Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos J. D. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-148-254/2015 nagrinėjančios teisėjos D. B. ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-148-254/2015, dėl bankroto bylos atsakovui - individualiai įmonei J. D. turgus „Marmantas“ iškėlimo.

2015 m. liepos 1 d. pareiškimu J. D. pareiškė nušalinimą civilinę bylą Nr. B2-148-254/2015 nagrinėjančiai teisėjai D. B. ir visam Kauno apygardos teismui. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjanti teisėja priima išimtinai ieškovams palankius procesinius sprendimus, netenkina pareiškėjos prašymų, neskiria pakartotinės ekspertizės, nevertina jos pateiktų dokumentų, bylą nagrinėjant remiasi suklastotais dokumentais, šios aplinkybės sudaro pagrindą ją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimu taip pat abejojama Kauno apygardos teismo teisėjų G. B., V. G., V. L., D. G. priimamų sprendimų skaidrumu ir pagrįstumu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, įvertinęs, jog pareiškėjos nušalinimo pareiškimu abejojama ne tik civilinę bylą Nr. B2-148-254/2015 nagrinėjančios teisėjos, bet ir kitų Kauno apygardos teismo teisėjų, bei Civilinių bylų skyriaus pirmininko nešališkumu, vertinant pareiškėjos prašymus, 2015 m. liepos 9 d. nutartimi perdavė J. D. pareikšto nušalinimo klausimą vertinti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Šiuo atveju pareiškėjos J. D. pareikštas nušalinimas grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjos netenkina civilinę bylą Nr. B2-148-254/2015 nagrinėjančios teisėjos D. B. ir kitų Kauno apygardos teismo teisėjų, priimami procesiniai sprendimai. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiai teisėjai, o kartu ir visam Kauno apygardos teismui, nušalinimą. Subjektai, nagrinėjantys pareikšto nušalinimo pagrįstumą, neturi teisės vertinti byloje priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Kitų pagrindų ir aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas nušalinimas, nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-148-254/2015 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos J. D. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-148-254/2015 nagrinėjimo.