- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1874-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02076-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- Z. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalių, kuriomis atsisakyta nutraukti bylą, panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016 pagal ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,FF lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Arms“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Skomė“ ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas Z. V. pateikė teismui 2016 m. vasario 25 d. pareiškimą dėl procesinių veiksmų Nr. 01-59, kuriuo prašo:išreikalauti iš UAB ,,FF lizingas“ apskaitos duomenis dėl šioje byloje nagrinėjamo ieškinio reikalavimų ir UAB ,,FF Lizingas“ įsakymus dėl darbuotojų prastovų;išreikalauti iš AB DNB banko informaciją apie UAB ,,Prie vingio“ skolą ir ją patvirtinančius dokumentus šiam bankui;prijungti civilinę bylą Nr. 2-3366-232/2014;įtraukti į bylą atsakovais buvusius UAB ,,FF lizingas“ valdybos narius – E. Š., K. M. ir L. R.;apklausti liudytoju teisėją Dainių Rinkevičių;atidėti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016 dėl UAB ,,FF lizingas“ administratoriaus UAB ,,Admivita“ keitimo teismo iniciatyva;CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-825-254/2016;CPK 113 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl didelio kiekio priedų, taip pat dėl to, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui šie priedai žinomi iš UAB ,,FF lizingas“ bankroto bylos Nr. B2-825-413/2016, leisti nepateikti šio atsiliepimo priedų bylos dalyviams;dėl UAB ,,Admivita“ netinkamo Kauno apygardos teismo įpareigojimų vykdymo civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016, leisti Z. V. susipažinti su UAB ,,FF lizingas“ dokumentais ir pateikti jų kopijas bei raštiškus paaiškinimus, kurių negali pateikti dėl neįvykdymo laiku ir didelės fotonuotraukų apimties, leisti atsakovui iki kovo 15 d. pateikti į bylą įrodymus, susijusius su šios bylos ginčo dalyku.BUAB ,,FF lizingas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo 2016 m. vasario 25 d. pareiškimą dėl procesinių veiksmų Nr. 01-59, kuriuo prašė atsakovo prašymų netenkinti, nes jie yra nemotyvuoti ir teisiškai nepagrįsti.Atsakovas Z. V. 2016 m. birželio 13 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo šiuos prašymus:nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtu (duomenys neskelbtini) straipsnio 11 ar 12 punkto pagrindu;vadovaujantis CPK 1.137 straipsnio 6 dalimi, atsisakyti ginti apsimestines ieškovų deklaruojamas teises, o šią bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba palikti ieškinį nenagrinėtu (duomenys neskelbtini) straipsnio 11 ar 12 punkto pagrindu;CPK 95 straipsnio pagrindu dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikiant šioje byloje ieškinį, nubausti ieškovus maksimaliomis baudomis, 50 procentų jų skiriant atsakovui Z. V.;išreikalauti iš UAB ,,FF lizingas“ administratoriaus UAB ,,Admivita“ UAB ,,Parex Lizingas“ kolektyvinę sutartį, apskaitos duomenis ir susirašinėjimą su antros ir trečios eilės kreditoriais, UAB ,,FF lizingas“ įsakymus dėl darbuotojų prastovų;išreikalauti iš UAB ,,Skomė“ ir VĮ Turto banko jų tarpusavio susirašinėjimą su priedais dėl UAB ,,Skomė“ iš Turto banko prašomų ir gaunamų neišnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-44-160/2014 dokumentų, iš UAB ,,Skomė“ – į civilinę bylą Nr. 2690-262/2013 (ir ankstesniais metais) pateiktus civilinės bylos Nr. 2-44-160/2014 dokumentus;prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-44-160/2014 garso įrašą;prijungti prie bylos 2003 m. sausio 13 d. Finansų ministerijos vardu AB Turto banko pareikštą ieškinį Nr. (7.11-51)-SK4-149, civilinėje byloje Nr. 2-75-71/2005;prijungti prie bylos 2011 m. rugpjūčio 12 d. Finansų ministerijos vardu AB Turto banko pareikštą ieškinį Nr. (7.3-41)-SK4-4319, civilinėje byloje Nr. 2-44-160/2014;prijungti prie bylos civilinę bylą Nr. 2-3366-232/2014 ir Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A..2.2-172-88/2011;įtraukti į bylą atsakovais buvusius UAB ,,FF lizingas“ valdybos narius – E. Š., K. M. ir L. R.;(duomenys neskelbtini) – 300 straipsnių pagrindais priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie nusikalstamas veikas – AB DNB banko ir UAB ,,Admivita“ bei jų atstovų sukčiavimą ir administratoriaus piktnaudžiavimą; UAB ,,Skomė“ ir Finansų ministerijos atstovo VĮ Turto banko atstovų žinomai melagingų paaiškinimų teismui teikimo, sukčiavimo ir galimai nusikalstamo UAB ,,FF lizingas“ privedimo prie bankroto. Ieškovės UAB ,,Baltic Arms“ ir UAB ,,Skomė“ bei BUAB ,,FF lizingas“ pateikė atsiliepimus dėl prašymų išdėstytų atsakovo Z. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir prašė juos atmesti, nurodydami, kad prašymai yra nepagrįsti.
