Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos J. D. skundą dėl atsakovės BIĮ J. D. turgus “Marmantas“ 2014-09-03 įvykusio 14-ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su bankroto bylos iškėlimu pagal, jos manymu, neturinčio reikalavimo teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą; turto ekspertizės išvadas laiko suklastotomis; nesutinka su kreditorinių reikalavimų patvirtinimu; įmonės bankroto administratorių laiko paskirtą neteisėtai; įpareigojimą pareiškėjai perduoti jam įmonės turtą ir dokumentus nepagrįstą; nesutinka su teismo sprendimu dėl jos iškeldinimo iš įmonei priklausančių patalpų; nurodė Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-404-748/2013, kurioje ji negavo šalies procesinių dokumentų ir negalėjo pateikti įrodymų, nes juos išreikalauti bankroto bylą nagrinėjantis teismas atsisakė. Taip pat nurodė, kad ketina keisti ieškinio reikalavimus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje (Nr. 2-640-285/2014, LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja atsakovės iškeltoje byloje įstojo su savarankišku reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1201,22 turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2009-11-13 nutartimi IĮ J. D. turgus “Marmantas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ši nutartis įsiteisėjo 2010-02-04. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2010-05-28 – 2010-06-03, kuriame buvo išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių (XIV t., b.l. 72-119).

2014-09-03 įvyko IĮ J. D. turgus “Marmantas“ 14-asis kreditorių komiteto posėdis. Pagal duomenis iš šio posėdžio protokolo ir jo priedus, posėdyje dalyvavo – balsavo raštu, visi penki kreditorių komiteto nariai, todėl kreditorių komiteto nutarimai laikomi priimtais (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai buvo pranešta apie 2014-09-03 šaukiamą kreditorių komiteto susirinkimą (b.l. 20), tačiau pranešime, kaip teisingai pažymėjo pareiškėja ir su tuo sutiko atsakovės administratorius, nebuvo nurodyta, kuriuo laiku prasidės posėdis. Teismas sprendžia, kad ši klaida rodo susirinkimą šaukusio asmens neatidumą, tačiau ji neįtakojo nutarimų priėmimo, kuomet susirinkime teisę balsuoti turi tik kreditoriai (ĮBĮ 22 str. 6 d.). Pareiškėja savo argumentus dėl priimtų nutarimų teisėtumo nurodė pateiktame skunde, todėl vien aplinkybė, kad įvykusi klaida galėjo lemti jos nedalyvavimą susirinkime, neduoda pagrindo išvadai, kad priimti nutarimai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

14-ajame kreditorių komiteto posėdyje buvo priimti nutarimai keturiais darbotvarkės klausimais: administratoriaus ataskaitos tvirtinimo; dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį bendraatsakovės turtą; dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo; dėl įmonės likvidavimo procedūros pratęsimo.

Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su 14-ajame kreditorių komiteto posėdyje priimtais nutarimais, iš esmės yra tik dėl administratoriaus ataskaitoje nurodytų duomenų. Administratoriaus ataskaita buvo patvirtinta vienbalsiai (5 balsai). Pareiškėja išskiria iš šios ataskaitos aplinkybes dėl 2014-03-28 Be varžytynių parduoto turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas atsakovei priklausantis turtas už 150 000 Lt. Šis sandoris įvyko ataskaitiniu laikotarpiu, todėl pagrįstai nurodytas ataskaitoje. Atsakovės turto pardavimo tvarką nustatė 2013-06-03 įvykusio kreditorių komiteto posėdžio nutarimas. Buvo nutarta BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ priklausančiam turtui-prekybiniams paviljonams skelbti antrąsias varžytines už pradinę 800 Lt/kv. m. kainą, paviljonus parduodant kartu komplekse. Apie varžytines skelbti LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Nepardavus turto varžytinėse-kreiptis į nekilnojamojo turto agentus ir jiems pavesti surasti pirkėją visam turtui kartu ar atskirais paviljonais. Pagal gautus pasiūlymus iš nekilnojamojo turto agentų, parduoti turtą pirkėjui, pasiūliusiam aukščiausią kainą. Administratorius ataskaitoje nurodė, kad turtas buvo parduotas aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Dėl 2014-07-10 nutarties, priimtos bankroto byloje Nr. B2-117-254/2014 dėl turto arešto panaikinimo pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuris apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2015/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl 2014-03-28 Be varžytynių parduoto turto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl plačiau pareiškėjos argumentai neanalizuojami.

