Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo kreditoriaus INTI KINNISVARA OU atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5886-823/2015, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo INTI KINNISVARA OU skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas INTI KINNISVARA OU atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

Teismo sprendimas atsisakyti panaikinti BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu neatitinka teismų praktikos išaiškinimų, yra formalus, nulemtas netinkamo visų bendrovės bankroto proceso aplinkybių vertinimo, kurios patvirtina kreditorių, turinčių balsų daugumą, piktnaudžiavimą suteiktomis teisėmis, bankroto proceso vilkinimą – bankroto procedūros tęsiamos septintus metus, bendrovė nėra likviduojama dėl neišspręstų klausimų, susijusių su turto realizavimu. Teismas, neįsikišdamas į turto pradinės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymą, sudarė sąlygas kreditorių susirinkimui ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti bankroto procesą, tuo pažeidžiant tiek esminį bankroto proceso tikslą kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, tiek hipotekos kreditoriaus teises.Teismas, konstatavęs, kad kreditoriai E. V. ir M. R. pagal teismo patvirtintą visų finansinių reikalavimų sumą nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi absoliučios daugumos, be pagrindo nevertino to, jog jų faktinį dominavimą patvirtina kitos aplinkybės, tai yra – aplinkybės, susijusios su E. V. finansinio reikalavimo įsigijimu; jo pozicijos dėl turto pradinės pardavimo kainos nustatymo kitimu bankroto procese; kreditoriaus M. R. faktine įtaka šiame procese.Teismas neįvertino to, kad kreditorių susirinkimuose nebuvo argumentuojama, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma tokia didelė ir nepriklausomų turto vertintojų išvadoms prieštaraujanti parduodamo turto kaina, lėmusi tokią turto pardavimo proceso trukmę.Teismas be pagrindo sutapatino pareiškėjo pasiūlytą pradinę turto pardavimo kainą su galutine jo pardavimo kaina. Teismas be pagrindo nenagrinėjo jo argumentų dėl to, kad bankroto procese jau buvo išnaudotos galimybės paduoti turtą už kuo didesnę dominuojančių kreditorių pasiūlytą pradinę pardavimo kainą, tačiau to padaryti nepavykdavo; kad tokiu būdu didinami administravimo kaštai. Teismo sprendimo panaikinti BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu motyvais – kad kreditoriai yra išreiškę valią parduodant turtą nesivadovauti UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 23094 VAT_2014 VHAN ir Nr. 25512 VAT_2015 JZE VHAN, todėl kreditorių įpareigojimas administratoriui kreiptis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą dėl šių ataskaitų įvertinimo yra netikslingas bei neekonomiškas, – nepagrįstai išplėsta kreditorių susirinkimo galimybė nesivadovauti objektyviais ir nenuginčytais įrodymais be jokių argumentų, kas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas be pagrindo neįvertino to fakto, kad UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas 2014 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. vertinimo ataskaitos nenuginčytos ir galiojančios. Teismas neįvertino faktų, patvirtinančių, kad tokiu būdu kreditoriams sudaromos sąlygos vilkinti bankroto procesą (kreditoriai nepateikė jokių išvadų, prieštaraujančių UAB „Domus optima“ ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas tyrimams; savalaikiai neinicijavo kreipimosi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą, neteikti dar vienos nepriklausomo turto vertintojo išvados). Teismas be pagrindo nesprendė, kad įpareigojimas bankroto administratoriui buvo duotas pažeidžiant ĮBĮ apibrėžtą bankroto administratoriaus kompetenciją, nes pagal teismų praktiką ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad šis yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, mažumos kreditorių ar skolininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taigi nesama jokio pagrindo vykdyti kreditorių susirinkimo pavedimą, kuriuo nepagrįstai yra vilkinamos bankroto procedūros ir kuriuo pažeidžiami tiek bendrovės, tiek mažumos kreditorių interesai.

Ginčas yra kilęs dėl to, kad sprendžiant turto pardavimo klausimus, nesutampa hipotekos kreditorių SlA ,,UniCredit Leasing“ ir INTI KINNISVARA OU interesai su kreditorių daugumos interesais. Tačiau nuo 2013-01-17 nei vienas kreditorius neturėjo / neturi absoliučios balsų daugumos, suteikiančios daugiau kaip 50 procentų balsų BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, skaičiuojant nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.Būtinumas atlikti bendrovei priklausančio turto įvertinimą atsirado 2015 m. kovo mėn., kilus teisminiams ginčams dėl pradinės turto pardavimo kainos, o siekiant ateityje išvengti galimų ginčų dėl vertintojo parinkimo nuspręsta atlikti turto įvertinimą, kurio užsakovu būtų pati bendrovė.