Atsakovas Z. V. 2016 m. liepos 18 d. prašymu dėl skubių procesinių veiksmų Nr. 01-233 prašo:išnagrinėti prašymą dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėjimui teisme ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, nustatant tokios nutarties skubų vykdymą;atmetus prašymą dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėjimui teisme ar nesprendžiant jo šioje procesinėje stadijoje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį dėl ieškovių piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą patikslintu ieškiniu ir pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant tokios teismo nutarties skubų vykdymą;netenkinus prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, nustatant tokios nutarties skubų vykdymą, leidžiant atsakovui naudoti vienintelį pragyvenimo šaltinį, t. y. gaunamas signataro rentos lėšas – 1 265,85 Eur per mėnesį, o taip pat leisti gauti iš UAB ,,FF lizingas“ mokėtinas sumas, pagal patvirtintą finansinį reikalavimą UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje bei areštuoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB ,,FF lizingas“ akcijas. Ieškovės UAB ,,Baltic Arms“ ir UAB ,,Skomė“ bei BUAB ,,FF lizingas“ pateikė atsiliepimus dėl prašymų išdėstytų atsakovo Z. V. 2016 m. liepos 18 d. prašyme dėl skubių procesinių veiksmų Nr. 01-233 ir prašė juos atmesti, nurodydami, kad prašymai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovo prašymus atmetė; teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl prašymo panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą, o kita nutarties dalis – neskundžiama.Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo, pažymėjo, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui yra nagrinėtini teismuose. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį taip pat į tai, jog ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimas šioje byloje jau yra išspręstas teismo rezoliucija. Teismas nenustatė, kad ieškiniu (patikslintu ieškiniu) ieškovų reškiami reikalavimai būtų nenagrinėtini teisme. Tuo tarpu ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas yra išsprendžiamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, priimant teismo sprendimą. Dėl to teismas atmetė atsakovo prašymą nutraukti civilinę bylą. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kuriais remiantis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą pakeisti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad atsakovas prašo išnagrinėti prašymą dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėjimui teisme ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, nustatant tokios nutarties skubų vykdymą. Atmetus prašymą dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėjimui teisme ar nesprendžiant jo šioje procesinėje stadijoje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį dėl ieškovų piktnaudžiavimo teise kreiptis į teismą su patikslintu ieškiniu ir pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant tokios teismo nutarties skubų vykdymą. Netenkinus prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, nustatant tokios nutarties skubų vykdymą, leidžiant jam naudoti vienintelį pragyvenimo šaltinį, t. y. gaunamas signataro rentos lėšas – 1 265,85 Eur per mėnesį, o taip pat leisti gauti iš UAB ,,FF lizingas“ mokėtinas sumas, pagal patvirtintą finansinį reikalavimą UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje bei areštuoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB ,,FF lizingas“ akcijas. Teismas papildomai nepasisakė dėl prašymo, susijusio su bylos patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėjimui teisme, kadangi šis prašymas jau yra išspręstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo imtasi laikinųjų apsaugos priemonių arba šią nutartį pakeisti, leidžiant jam naudoti vienintelį pragyvenimo šaltinį, t. y. gaunamas signataro rentos lėšas – 1 265,85 Eur per mėnesį, o taip pat leisti gauti iš UAB ,,FF lizingas“ mokėtinas sumas, pagal patvirtintą finansinį reikalavimą UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje bei areštuoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB ,,FF lizingas“ akcijas. Teismas šių atsakovo prašymų netenkino pirmiausia dėl to, kad atsakovas prašo panaikinti arba pakeisti nutartį, dėl kurios yra pradėtas apeliacinis procesas, o klausimo nagrinėjimas yra paskirtas Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 4 d. Teismas pažymėjo, kad atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties atsakovas dėsto analogiškus argumentus kaip ir 2016 m. liepos 18 d. prašyme. Nors atsakovui nėra draudžiama teikti teismui naujus prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu ar pakeitimu, tačiau iš pateikto prašymo turinio matyti, kad atsakovas teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo klausimą, todėl jo prašyme nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį.Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Kad šių lėšų nepakaktų pragyvenimui, ar, kad jis turėtų specialių poreikių, atsakovas teismui įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad perleido reikalavimo teises į I eiles kreditorinį reikalavimą BUAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje už konkrečias pinigų sumas (apie 14 600 Eur), taigi gavo didelę sumą papildomų pajamų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomų argumentų pagrindų nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo dalies dėl leidimo gauti iš UAB ,,FF lizingas“ mokėtinas sumas pagal patvirtintą finansinį reikalavimą UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje bei areštuoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB ,,FF lizingas“ akcijas. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad tenkinus šį prašymą, ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės. Teismas pažymėjo, kad BUAB ,,FF lizingas“ yra likviduojama dėl bankroto, todėl jos akcijų vertė šiuo metu yra itin maža ir neužtikrintų ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, kad konkretaus turto areštą atlieka antstolis, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę kreiptis į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį ir prašyti areštuoti konkretų turtą. Teismas atskirai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su antstolio, vykdančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veiksmais, nurodydamas, kad tokio pobūdžio klausimai nenagrinėti šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad dėl antstolio veiksmų atsakovas gali teikti skundus CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalį dėl atsisakymo nutraukti bylą ir priimti sprendimą iš esmės – bylą nutraukti arba patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; teismui nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalies dėl atsisakymo nutraukti bylą ir nepriėmus sprendimo iš esmės, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant, kad atsakovui leidžiama naudotis signataro renta didesne nei MMA dalimi bei gauti iš UAB „FF Lizingas“ atsakovui mokėtinas sumas pirmos eilės finansinio reikalavimo lėšas; atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartis naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes faktiškai yra be motyvų – ji grindžiama abstrakčiais teiginiais, nevertinami atsakovo teismui pateikti įrodymai ir argumentai, kuriuos jis pateikti savo 2016 m. liepos 18 d. prašyme dėl skubių procesinių veiksmų. Teismas pažeidė ir CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes skundžiama nutartimi neištyrė jokių atsakovo teismui pateiktų esminių argumentų ir įrodymų, nors privalėjo tai padaryti.Teismas nepagrįstai atmetė prašymą nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą. Patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, nes jį sudaro du skirtingi ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas neturi teisės prašyti pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kai apeliacine tvarka yra nagrinėjamas atskirasis skundas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 2-1538-407/2016 išaiškino atsakovo teisę tai daryti.Nemotyvuota teismo nuomonė, kad 2016 m. liepos 18 d. Z. V. prašyme nenurodyta naujų aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones ar didinti leidžiamą disponuoti sumą, kad Z. V. nepagrindė įrodymais būtinumo didinti leidžiamas jam disponuoti sumas. Teismas nepagrįstai patikėjo ieškovių nuomone, kad atsakovas neturi pareigos asmeniškai mokėti PSD mokesčio, kadangi šį mokestį turi mokėti jo personalinė įmonė, o ligoninės medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad Z. V. būklė stabili. Signataro renta nėra socialiai draudžiamos pajamos, todėl jos gavėjas privalo kas mėnesį mokėti PSD. Teismas, atsisakydamas panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į naujas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės. Atsakovas 2016 m. birželio 29 d. nukrito nuo laiptų, dėl to turėjo kaukolės, stuburo, riešų traumas ir operacijas.Tikrasis ieškovių tikslas, nesutinkant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimu, yra tas, jog jos supranta, kad dėl dabartinės sveikatos būklės atsakovas be advokato pagalbos nesugebės toliau gintis teisme jų inicijuojamose vis naujose bylose. Ieškovės siekia, kad atsakovas neturėtų lėšų ne tik gydymui ir pragyvenimui, bet ir advokatų paslaugoms. Teismas nevertino, jog ieškovės inicijuoja daugybę prieš atsakovą bylų. Teismas, be pagrindo skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas dviem reikalavimo teisės perleidimo sutartimis gavo pakankamai lėšų. Tačiau iš tiesų atsakovas taip grąžino šiems asmenims (naujiems kreditoriams) savo skolas. Dėl nesąžiningo BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės elgesio (nemokamų pirmos eilės finansinio reikalavimo lėšų) vienas naujų kreditorių V. S. perleido šį finansinį reikalavimą personalinei įmonei, nes bankroto administratorė ne tik nemokėjo lėšų, bet ir nesusisiekė su juo, be to, ginčija reikalavimo perleidimo sutartį.Teismo nuomonę, kad atsakovo prašymas pakeisti 2015 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones areštuojant jo turtą (85 proc. UAB „FF Lizingas“ akcijų paketą) atmestinas, nes šis turtas yra bevertis, paneigia byloje surinkti įrodymai, kurių teismas nevertino. Teismas, pasikeitus esminėms aplinkybėms paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakydamas vertinti atsakovo turtą, nusprendė, kad Z. V. kritinėje sveikatos būklėje mėnesinio MMA, kurio iki šiol Z. V. negauna dėl šališkų A. N. veiksmų, pakaks pragyvenimui ir gydymui, taip pat ir advokatams samdyti. Tokia teismo nuostata neatitinka nustatytų principų ir laikinųjų apsaugos priemonių subalansavimo principų, kad jos nesuteiktų nė vienai bylos šaliai nepagrįsto pranašumo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Skomė“ prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kurioje atmestas atsakovo prašymas išnagrinėti prašymus dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėti teisme; palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kurioje buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas; priteisti iš atsakovo 363 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kurioje išspręstas atsakovo prašymas išnagrinėti prašymus dėl patikslinto ieškinio galėjimo priimti nagrinėti teisme, įstatymo leidėjas nenumatė galimybės skųsti atskiruoju skundu. Ši nutarties dalis taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas dėl minėtos atskirojo skundo dalies turi būti nutrauktas.Apelianto argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nepagrįsti. Nutartis yra išsamiai motyvuota, didelės apimties. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmetė atsakovo prašymą nereiškia, jog nutartis yra be motyvų.Nors apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalį, tačiau iš esmės prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau dėl pastarosios nutarties Lietuvos apeliacinis teismas jau pasisakė 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas naikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi leido apeliantui Z. V. iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad šių lėšų nepakanka pragyvenimui. Be to, apeliantas, 2016 m. balandžio – gegužės mėn. sudaręs reikalavimo teisių perleidimo sutartis, gavo 14 600 Eur.Apelianto patirtos traumos nėra pagrindas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes gydymas Lietuvos Respublikoje yra nemokamas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam buvo teikiamos mokamos paslaugos ar tokios paslaugos bus teikiamos ateityje.Apelianto argumentai, kad jis neturės pinigų advokatams samdyti, nepagrįsti. Atsakovas turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą tuo atveju, jei atitinka nustatytus kriterijus. Jei apeliantas neturi teisės į nemokamą teisinę pagalbą, tai reiškia, kad jo turtinė padėtis nėra bloga.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „FF Lizingas“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad apeliantas galėjo skųsti tik nutarties dalį, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos primones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Dėl apeliacijos objekto
Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskiruoju skundu nurodomos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuria netenkintos atsakovo prašymo dalys dėl bylos nutraukimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo).Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo nutraukti bylą. Tačiau CPK nenumato galimybės apskųsti nutartį, kuria atsisakyta nutraukti bylą. Ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.Remiantis nurodytomis aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, turėjo atsisakyti priimti atskirojo skundo dalį dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta nutraukti bylą. Šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta nutraukti bylą, nutraukiamas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl atsisakymo nutraukti bylą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį
Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties dalys naikintinos, nes jos nemotyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalių turinį, nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoti, kad nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių prašymo argumentų ar visiškai neargumentavęs savo nutarties atmesti atsakovo prašymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Laikinosios apsaugos priemonės bet kurioje proceso stadijoje, esant pagrįstam prašymui, gali būti pakeistos ar panaikintos (CPK 148, 149 straipsniai).Tiek sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir dėl jų pakeitimo, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą panaikinti ar pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar panaikinus, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-589-943/2016).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patikslintu ieškiniu ieškovės prašė iš atsakovo Z. V. LUAB „FF lizingas“ naudai priteisti 630 860,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ir turtines teises 630 860,11 Eur sumai. Nurodė, jog kreditorių reikalavimai negalės būti patenkinti iš LUAB „FF lizingas“ turto. Be to, ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino ir atsakovo turto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.Atsakovas, prašydamas panaikinti ar pakeisti byloje jo teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones, prašymą grindė aplinkybėmis, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam nepakanka lėšų pragyvenimui, gydymui ir advokatų teisinei pagalbai.Lietuvos apeliacinis teismas be šių aplinkybių, atsakovo manymu sudarančių pagrindą kelti klausimą, ar yra pagrindas keisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ar apskritai jas panaikinti, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties pagrįstumo, nutarė minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nors apeliantas turi teisę prašyti pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teikdamas tokį prašymą turi nurodyti naujas aplinkybes sudarančias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui ar panaikinimui. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių netyrė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje (apie atsakovo traumą ir gydymą apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma iš jo 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikto paaiškinimų–prašymo).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodė, jog apeliantas gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areštuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jo turimų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia 1265,85 Eur per mėnesį, be to, prašė leisti gauti iš UAB ,,FF lizingas“ mokėtinas sumas, pagal patvirtintą finansinį reikalavimą UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje bei areštuoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB ,,FF lizingas“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia, kad apelianto nurodyta suma – 1265,85 Eur – reikalinga jo būtiniesiems poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB ,,FF lizingas“ akcijų vertė yra maža, todėl šių akcijų areštas neužtikrintų galbūt palankaus ieškovėms sprendimo įvykdymo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, konkretaus turto areštą atlieka antstolis, todėl atsakovas turi teisę kreiptis į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį ir prašyti areštuoti konkretų turtą. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodytus teiginius jau buvo nurodęs atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Taigi apelianto argumentai, kad teismo nutartimi taikomas UAB ,,FF lizingas“ akcijų areštas galėtų užtikrinti ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, laikytini nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo prašymas leisti gauti iš BUAB „FF lizingas“ mokėtinas sumas, nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo klausimu. Dėl to šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo plačiau nepasisako. Be to, byloje neginčijama, kad atsakovas sudarinėja sutartis, kuriomis perleidžia jam priklausančias reikalavimo teises tretiesiems asmenims. Šios aplinkybės vertintinos kaip grėsmė būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamos nutarties.Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Vien dėl to, kad apeliantas patiria tam tikrų nepatogumų, susijusių su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra pagrindas jas pakeisti ar panaikinti. Apeliantui išaiškintina, jog apeliantas gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areštuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jo turimų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį (CPK 146 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taip pat apeliantas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi apeliantas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo pakeisti (panaikinti) laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Bylinėjimosi išlaidos šioje bylos stadijoje nepaskirstomos, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta nutraukti bylą.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, palikti nepakeistą.