Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-510-781/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2-510-781/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01376-2009-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS, Lietuvoje

Civilinė byla Nr. e2-510-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“ (toliau – UAB, BUAB) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Avere“ (toliau – bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 11 d.

Šalies argumentai

2. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS skyrių (toliau – bankas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-810-585/2019, kuria buvo priimtas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymas nuo 144 520,39 Eur reikalavimo, pareikšto BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, ir priimti naują nutartį – patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Bankas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis) pagrindžia, jog UAB „Būsto industrijos grupė“ perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Faulana“ reikalavimo teisę po 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) skolos dalį kiekvienai. UAB „Egvilta“ didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įrašas sąskaitoje 4015 „kitos finansinės skolos UAB KDS“ patvirtina BUAB „Egvilta“ 499 000 Lt skolą UAB „Kauno dujotiekio statyba“. BUAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ panaikinama 2009 m. rugsėjo 11 d. įrašu „užskaita KDS“. Bankas pažymėjo, kad užskaita atlikta 2009 m. rugsėjo 11 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti BUAB „Egvilta“ bankroto bylą. BUAB „Egvilta“ be teisinio pagrindo perkėlė savo piniginę prievolę UAB „Faulana“ ir tokiu būdu vienašališkai pasinaikino prievolę UAB „Kauno dujotiekio statyba“, t. y. panaikino UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į 499 000,00 Lt sumą ir tuo pačiu, be jokio teisinio pagrindo, suteikė UAB „Faulana“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ 499 000,00 Lt skolą. UAB „Egvilta“ 2009 m. rugsėjo 11 d. atlikta ūkinė operacija yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl negali sukurti teisinių padarinių.

4. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ manymu, BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė nuo 144 520,39 Eur (499 000,00 Lt) reikalavimo, pareikšto BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kadangi BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ neturėjo galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės į BUAB ,,Egvilta“.

5. Atsakovė BUAB „Egvilta“ prašė banko prašymą išnagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. BUAB „Egvilta“ nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ į kreditorių sąrašą su 144 520,39 Eur finansiniu reikalavimu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo įtraukta pagrįstai. BUAB „Egvilta“ pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog iki BUAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimo 2009 m. rugsėjo 11 d. BUAB „Egvilta“ būtų įvykdžiusi savo prievolę BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ arba, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ būtų perleidusi savo reikalavimą kitam asmeniui. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė neturi duomenų, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos BUAB „Egvilta“ prievolė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ būtų pasibaigusi. Atkreipė dėmesį, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorei nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuriuo yra grindžiama aptariama ūkinė operacija (skolos likvidavimas).

Žemesnės instancijos teismas

6. Tretieji asmenys M. R. ir A. R. nurodė, kad UAB „Egvilta“ prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl 144 520,39 Eur sumokėjimo pasibaigė iki nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kada nors ginčo ar ne ginčo (ne teismo) tvarka reikalavo UAB „Egvilta“ sumokėti 499 000,00 Lt. Teismui pateiktame UAB „Egvilta“ didžiosios knygos išraše (laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) BUAB „Egvilta“ įsiskolinimą UAB „Kauno dujotiekio statyba“ sudaro 0,00 Lt. Esminis UAB „Egvilta“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ tarpusavio atsiskaitymų pokytis įvyko dėl iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ gauto 2 500 000,00 Lt mokėjimo, kurį 2007 m. kovo 7 d. atliko UAB „Faulana“. Būtent šiuo UAB „Faulana“ atliktu mokėjimu už UAB „Egvilta“ buvo padengta UAB „Egvilta“ 2 500 000,00 Lt skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“, į kurią įėjo (buvo įskaičiuotas) ir 499 000,00 Lt UAB „Egvilta“ įsiskolinimas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Paaiškino, kad 2009 m. gegužės 31 d. ne UAB „Egvilta“, o UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo skolinga UAB „Egvilta“ 54 684,56 Lt skolą, kurią iš UAB „Kauno dujotiekio statyba“ BUAB „Egvilta“ naudai priteisė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-240-275/2014.

