- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2-1109-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01376-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- E. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ pateiktu skundu prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 9 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kuriuo bankroto administratorė per 10 dienų nuo bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos įpareigota paskirstyti dalį lėšų – 1 026 769,75 Eur, tenkinant BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas esant nebaigtiems teisme nagrinėjamiems ginčams dėl kreditorių sąrašo sudėties ir jų finansinių reikalavimų. Nesant galutinės kreditorių sąrašo sudėties ir nežinant galutinės kiekvienam kreditoriui išmokėtinos sumos, bankrutavusios įmonės lėšos negali būti paskirstytos. Be to, kreditorių susirinkimas, priėmęs sprendimą per 10 dienų nuo BUAB „Egvilta“ nutarimo priėmimo dienos paskirstyti dalį lėšų, tenkinant trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, įsiterpė į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui.
2. BUAB „Egvilta“ kreditoriai E. V., M. R., A. R., R. J., V. B., A. R., L. M., K. K., L. L. ir V. T. su skundu nesutiko. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas priimdamas skundžiamą nutarimą neįsiterpė į bankroto administratoriaus kompetenciją, o bankroto administratoriaus skunde nurodomų civilinių bylų nagrinėjimo teisme ar jų procesų formalaus neužbaigimo faktas netrukdo paskirstyti lėšas kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ skundą – panaikino BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimą, kuriuo bankroto administratorė įpareigota trečios eilės kreditoriams paskirstyti 1 026 769,75 Eur sumą.
4. Teismas konstatavo, kad teismuose nebaigti nagrinėti ginčai dėl kreditorių sąrašo sudėties ir jų finansinių reikalavimų dydžio. UAB „Egvilta“ bankroto byloje neįsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl kreditoriaus M. R. prevencinio ieškinio, kuriuo šis prašė uždrausti BUAB „Egvilta“ perduoti hipotekos kreditoriui Estijos Respublikos įmonei INTI KINNISVARA OU įkeistą turtą dėl per mažos pardavimo kainos (byla Nr. B2-810-585/2019). Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškinį, bankrutuojančiai įmonei būtų grąžintas hipotekos kreditoriui perduotas turtas, bet bankrutuojanti įmonė turėtų grąžinti hipotekos kreditoriui jo sumokėtą 985 258,24 Eur sumą, t. y. perimto turto 2 979 835,54 Eur kainos (be PVM) ir teismo patvirtinto 1 994 577,30 Eur reikalavimo skirtumą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalis). Dėl to bankrutuojanti įmonė turėtų tik 280 156,95 Eur lėšų, o į jos kreditorių sąrašą būtų grąžintas hipotekos kreditorius Estijos Respublikos įmonė INTI KINNISVARA OU, turinti 1 994 577,30 Eur reikalavimą. Paskirsčius bankrutuojančios įmonės lėšas trečios eilės kreditoriams, įmonė negalėtų grąžinti hipotekos kreditoriui sumokėtų lėšų.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimas byloje, kurioje ieškovė Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurią sudarė UAB „Faulana“ ir E. V. (civilinė byla Nr. e2-2874-345/2018). Apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimą priims ir paskelbs 2019 m. birželio 13 d. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškinį, pasikeistų E. V. reikalavimo dydis – 2 125 325,93 Eur reikalavimas būtų sumažintas perimto reikalavimo 1 343 456,61 Eur suma iki 781 869,32 Eur. Be to, pasikeistų kreditorių finansinių reikalavimų procentinė išraiška.
6. Bankroto administratorė 2018 m. gruodžio 12 d. UAB „Egvilta“ bankroto byloje pateikė prašymą peržiūrėti E. V. perimtą UAB „Faulana“ 1 343 456,61 Eur (4 638 687 Lt) reikalavimą, jį sumažinti iki 822 743,68 Eur.
7. LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal BUAB „Faulana“ ieškinį atsakovams M. R., E. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-2609-585/2019). Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. sausio 8 d. ir 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir taikyti restituciją. Esant galbūt palankiam teismo sprendimui, pasikeistų kreditorių BUAB „Faulana“, M. R. ir E. V. reikalavimų dydis. E. V. reikalavimas sumažėtų iki 781 869,32 Eur. Šis reikalavimas atitiktų ne 83,6, bet 30,75 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos, o BUAB „Faulana“ ir M. R. susigrąžintų reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“, atitinkamai – 1 082 798,61 Eur ir 260 658 Eur sumas (42,59 proc. ir 10,25 proc.). Dėl to, anot teismo, bankroto administratorė pagrįstai nurodo, kad, paskirsčius ir išmokėjus kreditoriams 1 026 769,75 Eur bankrutuojančios įmonės lėšų, kreditoriui E. V. būtų permokėta 542 545,10 Eur suma, be to, į bankroto bylą būtų įtraukti nauji kreditoriai BUAB „Faulana“ ir M. R..
8. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-16-656/2018 pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovėms BUAB ,,Egvilta“, UAB ,,Altarė“, UAB ,,Matikada“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šios bylos baigtis, teismo vertinimu, taip pat gali turėti įtakos bankrutuojančios įmonės turto sudėčiai. Be to, į kreditorių reikalavimų sąrašą gali būti įtraukta nauja kreditorė UAB „Altarė“ su 231 696,02 Eur (800 000 Lt) reikalavimu.
9. UAB „Egvilta“ bankroto byloje teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pareikštą 144 520,39 Eur (499 000 Lt) reikalavimą. Kreditorius E. V. pateikė atskirąjį skundą, su kuriuo teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi sutiko, pirmiau nurodytą nutartį panaikino ir skyrė posėdį ginčui nagrinėti 2019 m. liepos 10 d. Aplinkybė, kad teismas pasinaikino nutartį, savaime nereiškia, kad pareikštas prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą yra nepagrįstas. Prašymo pagrįstumas bus sprendžiamas klausimą išnagrinėjus iš esmės.
10. Teismas nurodė, kad bylose, kuriose nagrinėjami klausimai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pagrįstumo, taikytinos ĮBĮ nuostatos, bet ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Dėl to kreditorius E. V. nepagrįstai vadovaujasi teismų praktika, kurioje spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimai. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Sprendžiant laikinąsias apsaugos priemones, ginčas nenagrinėjamas iš esmės, tik preliminariai įvertinamas ieškinio pagrįstumas ir sprendimo vykdymo grėsmė. Bylose, kuriose sprendžiamas kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, ginčas nagrinėjamas iš esmės. Šiuo klausimu priimtas procesinis sprendimas neužtikrina galutinio teismo sprendimo vykdymo bankroto byloje. Nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo nagrinėtini kiekvieną ginčą sprendžiant iš esmės.
11. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje svarbu tai, kad dėl pirmiau nurodytų nagrinėjamų bylų teismų priimtų galutinių sprendimų gali būti koreguojamas BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Pasikeitus kreditorių reikalavimų dydžiams, keistųsi ir siūlomų skirstyti kreditoriams lėšų suma. Iš bylos duomenų matyti, kad bendra trečios eilės kreditorių reikalavimų suma – 2 542 444,31 Eur. Ginčijamu nutarimu kreditorių susirinkimas nutarė, kad trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti skirtina 1 026 769,75 Eur suma. Bankroto administratorė nurodo, kad BUAB „Egvilta“ banko sąskaitoje yra sukaupta 1 265 415,19 Eur suma, bet jos neužtenka visiems trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, įvykdžius kreditorių susirinkimo nutarimą paskirstyti lėšas, o teismui priėmus galbūt ieškovams palankius procesinius sprendimus, nebūtų galimybės tenkinti naujai įtrauktų kreditorių finansinių reikalavimų, kiltų nauji ginčai dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų trečios eilės kreditoriams. Taigi teismas sprendė, kad šiuo metu paskirsčius lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, nebūtų užtikrinti visų kreditorių interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu kreditorius E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės UAB „Avere“ skundą atmesti bei įpareigoti bankroto administratorę per 5 dienas nuo nutarties priėmimo dienos paskirstyti BUAB „Egvilta“ kreditoriams 1 026 769,75 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, nagrinėdamas bankroto administratorės skundą, privalėjo įvertinti, ar ginčijamo nutarimo priėmimo dieną buvo aplinkybių, galimai ribojančių nutarimo įvykdymą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimo priėmimo dieną teismuose nebuvo nagrinėjama civilinių bylų (išskyrus civilinę bylą Nr. e2-2874-345/2018), kuriose priimti procesiniai sprendimai būtų lėmę BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų peržiūrėjimą ar naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą. Taigi nutarimo priėmimo dieną aplinkybių, galimai ribojančių nutarimo įvykdymą, nebuvo, o jų atsiradimą tik po nutarimo priėmimo sąlygojo bankroto administratorės veiksmai, nulemti šio asmens neteisėto suinteresuotumo UAB „Egvilta“ bankroto bylos baigtimi bei siekiu daryti neigiamą įtaką E. V. turtiniams interesams.