Administratorius pateikė teismui paslaugų sutartis, kuriomis grindžiami administratoriaus ataskaitoje nurodyti duomenys apie pajamas ir išlaidas. Pareiškėja iki susirinkimo pradžios taip pat galėjo prašyti administratoriaus jas pateikti. Teismas pažymi, kad šios sutartys sudarytos ir išlaidos patirtos gerokai iki ataskaitinio laikotarpio. Pareiškėja manymu, sutartys įmonei nuostolingos ar žalingos, tačiau tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad administratoriaus ataskaita neteisinga.

Pareiškėja skunde nurodė, kad administratorius ataskaitoje nepaminėjo ir nuslėpė nuo kreditorių, kad pateikė atsisakymą nuo ieškinio Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-640-748/2014, nors, pareiškėjos nuomone, tokios teisės neturėjo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši civilinė byla pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėja, būdama įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, atsakovei pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 1201,22 turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo nėra baigta ir apie tai administratorius nurodė ataskaitoje (b.l. 83). Nesutiktina su pareiškėja, kad administratorius neturi teisės atsisakyti nuo ieškinio, kuomet bylose jis atstovauja įmonę nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 15 str. 3 d.). Bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, jeigu ĮBĮ nenustatyta kitaip (CPK 1 str. 1 d.), todėl administratorius, atstovaudamas įmonę naudojasi visomis šalių teisėmis ir pareigomis (CPK 42 str.), t.t. turi teisę atsisakyti ieškinio.

Pareiškėjai kelia abejonių ataskaitoje nurodytas administravimo išlaidų paskirstymas. Įmonės bankroto procedūrų vykdymas visais atvejais susijęs su tam tikromis išlaidomis, būtinomis įstatymo reglamentuotam bankroto procesui užtikrinti. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2011). 14-ajame kreditorių komiteto posėdyje nebuvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų, o ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl nagrinėdamas administratoriaus ataskaitos patvirtinimo klausimą teismas negali spręsti dėl administravimo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėja skunde nenurodė savo argumentų dėl kreditorių komiteto nutarimų dėl išieškojimo nukreipimo į jos asmeninį turtą bei dėl jos turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo (nutarimai 2 ir 3 darbotvarkės klausimais). Administratorius ataskaitoje nurodė, kad visas BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ priklausantis turtas parduotas. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Pareiškėja, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą privalėjo pateikti administratoriui viso jos turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Taigi, pareiškėjos argumentai, kad ji to padaryti neprivalėjo yra nepagrįsti. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Tokių aplinkybių byloje nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, vykdant įmonės bankroto procedūras, parduodamas specialiojo akto – Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka – iš varžytinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo kreditorių komiteto nutarimus 2 ir 3 darbotvarkės klausimais pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

14-ajame kreditorių komiteto posėdyje ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pratęsti BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ likvidavimo procedūros terminą 24 mėnesiams. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas pratęsti terminą įmonės likvidavimo procedūroms gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas tokį nutarimą priimti turėjo pagrindo, kuomet 2014-03-10 nutartimi 24 mėnesių terminas atsakovės likvidavimo procedūroms buvo pratęstas iki 2014-09-10. Iš 14-ajame kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų ir administratoriaus ataskaitos matyti, kad bankroto procedūros nėra baigtos, nes nepradėtas išieškojimas iš jos asmeninio turto. Be to nėra baigta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-640-285/2014 pagal BIĮ J. D. turgus „Marmantas“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl įsiteisėjus šiai nutarčiai bus sprendžiamas klausimas ir dėl termino įmonės likvidavimo procedūroms pabaigti. Atsižvelgiant į tai, nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 str. – 291 str., teisėja

nutaria:

pareiškėjos J. D. skundą dėl BIĮ J. D. turgus “Marmantas“ 2014-09-03 įvykusio 14-ojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimų panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.