7. Trečiasis asmuo E. V. pateikė prašymą tenkinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą nuo 144 520,39 Eur reikalavimo, o pripažinus, kad atsisakymas negali būti tenkinamas – atmesti finansinį reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens E. V. vertinimu, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius prašymą atsisakyti finansinio reikalavimo pareiškė įvertinęs reikalavimo nepagrįstumą. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas pateiktas 9 metus praleidus terminą tokiam reikalavimui pareikšti. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ iš esmės nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl nurodytas terminas buvo praleistas. Be to, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ yra praleidusi ieškinio senaties terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Šis reikalavimas yra kildinamas iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Pradinė kreditorė UAB „Būsto industrijos grupė“ 2005 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skolininkei BUAB „Egvilta“ reikalavimą grąžinti sumokėtus 988 000 Lt ir skolininkė šį reikalavimą priėmė. UAB „Egvilta“ šią prievolę privalėjo įvykdyti per 7 dienas, t. y. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d. Per šį terminą neįvykdžius prievolės (jos neįvykdymas konstatuotas reikalavimo perleidimo sutartyje), UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įgijo teisę savo pažeistas teises ginti teismo tvarka, pareiškiant ieškinį. Taigi ieškinio senaties terminas finansiniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2015 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nei prieš bankroto bylos iškėlimą BUAB „Egvilta“, nei po bankroto bylos iškėlimo ilgą laiką nesikreipė dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl nesant tiesioginių įrodymų apie prievolės pasibaigimą, labiau tikėtina, kad UAB „Egvilta“ prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė iki nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Trečiasis asmuo E. V. pažymėjo, kad neegzistuojantis UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimas negalėjo būti įkeitimo bankui objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Egvilta“ didžiosios knygos duomenys už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog 2009 m. rugsėjo 11 d. (nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) UAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo panaikinta atlikus užskaitą. Teismas padarė tikėtiną išvadą, kad UAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo perkelta UAB „Faulana“ ir tokiu būdu panaikinta skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog nėra išlikę pirminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atliktas įrašas BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje apie skolos pasibaigimą UAB „Kauno dujotiekio statyba“, nereiškia įrašo nepagrįstumo. Taip pat aplinkybė, kad įrašas apie įskaitymą BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje buvo atliktas 2009 m. rugsėjo 11 d., teismo manymu, taip pat nereiškia, kad pagrindas tokiam įrašui atlikti neatsirado ankščiau. Įrašo atlikimo pagrindas – 2009 m. dokumentas, kuris nėra išlikęs, jo tiksli sudarymo data BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje nėra nurodyta. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus.

11. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė teisme neginčijo atlikto užskaitymo, taip pat neprašė BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje atlikto įrašo pripažinti negaliojančiu.

12. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje taip pat nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Egvilta“ įsiteisėjimo dienos iki 2019 m. nereiškė reikalavimo dėl įtraukimo į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašus su 499 000,00 Lt finansiniu reikalavimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012 UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ buvo įtraukta į BUAB ,,Egvilta“ kreditorių sąrašą su 108 200,00 Lt dydžio reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ su 108 200,00 Lt finansiniu reikalavimu buvo išbraukta iš UAB „Egvilta“ kreditorių sąrašo, savo finansinį reikalavimą perleidusi E. V..

13. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1554-833/2013 priteisė BUAB „Egvilta“ iš AB „Kauno dujotiekio statyba“ 25 673,75 Lt skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-240-275/2014 nurodytą sprendimą pakeitė ir priteistą skolos sumą padidino iki 54 684,56 Lt. Nurodytos aplinkybės, teismo manymu, patvirtina juridinių asmenų priešpriešinių reikalavimų egzistavimą.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius pats pripažino, jog buhalterinės apskaitos dokumentuose duomenų apie BUAB „Egvilta“ skolos likutį BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nebuvo, BUAB „Egvilta“ į BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ debitorių sąrašus neįrašyta. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ veiklos auditą atlikęs ekspertas nustatė, kad 2014 – 2017 m. BUAB ,,Egvilta“ neturėjo 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) dydžio įsiskolinimo UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“.

15. Ištirtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, leido daryti labiau pagrįstą išvadą, kad tiek BUAB „Egvilta“, tiek BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ savo veiksmais (neginčijant įrašo apie užskaitymą, neprašant įtraukti į kreditorių sąrašą) pripažino, jog BUAB „Egvilta“ 499 000,00 Lt skola BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė užskaitymu iki BUAB „Egvilta“ iškeliant bankroto bylą, ką pagrindžia UAB „Egvilta“ didžiosios knygos įrašas apie įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė nesant pagrindo BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukti į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su 499 000,00 Lt finansiniu reikalavimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Byloje nėra pateikti finansinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys įrašo apie įskaitymą atlikimą, t.y. finansinės apskaitos dokumentais nėra pagrįsta finansinė operacija – įskaitymas. Tai reiškia, kad finansinė ūkinė operacija – įskaitymas – pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta atlikta tinkamai. Šiuo atveju byloje nei skolininkė BUAB „Egvilta“, nei kreditorė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių finansinę operaciją – įskaitymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesant leistinų įrodymų, pagrindžiančių finansinę operaciją – įskaitymą – negalėjo konstatuoti, kad ji buvo įvykdyta.

16.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs įskaitymo faktą, nesant jį pagrindžiančių dokumentų, turėjo nustatyti, kokių konkrečių dviejų priešpriešinių prievolių egzistavimas, atlikus įskaitymą, pasibaigė.

16.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad įskaitymas atliktas anksčiau nei iškelta BUAB „Egvilta“ bankroto byla ir nei, kad nurodyta BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje (2009 m. rugsėjo 11 d.), turėjo nustatyti, kada atlikta ši finansinė operacija ir kokie byloje esantys tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai pagrindžia šios finansinės operacijos atlikimą dar prieš bankroto bylos iškėlimą.

16.4. Rašytinio įrodymo – BUAB „Egvilta“ didžiosios knygos duomenys nėra nuginčyti ar paneigti kitais įrodymais, dėl ko esant šioje knygoje įrašui, kad „2009-09-11 užskaita KDS 499.000 Lt“, teismas, nesant kitų įrodymų, negalėjo daryti išvados, kad užskaitos atlikimo pagrindas yra ankstesnės datos dokumentas, nei nurodyta didžiojoje knygoje – 2009 m. rugsėjo 11 d. Didžiosios knygos duomenys „2009-09-11 užskaita KDS 499.000 Lt“ nėra paneigti jokiais kitais leistinais įrodymais. Vadinasi, užskaita atlikta 2009 m. rugsėjo 11 d.

16.5. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas į BUAB „Egvilta“ grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, BUAB „Egvilta“ didžiosios knygos išrašu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., UAB „Kauno dujotiekio statyba“ banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad iš UAB „Egvilta“ nebuvo gauta jokių mokėjimų, t.y. įsiskolinimas nebuvo padengtas.

16.6. Kaip nurodo BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius 2019 m. balandžio 30 d. paaiškinimuose, BUAB „Egvilta“ pirmą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną be jokio teisinio pagrindo perkėlė savo piniginę prievolę UAB „Faulana“ ir tokiu būdu vienašališkai pasinaikino prievolę prieš UAB „Kauno dujotiekio statyba“, t.y. panaikino UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į 144 520,39 Eur (499 000,00 Lt) sumą ir tuo pačiu suteikė UAB „Faulana“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ 144 520,39 Eur (499 000,00 Lt) skolą. Su tokia BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriaus pozicija visiškai sutiko ir BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė.

16.7. BUAB „Egvilta“ didžioji knyga patvirtina, kad įskaitymas atliktas 2009 m. rugsėjo 11 d., t.y. pirmą nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Egvilta“ įsiteisėjimo dieną, kas pažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus.

16.8. Byloje pateiktas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ veiklos auditą atlikusios UAB „Veiklos auditas“ elektroninis laiškas pagrindžia tai, kad auditorius nevertino 2009 m. rugsėjo 11 d. užskaitymo teisėtumo. Auditoriui nebuvo žinoma ir jis nevertino įskaitymo atlikimo datos, kokios tarpusavio prievolės buvo užskaitytos.

16.9. Jeigu asmuo tam tikrą laiką neįgyvendina savo teisių, tai nereiškia, kad šios teisės pasibaigė. Tiek BUAB „Egvilta“, tiek ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė patvirtinti 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) finansinį reikalavimą. Tik bylos nagrinėjimo metu dėl nenurodytų priežasčių ir nepateikus jokių įrodymų, po trečiojo asmens E. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties patvirtinti finansinį reikalavimą, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pozicija pasikeitė – buvo atsisakyta reiškiamo finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

16.10. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalys turėjo priešpriešinius reikalavimus, yra visiškai nesusijusi su santykiais, iš kurių kyla 144 520,39 Eur reikalavimas.

