Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens (kreditoriaus) AS „UniCredit Bank“ finansinis reikalavimas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Speednet“ ieškinį atsakovui UAB „Egvilta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Egvilta“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtino atsakovo kreditorių sąrašą, o 2010 m. birželio 14 d. nutartimi pripažino UAB „Egvilta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AS „UniCredit Bank“, pateikė prašymą įtraukti jį į B UAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su 1 993 884,34 EUR dydžio finansiniu reikalavimu, kuris susideda iš 1 980 896,99 EUR negrąžinto kredito, 3 865,44 EUR palūkanų, 9 121,91 EUR delspinigių. Nurodė, kad šis finansinis reikalavimas susidarė pagal 2008 m. kovo 21 d. pasirašytą Kreditavimo sutartį Nr. 41000050-01. Finansinio reikalavimo pagrindas – esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, atsakovui netinkamai vykdant Kreditavimo sutartį. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties 6.4 punktu, atsakovui laiku neatliekant mokėjimų pagal Kreditavimo sutartį, kreditorius įgijo teisę visas jam mokėtinas sumas nurašyti nuo atsakovo sąskaitų, ką kreditorius ir padarė 2009 m. rugpjūčio 18 d. nurašydamas nuo atsakovo sąskaitos 222 342,21 Lt. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties 6.8 p. kreditorius nurašytomis lėšomis padengė atsakovo įsiskolinimo dalį sutartyje nustatyta tvarka, tai yra palūkanas, delspinigius ir dalį kredito limito, nuo kurios nepadengtos dalies ir toliau buvo skaičiuojamos pagal sutartį mokėtinos sumos iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

B UAB „Egvilta“, atstovaujama administratoriaus UAB „Avere“, pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Nurodė, kad kreditorius 2009 m. birželio 2 d. vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 10.2.3 punktu (esminiu sutarties pažeidimu) pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos grąžintų kreditą. 2009 m. rugsėjo 9 d. kreditorius išsiuntė atsakovui raštą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. 2009 m. rugpjūčio 18 d. kreditorius nuo atsakovo specialiosios sąskaitos nurašė 222 342,21 Lt. Iš Kreditavimo sutarties 10.2.2, 10.2.3, 10.4 punktuose įtvirtintų nuostatų seka, kad lėšų nuo atsakovo sąskaitos nurašymą kreditorius galėjo atlikti tik nutraukęs Kreditavimo sutartį, o kadangi tai buvo padaryta jau įsiteisėjus nutarčiai iškelti atsakovui bankroto bylą, kreditorius lėšų negalėjo nurašyti. Be to, neaišku, kokias Kreditavimo sutarties sąlygas pažeidė atsakovas ir kodėl šie pažeidimai laikomi esminiais. Taip pat nėra aišku kaip ir kokiomis proporcijos kreditorius paskirstė nuo atsakovo specialiosios sąskaitos nurašytus 222 342,21 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė įtraukti į B UAB „Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių su 1 993 884,34 EUR finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas įkeitimu. Teismas nurodė, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų grąžinti kreditoriui kredito limitą pagal tarp atsakovo ir kreditoriaus 2008 m. kovo 21 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr.41000050-01, 2009 m. birželio 2 d. kreditorius raštu pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip per 30 kalendorių dienų nuo rašto gavimo grąžintų kreditoriui kredito limitą kartu su kitomis mokėtinomis sumomis. Pagal Kreditavimo sutarties 6.4 punktą, kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito limito ar jo dalies, nesumokėjus palūkanų ar kitų sumų, kurias jis turi sumokėti pagal sutartį, bankas turi teisę visas kredito gavėjo bankui mokėtinas sumas ne ginčo tvarka, nesikreipdamas į teismą ir be atskiro įspėjimo nurašyti nuo visų kredito gavėjo sąskaitų bankuose. Todėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. kreditorius panaudojo specialiojoje sąskaitoje sukauptas lėšas – 222 342,21 Lt kredito gavėjo įsipareigojimams vykdyti, padengiant dalį atsakovo negrąžinto limito. Teismas nenustatė jokio pagrindo, leidžiančio pripažinti, kad lėšų nurašymas galimas tik nutraukus Kreditavimo sutartį (CPK 178str.). Tokius banko veiksmus teismas vertino kaip Kreditavimo sutartimi šalių sutartą sutarties nevykdymo pasekmę (CK 6.256str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas B UAB „Egvilta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Avere“, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir patvirtinti kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus finansinį reikalavimą, atsižvelgiant į neteisėtai nurašytą 222 342,21 Lt sumą. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. kreditoriaus 2009 m. spalio 27 d. prašyme pateikto finansinio reikalavimo struktūra (pagrindinės skolos, palūkanų ir delspinigių dydis) neatitiko faktinės situacijos iki tol, kol kreditorius 2010 m. gruodžio 1 d. pateikė patikslintą prašymą, kas patvirtina, kad atsakovas pagrįstai ginčijo kreditoriaus finansinį reikalavimą;

2. pagal CK 6.193 straipsnį atsakovas, sistemiškai aiškindamas Kreditavimo sutarties sąlygas, įtvirtintas 6.4, 10.2, 10.2.2 – 10.2.3 ir 10.4 punktuose, daro išvadą, kad esant esminiam Kreditavimo sutarties pažeidimui, bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas visą kreditą grąžintų anksčiau Kreditavimo sutartyje nustatyto termino pabaigos, tačiau jam atsisakius tą padaryti ar kredito negrąžinus, bankas neturi teisės pradėti priverstinio išieškojimo procedūrų (įskaitant lėšų nurašymą nuo kredito gavėjo sąskaitų) iki to momento, kol bus nutraukta Kreditavimo sutartis. Prievolė grąžinti visą kreditą ankščiau Kreditavimo sutartyje nustatyto termino pabaigos gali atsirasti tik tuomet, kai yra nutraukiama Kreditavimo sutartis. Kadangi 2009 m. rugpjūčio 18 dieną Kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, tai dienai atsakovo mokėtinas sumas bankui sudarė tik palūkanos ir delspinigiai. Kreditavimo sutartį nutraukus po nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo, bankas tai dienai negalėjo atlikti jokių nurašymų nuo atsakovo sąskaitos (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Trečiasis asmuo (kreditorius) AS „UniCredit Bank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybė, jog kreditorius patikslino kreditorinio reikalavimo struktūrą niekaip nesusijusi su atsakovo teise pareikšti atskirąjį skundą ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas klaidingai interpretuoja Kreditavimo sutarties nuostatas, kurios aiškiai leidžia atsakovui neįvykdžius banko reikalavimo per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos grąžinti bankui visas pagal Kreditavimo sutartį mokėtinas sumas, įvykdyti lėšų nuo atsakovo banko sąskaitų nuskaitymą (Kreditavimo sutarties 6.4, 10.2, 10.2.3 p.). Kreditorius pažymi, kad lėšų nuskaitymas buvo atliktas iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovui įsiteisėjimo dienos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi į B UAB „Egvilta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukė AS „UniCredit Bank“ su 1 993 884,34 EUR finansiniu reikalavimu. B UAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ su tokia teismo nutartimi nesutinka. Apeliantas nurodo, kad kreditoriaus 2009 m. spalio 27 d. prašyme pateikto finansinio reikalavimo struktūra (pagrindinės skolos, palūkanų ir delspinigių dydis) neatitiko faktinės situacijos. Ši aplinkybė, atsakovo nuomone, yra reikšminga, nes bankroto administratorius, skirstydamas lėšas, atsiskaitymus privalo vykdyti pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas.

Argumentas nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip nurodoma ir atskirajame skunde, kreditorius 2010 m. gruodžio 1 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame yra išdėstyta patikslinta finansinio reikalavimo struktūra. Byloje nėra duomenų, kad patikslintas kreditoriaus reikalavimas būtų klaidingas, tokių skaičiavimų nepateikia ir bankroto administratorius. Aplinkybė, kad atsakovas nesutiko su pirminiu kreditoriaus finansiniu reikalavimu, nėra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti patikslinto reikalavimo.

Kitas apelianto argumentas susijęs su tuo, kad kreditorius 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuo atsakovo specialiosios sąskaitos vienašališkai nurašė 222 342,21 Lt. Atsakovo teigimu toks trečiojo asmens veiksmas yra neteisėtas, nes skolininkui prievolė grąžinti visą kreditą kyla tik po Kreditavimo sutarties nutraukimo, o kreditorius ją savo valia nutraukė 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. po teismo nutarties iškelti UAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo ( po 2009 m. rugsėjo 11 d.).

Argumentas atmetamas. AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius Kreditavimo sutartį nutraukė vadovaudamasis šios sutarties 6.4 p. nuostata, kad „Kredito gavėjui laiku negrąžinus Limito ar jo dalies, nesumokėjus palūkanų ar kitų sumų, kurias jis turi mokėti pagal Sutartį, Bankas turi teisę visas Kredito gavėjo Bankui mokėtinas sumas ne ginčo tvarka, nesikreipdamas į teismą ir be atskiro įspėjimo nurašyti nuo visų Kredito gavėjo sąskaitų...“. UAB (B UAB) „Egvilta“ proceso įstatymų nustatyta tvarka nėra pareiškusi reikalavimų dėl šio sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu, dėl jo aiškinimo, dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 18 dieną mokėtina suma buvo kitokia nei 222 342,21 Lt, taip pat dėl paties šios sumos nurašymo fakto. Nepareiškus tokių reikalavimų bei nesant duomenų, kad kreditoriaus nurašyta 222 342,21 Lt suma yra įtraukta į jo finansinį reikalavimą, nėra pagrindo atsisakyti šį reikalavimą patvirtinti. Pažymėtina, kad skunde nurodoma 222 342,21 Lt suma nuo skolininko sąskaitos buvo nurašyta anksčiau, nei teismas priėmė ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskiruoju skundu prašoma patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, atsižvelgiant į neteisėtai nurašytą 222 342,21 Lt sumą. Tačiau, kaip minėta, nurašytoji suma nėra įtraukta į finansinį reikalavimą, o klausimo, ar toks nurašymas nepažeidžia kitų kreditorių interesų, atsakovas nekelia. Esant tokiai teisinei situacijai skundžiama nutartis negali būti keičiama ar naikinama CPK 329 ar 330 straipsniuose įtvirtintais pagrindais (CPK 338 str.). Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad visus procesinius dokumentus bankroto byloje pateikė trečiasis asmuo (kreditorius) AS „UniCredit Bank“, o skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai įrašė, jog į kreditorių sąrašą yra įtraukiamas AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius. Klaida taisytina CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.