Teismas, spręsdamas dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu tinkamai aiškino / taikė tiek įrodinėjimo procesą reglamentuojančias, tiek materialiosios teisės normas. Būtent dėl pareiškėjo ir / ar su juo susijusių asmenų veiksmų iki 2015-11-16 nebuvo priimtas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, be to, vien bankroto procedūrų operatyvumo principas, kuriuo pareiškėjas iš dalies grindžia savo reikalavimus, neturi akivaizdžiai dominuoti prieš kreditorių interesų gynimo ir teisingumo principus. Nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad nustatant turto rinkos vertę buvo privalu remtis UAB „Domus optima“ turto vertinimo ataskaita, nes ji parengta daugiau kaip prieš tris metus, todėl šiai dienai yra neaktuali.Pareiškėjo pasiūlymas turtą parduoti už 1 870 000 Eur pradinę pardavimo kainą neatitinka visų kreditorių interesų, nes sudaro sąlygas patenkinti tik pareiškėjo ir SIA UniCredit Leasing finansinius reikalavimus. Tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą UAB „CRE pro“ parengtą turto vertinimą ataskaitą, jo rinkos vertė – 3 659 000 Eur.BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu dėl šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nusprendė įkeistą nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, dalies unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę) parduoti kaip vieną nedalomą vienetą tiesioginių derybų būdu už kainą ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas). Apie nekilnojamojo turto pardavimą skelbti nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose, o taip pat apie nekilnojamojo turto pardavimą informuoti didžiausias (žinomiausias) nekilnojamojo turto agentūras. Negavus pasiūlymų dėl turto įsigijimo per 4 mėnesius nuo šio kreditorių susirinkimo dienos, sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas nėra apskųstas, todėl galiojantis ir vykdytinas.Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl trečiojo asmens dominavimo kreditorių susirinkimuose, nes tam, kad būtų priimtas bet koks nutarimas bankroto byloje reikia ne tik procentinės, bet ir kiekinės susirinkimuose balsuojančios kreditorių daugumos, o balsuodami smulkieji kreditoriai pritaria tiems sprendimams, kurie yra jiems naudingesni. Bylos faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad tik jis ar jis ir trečiasis asmuo M. R. kartu turi esminę įtaką, priimant nutarimus kreditorių susirinkimuose.Pagrindą nesiremti UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atliktomis turto vertinimo ataskaitomis sudarė jo gautos išvados iš UAB „Informacijos ir investicijų centras“ dėl BUAB „Egvilta“ turto rinkos vertės bei kitų kreditorių pateiktos pastabos dėl šių ataskaitų.Atmestini skundo teiginiai dėl tariamai vilkinamo bankroto proceso, nes tokiai trukmei didelės reikšmės turėjo sudėtinga ekonominė situacija (pasaulinė ekonomikos krizė) bei bankroto procedūrų sudėtingumas. Be to, bankroto proceso trukmę nulėmė AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus nesąžiningi ir neteisėti veiksmai – ilgą laiką turėdamas dominuojančią padėtį kreditorių susirinkimuose, ja naudojosi nesąžiningai, todėl ilgą laiką procesas negalėjo sklandžiai vykti. Tik 2013 m. antroje pusėje prasidėjo realus turto realizavimo procesas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundas dėl teismo motyvų sprendžiant dėl 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, nes išdėstytos aplinkybės bei teisiniai motyvai neturi jokios reikšmės ir įtakos šio kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui.Turto pardavimo procesui įtakos gali turėti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5685-823/2015 pagal pareiškėjo ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis BUAB „Egvilta“ bankroto proceso metu sudarytas turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis buvo perleisti bendrovei priklausantys nebaigti statyti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vertinant visas pareiškėjo inicijuotas civilines bylas, akivaizdu, kad jomis yra siekiama ne realios naudos BUAB „Egvilta“ ir jos kreditoriams, bet siekiama apsunkti, užkirsti kelią realiam turto pardavimui, tiesiogiai / netiesiogiai įsigyti BUAB „Egvilta“ vertingą turtą – nuosavybės teisę ir į jau parduotą turtą, kurio pardavimas ginčijamas minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5685- 283/2015.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmiau buvo paminėta, kad pareiškėjas kreditorius INTI KINNISVARA OU atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, bei panaikinti skundžiamos teismo nutarties trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu motyvuojamosios dalies argumentus ta apimtimi, kur nurodoma, jog kreditoriai yra išreiškę valią parduodant turtą nesivadovauti UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 23094 VAT 2014 VHAN ir Nr. 25512 VAT_2015 JZE VHAN.

Pažymėtina tai, kad atsakovas BUAB „Egvilta“ bei trečiasis asmuo kreditorius E. V. su atsiliepimais į pareiškėjo atskirąjį skundą apeliaciniam teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2015 m. lapkričio 24 d., tai yra po to, kai buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nutarimą šios bendrovės turto pardavimo klausimais (b. l. 218-222, 238-239). Teismas konstatuoja, kad šis rašytinis įrodymas atitinka leistinumo bei susietumo reikalavimus, todėl yra prijungiamas prie bylos ir juo remiamasi (CPK 185, 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtinta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriuo nuspręsta įkeistą nekilnojamąjį turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, dalies unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę) parduoti kaip vieną nedalomą vienetą tiesioginių derybų būdu už kainą ne mažesnę nei 3 500 000 Eur + PVM (jeigu PVM bus taikomas). Apie nekilnojamojo turto pardavimą nutarta skelbti nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose, o taip pat apie tai informuoti didžiausias (žinomiausias) nekilnojamojo turto agentūras; negavus pasiūlymų dėl turto įsigijimo per 4 mėnesius nuo šio kreditorių susirinkimo dienos, sušaukti kreditorių susirinkimą, kuris spręstų klausimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo būtų pradėtas teisminis ginčas. Tai reiškia, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas nėra apskųstas, todėl galiojantis ir vykdytinas (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Taip pat nustatyta, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas jau yra realiai vykdomas (www.aruodas.lt; http://domo.plius.lt).