Atsiliepimas

17. Tretieji asmenys E. V., M. R. ir A. R. (toliau – tretieji asmenys) atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys nurodė, kad:

17.1. Bankas sutapatina įskaitymą (sandorį, kurio pagrindu baigiasi prievolė) su įrašo buhalterinės apskaitos registre atlikimu ir daro nepagrįstas išvadas, kad UAB „Egvilta“ prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl 144 520,39 Eur (499 000,00 Lt) sumokėjimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį bei 2004 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, sudarytą UAB „Egvilta“ ir UAB „Būsto industrijos grupė“, negalėjo baigtis įskaitymu 2009 m. rugsėjo 11 d. ar 2009 metais (nenustatant konkrečios datos).

17.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar iki Apskaitos registro ataskaitinio laikotarpio pradžios (2007 m. sausio 1 d.) buvo padaryta akivaizdi klaida į UAB „Egvilta“ apskaitos registrus neįtraukiant UAB „Egvilta“ 499 000,00 Lt skolos UAB „Faulana”, o padidinant UAB „Egvilta“ skolą UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt suma, todėl tai paneigia tą aplinkybę, jog 2009 m. rugsėjo 11 d. ar 2009 metais (nenurodant konkrečios datos) buvo atliktas neteisėtas reikalavimo įskaitymas. Nei 2009 m. rugsėjo 11 d., nei 2009 metais (nenurodant konkrečios datos) nebuvo jokio reikalavimo įskaitymo.

17.3. Teismui buvo pateikta 2007 m. kovo 5 d. tarp UAB „Faulana” ir UAB „Egvilta“ sudaryta Paskolos sutartis Nr. 07/03/05, pagal kurią UAB „Faulana“ įsipareigojo suteikti UAB „Egvilta“ 2 500 000,00 Lt paskolą, paskolos sumą pervedant ne UAB „Egvilta“, o UAB „Kauno dujotiekio statyba“. UAB „Faulana“ 2007 m. kovo 7 d. atlikus 2 500 000,00 Lt (724 050,05 Eur) mokėjimą UAB „Kauno dujotiekio statyba“, buvo įvykdytos visos UAB „Egvilta“ prievolės, apskaitytos Apskaitos registro sąskaitoje „4015-Kitos finansinės skolos UAB KDS“, įskaitant prievolę, dėl kurios įvykdymo / neįvykdymo šioje byloje ir vyksta ginčas.

17.4. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymo dėl 499 000,00 Lt reikalavimo patvirtinimo UAB „Egvilta“ bankroto byloje nereiškė.

17.5. BUAB „Kauno dujotiekio statyba” ginčo reikalavimą Vilniaus apygardos teismui ir BUAB „Egvilta“ administratorei pateikė 2019 m. kovo 27 d., t.y. nuo Vilniaus apygardos teismo nustatyto termino pareikšti finansinius reikalavimus pabaigos (2009 m. spalio 26 d.) praėjus daugiau kaip 9 metams, todėl UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir bankas privalėjo įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo būti pateiktas iki 2009 m. spalio 26 d.

17.6. Nežiūrint į tai, kad pagal 2004 m. rugpjūčio 2 d. tarp UAB „Egvilta” ir UAB „Būsto industrijos grupė” sudarytą sutartį nebuvo nustatytas terminas prievolei įvykdyti, 2005 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Būsto industrijos grupė” pareiškus UAB „Egvilta“ reikalavimą dėl 998 000,00 Lt sumokėjimo, UAB „Egvilta” šią prievolę privalėjo įvykdyti per 7 dienas, t.y. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d., todėl pasibaigus šiam terminui – UAB „Egvilta“ buvo laikoma pažeidusia prievolės įvykdymo terminą, o UAB „Būsto industrijos grupė“ – įgijusia teisę savo pažeistas teises ginti teisme. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ aiškiai turėjo suvokti ir suvokė, kad UAB „Egvilta“ neįvykdžius savo prievolės UAB „Kauno dujotiekio statyba“, yra pažeidžiamos jos teisės, todėl ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. Ieškinio senaties terminas finansiniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2015 m. rugpjūčio 13 d., o UAB „Kauno dujotiekio statyba” teisinio statuso pasikeitimas (UAB „Kauno dujotiekio statyba” tapo bankrutuojančia įmone) nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

