimai yra nepagrįsti, nes šiems asmenims ji iš viso nėra skolinga. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos argumentus, nes, kaip jau minėta aukščiau, kreditorių G. A., V. B., K. R., J. R., Kauno apskrities VMI, negyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Baltija“, Z. D., O. M., G. J., D. L., V. V., D. K., A. Š., J. G., B. Č., A. P., V. Š., R. G., A. Š., V. M., V. Z., D. S., J. Š., J. V. L., D. J. finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi. Tai reiškia, jog šių asmenų kaip kreditorių statusas bei jų teisė į patvirtintus finansinius reikalavimus negali būti paneigti apeliantės teiginiais (CPK 18 str.). Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-354/2011, nurodė, kad J. D. iš naujo keldama minėtų kreditorių finansinių reikalavimų pagristumo klausimus, dėl kurių buvo pasisakyta galiojančiuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja proceso teisėmis (CPK 42, 95 str. ĮBĮ 21 str.). Paminėtina, kad įmonės kreditoriai nėra padavę atskirųjų skundų dėl šios teismo nutarties dalies.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino aktualias teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesuteikia objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.