- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1985-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01376-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje Nr. B2-2422-562/2017 patvirtinti finansinį reikalavimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Egvilta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovė UAB „Egvilta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą įtraukė AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių su 1 993 884,34 Eur (1 980 896,99 Eur negrąžintas kreditas, 3 865,44 Eur palūkanos ir 9 121,91 Eur delspinigiai) finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas įkeitimu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi patikslino BUAB „Egvilta“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą ir vietoje kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą įtraukė SIA „UniCredit Leasing“ su 1 994 577,30 Eur finansiniu reikalavimu, kuris užtikrintas įkeitimu.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi įtraukė Inti Kinnisvara OU į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą su 1 984 000 Eur dydžio įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu ir sumažino SIA „UniCredit Leasing“ įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą iki 10 577,30 Eur dydžio. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi kreditorių SIA „UniCredit Leasing“ išbraukė iš BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašo, o kreditoriaus Inti Kinnisvara OU įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą padidino iki 1 994 577,30 Eur sumos.BUAB “Faulana” atstovas bankroto administratorius A. S. pateikė prašymą patvirtinti 3 875,12 Eur dydžio įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. tarp AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus ir UAB „Faulana“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotoja užtikrino UAB „Egvilta“ palūkanų mokėjimą pagal 2008 m. kovo 21 d. kredito sutartį. 2010 m. lapkričio 25 d. UAB „Faulana“ gavo AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus 2010 m. lapkričio 18 d. raštą, kuriuo kreditorius pareikalavo, jog laiduotoja ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 25 d. sumokėtų kreditoriui 3 865,44 Eur dydžio palūkanas, kurių nesumokėjo skolininkė BUAB „Egvilta“. 2011 m. vasario 28 d. UAB „Faulana“ į kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą įnešė 3 875,12 Eur ir tokiu būdu įvykdė kreditoriaus rašte nurodytą reikalavimą laiduotojai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Faulana” atstovo administratoriaus A. S. prašymą patvirtinti 3 875,12 Eur dydžio įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėja be svarbių priežasčių praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Nurodė, jog bankroto administratoriaus įvardintos aplinkybės, kad 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pakeitus BUAB „Faulana“ bankroto administratorių, nebuvo galimybės kuo operatyviau įvertinti buvusio bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmus (neveikimą) bei operatyviai pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją bei pradelsimo terminą, yra nepateisinamos.Teismas nurodė, kad UAB „Faulana“ direktorius M. R. buvo ir UAB „Egvilta“ akcininkas, kuriam priklausė 22 proc. paprastųjų akcijų, todėl jam turėjo būti žinomos aplinkybės dėl atlikto mokėjimo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad jis pinigus grynaisiais įnešė kaip bendrovės vadovo atstovas. Taigi, bendrovės vadovas turėjo galimybę laiku pateikti prašymą dėl UAB „Faulana“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje arba informuoti bankroto administratorių apie atliktą mokėjimą, tačiau to neatliko.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
BUAB “Faulana” atstovas bankroto administratorius A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Faulana“ 3 875,12 Eur dydžio įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nustatytas terminas baigėsi 2009 m. spalio 26 d., tačiau iki to termino pabaigos pareiškėja dar neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Egvilta“, kadangi tokią reikalavimo teisę pareiškėja įgijo tik 2011 m. vasario 28 d, įnešusi į kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ atsiskaitomąją sąskaitą minėtą sumą skolininkės nesumokėtų palūkanų. Dėl to pareiškėjai negalėjo būti taikomas 45 dienų terminas pareikšti savo finansinį reikalavimą.Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nereglamentuoja situacijos, kuomet trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę kreditoriui už bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę, įgyja regreso teisę į ją, tačiau ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis numato kreditoriaus teisę perleisti savo finansinį reikalavimą kitam kreditoriui arba asmeniui. Taigi, šiuo atveju pareiškėja pateikė prašymą ne dėl finansinio reikalavimo, atsiradusio iki nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, patvirtinimo, o prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo skolininkės BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, atitinkamai sumažinant kreditoriaus Inti Kinnisvara OU finansinį reikalavimą ta apimtimi, kuria pareiškėja buvo įvykdžiusi prievolę ankstesniam BUAB „Egvilta“ kreditoriui. Ankstesnis BUAB „Faulana“ bankroto administratorius UAB „Avere“, perėmęs iš buvusio BUAB „Faulana“ vadovo dokumentus ir turtą, privalėjo kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti 3 875,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Bankroto administratorius UAB „Avere“ to nepadarė, kadangi teismui patvirtinus BUAB „Faulana“ finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, bankroto administratorius dėl interesų konflikto būtų privalėjęs atsistatydinti iš užimamų pareigų ir tokiu būdu būtų netekęs dalies pajamų.BUAB „Faulana“ administratoriumi paskirtam A. S. perdavus bendrovės turtą ir dokumentus, šiam nebuvo galimybės operatyviai įvertinti visus buvusio bankroto administratoriaus UAB „Avere“ veiksmus vykdant bendrovės bankroto procedūras, kadangi naujasis bankroto administratorius pirmiausia koncentravo dėmesį į didžiausio masto administratoriaus UAB „Avere“ padarytus pažeidimus (dėl UAB „Avere“ neteisėtų veiksmų yra teisme inicijuota keletas civilinių bylų).BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:BUAB „Faulana“ savo prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pripažino, jog ji yra praleidusi senaties terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir prašė jį atnaujinti, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartyje tuo klausimu pagrįstai pasisakė. UAB „Faulana“ direktoriui M. R. buvo gerai žinoma finansinio reikalavimo pareiškimo procedūra, nes po BUAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimo M. R. UAB „Faulana“ vardu pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ne laiduotoja UAB „Faulana“ sumokėjo 3 875,12 Eur sumą kreditoriui AS „UniCredit Bank“, o trečiasis asmuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio nuostatas, ir šio trečiojo asmens finansinis reikalavimas BUAB „Faulana“ bankroto byloje jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Kol pareiškėja BUAB „Faulana“ nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu A. R., ji neturi regresinio reikalavimo į BUAB „Egvilta“, kadangi A. R. per V. J. atliktas piniginis mokėjimas negali būti pripažįstamas UAB „Faulana“ atliktu mokėjimu. Šiuo metu nebėra galimybės pripažinti BUAB „Faulana“ reiškiamą 3 875,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą užtikrintu BUAB „Egvilta“ priklausančio turto – nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo – hipoteka, nes 2017 m. spalio 11 d. neparduoto iš varžytynių turto perdavimo-priėmimo aktu BUAB „Egvilta“ perdavė minėtą turtą hipotekos kreditoriui Inti Kinnisvara OU.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis)
Dėl naujų įrodymų priėmimo
BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2017 m. spalio 11 d. BUAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytinių turto perdavimo-priėmimo akto kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. iki apskųstos 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo nurodytas dokumentas neegzistavo, o juo yra grindžiamos atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo galimybė ir būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, todėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus pateikti nauji įrodymai priimami.
Dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą tuo pagrindu, kad ji be svarbių priežasčių praleido teismo nustatytą terminą tokiems reikalavimams pateikti.BUAB “Faulana” bankroto administratorius nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. tarp kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus ir UAB „Faulana“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią laiduotoja UAB „Faulana“ užtikrino skolininkės UAB „Egvilta“ palūkanų mokėjimo prievolę, atsiradusią iš skolininkės su kreditoriumi 2008 m. kovo 21 d. sudarytos kredito sutarties. 2011 m. vasario 28 d. UAB „Faulana“ į kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą įnešė 3 875,12 Eur ir tokiu būdu įvykdė kreditoriaus rašte nurodytą reikalavimą laiduotojai. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Faulana“ finansinis reikalavimas kildinamas iš 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties, kurios pagrindu 2011 m. vasario 28 d. buvo atliktas laiduotojos 3 875,12 Eur dydžio mokėjimas kreditoriui.ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija.Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Pažymėtina, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskirai pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet skolininkei UAB „Egvilta“ iškėlus bankroto bylą, jos kreditorius AS „UniCredit Bank“ savo reikalavimo dalies dėl palūkanų mokėjimo įvykdymą nukreipė ir į skolininkės laiduotoją UAB “Faulana”. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę ir šis įgyja teisę reikalauti skolininką įvykdyti prievolę jam. Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis spręstina, kad pareiškėjos BAUB „Faulana“ finansinis reikalavimas (regresinis reikalavimas) atsirado tik po bankroto bylos skolininkei UAB „Egvilta“ iškėlimo, t. y. 2011 m. vasario 28 d. sumokėjus kreditoriui AS „UniCredit Bank“ 3 875,12 Eur palūkanų.ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).Apeliacinis teismas konstatuoja, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi IBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu bei 10 straipsnio 9 dalimi, kadangi šios įstatymo nuostatos taikomos tik dėl tų kreditorinių reikalavimų, kurie atsirado iki įmonės skolininkės bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius aplinkybę, jog pareiškėjos finansinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimo galimybė yra sietina būtent su kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, ir bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimu, kuris sąlygoja įmonės kreditorių ar jų reikalavimų dydžio pasikeitimą arba prievolių pabaigą. Taigi, šiuo atveju kreditorės BAUB „Faulana“ finansinis reikalavimas, kildinamas iš regreso teisės ir atsiradęs po UAB „Egvilta“ bankroto bylos iškėlimo, galėjo būti reiškiamas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka iki pat įmonės bankroto proceso pabaigos, todėl jam be pagrindo buvo taikomas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje teismo nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarką, todėl neteisėtai nusprendė, jog pareiškėja praleido teismo nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pateikti, tokios neteisingos išvados pagrindu atmesdamas pareiškėjos prašymą.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo
Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik jį patikrinus. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais.Nagrinėjamu atveju BUAB “Egvilta” bankroto administratorė aiškina, kad ne laiduotoja UAB „Faulana“ sumokėjo 3 875,12 Eur sumą kreditoriui AS „UniCredit Bank“, o tą atliko trečiasis asmuo A. R., kurios finansinis reikalavimas BUAB „Faulana“ bankroto byloje jau yra patvirtintas teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Be to, BUAB “Egvilta” bankroto administratorė nurodė, kad nebūtų galimybės pripažinti BUAB „Faulana“ 3 875,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą (jei jis būtų patvirtintas) užtikrintu BUAB „Egvilta“ priklausančio turto – nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo – hipoteka, nes 2017 m. spalio 11 d. neparduoto iš varžytynių turto perdavimo-priėmimo aktu BUAB „Egvilta“ perdavė minėtą turtą hipotekos kreditoriui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino faktinių bei teisinių aplinkybių, susijusių su BUAB „Faulana“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumu. BUAB “Faulana” bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nėra nei patvirtintos, nei paneigtos, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ginčo dėl BUAB „Faulana“ prašymo pagrįstumo. Apeliaciniame teisme šio klausimo tyrimas bei vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos procesine tvarka iš naujo visa apimtimi, po tokio ginčijamų dalykų išsprendimo apeliacinės instancijos teisme būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apskųsta 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria atmestas prašymas patvirtinti BAUB „Faulana“ finansinį reikalavimą, naikintina ir klausimas dėl šios pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.