12.2. Bankroto administratorė prašymą patikslinti E. V. reikalavimą pateikė 2018 m. gruodžio 12 d., BUAB „Faulana“, kurios bankroto administratore buvo ta pati UAB „Avere“, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškė 2019 m. vasario 12 d., o BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinį reikalavimą pateikė tik 2019 m. kovo 27 d., kas reiškia, jog šie veiksmai buvo atlikti praėjus net 9 metams nuo BUAB „Egvilta“ bankroto procedūrų pradžios bei 8 metams nuo BUAB ,,Egvilta“ likvidavimo procedūrų pradžios ir jie negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis ar priežastimis. Nustatęs, kad aplinkybių, stabdančių BUAB „Egvilta“ likvidavimo procedūrų vykdymą, atsiradimas buvo sąlygotas BUAB „Egvilta“ bankroto administratorės veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti prieš 9 metus UAB „Egvilta“ bankrutavimo stadijoje, teismas privalėjo įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas E. V. finansinis reikalavimas, peržiūrėjimo bei naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje realumą.
12.3. Pagal teismų praktiką, kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, finansinių reikalavimų tenkinimas negali būti stabdomas ar vilkinamas tik esant numanomai galimybei, jog bankroto byloje gali būti patvirtinti nauji kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl esant naujų kreditorių atsiradimo tikimybei, privalu įvertinti šių kreditorių ne bet kokią, o tik realią atsiradimo tikimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-929-943/2015). Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šiai Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai teismų praktikai nepritarė (nors ir nenurodė priešingų argumentų), taip pat nepritarė apelianto nurodytiems motyvams, jog sprendžiant tokio pobūdžio klausimą pagal įstatymo analogiją gali būti taikomos CPK teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
12.4. Draudimu skirstyti dalį BUAB „Egvilta“ priklausančių lėšų buvo užtikrintas ne teismo sprendimo UAB „Egvilta“ bankroto byloje įvykdymas, o teismo nutarties, kuria gali būti patvirtinti nauji kreditoriai bankroto byloje, įvykdymas, todėl teismas privalėjo vadovautis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Spręsdamas klausimą, ar draudimas skirstyti dalį BUAB „Egvilta“ priklausančių lėšų galėjo būti taikomas, kol nebus išspręstas klausimas dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų peržiūrėjimo ir (ar) naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, teismas privalėjo preliminariai įvertinti šių pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei šių asmenų finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Egvilta“ realumą. Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir apsiribojo formaliu bei deklaratyviu išvadų pateikimu. Tokios teismo išvados neatitinka nei suformuotos teismų praktikos įmonių bankroto bylose, nei sprendžiant klausimus, susijusius su tam tikrų draudimų (apribojimų) taikymu, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytų motyvų, dėl kurių buvo nuspręsta skundą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „Egvilta“ administratorės skundą, privalo įvertinti tik naujų kreditorių atsiradimo realią galimybę bei išsiaiškinti, ar bus užtikrinta jų teisė į reikalavimų tenkinimą, o kiti nurodyti argumentai ir aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas atsisakymas tenkinti BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinius reikalavimus, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas vertino ne naujų kreditorių atsiradimo galimybę (tikimybę) ir tai, ar yra užtikrinti šių asmenų interesai, tačiau visas nagrinėjamas civilines bylas, kuriose BUAB „Egvilta“ dalyvauja atsakovo, ieškovo ar trečiojo asmens teisėmis.
12.6. Teismo pateiktas civilinės bylos pagal M. R. pareikštą prevencinį ieškinį bei joje pareikštų reikalavimų vertinimas, o taip pat teismo nurodomos galimos teismo sprendimo šioje civilinėje byloje teisinės pasekmės yra visiškai klaidingi. Šioje civilinėje byloje buvo pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl pagal suformuotą teismų praktiką laikytina, jog pareikštas prevencinis ieškinys (neturtinio pobūdžio reikalavimas) neturi ir neturės teisinės reikšmės lėšų skirstymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780-370/2016). Tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas priimtų sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 29 d. sprendimą ir M. R. prevencinį ieškinį tenkintų, BUAB „Egvilta“ būtų uždrausta vykdyti jai nepriklausančio turto varžytynes. Toks priimtas teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nesudarytų teisinio pagrindo BUAB „Egvilta“ įgyti nuosavybės teisės į turtą, o taip pat nesukurtų papildomų BUAB „Egvilta“ finansinių įsipareigojimų jos kreditoriams ar tretiesiems asmenims.
12.7. Apeliantas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, tenkinus INTI KINNISVARA OU ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įstotų BUAB „Faulana“, tačiau teismas privalėjo įvertinti ne tik šio sprendimo galimas teisines pasekmes, bet kaip yra nurodoma teismų praktikoje – tokio kreditoriaus (BUAB „Faulana) finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje realumą. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu ir neįsiteisėjusiu teismo sprendimais reikalavimai dėl 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11102010 pripažinimo negaliojančia yra atmesti, laikytina, jog tikimybė, kad į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įstos BUAB „Faulana“, nuginčijus 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 11102010, yra nereali.
12.8. Bankroto administratorės prašymas patikslinti E. V. perimtą UAB „Faulana“ reikalavimą buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 6 d., nuo BUAB „Egvilta“ bankroto procedūrų pradžios praėjus net 9 metams. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administratorė turėjo teisę ginčyti E. V. finansinį reikalavimą toje bankroto procedūrų vykdymo stadijoje, kurioje tą privalėjo padaryti pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, privalėjo tokį administratorės prašymą vertinti kaip nepagrįstą, net ir neišnagrinėjus šio prašymo iš esmės.
12.9. Teismas taip pat visiškai nevertino nutartyje nurodomos civilinės bylos Nr. e2-2609-585/2019 perspektyvų ir joje pareikšto ieškinio tikėtino pagrįstumo. Esant praleistam 10 metų ieškinio senaties terminui bei esant įsiteisėjusiems ir neįsiteisėjusiems teismo sprendimams atmesti trečiųjų asmenų reikštus reikalavimus dėl 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11102010 pripažinimo negaliojančia, ieškinys, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-2609-585/2019, preliminariai vertinant, yra nepagrįstas. Kadangi tik 2010 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11102010 pripažinimas negaliojančia sudarytų teisinį pagrindą patvirtinti BUAB „Faulana“ 1 082 798,61 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Egvilta“ bankroto byloje, BUAB „Faulana“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Egvilta“ bankroto byloje tikimybė (galimybė) nėra reali.
12.10. Priimant ginčijamą nutarimą buvo įvertintos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-656/2018 galimos teisinės pasekmės (įtaka) BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. e2-16-656/2018 priimtas sprendimas turi kokios nors teisinės reikšmės dalies BUAB „Egvilta“ priklausančių lėšų paskirstymui jos kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
12.11. Teismas sprendė, kad nutarimo teisėtumui įtakos turi ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pareikštas finansinis reikalavimas, tačiau teismas ir šiuo atveju visiškai nevertino šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje realumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, sutikęs su E. V. atskiruoju skundu, panaikino savo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria įtraukė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 144 520,39 Eur finansiniu reikalavimu. Taigi buvo suabejota, ar BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas UAB „Egvilta“ bankroto byloje. Be to, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ yra praleidusi terminą, per kurį turėjo teisę pateikti finansinį reikalavimą, daugiau kaip 9 metus bei bendrąjį ieškinio senaties terminą – daugiau kaip 3 metus.
12.12. BUAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sustabdymas baigiamojoje bankroto procedūrų vykdymo stadijoje, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praėjus daugiau kaip 9 metams, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų bei ypatingai pažeidžia BUAB „Egvilta“ kreditorių teisę gauti savo finansinių reikalavimų dalinį patenkinimą. Galimų naujų BUAB „Egvilta“ kreditorių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas yra užtikrintas kitais civilinių teisių gynybos būdais.
Atsiliepimas
13. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorė UAB „Avere“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu bei deklaratyviu išvadų pateikimu, teismas ištyrė, ar nurodomos civilinės bylos turi įtakos galimybei paskirstyti sukauptas lėšas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nagrinėjamose bylose priimtų galutinių teismų sprendimų gali būti koreguojamas BUAB „Egvilta“ trečiosios eilės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai. Apeliantas nutyli apie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į padarytas išvadas ir jas vertindamas sprendė, kad šiuo metu paskirsčius lėšas nebūtų užtikrinti visų kreditorių interesai.
13.2. Apeliantas klaidingai tvirtina, kad įmonės likvidavimo stadijoje kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti ginčijami bei peržiūrimi, kad tokie veiksmai atliekami tik pradinėje bankroto procedūrų stadijoje. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
13.3. Apeliantas nutyli, kad dėl susijusių UAB „Egvilta“ ir UAB „Faulana“ vadovų bei akcininkų aplaidžiai, o daugiau tikėtina, apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos bei ilgą laiką slėptos informacijos tik dabar paaiškėjo naujos aplinkybės, susijusios su apelianto iš BUAB „Faulana“ perimto reikalavimo teisiniu ir faktiniu pagrindu bei dalyku. Paskirsčius kreditoriams lėšas, o vėliau patenkinus bankroto administratorės prašymą, susidarytų situacija, kai apeliantui būtų permokėta 526 014 Eur.
13.4. Patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2609-585/2019, apeliantui būtų permokėta 542 545,10 Eur. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų arba faktų, pagrindžiančių jo teiginius, kad BUAB „Faulana“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Egvilta“ bankroto byloje tikimybė (galimybė) nėra reali.
13.5. Sutikus su apelianto nuomone, būtų nesuprantama, kodėl M. R. prevencinis ieškinys iki šiol neatsiimtas ir byla nenutraukta. Teismo sprendimo civilinėje byloje pagal M. R. prevencinį ieškinį panaikinimo atveju, būtų atnaujinta įkeisto turto pardavimo procedūra, hipotekos kreditoriui grąžinta už turtą sumokėta 985 258,24 Eur suma, o BUAB „Egvilta“ liktų tik 280 156,95 Eur lėšų, todėl vien dėl šios aplinkybės nebūtų galimybės paskirstyti kreditoriams lėšų.
Šalies argumentai
13.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Egvilta“ bankroto byloje tikimybė nėra reali. Nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną buhalteriniuose dokumentuose buvo padarytas apgaulingas įrašas apie įsipareigojimo perkėlimą UAB „Faulana“. Nepagrįsto įrašo pagrindu perimtas reikalavimas į UAB „Egvilta“ kiek vėliau buvo perleistas apeliantui. Patvirtinus BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, tai taip pat turėtų įtakos kreditoriams mokėtinų sumų proporcijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo bankroto administratorius įpareigotas paskirstyti trečiosios eilės kreditoriams 1 026 769,75 Eur bankrutavusios UAB „Egvilta“ piniginių lėšų.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl kitose nagrinėjamose civilinėse bylose priimtų galutinių sprendimų gali būti koreguojamas bankrutavusios UAB „Egvilta“ trečiosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, todėl šiuo metu paskirsčius lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, nebūtų užtikrinti visų kreditorių interesai.
18. Apelianto teigimu, teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus skundą, privalėjo įvertinti, ar ginčijamo nutarimo priėmimo dieną buvo aplinkybių, galimai ribojančių nutarimo įvykdymą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimo priėmimo dieną teismuose nebuvo nagrinėjama civilinių bylų (išskyrus civilinę bylą Nr. e2-2874-345/2018), kuriose priimti procesiniai sprendimai būtų lėmę bankrutavusios UAB „Egvilta“ kreditorių finansinių reikalavimų peržiūrėjimą ar naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje, grąžindamas klausimą dėl bankrutavusios UAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodė, kad ginčijamo nutarimo teisėtumas turi būti įvertintas atsižvelgiant ir į naują civilinę bylą pagal BUAB „Faulana“ ieškinį atsakovams M. R. ir E. V., trečiajam asmeniui BUAB „Egvilta“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (nutarties 28 punktas), taip pat nustatė aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi į bankrutavusios UAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Kauno dujotiekio statyba“ trečiosios eilės kreditore su 144 520,39 Eur finansiniu reikalavimu. Taigi naujų civilinių bylų įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui vertinimas, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, buvo tiesiogiai nulemtas apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties motyvų.
19. Apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad trys iš šešių skundžiamoje nutartyje nurodytų teisminių procesų – civilinė byla Nr. B2-810-585/2019 dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, civilinė byla Nr. e2-2874-345/2018 ir civilinė byla Nr. e2-16-656/2018, yra pasibaigę įsiteisėjusiais teismų sprendimais, taigi juose nagrinėtų reikalavimų pagrįstumas teismų jau įvertintas. Procesas dėl UAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, pastarajai atsisakius reikalavimo, buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi; bankroto administratorės prašymas peržiūrėti apelianto perimtą UAB „Faulana“ reikalavimą išnagrinėtas neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi; civilinėje byloje Nr. e2-2609-585/2019 (Nr. e2-2609-967/2019) ieškovė BUAB ,,Faulana“ pareiškė atsiimanti ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentacija, kad teismas, vertindamas ginčijamo nutarimo teisėtumą, turėjo pagal analogiją taikyti CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ir (ar) pagrįstumas yra vertinamas taikant ĮBĮ nuostatas, o ne CPK normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones. Konkrečiai teismų praktikoje nurodoma, kad kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas turinio aspektu (kas aktualu nagrinėjamu atveju) yra nagrinėjamas atsižvelgiant į imperatyvias ĮBĮ, kitų įstatymų normas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčijamas nutarimas buvo panaikintas byloje nenustačius realios naujų kreditorių atsiradimo / jau patvirtintų finansinių reikalavimų peržiūrėjimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokios galimybės vertinimas neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas teismui iš esmės išnagrinėti kitose bylose pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o apelianto argumentai, kuriais apeliantas neigia kitų civilinių bylų įtaką ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui, kaip tik ir yra susiję su tose bylose pareikštų reikalavimų nagrinėjimu iš esmės, todėl šioje byloje nenagrinėtini.
22. Vienoje iš išnagrinėtų civilinių bylų (Nr. e2-16-656/2018) Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, be kita ko, priteisė UAB „Altarė“ iš bankrutavusios UAB „Egvilta“ 231 696 Eur. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtas bankroto administratorės prašymas peržiūrėti apelianto perimtą UAB „Faulana“ reikalavimą, kuris buvo iš dalies patenkintas; šiuo metu dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties vyksta apeliacinis procesas.
23. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, esant pakankamam pagrindui, sprendė, kad gali būti koreguojamas bankrutavusios UAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, o pasikeitus kreditorių reikalavimų dydžiams, keistųsi ir siūlomų skirstyti kreditoriams lėšų suma. Todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas šiuo atveju nepažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
25. 2019 m. spalio 10 d. teisme buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso įstatymas nenumato galimybės pildyti atskirąjį skundą (CPK 323 straipsnis), pasibaigus skundo padavimo terminui, o apelianto nurodomas aplinkybes, susijusias su kituose teismuose nagrinėjamomis bylomis, teismas, nagrinėdamas skundą iš esmės, nustatė iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.