18. BUAB „Egvilta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

19. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su juo nesutinkanti, prašo jį atmesti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad:

19.1. Vien tai, kad į bylą nepateiktas apskaitos dokumentas, kurio pagrindu didžiosios knygos sąskaitoje 4015 „kitos finansinės skolos UAB KDS“ 2009 m. rugsėjo 11 d. užfiksuotas įrašas 499 000,00 Lt „Užskaita KDS“ dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks dokumentas neegzistavo, ir toks įrašas neatitinka tikrovės. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šį įrašą.

19.2. Bankas nurodo naujas aplinkybes ir kelia naujus reikalavimus (pripažinti įskaitymą neteisėtu), kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme bei nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.

19.3. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ banko sąskaitos išrašai šioje byloje neturi įrodomosios vertės, kadangi UAB „Egvilta“ prievolė pasibaigė įskaitymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Tretieji asmenys kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: UAB „Faulana“ 2009 m. spalio 23 d. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorei pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties kopijas, kurios, trečiųjų asmenų nuomone, patvirtina jų dėstomas aplinkybes apie apskaitos registre padarytą klaidą neįtraukiant 499 000,00 Eur skolos likučio UAB „Faulana“; šis likutis buvo įtrauktas į UAB „Faulana“ finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

23. Pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, be to, teismas su šių dokumentų turiniu gali susipažinti pasinaudodamas Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties pridėjimo prie bylos klausimas nėra teisiškai reikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad trečiųjų asmenų pateiktas naujas įrodymas – UAB „Faulana“ 2009 m. spalio 23 d. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorei pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo kopija – gali būti aktualus aptariamu klausimu, taip pat į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktą naują įrodymą bei jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 52,39 Eur (499 000,00 Lt) dydžio finansinio reikalavimo

24. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymas dėl jos finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje klausimas pradėtas nagrinėti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normoms ĮBĮ, todėl ginčui taikomos šio įstatymo nuostatos.

25. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga nustatė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 52,39 Eur (499 000,00 Lt) finansinis reikalavimas kildinamas iš 2005 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Faulana“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2014 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarimais dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. sutartinio įkeitimo pakeitimo ir papildymo (sutartinio įkeitimo kodas 20220140073008), siekdama užtikrinti prievolių bankui pagal 2006 m. sausio 30 d. finansinių įsipareigojimų limito sutarties Nr. 1136-06FI tinkamą įvykdymą (įskaitant vėlesnius pakeitimus), yra įkeitusi turtinį kompleksą, kurį sudaro visos esamos ir būsimos reikalavimo teisės pagal sudarytus sandorius už ne mažiau nei 3 084 953 Eur. 2016 m. rugsėjo 12 d. susitarime pažymėta, kad siekiant išvengti abejonių, įkeitimas apima visas ir bet kokias reikalavimo teises, nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo, galiojimo termino, vertės ar bet kokių kitų savybių.

28. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. rugsėjo 11 d., UAB „Egvilta“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo įtraukta į BUAB „Egvilta“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 144 520,39 Eur reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo priimtas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymas nuo 144 520,39 Eur reikalavimo, pareikšto BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, ir klausimo nagrinėjimas nutrauktas. Bankas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje B2-810-585/2019; įtraukti banką trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Nr. B2-810-585/2019; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-810-585/2019; klausimą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo netvirtinimo nagrinėti iš naujo ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymą dėl finansinio reikalavimo atsisakymo atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. B2-810-585/2019. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylos dalį pagal prašymą dėl banko įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-810-585/2019 nutraukė, o likusią prašymo dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka patikrinęs minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2020 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį; bylą pagal banko prašymą atnaujinti procesą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai iš esmės (po proceso atnaujinimo), banką įtraukė į nurodytą BUAB „Egvilta“ bankroto bylos dalį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

29. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs banko prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį, kuria buvo priimtas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo atsisakymas, ir priimti naują nutartį – patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, skundžiama nutartimi netenkino BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Pagrindinis įrodymas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas šį procesinį sprendimą, buvo BUAB „Egvilta“ didžiosios knygos duomenys už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos 2009 m. rugsėjo 11 d. (nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) UAB „Egvilta“ užskaitė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ skolą, kas sąlygojo UAB „Egvilta“ prievolės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atžvilgiu pasibaigimą.