Pirmiau šioje nutartyje yra nurodyta, kad apeliantas prašo panaikinus teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo skundas dėl BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą – panaikinti šio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir nustatyti, kad BUAB „Egvilta“ priklausantis įkeistas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nuomos teise į Valstybės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3723 dalių iš 0,8970 ha), pardavinėjami kartu iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant turto pradinę pardavimo kainą 1 870 000 eurų (be PVM), atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 13 d. nepriklausomo turto vertintojo nustatyta rinkos vertę; apie turto pardavimą iš varžytynių papildomai viešai skelbiama respublikinėje spaudoje ir pagrindiniuose nekilnojamojo turto skelbimų puslapiuose internete prieš vieną mėnesį iki varžytynių; turto nepardavus iš varžytynių, siūloma įkaito turėtojui perimti turtą kartu su žemės sklypo nuomos teise už varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą.

Kaip žinia, kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą, o bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos bei jo kainos nustatymas – išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Tuo remdamasis teismas sutinka su atsakovo BUAB „Egvilta“ bei trečiojo asmens kreditoriaus E. V. argumentais, išdėstytais atsiliepimuose į pareiškėjo atskirąjį skundą, kad kreditorių susirinkimui iš esmės išsprendus minėtą klausimą, pareiškėjo INTI KINNISVARA OU atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria atmestas jo skundas dėl panaikinimo BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, tapo teisiškai neaktualus.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis procesas pagal pareiškėjo INTI KINNISVARA OU atskirąjį skundą šiuo klausimu yra nutrauktinas, toliau nenagrinėjant šiame skunde bei atsiliepimuose į jį pateiktų motyvų dėl minimos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Apeliacinis teismas žemiau pasisako dėl atskirojo skundo teiginių, kuriais prašoma panaikinti skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentus trečiuoju BUAB „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu ta apimtimi, kur nurodoma, jog kreditoriai yra išreiškę valią parduodant turtą nesivadovauti UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 23094 VAT 2014 VHAN ir Nr. 25512 VAT_2015 JZE VHAN.

Šiuo nutarimu BUAB „Egvilta“ kreditoriai balsų dauguma buvo nusprendę įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą su prašymu nustatyti, ar UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 23094 VAT_2014 VHAN ir Turto vertinimo ataskaita Nr. 25512 VAT_2015 JZE VHAN atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad šis nutarimas naikintinas, nusprendęs, jog kreditorių susirinkimas tiek atsisakydamas priimti nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, tiek priimdamas nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, t. y. įpareigodamas administratorių sudaryti BUAB „Egvilta“ turto vertinimo sutartį su UAB „CRE pro“, – tokiu būdu išreiškė valią nesivadovauti UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, todėl toks įpareigojimas kreiptis į Turto vertinimo priežiūros tarnybą dėl ataskaitų įvertinimo yra netikslingas bei neekonomiškas.

Šiuo klausimu teismas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai pirmiau minėtas 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimas yra priėmęs nutarimą dėl šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriuo šie klausimai išspręsti, tačiau vadovaujantis ne UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas parengtomis turto vertinimo ataskaitomis Nr. 23094 VAT 2014 VHAN ir Nr. 25512 VAT_2015 JZE VHAN, o būtent UAB „CRE pro“ 2015-09-02 parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 2015/08-07, turint omenyje tai, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas, yra galiojantis ir vykdomas, taip pat turint omenyje kreditorių autonomijos principą, reiškiantį tai, jog teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus turi kreditoriai, kaip visuma, ją įgyvendindami kreditorių balsų dauguma (ĮBĮ 21-26 str.), – apelianto argumentai, jog nurodytos UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaitos nenuginčytos, galiojančios, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismo nutarties motyvuojamosios dalies argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini (CPK 185 str.).

Tokia išvada taip pat neseka iš atskirojo skundo teiginių, kad pagal įstatymą bei teismų praktikos nuostatas bankroto administratorius iš viso neturėjo pagrindo vykdyti tokio kreditorių susirinkimo pavedimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., CPK 178 str.).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o kreditoriaus INTI KINNISVARA OU atskirasis skundas atmetamas, nepasisakant dėl kitų jame, o taip pat atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 302 str.). Pagal teismų praktikos išaiškinimus, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo INTI KINNISVARA OU atskirąjį skundą dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kurioje netenkintas skundo reikalavimas panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kurioje panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu.