Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį BUAB „Egvilta“ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tretieji asmenys – Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS skyrių, E. V., M. R., A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2009-08-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-09-11, iškelta UAB „Egvilta“ bankroto byla, 2010-06-14 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-05 nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukta į BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 144 520,39 Eur reikalavimu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-18 nutartimi panaikinta 2019-04-05 nutartis ir trečiosios eilės kreditorės UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-810-585/2019, naujas bylos Nr. B2-154-967/2021) priimtas BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymas nuo 144 520,39 Eur reikalavimo, pareikšto BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, ir klausimo nagrinėjimas nutrauktas.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-16 nutartimi bylos dalį pagal prašymą dėl banko įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-810-585/2019 nutraukė, o likusią pareiškėjo prašymo dalį atmetė.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-06-30 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019-12-16 nutartį. Bylą pagal banko prašymą atnaujinti procesą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai iš esmės (po proceso atnaujinimo). Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismui 2019-10-10 nutartimi patenkinus pareiškėjo prašymą ir atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bankas laikytinas įtrauktu į nurodytą BUAB „Egvilta“ bankroto bylos dalį trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

8. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS skyrių, pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-810-585/2019 ir priimti naują nutartį – patvirtinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 144 520,39 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ turi pagrįstą 144 520,39 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“. 2005-08-19 reikalavimo perleidimo sutartis pagrindžia, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Faulana“ reikalavimo teisę po 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) skolos dalį kiekvienai. UAB „Egvilta“ didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 įrašas sąskaitoje 4015 „kitos finansinės skolos UAB KDS“ patvirtina BUAB „Egvilta“ 499 000 Lt skolą UAB „Kauno dujotiekio statyba“, tačiau periodo pabaigai (2009-09-30) BUAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ panaikinama 2009-09-11 įrašu „užskaita KDS“. Pažymėjo, kad užskaita atlikta 2009-09-11, kai įsiteisėjo nutartis iškelti BUAB „Egvilta“ bankroto bylą. BUAB „Egvilta“ be jokio teisinio pagrindo perkėlė savo piniginę prievolę UAB „Faulana“ ir tokiu būdu vienašališkai pasinaikino prievolę UAB „Kauno dujotiekio statyba“, t. y. panaikino UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į 499 000,00 Lt sumą ir tuo pačiu, be jokio teisinio pagrindo suteikė UAB „Faulana“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ 499 000,00 Lt skolą. UAB „Egvilta“ 2009-09-11 atlikta ūkinė operacija yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl negali sukurti teisinių padarinių.

9. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-10 nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė nuo 144 520,39 Eur (499 000,00 Lt) reikalavimo, pareikšto BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kadangi BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ neturėjo galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės į BUAB ,,Egvilta“. Paaiškino, kad BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ pateikė kreditorinį reikalavimą siekiant nepraleisti senaties terminų, remiantis išskirtinai BUAB ,,Egvilta“ nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, nepatikrinusi ir neįsitikinusi, jog šie duomenys yra teisingi ir pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. Pažymėjo, kad vadovaujantis UAB „Egvilta“ buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „Egvilta“ prievolė sumokėti 144 520,39 Eur UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė įskaitymu. Duomenų, kad UAB „Egvilta“ iškėlus bankroto bylą BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorius būtų užginčijęs 2009-09-11 atliktą užskaitą ir/ar ši užskaita būtų pripažinta negaliojančia, byloje nėra. Nurodė, kad buvo atliktas UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ veiklos auditas už 2014-2017 metus ir ekspertas nustatė, kad 2014-2017 metais BUAB „Egvilta“ neturėjo 499 000,00 Lt dydžio įsiskolinimo UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012 patvirtina, kad UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ įtraukta į BUAB,,Egvilta“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas 108 200,00 Lt dydžio bet ne 499 000,00 Lt UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Tai reiškia, kad 2012 metais UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ turėjo reikalavimo teisę tik į 108 200,00 Lt dydžio skolą. Pažymėjo, kad UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ 2014-09-18 įkeitimo sutarties sudarymo su banku dieną neturėjo reikalavimo į UAB ,,Egvilta“ 499 000,00 Lt skolą, todėl negalėjo bankui įkeisti reikalavimo, kuris 2009-09-11 buvo pasibaigęs įskaitymu.

10. BUAB „Egvilta“ prašė banko prašymą išnagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ į kreditorių sąrašą su 144 520,39 Eur finansiniu reikalavimu Vilniaus apygardos teismo 2019-04-05 nutartimi buvo įtraukta pagrįstai. Paaiškino, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinis reikalavimas į BUAB „Egvilta“ kyla iš 2005-08-19 reikalavimo perleidimo sutarties, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ savo turėtą 998 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Egvilta“ lygiomis dalimis (po 499 000 Lt) perleido BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Faulana“. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog iki BUAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimo 2009-09-11 BUAB „Egvilta“ būtų įvykdžiusi savo prievolę BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ arba, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ būtų perleidusi savo reikalavimą kitam asmeniui. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius neturi duomenų, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos BUAB „Egvilta“ prievolė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ būtų pasibaigusi. Atkreipė dėmesį, jog 2009-09-11 BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje atsirado įrašas „Užskaita KDS“ ir BUAB „Egvilta“ skolos likutis BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2009-09-11 pabaigai pasibaigė, tačiau BUAB „Egvilta“ administratoriui nebuvo pateiktas joks dokumentas, kuriuo yra grindžiama aptariama ūkinė operacija (skolos likvidavimas).

11. Tretieji asmenys M. R. ir A. R. nurodė, kad UAB „Egvilta“ prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl 144 520,39 Eur sumokėjimo pasibaigė iki nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl nėra jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimas į BUAB „Egvilta“, kuris galėtų būti tvirtinamas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Kauno dujotiekio statyba“ kada nors ginčo ar ne ginčo (ne teismo) tvarka reikalavo UAB „Egvilta“ sumokėti 499 000,00 Lt. Teismui pateiktame UAB „Egvilta“ Didžiosios knygos išraše (laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31) BUAB „Egvilta“ įsiskolinimą UAB „Kauno dujotiekio statyba“ sudaro 0,00 Lt. Pažymėjo, kad esminis UAB „Egvilta“ ir UAB „Kauno dujotiekio statyba“ tarpusavio atsiskaitymų pokytis įvyko dėl iki 2013-12-31 UAB „Kauno dujotiekio statyba“ gauto 2 500 000,00 Lt mokėjimo, kurį 2007-03-07 atliko UAB „Faulana“. Būtent šiuo UAB „Faulana“ atliktu mokėjimu už UAB „Egvilta“ buvo padengta UAB „Egvilta“ 2 500 000,00 Lt skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“, į kurią įėjo (buvo įskaičiuotas) ir 499 000,00 Lt UAB „Egvilta“ įsiskolinimas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Paaiškino, kad 2009-05-31 ne UAB „Egvilta“, o UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo skolinga UAB „Egvilta“ 54 684,56 Lt skolą, kurią iš UAB „Kauno dujotiekio statyba“ BUAB „Egvilta“ naudai priteisė Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-240-275/2014. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Trečiasis asmuo E. V. pateikė prašymą tenkinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą nuo 144 520,39 Eur reikalavimo, o pripažinus, kad atsisakymas negali būti tenkinamas – atmesti kreditorinį reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankrutavusios įmonės bankroto administratorius turi teisę atsisakyti ieškinio. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ administratorius prašymą atsisakyti kreditorinio reikalavimo pareiškė, įvertinęs reikalavimo nepagrįstumą, tai, jog kreditorinis reikalavimas yra pareikštas praleidus CK nurodytą ieškinio senaties terminą bei ĮBĮ nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, tai jog dėl nepagrįsto bylinėjimosi yra didinamos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ išlaidos, todėl trečiojo asmens nuomone, teismas turėtų tenkinti prašymą dėl atsisakymo nuo kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinis reikalavimas pateiktas 9 metus praleidus ĮBĮ nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl nurodytas terminas buvo praleistas. Pažymėjo, kad visos BUAB „Egvilta“ bankroto procedūros yra baigtos, BUAB „Egvilta“ administratorius vykdo BUAB „Egvilta“ kreditorių reikalavimų tenkinimo procedūras, todėl pripažįstant BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ teisę pakartotinai reikšti reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje jos likvidavimo stadijoje nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praėjus 10 metų, yra pažeidžiami tiek BUAB „Egvilta“ esamų kreditorių interesai, tiek ir esminiai bankroto procedūrų vykdymo principai. Teigė, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ yra praleidus ieškinio senaties terminą Kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Paaiškino, kad kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2005-08-19 Reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „Būsto industrijos grupė“ perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“, kilusią 2004-08-02 sutarties, sudarytos tarp UAB „Egvilta“ ir UAB „Būsto industrijos grupė“, pagrindu. Pradinis kreditorius UAB „Būsto industrijos grupė“ 2005-08-05 pateikė skolininkui BUAB „Egvilta“ reikalavimą grąžinti sumokėtus 988 000 Lt ir skolininkas šį reikalavimą priėmė. UAB „Egvilta“ šią prievolę privalėjo įvykdyti per 7 dienas, t. y. iki 2005-08-12. Per šį terminą neįvykdžius prievolės (jos neįvykdymas konstatuotas reikalavimo perleidimo sutartyje), UAB „Kauno dujotiekio statyba“ įgijo teisę savo pažeistas teises ginti teismo tvarka, pareiškiant ieškinį. Taigi ieškinio senaties terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2015-08-13. Nurodė, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nei prieš bankroto bylos iškėlimą BUAB „Egvilta“ nei po bankroto bylos iškėlimo ilgą laiką nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl nesant tiesioginių įrodymų apie prievolės pasibaigimą, labiau tikėtina, jog UAB „Egvilta“ prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė CK įtvirtintais pagrindais iki nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad neegzistuojantis UAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimas negalėjo būti įkeitimo bankui objektu. Paaiškino, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pažymose apie bankui įkeičiamas reikalavimo teises, pasibaigusi prievolė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nebuvo nurodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Aptariamo straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai, t. y. taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje klausimas pradėtas nagrinėti galiojant ĮBĮ, todėl ginčui taikomos šio įstatymo nuostatos.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-08-19 tarp UAB „Faulana“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Būsto industrijos grupė“ perleido UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“. Tarp šalių nėra ginčo, kad remiantis 2005-08-19 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Egvilta“ buvo skolinga UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 499 000,00 Lt.

16. Vilniaus apygardos teismo 2009-08-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-09-11, UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla.

17. ĮBĮ (2009-09-11 redakcija) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

18. UAB „Egvilta“ didžiosios knygos duomenys už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2009-12-31 patvirtina, kad 2009-09-11 (nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) UAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo panaikinta atlikus užskaitą. UAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje prie kitos finansinės skolos UAB KDS nurodyta: 2009-09-11, dokumentas – 2009, užskaita KDS, likutis pradžiai – 499 000,00, likutis – 0. Prie kitos finansinės skolos UAB „Faulana“ nurodyta: 2009-09-11, dokumentas – 2009, užskaita KDS, likutis – 499 000,00. Taigi tikėtinai UAB „Egvilta“ skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo perkelta UAB „Faulana“ ir tokiu būdu panaikinta skola UAB „Kauno dujotiekio statyba“.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Taigi UAB „Egvilta“, prieš atliekant įrašą Didžiojoje knygoje turėjo turėti tokį įrašą pagrindžiantį dokumentą, kurio pagrindu atliko įrašą.

20. Tiek BUAB „Egvilta“, tiek BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nurodė, kad neturi jokių duomenų ir pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu 2009-09-11 buvo atliktas BUAB „Egvilta“ skolos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įskaitymas. Pažymėtina, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nurodė, jog neturi apskaitos duomenų už 2005 – 2009 m., o pagal turimus buhalterinės apskaitos duomenys už 2014 – 2018 m. UAB „Egvilta“ skolos nėra.

21. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog nėra išlikę pirminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atliktas įrašas BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje apie skolos pasibaigimą UAB „Kauno dujotiekio statyba“, nereiškia, kad įrašas buvo atliktas nesant tam pagrindo. Taip pat aplinkybė, jog įrašas apie įskaitymą BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje buvo atliktas 2009-09-11, nereiškia, kad pagrindas tokiam įrašui atlikti neatsirado ankščiau. Įrašo atlikimo pagrindas – 2009 m. dokumentas, kuris nėra išlikęs, jo tiksli sudarymo data BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje nėra nurodyta. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog įskaitymas atliktas pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytus reikalavimus.

22. ĮBĮ (2009-09-11 redakcija) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte reglamentuota, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

23. Teismas pažymi, kad BUAB „Egvilta“ nemokumo administratorius teisme neginčijo atlikto užskaitymo, taip pat neprašė BUAB „Egvilta“ didžiojoje knygoje atlikto įrašo pripažinti negaliojančiu.

24. ĮBĮ (2009-09-11 redakcija) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

25. Vilniaus apygardos teismas 2009-08-31 nutartimi nustatė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditoriams 45 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti.

26. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nuo 2009-09-11 nutarties iškelti bankroto bylą BUAB „Egvilta“ įsiteisėjimo dienos iki 2019 m. nereiškė reikalavimo dėl įtraukimo į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašus su 499 000,00 Lt finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4014-450/2012 UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ buvo įtraukta į BUAB ,,Egvilta“ kreditorių sąrašą su 108 200,00 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas 2009-06-02 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir AB „Kauno dujotiekio statyba“, kuria UAB „Būsto industrijos grupė“ atlygintinai perleido AB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisę į UAB „Egvilta“ pagal 2007-01-16 Prisijungimo prie inžinierinių tinklų sutartį, sudarytą tarp UAB „Būsto industrijos grupė“ ir UAB „Egvilta“. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartimi UAB „Kauno dujotiekio statyba“ su 108 200,00 Lt finansiniu reikalavimu buvo išbraukta iš UAB „Egvilta“ kreditorių sąrašo, savo kreditorinį reikalavimą perleidusi E. V..

27. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1554-833/2013 priteisė BUAB „Egvilta“ iš AB „Kauno dujotiekio statyba“ 25 673,75 Lt skolą bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2014-06-09 nutartimi civilinėje byloje 2A-240-275/2014 nurodytą sprendimą pakeitė ir priteistą skolos sumą padidino iki 54 684,56 Lt. Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad juridiniai asmenys turėjo vienas kitam priešpriešinius reikalavimus.

28. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1183-254/20118 UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratorius nurodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose, duomenų apie BUAB „Egvilta“ skolos likutį BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ nebuvo, BUAB „Egvilta“ į BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ debitorių sąrašus įrašyta nebuvo. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ veiklos auditą atlikęs ekspertas nustatė, kad 2014 – 2017 m. BUAB ,,Egvilta“ neturėjo 499 000,00 Lt (144 520,39 Eur) dydžio įsiskolinimo UAB ,,Kauno dujotiekio statyba“.

29. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog tiek BUAB „Egvilta“, tiek BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ savo veiksmais (neginčijant įrašo apie užskaitymą, neprašant įtraukti į kreditorių sąrašą) pripažino, jog BUAB „Egvilta“ 499 000,00 Lt skola BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė užskaitymu iki BUAB „Egvilta“ iškeliant bankroto bylą, ką pagrindžia UAB „Egvilta“ didžiosios knygos įrašas apie įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ įtraukti į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su 499 000,00 Lt finansiniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.