30. Bankas, prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, atskirajame skunde nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 11 d. padaryta užskaita (įskaitymas) pažeidžia imperatyvią teisės normą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą), be to, byloje nėra jokių finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių įrašo apie įskaitymą atlikimą.

31. Analizuodama šio argumento įtaką nagrinėjamam klausimui, teisėjų kolegija mano esant būtina detaliai ištirti BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje užfiksuotą informaciją. Kaip matyti iš šio dokumento, prie „4015 – kitos finansinės skolos UAB KDS“ nurodyta: „likutis pradžiai 2999000,00 (likutis kredite); 2007-03-05 07/03/05 paskolos sutartis 2500000,00 (likutis pradžiai) 499 000,00 (likutis kredite); 2009-09-11 2009 užskaita KDS, 499 000,00 (debetas), likutis – 0 (likutis kredite)“. Tokie įrašai reiškia, kad UAB „Egvilta“ 2007 m. sausio 1 d. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo skolinga 2 999 000,00 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas buvo padengtas 2 500 000 Lt gavus 2007 m. kovo 5 d. paskolos sutarties pagrindu ir 499 000 Lt – atlikus užskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis šiais duomenimis, negalima daryti besąlygiškos išvados, kad reikalavimo perleidimo sutartyje, iš kurios kildinamas ginčijamas reikalavimas, nurodyta 499 000,00 Lt suma yra įtraukta į aptariamas didžiojoje knygoje užfiksuotas sumas, kadangi vien sumos (499 000,00 Lt) sutapimas savaime negali patvirtinti šios aplinkybės, ypač, kai šiame rašytiniame dokumente nėra jokios nuorodos į reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje nurodyta 499 000,00 Lt įsiskolinimo suma susiformavo būtent reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad cituoti didžiosios knygos duomenys atspindi tik fragmentinę UAB „Egvilta“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ tarpusavio įsipareigojimų būseną, kas taip pat patvirtina anksčiau išdėstytą nuomonę.

32. Nenustačius BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje nurodytos informacijos sąsajumo su reikalavimo perleidimo sutartimi, banko argumentai apie užskaitos prieštaravimą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, įskaitymo sąlygų nustatymą neturi teisinės reikšmės.

33. Byloje ginčo, kad vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Egvilta“ buvo skolinga UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt nėra. Abiejų bankrutavusių įmonių bankroto administratoriai negalėjo pateikti į bylą tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreipimąsi į UAB „Egvilta“ reikalaujant padengti skolą, šio įsipareigojimo įvykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje egzistuoja pakankamai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Egvilta“ prievolės, kildinamos iš reikalavimo perleidimo sutarties, pasibaigimą. Visų pirma, tai duomenys iš BUAB „Egvilta“ bankroto bylos. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, kad BUAB „Egvilta“ iškėlus bankroto bylą, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė reikalavimą patvirtinti jos 108 200,00 Lt finansinį reikalavimą, grindžiamą 2009 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ atlygintinai perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ pagal 2007 m. sausio 16 d. Prisijungimo prie inžinierinių tinklų sutartį, sudarytą tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“. Kitų finansinių reikalavimų pradinio prašymo pareiškimo momentu UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pareikšta nebuvo, kas patvirtina, kad pati UAB „Kauno dujotiekio statyba“ laikė skolą pagal reikalavimo perleidimo sutartį neegzistuojančia. Priešingu atveju, kreditorė neabejotinai suprato, kad finansinio reikalavimo bankroto byloje pareiškimas yra paskutinė priemonė susigrąžinti įsiskolinimą, todėl nenurodžius 499 000,00 Lt įsiskolinimo BUAB „Egvilta“ ji praras galimybę atgauti skolą. Antra, byloje nėra duomenų, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ būtų inicijavusi teisminį ginčą dėl 499 000,00 Lt skolos priteisimo. Trečia, kaip matyti iš BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir auditoriaus A. M. (A. M.) susirašinėjimo, tarp buhalterinių apskaitos dokumentų už paskutiniuosius ketverius metus informacijos apie UAB „Egvilta“ skolą UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nėra. Ketvirta, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraščio už 2008 m., tai yra už laikotarpį po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, UAB „Egvilta“ buvo skolinga UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 29 010,81 Lt. Aplinkybė, kad 2019 m. kovo 15 d. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą, tačiau 2019 m. liepos 8 d. atsisakė šio reikalavimo, taip pat nepatvirtina BUAB „Egvilta“ galiojančios pareigos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“. Kaip nurodyta pačiame prašyme dėl finansinio reikalavimo atsisakymo, pakartotinai atlikus UAB „Kauno dujotiekio statyba“ apskaitos duomenų, pozicijos dėl senaties ir kitų aplinkybių įvertinimą, buvo nuspręsta atsisakyti pareikšto finansinio reikalavimo.

34. Verta paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad į bylą pateikti netiesioginiai įrodymai neleidžia pripažinti esant galiojančiai BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisei pagal reikalavimo perleidimo sutartį BUAB „Egvilta“ atžvilgiu.

35. Be anksčiau aptarto pažymėtina ir tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Be kita ko, teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Būtent ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu vadovaujasi tretieji asmenys, prašydami netenkinti banko atskirojo skundo.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių, praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007).

37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo klausimas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013). Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

38. Minėta, kad UAB „Egvilta“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. rugsėjo 11 d. Šia nutartimi kreditoriams buvo nustatytas 45 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, todėl terminas finansiniams reikalavimams pareikšti BUAB „Egvilta“ bankroto byloje suėjo 2009 m. spalio 26 d. (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, CPK 73 straipsnio 3 dalis). BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymą patvirtinti 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje pateikė tik 2019 m. kovo 15 d., t. y. praėjus beveik dešimt metų nuo nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Tačiau, vadovaujantis byloje esančia medžiaga akivaizdu, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo žinoma apie bankroto bylos UAB „Egvilta“ iškėlimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas jau 2009 m. gruodžio 14 d. sprendė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 108 200,00 Lt finansinio pagrįstumo klausimą. Faktas, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ net aštuonerius metus (iki bankroto bylos UAB „Kauno dujotiekio statyba“ iškėlimo 2018 m. balandžio 6 d.) nesikreipė dėl 499 000,00 Lt reikalavimo įtraukimo į BUAB „Egvilta“ finansinių reikalavimų sąrašą, dar kartą patvirtina anksčiau padarytą išvadą apie šios skolos nebuvimą. Svarbių priežasčių, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ realiai sutrukdžiusių laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą ir (ar) juo labiau per visą aštuonerių metų terminą pareikšti reikalavimą dėl 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) byloje nenustatyta. Tačiau net ir nepaisant šių aplinkybių, papildomai nurodytina ir tai, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius daugiau nei pusę metų nuo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pripažinimo nemokia nereiškęs jokių reikalavimų BUAB „Egvilta“, savo pasyvaus elgesio niekaip nepaaiškino, prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti nereiškė.

39. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,69 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumas būtų pripažintas, teismas nenustatė pagrindo atnaujinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kas taip pat sąlygoja šios bendrovės prašymo dėl 144 520,69 Eur finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą atmetimą.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Akcentuotina, jog į esminius atskirojo skundo argumentus nutartyje pasisakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytos skirtingos argumentacijos ginčo klausimu, banko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Netenkinus banko atskirojo skundo, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlygintinos.

44. Tretieji asmenys pateikė prašymą atlyginti jų patirtas teisinio atstovavimo išlaidas, tačiau duomenų apie šių išlaidų patyrimą teismui nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nėra svarstomas.

45. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš banko 245 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš šio asmens kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų (2021 m. vasario 22 d. sąskaita už teisines paslaugas, SERA mokėjimo nurodymas) matyti, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ patyrė 245 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į banko atskirąjį skundą. Šis išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimaliai priteistino dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad banko atskirasis skundas netenkinamas, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ iš banko priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS skyrių, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ naudai 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėJūratė Varanauskaitė